Žindymas - natūralus ir naudingas būdas maitinti kūdikį, suteikiantis jam optimalią mitybą ir apsaugą nuo ligų. Dauguma medicinos ekspertų, įskaitant Amerikos pediatrijos akademiją (AAP) ir Amerikos akušerių ir ginekologų kolegiją, rekomenduoja kūdikį maitinti tik motinos pienu pirmuosius 6 mėnesius. Po to rekomenduojama tęsti žindymą bent iki vienerių metų, kartu pradedant kūdikį supažindinti su papildomu maistu. Vis dėlto, kiekviena mama ir kiekvienas kūdikis yra unikalūs, todėl šis straipsnis padės priimti pagrįstą sprendimą, atsižvelgiant į individualius poreikius.
Motinos pieno sudėtis ir nauda kūdikiui
Motinos pienas yra idealus kūdikių maistas, nes jame yra tobulas baltymų, riebalų ir vitaminų derinys, kurį kūdikio organizmas lengvai pasisavina. Vanduo sudaro 87-90 % motinos pieno, angliavandeniai - nuo 5,35 % iki 7,3 %, riebalai - 2,9-4,2 %. Ši sudėtis gali skirtis priklausomai nuo to, ar tai priešpienis, ar pienas. Be to, motinos piene yra antikūnų, padedančių kūdikiui apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų. Jame taip pat gausu leukocitų (ląstelių), kurių ypač daug yra priešpienyje.
Žindymas mažina kūdikių riziką sirgti astma, alergijomis, ausų infekcijomis, kvėpavimo takų ligomis bei virškinimo sistemos infekcijomis, vėmimu ir viduriavimu. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai rečiau patenka į ligoninę ir rečiau lankosi pas gydytojus. Be to, žindymas siejamas su aukštesniais IQ rodikliais vėlesniame amžiuje, glaudesniu emociniu ryšiu su mama ir mažesne staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) rizika. Moksliškai nustatyta, kad žindymas mažina I tipo cukrinio diabeto ir nutukimo riziką.
Žindymo nauda mamai
Žindymas naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai. Jis padeda sudeginti daugiau kalorijų, todėl moterys greičiau grįžta prie buvusio svorio. Taip pat jis skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris padeda gimdai greičiau susitraukti ir mažina pogimdyvinį kraujavimą. Kūdikiui žindant stimuliuojama hormono oksitocino gamyba. Šis hormonas yra atsakingas už greitesnį gimdos susitraukimą, t. y. ji greičiau atgauna įprastą dydį. Išimtinis žindymas, iki kol kūdikiui sueina 6 mėn., 96-98 proc. sumažina tikimybę pastoti. Tai vadinama fiziologine laktacine amenorėja. Žindymo metu dirginamas krūties spenelis ir rudasis laukelis aplink jį, didėja pieno gamyba, tačiau slopinamas hormonų progesterono ir estrogeno, turinčių įtakos ovuliacijai, išsiskyrimas. Žindant išsiskiria dideli hormono prolaktino kiekiai, tad slopinamas gonado-tropino hormonas ir ovuliacija nutrūksta.
Žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu bei osteoporoze. Jei moteris niekada nežindė, ji patiria didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Nustatyta, kad moterys, niekada nemaitinusios krūtimi, skirtingų šaltinių duomenimis, patiria 27-35 proc. didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, palyginti su natūraliai savo kūdikius maitinusiomis moterimis. Nustatyta, kad kūdikius maitinusios mamos rečiau serga antrojo tipo cukriniu diabetu (ilgesnė žindymo trukmė sumažina jo išsivystymo riziką 32 %), osteoporoze.
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant krūtinės priežastys
Žindymas taip pat taupo laiką ir pinigus - nereikia pirkti mišinių, sterilizuoti buteliukų ar jų šildyti. Be to, žindymas padeda puoselėti ryšį su naujagimiu, teigiamai veikia mamos nuotaiką, mažina stresą ir pogimdyvinės depresijos riziką.
Pieno gamyba ir žindymo dažnumas
Po gimdymo pirmosiomis dienomis jūsų krūtys gamina priešpienį - tirštą, gelsvą, maistingą skystį, kuris puikiai tenkina kūdikio poreikius. Svarbu žindyti pagal poreikį - dažnai ir reguliariai. Kai kūdikis dažnai žinda, krūtys reaguoja ir pradeda gaminti daugiau pieno. Net jei nežindysite visus 6 rekomenduojamus mėnesius, net ir trumpesnis žindymas yra naudingesnis nei visai nežindyti.
