Žmogaus papilomos virusas ir nėštumas: ką svarbu žinoti

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena labiausiai paplitusių lytiškai plintančių infekcijų (LPI) pasaulyje. Beveik visi seksualiai aktyvūs žmonės tam tikru savo gyvenimo momentu užsikrečia bent vienu ŽPV tipu. Ši infekcija gali paveikti odą, viršutinius kvėpavimo takus, lytinių organų sistemas ir gleivines, netgi sukelti ikivėžinius arba vėžinius susirgimus. Šiame straipsnyje aptarsime ŽPV infekcijos ypatumus nėštumo metu, gydymo galimybes, prevencines priemones ir kitą svarbią informaciją, kuri padės jums geriau suprasti šią problemą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos.

Kas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV)?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai paplitusi virusinė infekcija, kuri pažeidžia odą ir gleivines, įskaitant lytinių organų, burnos ir kvėpavimo takų sritis. ŽPV yra labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai plintanti infekcija (LPI). Apskaičiuota, kad dauguma lytiškai aktyvių vyrų ir moterų kada nors gyvenime užsikrečia bent vieno tipo ŽPV. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra virusų sukelta, kontaktiniu lytiniu keliu plintanti liga, kuri dažniausiai būna lėtinė.

Yra žinoma daugiau nei 200 ŽPV tipų. ŽPV tipai dažniausiai skirstomi į dvi grupes: žemos vėžio rizikos (6,11, 42,43,44) ir aukštos vėžio rizikos (16,18, 31, 33, 35, 39, 45, 50, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 64, 68).

ŽPV infekcijos priežastys ir rizikos veiksniai

ŽPV infekcija dažniausiai perduodama lytinio kontakto metu, įskaitant vaginalinius, analinius ir oralinius santykius. Užsikrėsti galima ir per kontaktą su užsikrėtusio asmens oda ar gleivine. Tiesa, kad 40 ŽPV tipų plinta per tiesioginį lytinį kontaktą su lytiniais organais, oda ar ir gleivinėmis. Tačiau yra ir kitų viruso atmainų, kurioms lytinis kontaktas nėra būtinas.

Pagrindinės priežastys:

Taip pat skaitykite: Gimimas: vystymosi pabaiga

• Lytiniai santykiai: Absoliuti dauguma ŽPV užsikrečia lytinių santykių metu. Virusas gali būti perduodamas net ir be tiesioginės lytinės penetracijos, pavyzdžiui, petingo metu (liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų). ŽPV virusai gali būti perduodami vaginalinių, oralinių ar analinių santykių metu, taip pat, kaip ir tiesioginio odos ar gleivinių sąlyčio metu, per makštį, burną, išangę. ŽPV infekcija galima infekuotis petingo metu (liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų), net ir neturint penetracinių santykių (įsiskverbiant).
• Odos ir gleivinių kontaktas: Užsikrėtimas per odą ir gleivines, besidalinant asmeninės higienos priemonėmis (pavyzdžiui, skustuvais), yra retesnis, tačiau įmanomas.
• Perdavimas gimdymo metu: Mama ŽPV gali perduoti gimdymo metu. Tačiau ši rizika yra santykinai žema.

Rizikos veiksniai:

• Didelis lytinių partnerių skaičius (daugiau nei 1 per 12 mėn.): Kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti ŽPV.
• Ankstyvas lytinio gyvenimo pradžia: Pradėjus lytinį gyvenimą ankstyvame amžiuje, didėja rizika užsikrėsti ŽPV.
• Silpna imuninė sistema: Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą (dėl ligų ar vartojamų vaistų), yra labiau pažeidžiami ŽPV infekcijų.
• Rūkymas: Rūkymas silpnina imuninės sistemos veiklą, todėl sunkiau kovoti su ŽPV. Rūkymas turi įtakos imuninės sistemos veikimui, kas tiesiogiai paveikia jos gebėjimą kovoti su ŽPV.
• Kitų lytiškai plintančių infekcijų (LPI) buvimas: Sergant kitomis LPI, didėja rizika užsikrėsti ŽPV.
• Daugybiniai nėštumai: Daugybiniai nėštumai gali paveikti imuninę sistemą ir padidinti ŽPV riziką.
• Nesaugus fizinis kontaktas.

ŽPV tipai ir jų poveikis

ŽPV tipai skirstomi į dvi pagrindines grupes: žemos ir aukštos onkogeninės rizikos.

