Naujagimio oda - jautrus indikatorius, atspindintis jo adaptaciją prie naujos aplinkos. Odos spalva gali skirtis priklausomai nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, naujagimio amžiaus, gestacinio amžiaus, rasės ir sveikatos būklės. Šiame straipsnyje aptarsime normalią naujagimio odos spalvą, galimus jos pokyčius ir ką jie gali reikšti.
Normali Naujagimio Odos Spalva
Sveiko naujagimio odos spalva paprastai būna ryškiai arba švelniai rausva. Tačiau iškart po gimimo kūdikio rankos ir kojos gali būti mėlynos spalvos. Tai normalu ir dažniausiai praeina per kelias minutes, kai kūdikis pradeda normaliai kvėpuoti.
Fiziologinė Gelta: Dažnas Reiškinys
Antrąją parą 70-90 proc. naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta. Gelta atsiranda per pirmąsias 2-3 gyvenimo paras. Neišnešiotiems naujagimiams ji pasitaiko dažniau. Gimus vaikučiui, jis pradeda kvėpuoti savo plaučiais. Vaisiaus kraujyje esantis didelis eritrocitų kiekis, kuris nešiojo deguonį vaikui būnant mamos įsčiomis, nebereikalingas ir jie pradeda irti. Jų irimo metu susidaro bilirubino - geltono tulžies pigmento didesnis kiekis, todėl kūdikio odelė gali nusidažyti geltonai. „Už bilirubino perdirbimą atsakingos kepenys, tačiau pirmą savaitę jos nėra brandžios ir kepenų fermentai yra mažiau brandūs ir aktyvūs, todėl nespėjama perdirbti šio pigmento“, - geltos atsiradimo priežastį įvardija S. Narbutienė.
Fiziologinė gelta atsiranda 2-3 gyvenimo parą, aktyviausia būna 4-6 paras ir tada pradeda blėsti. Tiesa, išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių geltos sirgimo laikotarpis gali skirtis: išnešiotiems vaikams ji trunka apie savaitę, o neišnešiotiems - dvi. „Gelta turi savo eiliškumą kaip ji atsiranda. Pirmiausiai ji atsiranda veido srityje, o po to leidžiasi link krūtinės, liemens, pilvuko ir galiausiai galūnių. Ji nyksta priešinga kryptimi - nuo galūnių. Vėliausiai ji išnyksta nuo veidelio. Gydyti fiziologinės geltos nereikia“, - nurodo gydytoja neonatologė.
Kada gelta tampa pavojinga?
Nors dauguma atvejų naujagimių gelta nėra pavojinga mažylių sveikatai, tačiau yra tam tikri bilirubino kiekiai, kurie gali negrįžtamai paveikti kūdikių smegenis. „Įvertinus naujagimio amžių, gestacinį amžių ir bilirubino koncentracijos lygį kraujyje, nusprendžiame ar galime naujagimį stebėti ir šiuo metu gydyti nereikia, ar, kitu atveju reikalinga fototerapija ar net pakaitinis kraujo perpylimas Bilirubino koncentracija gali padidėti iki pavojingos naujagimiui ir gali atsirasti negrįžtami pokyčiai - prasidėti bilirubininė encefalopatija, smegenų branduolių gelta. Tai dažniausiai nutinka, kai bilirubinas pasiekia ribą nuo 425 iki 510 µmol/l. Neišnešiotiems naujagimiams pavojinga riba yra nuo 340 µmol/l. Tokiais atvejais bilirubinas gali pažeisti smegenis ir sukelti jų nekrozę“, - nurodo gydytoja.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
S. Narbutienė pataria pastebėjus, kad po kurio laiko naujagimis įgauna geltoną odos atspalvį ir jis nemažėja, o pats kūdikis pasidaro vangus, mieguistas, mažiau valgo - jam būtini tyrimai, nes atsiradus dirglumui, padidėjus raumenų tonusui ir cerebriniam riksmam - jau gali būti pažeistos naujagimio smegenys. „Geriausiai vaiką apžiūrėti natūralioje šviesoje, nes lempų skleidžiama šviesa gali suteikti kitokį odos atspalvį nei yra iš tikrųjų“, - nurodo gydytoja. Taip pat ji pataria tėvams, kurie sunerimsta dėl vaiko sveikatos, visada kreiptis į gydytojus, kurie apžiūrėtų naujagimį. Tai ypatingai svarbu pirmojo vaiko susilaukusiems tėvams, kurie dar neturi daug patirties vaikų ligų klausimais. Jei geltos forma yra labai lengva, gelsvas odos atspalvis gali būti sunkiai įžvelgiamas. Jei gelsvas odos atspalvis ryškėja, apima vis didesnius plotus, kūdikis atrodo vangus, prastai valgo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Kitų Odos Spalvos Pokyčių Priežastys
Jeigu naujagimis pagelsta pirmąją gyvenimo parą, tai greičiausiai yra pataloginė gelta ir gydytojai turi ieškoti priežasties, sukėlusios šį susirgimą. „Priežastys gali būti kelios. Viena iš dažnesnių gali būti hemolizė - ji gali atsitikti dėl kraujo rezus faktoriaus netapatumo tarp mamos ir naujagimio. Taip atsitinka, kai mamos yra neigiamas rezus kraujo faktorius, o naujagimio - teigiamas. Dabar gelta dėl šios priežasties pasitaiko rečiau, nes mamos, kurios turi neigiamą rezus faktorių yra tiriamos ir joms suleidžiamas anti-D imunoglobalinas 28 nėštumo savaitę. Dėl to šių geltų mes matome mažiau. Lietuvoje sergamumas dėl šios priežasties yra 1,6/1000 gimusių naujagimių. Dažnesnė gelta gali būti dėl kraujo grupių netapatumo. Jeigu mamos kraujo grupė yra O, o naujagimio A arba B, irgi gali atsirasti ryškesnė gelta dėl hemolizės. Tokių naujagimių mes matome dažniau ir sergamumas 11,2/1000 gimusių naujagimių, - nurodo S. Narbutienė.