Žindymas turėtų vykti ne rečiau kaip kas 4 valandas dieną ir kas 6 valandas naktį. Motinos pienas sudaro ne mažiau kaip 85-95 proc. viso paros raciono (t. y. papildomas maistas ir gėrimai sudaro ne didesnę nei 15 proc.
Žindymo pozicijos ir technika
Svarbiausia - patogumas jums ir kūdikiui. Keletas pagrindinių žindymo pozicijų:
- Lopšio padėtis: kūdikio galva - jūsų alkūnės linkyje, o kūnelis pasuktas į jus.
- „Futbolo kamuolio“ padėtis: kūdikis laikomas šonu, jo galva - jūsų delne, nugara remiasi į jūsų dilbį.
- Šoninė padėtis: gulite ant šono, kūdikis - šalia jūsų. Patogu naktį arba po gimdymo, kai sunku sėdėti.
Laikykite kūdikį arti, kad jam nereikėtų sukti galvos žindant. Speneliu švelniai palieskite jo apatinę lūpą - tai paskatins jį atverti burną. Kai kūdikis plačiai pravėręs burną, įveskite spenelį kartu su areole (tamsia oda aplink spenelį).
Taip pat skaitykite: Žindymo mitai
Tinkamai žindydamas kūdikis neturėtų sukelti jums skausmo. Jei skauda, nutraukite žindymą švelniai įkišdami pirštelį tarp kūdikio burnos ir spenelio, ir bandykite iš naujo.
Žindymo ABCA:
- A = Apsisprendimas: žindykite pagal poreikį, kai kūdikis rodo alkio ženklus.
- B = Būkite kantrūs: žindymas gali trukti 10-20 min. iš kiekvienos krūties.
- C = Komfortas: atsipalaidavimas padeda pienui tekėti. Pasirūpinkite pagalvėmis ir patogia aplinka.
Kada žindyti nerekomenduojama?
Žindymas nerekomenduojamas, jei:
- Turite ŽIV.
- Sergate aktyvia, negydyta tuberkulioze.
- Gydotės chemoterapija.
- Vartojate narkotikus (pvz., kokainą).
- Kūdikis serga galaktozemija.
- Vartojate tam tikrus vaistus (pasitarkite su gydytoju).
Dėl vaistų vartojimo, papildų (geležies, vitamino D) ir kitų medicininių klausimų visada pasitarkite su gydytoju.
Kodėl kai kurios moterys pasirenka nežindyti?
Yra įvairių priežasčių, kodėl moterys pasirenka nežindyti, įskaitant:
- Nepatogumą žindyti viešumoje.
- Pageidaujamą lankstumą - kad kiti šeimos nariai galėtų pamaitinti kūdikį.
- Sudėtingą darbo ir poilsio derinimą.
- Nerimą dėl krūtų formos pokyčių (nors tai labiau veikia genetika ir amžius nei žindymas).
Galimi žindymo iššūkiai ir jų sprendimo būdai
Žindymas gali būti sudėtingas, tačiau dauguma problemų yra išsprendžiamos:
Taip pat skaitykite: Baltas triukšmas: nauda ir rizika kūdikiams
- Skausmingi ar įtrūkę speneliai: padeda tinkama pozicija, natūrali spenelių priežiūra, lanolino tepalai.
- Per mažai pieno? Kūdikis turėtų šlapintis 6-8 kartus per parą. Venkite papildomo maitinimo mišiniu.
- Apversti speneliai: pasitarkite su žindymo konsultantu.
- Krūtų tempimas (engorgement) ar užsikimšę latakai: padeda masažas, šiluma, pieno nutraukimas.
- Mastitas (krūties uždegimas): jei karščiuojate, skauda krūtį - kreipkitės į gydytoją.
- Stresas: neigiamai veikia pieno išsiskyrimą. Poilsis, ramybė - labai svarbu.
- Neišnešioti kūdikiai: gali iš pradžių nežįsti - juos galima maitinti nutrauktu pienu per buteliuką ar vamzdelį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Krūtys yra labai raudonos, skausmingos, patinusios.
- Iš spenelių teka kraujas ar neįprastos išskyros.
- Manote, kad kūdikis nepakankamai priauga svorio.
Kur kreiptis pagalbos?
Žindymas dažnai nėra toks savaime suprantamas, kaip atrodo. Kreipkitės į žindymo konsultantus, akušeres ar kitus specialistus, kurie gali padėti išspręsti iškilusias problemas ir suteikti reikiamą paramą.