Žemos rizikos ŽPV tipai

Šie tipai dažniausiai sukelia gerybines būkles, tokias kaip lytinių organų karpos (kondilomos). Dažniausi žemos rizikos tipai yra ŽPV 6 ir ŽPV 11, kurie sukelia apie 90% lytinių organų karpų. ŽPV žemos rizikos tipai, tokie kaip ŽPV 6 ir ŽPV 11, sukelia apie 90 proc. lytinių organų karpų ir retai sukelia vėžį. Charakteristika: Šie tipai yra mažiau onkogeniniai ir dažniausiai sukelia gerybines būkles, tokias kaip lytinių organų karpas.

Aukštos rizikos ŽPV tipai

Šie tipai yra stipriai onkogeniniai ir gali sukelti vėžines ląstelių mutacijas. Dažniausi aukštos rizikos tipai yra ŽPV 16 ir ŽPV 18, kurie siejami su gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties ir burnos ertmės vėžiu. ŽPV aukštos rizikos tipai gali sukelti sunkesnes pasekmes, pavyzdžiui, vėžį. Charakteristika: Šie tipai yra stipriai onkogeniniai ir gali sukelti vėžines ląstelių mutacijas. Pavyzdžiui, ŽPV 16 ir ŽPV 18 yra itin susiję su gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties ir burnos ertmės vėžiu. Aukštos vėžio rizikos ŽPV tipai yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis.

ŽPV simptomai

Dauguma ŽPV infekcijų yra besimptomės, todėl dažnai aptinkamos tik per atrankinius tyrimus ar atsiradus komplikacijoms. Simptomai priklauso nuo viruso tipo ir paveiktos srities. Deja, dauguma žmonių, turinčių aukštos rizikos ŽPV tipą, gali nepajusti jokių infekcijos požymių, kol ji nesukels rimtų sveikatos problemų.

Taip pat skaitykite: Kaip rasti žmogų nemokamai: gimimo datos paieška

• Lytinių organų karpos (kondilomos): Tai maži iškilimai ar jų grupės lytinių organų srityje, aplink lytinius organus, ant jų, aplink išangę. Karpos gali būti pavienės arba iškart gali iškilti didelis jų skaičius. Dažniausiai jokie simptomai, išskyrus karpų buvimą, nejuntami.
• Gleivinės išaugos: Gali pasirodyti burnoje, gerklėje arba tiesiai ant lytinių organų gleivinės. Vyrams - ant varpos ar kapšelio bei apie išeinamąją angą.
• Vulvos vėžys: Gali pasireikšti tokiais simptomais kaip odos spalvos ir storio pokyčiai vulvoje.
• Išangės vėžys: Kraujavimas iš išangės, išmatos su krauju, skausmas ar nemalonus jausmas, tempimas išangės srityje (ypač tuštinantis).
• Gimdos kaklelio vėžys: Pirminėje vėžio stadijoje jokių simptomų nebūna.

ŽPV nėštumo metu: ypatumai

Nėštumas sukelia hormoninius ir imuninius pokyčius, kurie gali paveikti ŽPV infekcijos eigą.

• Poveikis nėštumui: Pats ŽPV netrukdo pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio. Svarbu! Pats ŽPV netrukdo pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio. Tačiau svarbu reguliariai tikrintis ir gydyti karpas, kad jos neplistų ir nesukeltų diskomforto.
• Perdavimas kūdikiui: Nors ŽPV gali būti perduotas kūdikiui gimdymo metu, ši rizika yra santykinai žema. Jei motina turi lytinių organų karpų, gydytojas gali rekomenduoti cezario pjūvį, kad sumažintų viruso perdavimo riziką. Nors yra tikimybė, kad ŽPV gali būti perduotas kūdikiui gimdymo metu, ši rizika yra santykinai žema. Pavyzdžiui, 2016 metų tyrimas parodė, kad tik 11 procentų naujagimių, gimusių iš ŽPV teigiamų motinų, taip pat buvo užsikrėtę virusu.
• Gimdos kaklelio pokyčiai: Nėštumo metu gimdos kaklelio pokyčiai, susiję su ŽPV, stebimi atidžiau. Gydymas paprastai atidedamas iki gimdymo, nebent pokyčiai yra labai dideli ir kelia didelę riziką.

