Aleksandras Makedonietis, dar žinomas kaip Aleksandras Didysis, buvo Makedonijos karalius ir vienas garsiausių karvedžių istorijoje. Jo kariniai žygiai ir imperijos kūrimas paliko neišdildomą įspūdį pasaulio istorijai. Šiame straipsnyje panagrinėsime Aleksandro Makedoniečio gimimo datą, jo gyvenimą, pasiekimus ir palikimą.
Gimimo Data ir Aplinkybės
Aleksandras Makedonietis gimė 356 m. pr. Kr. Peloje, Makedonijos karalystėje. Tiksli gimimo data nežinoma, bet dažniausiai nurodomas laikotarpis nuo liepos 20 iki 21 d. Jo tėvas buvo Makedonijos karalius Pilypas II, o motina - Epyro princesė Olimpija.
Pasak legendos, Aleksandras gimė tą naktį, kai Herostratas padegė Artemidės šventyklą Efese. Prieš gimstant Aleksandrui, jo tėvai sapnavo mistiškus sapnus, kurie pranašavo jo didybę.
Vaikystė ir Auklėjimas
Aleksandro motina Olimpija nuo mažų dienų įtikinėjo berniuką, kad jo tėvas - pats Dzeusas. Nepaisant to, Pilypas II labai mylėjo Aleksandrą, nes jis savo drąsa ir sumanumu priminė jį patį. Berniukas buvo gabus ir imlus, nuo mažens svajojo savo žygdarbiais pralenkti netgi garsųjį Heraklį. Po savo pagalve laikė ne tik durklą, bet ir Homero „Iliadą.“
Aleksandro mokytojais tapo geriausi to meto filosofai, tarp jų ir Aristotelis. Aristotelis išugdė Aleksandro susidomėjimą medicina, filosofija ir literatūra. Kai berniukui suėjo 12 m., tėvas jam davė pirmąją užduotį - sutramdyti laukinį žirgą, kurio įveikti nepajėgė netgi stipriausi vyrai. Aleksandras pastebėjo, kad žirgas bijo savo paties šešėlio, todėl lėtai prisiartinęs privertė jį atsigręžti į Saulę, ir šešėlis išnyko. Tuomet lėtai, bet užtikrintai užšoko ant žirgo.
Taip pat skaitykite: Aleksandro Makedoniečio gyvenimas ir pasiekimai
Sulaukęs vos šešiolikos, Aleksandras jau vadovavo Makedonijos armijoms ir rodydamas kariams pavyzdį pats kovėsi priešakyje.
Tapimas Makedonijos Karaliumi
Aleksandrui sukako 20 m., galimybės tapti Makedonijos valdovu pradėjo sparčiai slysti iš jo rankų. Karžygio motina nebuvo makedonietė, be to, nebuvo oficialiai susituokusi su Aleksandro tėvu karaliumi Pilypu II, todėl tikrosios karaliaus žmonos vaikai teisiškai turėjo kur kas daugiau galimybių užimti sostą.
Tačiau jei ne netikėta karaliaus mirtis, jo Aleksandras galbūt taip ir nebūtų tapęs Makedonijos karaliumi bei pasiekęs Indijos. Pilypas II išsiskyrė su Aleksandro motina Olimpija ir vedė kilmingą makedonietę. Karaliaus ir naujos sutuoktinės sūnus būtų turėjęs daugiau teisių į sostą negu Aleksandras. Tačiau Pilypas II netikėtai mirė nuo savo tarno rankos, kurį greičiausiai pakurstė pati Olimpija. Ji negalėjo susitaikyti, kad jos vienintelis sūnus gali prarasti sostą.
Gavęs sostą Aleksandras Makedonietis visų pirma susidorojo su galimais rūmų priešais ir išdavikais. Įkalbėtas motinos nužudė savo tėvo naują žmoną ir jos naujagimį kūdikį. Paskui pradėjo karo žygius, siekdamas įgyvendinti seną tėvo svajonę - nugalėti persus.
Kariniai Žygiai ir Užkariavimai
Aleksandras Makedonietis per 13 karo metų nepralaimėjo nė vieno mūšio. Tuomet Persija buvo didžiausia, stipriausia ir turtingiausia pasaulio imperija. Finansinė padėtis ir itin mažas karių skaičius (apie 30 000 pėstininkų bei 5 000 raitelių) nežadėjo pergalės Aleksandrui Makedoniečiui, tačiau jis laimėdavo vieną mūšį po kito, kol galiausiai sulaukė laiško iš Persijos karaliaus Darijaus III, kuris jam siūlė pusę imperijos mainais į taikos sutartį.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Toliau sekė persų valdomo Egipto užėmimas. Egiptiečiai jį pasitiko be kovos ir karūnavo savo faraonu bei Egipto dievu. Ten Aleksandras Makedonietis įkūrė Aleksandriją - miestą, kurio švyturys buvo vienas iš 7 pasaulio stebuklų.