Žindymas ir motinos psichologinė būklė
Daugelis mamų augindamos kūdikį ar mažą vaiką vienu ar kitu metu pasijunta išsekusios, pavargusios ir nebeturinčios jėgų susitvarkyti su savo pareigomis ar tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Traumuojanti patirtis gali būti įvairi: nepriežiūra, fizinis, seksualinis priekabiavimas ar smurtas, tėvai, vartojantys svaiginančias medžiagas, smurtaujantys vienas prieš kitą, užsiimantys nelegalia veikla, serganys psichinėmis ligomis, tėvų skyrybos, nesaugi gyvenamoji aplinka - visa tai palieka žymes mūsų smegenyse ir kūnuose ir visa tai atsinešame į savo šeimą.
Tyrimai rodo, kad žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Maistinių medžiagų perdavimas yra svarbus ir turi savus privalumus, tačiau žindymas yra kiekvieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiems. Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Šiam efektui išgauti nepakanka kūdikį laikyti ant rankų, kūdikis iš tiesų turi savo oda liesti mamos krūtį. Žindanti mama pirmaisiais mėnesiais tai ir daro: kūdikis turėtų žįsti ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą bent 20-30 minučių, o tai sudaro bent 4 val per parą, kurias mama praleidžia sumažėjusiomis streso sąlygomis.
Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą. Mokslininkai laboratorijoje mamoms, laikiusioms savo mažylius oda prie odos, tyčia bandė sukelti stresą ir jiems nepavyko! Šis efektas truko bent pusvalandį po kontakto su kūdikiu. Vadinasi mamai, kuri žindo, poilsis nuo streso gali būti ne 4 val., o 8 val. Net ir nežindant, o tiesiog glausdamos kūdikį prie krūties (nebūtinai burnyte prie spenelio, tiesiog veiduku prie krūties) mamos gali padėti sau atsipalaiduoti ir sumažinti savo patiriamą stresą.
Jeigu mama žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje.
Žindymas ir miegas
Tyrimai rodo kad žindančios mamos išsimiega geriau, nei nežindančios. Taip, žindomi kūdikiai miega trumpesniais intervalais (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 5,46 val.) nei nežindomi (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 7,69 val.). Ir taip, ptabunda naktimis dažniau (vidutiniškai 2,52 karto per naktį), nei nežindomi kūdikiai (vidutiniškai 1,39 karto per naktį). Tačiau mamos, kurios žindo kūdikius, tipiškai užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu. Žindančios mamos užmiega vidutiniškai per 20 minučių, tuo tarpu nežindančioms mamoms prisireikia vidutiniškai 27 minučių užmigti.
Žindančios mamos vidutiniškai miega daugiau (6,61 val.) nei nežindančios mamos (6,3 val.). Galbūt dėl to, kad nedaug mamų eina miegoti kartu su kūdikiais, visos mamos išmiega ne daugiau kaip 7 valandas per naktį.
Naujagimiams palankių ligoninių iniciatyva
Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) 1991 m. paskelbė Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą. Šios iniciatyvos tikslas - sutelkti pastangas, kad visose pasaulio ligoninėse būtų taikomos praktikos, kurios saugotų, skatintų ir palaikytų žindymą. Lietuva Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą pradėjo įgyvendinti 1993 m.
Žindymas ir grįžimas į darbą
Motinai nusprendus grįžti į darbą, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbu pasistengti ir toliau žindyti bei maitinti kūdikį motinos pienu. Tam, kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe taip pat galėtų reguliariai išsitraukti pieną. Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieneri metai.
Mityba žindymo laikotarpiu
Iš mamos pieno kūdikis gauna visas augimui ir vystymuisi reikalingas maistines medžiagas. Todėl žindančiai mamai ypatingai svarbi tinkama mityba. Vanduo yra vienas pagrindinių geros sveikatos šaltinių. Magnis vadinamas svarbiausiu gyvybės elementu, o pagrindinė jo funkcija - nervų sistemos apsauga nuo stresų. Su magnio trūkumu susijęs ir populiarus lėtinio nuovargio sindromas.
Patariama nesirinkti tokio maisto, kokio besilaukdama moteris nevalgė ir galbūt apskritai nėra valgiusi. Citrusinių vaisių, šokolado ar riešutų gausiai valgyti nepatariama dėl galimos alerginės reakcijos kūdikiui. Tačiau pagrindinė rekomendacija - stebėti vaikelio savijautą, kuri atlieps mamos valgymą.