ŽPV diagnostika

Moterims ŽPV dažniausiai nustatomas atlikus gimdos kaklelio patikrą, naudojant PAP testą ir ŽPV testą. Moterims ŽPV dažniausiai nustatomas atliekant aukštos rizikos ŽPV tyrimą iš gimdos kaklelio mėginio, dažnai kartu su PAP tyrimu. Lietuvoje moterims reguliariai atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas; jei jis teigiamas, papildomai atliekama citologinis tyrimas skystoje terpėje.

• PAP testas (citologinis tyrimas): Šio tyrimo metu iš gimdos kaklelio paimamas mėginys, kuris tikrinamas dėl galimų pakitimų ląstelėse.
• ŽPV testas: Šis testas nustato, ar gimdos kaklelyje yra didelės rizikos ŽPV tipų.

Jei PAP testas rodo pokyčius gimdos kaklelio ląstelėse, ŽPV testas padeda patvirtinti, ar virusas yra priežastis. Nėštumo metu gimdos kaklelio patikra atliekama taip pat, kaip ir ne nėštumo metu.

ŽPV gydymas nėštumo metu

Specifinio antivirusinio gydymo ŽPV nėra, todėl dauguma infekcijų praeina savaime per imuninės sistemos veiklą. Gydymas nėštumo metu orientuotas į simptomų šalinimą ir komplikacijų prevenciją. Vaistų nuo ŽPV nėra, tačiau galima gydyti viruso sukeltas ligas, pvz., karpas, ikivėžinius pakitimus ar net vėžį. Ar galima visiškai išgydyti ŽPV?: Nors ŽPV nėra visiškai išgydomas, daugelis žmonių sugeba atsikratyti simptomų, ypač jei jų imuninė sistema sugeba kovoti su virusu.

• Karpų gydymas: Nėštumo metu karpų gydymui naudojami saugūs metodai, tokie kaip:

  Taip pat skaitykite: Vaikų su negalia apsauga Lietuvoje

  • Vietiniai tepalai: Kai kurie vietiniai tepalai, kurių sudėtyje yra trichloracto rūgšties arba bichloracto rūgšties, gali būti naudojami karpoms naikinti. Tačiau svarbu pasitarti su gydytoju, nes ne visi tepalai yra saugūs nėštumo metu.
  • Šaldymas skystu azotu (krioterapija): Šis metodas yra saugus nėštumo metu ir gali būti naudojamas karpoms pašalinti.
  • Lazerinis gydymas: Lazerinis gydymas taip pat gali būti naudojamas karpoms pašalinti, tačiau jis paprastai atliekamas tik tada, kai kiti metodai yra neveiksmingi.
  • Chirurginis pašalinimas: Dideles karpas galima pašalinti chirurginiu būdu, tačiau šis metodas paprastai naudojamas tik tada, kai kiti metodai yra neveiksmingi.

Svarbu vengti karpų gydymo metodų, kurie gali būti pavojingi nėštumo metu, tokių kaip podofilotoksinas ir imikvimodas.

• Gimdos kaklelio pokyčių stebėjimas: Jei nėštumo metu nustatomi gimdos kaklelio pokyčiai, gydytojas atidžiai stebės būklę ir nuspręs, ar reikia gydymo.
• Karpos šalinimas: Karpų gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai, atsižvelgiant į jų vietą ir kiekį. Lengvesniais atvejais galima naudoti vietinio poveikio vaistus, tokius kaip stiprios rūgštys, citotoksiniai preparatai arba vietiniai imunomoduliatoriai. Jei karpos yra didesnės, daugybinės arba pasikartoja, dažnai skiriami naikinamieji metodai, tokie kaip elektrokoaguliacija (karpų šalinimas elektros srove), lazerinis gydymas arba šaldymas skystu azotu. Kartais, kai karpos dažnai pasikartoja arba išplinta, skiriami sisteminiai imunomoduliatoriai ir antivirusiniai vaistai, taip pat stiprinamas paciento imunitetas.
• Stebėjimas ir kontrolė: Net ir gydant ŽPV, svarbu nuolat stebėti paciento būklę ir atlikti reguliarų tyrimus.

ŽPV prevencija

Efektyviausios ŽPV prevencijos priemonės yra vakcinacija, saugūs lytiniai santykiai ir reguliarūs patikrinimai. Nepaisant to, svarbu vykdyti prevenciją skiepais ir profilaktiniais tyrimais, siekiant išvengti ŽPV sukeltų onkologinių ir kitų ligų.