Lemiamas makedoniečių ir persų mūšis įvyko prie Gaugamelų. Tuomet 24 m. Aleksandras Makedonietis vos su 48 000 karių sutriuškino 250 000 persų kariuomenę. Nors žymus karvedys valdė beveik visą Aziją, nenustojo svajoti apie dar neužkariautas žemes. Po ilgus metus trukusių žygių nusprendė užkariauti Indiją, tačiau sulaukė pasipriešinimo.
Sėkmės Priežastys
Aleksandrui Makedoniečiui sekėsi dėl kelių priežasčių. Pirma, jo kariuomenė buvo reorganizuota dar valdant Pilypui II, todėl buvo pranašesnė negu kitų. Antra, Aleksandras Makedonietis buvo talentingas karvedys ir strategas. Istorikai iki šiol jį vadina geriausiu visų laikų vadu. Ir trečia - buvo labai drąsus. Savo pavyzdžiu įkvėpdavo karius, su kuriais kovodavo pirmose gretose, ir ne kartą buvo sužeistas.
Įtakos Blėsmas
Tačiau žygiuojant į Aziją šio karvedžio įtaka pradėjo blėsti. Makedoniečius siutino jo žavėjimasis kitataučiais barbarais. Aleksandras Makedonietis svajojo apie lygiateisę Graikijos, Makedonijos ir Persijos imperiją. Netrukus pats pradėjo tapatintis su persais. Nešiodavo jiems būdingas dryžuotas tunikas, perjuostas diržais, pasisveikindamas bučiuodavo ranką, o užkariautas teritorijas palikdavo valdyti ne savo tautiečiams, bet persams, kurie valdė prieš Aleksandrą Makedonietį.
Sūzuose surengė Rytų ir Vakarų „tuoktuves“, per kurias keli tūkstančiai makedoniečių karių vedė azijietes. Tokias vestuves karvedys skatino įspūdingomis ir prabangiomis dovanomis. Pats, nepaisant tautiečių maldavimų susilaukti grynakraujo makedoniečio paveldėtojo, turėjo tris kitatautes žmonas - 16-metę Roxana, Parysatis ir Darijaus III dukrą Stateira II. Galiausiai pradėjo tapatintis su visagaliu Dievu, kuriuo jį laikė azijiečiai. Vadintas „karalių karaliumi.“ Aziją valdė ne kaip grobikas, bet kaip paveldėtojas, neva iš aukščiau jam suteiktomis galiomis. Tačiau dėl didžiulio egoizmo, didybės manijos ir nepasotinamo noro turėti vis daugiau atsidūrė ant bedugnės krašto.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Mirtis ir Imperijos Žlugimas
Didysis karvedys turėjo planų užkariauti visą Indiją, Arabiją ir kitas teritorijas, kai jį, sulaukus 32 m., pakirto liga. Per šventę išgėręs taurę vyno Aleksandras Makedonietis netikėtai susmuko iš skausmo, o kitą rytą nubudo kamuojamas karštligės. Artėjant 33-ajam gimtadieniui liga nepasitraukė, ir karvedys suprato, kad išaušo jo paskutinioji valanda.
Bendražygiai, susirinkę prie jo lovos, maldavo įvardyti įpėdinį, kuriam turėtų atitekti karalystės valdymas, tačiau Aleksandras Makedonietis tik tiek tepasakė: „Stipriausiajam.“ Po šių žodžių jo gyvybė užgeso.
Karaliaus mirtis paveikė visą imperiją. Persų pavaldiniai pagal papročius nusiskuto galvas, o Darijaus III motina mirė badu, tarytum būtų netekusi savo sūnaus. Įpėdinio neturinčios imperijos likimas buvo tragiškas - ji greitai suskilo į karo vadų valdomas karalystes, kurios pradėjo kovoti tarpusavyje.
Palikimas
Aleksandras Makedonietis paliko didelį įpėdinį - potencialiai daugybę karalių ir imperatorių, kurie tęsėsi po jo mirties. Aleksandro Didysis įpėdiniai ir generalai turėjo didelę įtaką pasaulio istorijai. Garsaus karvedžio kapas dažnai lankytas vėlesnių valdovų: Julijaus Cezario, Marko Aurelijaus, Oktaviano ir kt.
Aleksandras Makedonietis yra žinomas ne tik kaip galingas karalius, bet ir kaip talentingas kariuomenės lyderis ir strategas. Jo karvedybos metodus studijavo Julijus Cezaris, Hanibalas ir net Napoleonas.
Aleksandras Didysis turėjo didelę įtaką ne tik antikos istorijai, bet ir visai pasaulio istorijai. Trumpas jo valdymo laikotarpis ekonominiu ir kultūriniu požiūriu labai paveikė Europos ir Azijos tautų istoriją, praplėtė senovės graikų geografijos ir gamtos žinias, paskatino Artimųjų Rytų kolonizacijos bangą ir naujus prekybos ryšius.
tags: #kur #kada #aleksandras #gime