Vakcinacija

ŽPV vakcina yra svarbi priemonė siekiant sumažinti riziką susirgti vėžiu ir kitomis su ŽPV susijusiomis ligomis. Ji apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, ypač efektyvi jaunesniems asmenims, kurie dar nesusidūrė su virusu. Geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) gaunamas skiepijant jaunas mergaites ir berniukus, o efektyvumas - jei skiepijami vaikai, dar neturėję lytinių santykių. Skiepai suformuoja imuninį atsaką - organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie virusui patekus jį neutralizuoja.

• Kam rekomenduojama: Vakcina rekomenduojama mergaitėms ir berniukams nuo 9 metų amžiaus, taip pat suaugusiems iki 26 metų amžiaus. Kai kuriais atvejais vakcina gali būti rekomenduojama ir vyresniems asmenims. Nuo 2023 m. skiepai nuo ŽPV užtikrinami abiems lytims, todėl pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių jie skiriami 11 metų sulaukusioms mergaitėms ir berniukams. Lietuvos infektologų draugija rekomenduoja ŽPV vakcinaciją moterims ir vyrams iki 45 m. ŽPV sukelti pakitimai ar nustatyta ŽPV infekcija nėra kontraindikacija skiepytis. Vaikai skiepijami pagal oficialų skiepų kalendorių, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos, jie skiriami 11 metų sulaukusioms mergaitėms ir berniukams. Vaikai iki 15 m. skiepijami dviejomis vakcinos dozėmis (pirmoji dozė, po 6-12 mėnesių antroji dozė), nemokamai pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą. Vyresniems nei 15 m. vaikai reikalingos trys vakcinos dozės: pirmoji, po 2 mėnesių antroji ir po 6 mėnesių - trečioji. 15 - 18 m. vaikai nemokamai skiepijami dviem vakcinos dozėmis, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis.
• Ar vakcina saugi: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad ŽPV vakcinos yra saugios. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra skausmas, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje. Taip. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad ŽPV vakcinos yra saugios. Kaip ir visos vakcinos, ŽPV skiepai gali sukelti laikiną paraudimą ar skausmą injekcijos vietoje, galvos skausmą. Rimtos reakcijos yra itin retos. Dažniausios vakcinų nuo ŽPV nepageidaujamos reakcijos yra šios: vakcinos injekcijos vietos paraudimas, paburkimas, skausmas bei galvos skausmas. Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės.
• Ar vakcina gydo jau esamą infekciją: Vakcina negydo jau esamos infekcijos, tačiau padeda apsaugoti nuo kitų ŽPV tipų, kurių žmogus dar nėra turėjęs. Taip. Vakcina negydo jau esamos infekcijos, tačiau padeda apsaugoti nuo kitų ŽPV tipų, kurių žmogus dar nėra turėjęs.

Saugūs lytiniai santykiai

• Prezervatyvų naudojimas: Prezervatyvai gali sumažinti ŽPV perdavimo riziką, tačiau jie visiškai nepašalina, nes virusas gali užkrėsti vietas, kurių nedengia prezervatyvas. Prezervatyvai sumažina, bet visiškai nepašalina užsikrėtimo rizikos.
• Lytinių partnerių skaičiaus ribojimas: Kuo mažiau lytinių partnerių, tuo mažesnė rizika užsikrėsti ŽPV. Susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių gali padėti sumažinti ŽPV užsikrėtimo riziką.

Reguliarūs patikrinimai

• Gimdos kaklelio patikra (PAP testas ir ŽPV testas): Moterims rekomenduojama reguliariai atlikti gimdos kaklelio patikrą, kad būtų galima anksti aptikti gimdos kaklelio pokyčius, susijusius su ŽPV. Lietuvoje moterims reguliariai atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas; jei jis teigiamas, papildomai atliekama citologinis tyrimas skystoje terpėje. Siekiant išvengti ŽPV sukeliamų ligų, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio, itin svarbu reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus. Tai padeda aptikti ligą ankstyvoje arba dar priešvėžinėje stadijoje. Moterims, nuo 25 metų, rekomenduojama kartą per 3 metus atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą.
• Savarankiškas lytinių organų apžiūra: Reguliariai apžiūrėkite savo lytinius organus, kad pastebėtumėte karpas ar kitus pakitimus.

Kitos prevencijos priemonės

• Nerūkymas: Rūkymas silpnina imuninę sistemą, todėl sunkiau kovoti su ŽPV.
• Sveikas gyvenimo būdas: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui kovoti su ŽPV infekcija.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Pastebėjote karpas ar kitus pakitimus lytinių organų srityje.
• Jums buvo nustatytas teigiamas ŽPV testas.
• Jums buvo nustatyti gimdos kaklelio pokyčiai.
• Jums planuojama nėštumas ir norite pasikonsultuoti dėl ŽPV rizikos.

ŽPV poveikis kasdieniam gyvenimui

ŽPV infekcija dažnai neturi tiesioginio poveikio kasdienybei, nes dauguma atvejų yra besimptomiai ir praeina savaime. Tačiau matomos karpos gali sukelti kosmetinį diskomfortą, gėdą ar nerimą, ypač lytinių santykių metu. Teigiamas ŽPV testas ar ikivėžiniai pokyčiai dažnai sukelia psichologinį stresą, baimę dėl vėžio ar kaltės jausmą, paveikdami emocinę savijautą ir santykius.

Norint valdyti ŽPV ir jo sukeliamas infekcijas, būtina reguliariai tikrintis, laikytis gydytojo rekomendacijų ir skiepytis. Atviras bendravimas su partneriu apie ŽPV ir saugūs lytiniai santykiai padeda sumažinti perdavimo riziką.

Mitai apie ŽPV

• Mitas Nr. 1: Jei jums diagnozavo ŽPV, tikrai nereiškia, kad jūsų partneris yra jums neištikimas. Virusas žmogaus organizme gali tūnoti savaites, mėnesius, metus ar net visą gyvenimą ir nesukelti jokių ligos simptomų. Tai vadinama lėtine infekcija. Lytinių organų karpoms ar gimdos kaklelio pokyčiams atsirasti reikia laiko (mėnesių, metų).
• Mitas Nr. 2: Netiesa. ŽPV skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus (genotipus). Vėžį sukelia didelės rizikos ŽPV tipai.
• Mitas Nr. 3: Genitalijų karpos beveik išimtinai visais atvejais yra gėrybinis susirgimas. Karpas sukelia tie ŽPV tipai, kurių vėžio pažeistuose audiniuose įprastai nerandama.
• Mitas Nr. 4: Didžioji dalis žmonių, kurie yra infekuoti ŽPV, nejaučia jokių infekcijos simptomų. Laikina infekcija greičiausiai nesukels nei karpų, nei vėžio. Devyniems iš dešimties infekuotųjų žmonių ši infekcija išnyksta per dvejus metus.
• Mitas Nr. 5: Gimdos kaklelio „nenormalius” citologinius pokyčius gali sąlygoti ne tik ŽPV infekcija. Jei jums pasakė, kad jūsų tyrimo atsakymas yra pakitęs ar nustatyti kokie nors pokyčiai, vadinasi, mikroskopuojant jūsų tepinėlį, buvo rastos kelios ląstelės, kurios skiriasi nuo įprastai randamų sveikų, nepažeistų ląstelių.
• Mitas Nr. 6: Kai kuriais avejais, jei ŽPV infekcija išlieka ilgai, o žmogaus imuninė sistema - silpna, karpos ar ikivėžiniai lytinių organų pokyčiai gali pasikartoti.
• Mitas Nr. 7: Vėžiniams pokyčiams atsirasti reikia laiko. Tai gali užtrukti metus, dešimt metų ar dar ilgiau.
• Mitas Nr. 8: Matomos karpos dažniausiai gydomos vaistais arba šalinamos chirurginiu būdu. Po gydymo rizika perduoti karpas sąlygojantį ŽPV greičiausiai sumažėja, nes suardomos ląstelės, kuriose virusas tūnojo.
• Mitas Nr. 9: Karpų ant lytinių organų nebuvimas nebūtinai reiškia, jog jūsų partneris nėra ŽPV nešiotojas.
• Mitas Nr. 10: Gimdos kaklelio vėžiui atsirasti reikia, kad ŽPV patektų į gimdos kaklelio ląsteles, o tai dažniausiai įvyksta vagininių (heteroseksualių) santykių metu. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ŽPV gali būti perduodamas artimo sąlyčio metu, liečiantis odai, gleivinėms.
• Mitas Nr. 11: Šiandien visuotinai priimta, kad jei moteriai nustatyti gimdos kaklelio pokyčiai, nustatyti lytinio partnerio infekuotumą ŽPV nereikia.
• Mitas Nr. 12: Teisingai, tinkamai ir laiku naudojant prezervatyvus galima išvengti lytiškai plintančių infekcijų, kurios perduodamos per kūno skysčius (gonorėja, ŽIV, trichomona ir kt.), tuo tarpu žmogaus papilomos virusas, herpes infekcija gali būti perduodami ir tiesioginio kontakto metu, susiliečiant odai ir gleivinėms.
• Mitas Nr. 13: Kiekvienas organizmas turi galimybę šį virusą išnaikinti pats. Viruso savaiminis išnykimas priklauso nuo organizmo imuninės sistemos stiprumo bei viruso agresyvumo ir jo kiekio.
• Mitas Nr. 14: ŽPV infekcija neturi įtakos moters vaisingumui. Jei moteris nėščia ir yra infekuota ŽPV, jai gali atsirasti karpų ar ikivėžinių pokyčių, tačiau tikrinantis reguliariai šių ligų galima išvengti laiku.
• Mitas Nr. 15: Geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) gaunamas tada, kai skiepijamos jaunos mergaitės, o efektyvumas - jei skiepijamos mergaitės dar neturėjusios kontakto su ŽPV (neturėjusios lytinių santykių).
• Mitas Nr. 16: Net jei esate pasiskiepijusi kuria nors vakcina nuo ŽPV, jums vis tiek reikia reguliariai tikrintis, kad būtų atliktas citologinis gimdos kaklelio tyrimas.
• Mitas Nr. 17: Vakcinose nuo ŽPV nėra nei gyvų, nei užmuštų virusų. Jose yra tik viruso apvalkalo dalelių, todėl jei pasiskiepysite vakcina, jūs nei apsikrėsite virusu, nei dėl skiepo susirgsite kuriomis nors viruso sąlygotomis ligomis.
• Mitas Nr. 18: Jei pasiskiepijote kuria nors vakcina nuo ŽPV, nėštumo atidėlioti nereikia. Jei sužinojote, kad skiepas jums buvo suleistas jau esant nėščiai, nerimauti nereikia. Paskiepytoms nėštumo metu, papildomų šalutinių reiškinių neatsirado nei motinai, nei vaisiui. Žindymo metu skiepytis galima.
• Mitas Nr. 19: Iki vakcinos buvo pateiktos rinkai, tyrimų metu buvo paskiepyta tūkstančiai merginų, moterų, berniukų ir vyrų 33 pasaulio šalyse.
• Mitas Nr. 20: Nepageidaujamų reakcijų gali turėti visos vakcinos, taip pat ir vakcinos nuo ŽPV. Dažniausios vakcinų nuo ŽPV nepageidaujamos reakcijos yra šios: silpnai arba vidutiniškai išreikštos injekcijos vietos reakcijos (78-94 proc. atvejų) - skausmingumas, paraudimas, paburkimas, pakankamai dažnos - galvos skausmas (iki 13 proc.). Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės.
• Mitas Nr. 21: Tyrimais stebimas vakcinų efektyvumas - 10 metų. Šiuo metu kol kas jokių duomenų, kad reikėtų pakartotinės vakcinacijos ateityje, dar nėra.
• Mitas Nr. 22: Toks mitas nepagrįstas jokiais tyrimais.
• Mitas Nr. 23: Visomis šiuo metu rinkoje esančiomis vakcinomis galima skiepyti ne tik mergaites, bet ir berniukus nuo 9 metų amžiaus.
• Mitas Nr. 24: Pasaulyje vakcinomis nuo ŽPV pradėta skiepyti 2007 metais. Tuo metu vakciną nuo ŽPV į savo Nacionalinius imunoprofilaktikos skiepų kalendorius buvo įtraukusios tik trys šalys.
• Mitas Nr. 25: Kad susiformuotų tinkamas imuninis atsakas (pasigamintų antikūnai, kurie kraujyje ar ląstelėse neutralizuotų į organizmą patekusią infekciją), tam tikras patogeno kiekis turi patekti į kraują arba pažeisti natūralią ląstelės struktūrą, kad organizmas ląstelę atpažintų kaip svetimą.

tags: #zmogaus #papilomos #virusas #ir #nestumas