Gydytoja sako, kad jeigu geltą sukelia kraujo rezus faktorius, tuomet ją numatyti galima ir iki kūdikio gimimo, tačiau dėl kraujo grupės netapatumo atsiradusi gelta gali būti nustatyta tik po gimimo, kai ištiriamas kraujas iš naujagimio virkštelės. „Mamos, kurios turi minus rezus kraujo faktorių ir joms gimė naujagimis su RhD teigiamu faktoriumi turi pasitikslinti, ar joms per 72 valandas po gimdymo buvo suleista anti-D imunoglobalinas. Tai labai svarbu, jeigu moteris planuoja dar sekančius gimdymus, kad būsimas naujagimis nesirgtų hemolizine liga“, - sako ji.
Kitos priežastys, kodėl pirmomis kūdikio gyvenimo dienomis gali atsirasti gelta yra kitų antigenų sistemų netapatumai, taip pat gali būti dėl fermentų nepakankamumo, paveldima sferocitozė, įgimta infekcija. „Vaikui pavojingiausios įgimtos infekcijos, pavyzdžiui, toksoplazmozė, citomegalija, raudonukė. Konsultacijose moterys yra tiriamos dėl šių ligų. Taip pat visos kitos infekcijos naujagimiui gali duoti ryškesnę geltą, kurią jau reikia gydyti“, - nurodo gydytoja. Ryškesnę vaiko odos spalvą gali lemti ir naujagimio veide atsiradusios kraujosruvos arba ant galvos esanti hematoma, kurioje yra susikaupusio kraujo. Taip pat gali būti, kad naujagimio kraujas labai tirštas, todėl negavus reikiamo skysčių kiekio, gelta suintensyvėja.
„Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu gelta trunka ilgiau nei 21 dieną. Tam gali būti įvairios priežastys: infekcija, hipotirozė, žarnyno obstrukcija, tai gali būti ir dėl motinos pieno. Kai tokios geltos užsitęsia, reikia naujagimiui atlikti bilirubino tyrimą ir išsiaiškinti, kokia bilirubino frakcija yra padidėjusi. Jeigu tai dėl hepatito, tulžies latakų obstrukcijos ar tulžies latakų neišsivystymo, būna padidėjęs tiesioginio bilirubino kiekis, šlapimas būna tamsus, išmatos - šviesios, panašios į molį. Gali padidėti kepenys ir blužnis. Tokius naujagimius reikia būtinai paguldyti į ligoninę ir atlikti reikiamus tyrimus: vidaus organų echoskopiją, kepenų fermentų, kitus reikiamus tyrimus ir pradėti gydymą“, - nurodo S. Narbutienė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
Motinos pieno gelta
Taip pat gelta gali paryškėti ir dėl motinos pieno. Dėl šios priežasties kilusi gelta nėra pavojinga kūdikio sveikatai. 10 procentų motinos pienu maitinamų naujagimių gelta gali laikytis iki 1 mėn. „Motinos pieno geltos gali būti dviejų rūšių: viena iš jų gali pasireikšti per pirmas 72 valandas naujagimiui, tai nepakankamo maitinimo krūtimi gelta. Dalis naujagimių per pirmąsias paras gauna mažesnį maisto kiekį, būna didesnis svorio kritimas. Naujagimis gauna nepakankamai skysčių ir kalorijų, todėl gali pasireikšti ryškesnė gelta. Iš pirmo žvilgsnio ši priežastis nematoma, bet pasvėrus ir įvertinus maitinimą, priežastis paaiškėja. Tam, kad išgydytume šią geltą kartais užtenka koreguoti maitinimą, pakeisti žindymo padėtį ir dažniausia tokia gelta neužsitęsia ilgai. Hiperbilirubinėmijos profilaktika - dažnas 8-12 kartų per parą naujagimio maitinimas, ypač pirmomis dienomis. Kitos priežastys nėra galutinai aiškios. Kartais ji siejama su mutacija gene ar tam tikrų medžiagų buvimu motinos piene. Tačiau dažniausiai jos metu bilirubino kiekis auga ne taip greitai ir jeigu kūdikio būklė yra gera, specialaus gydymo neprireiks“, - sako gydytoja neonatologė.
Tačiau jeigu kūdikis smarkiai pagelsta, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaikučio pėdutes ir delnus, nes jeigu jie yra smarkiai pageltę, gali reikšti, kad bilirubino kiekis yra smarkiai padidėjęs ir tokį naujagimį turėtų apžiūrėti gydytojas, kuris nuspręs ar vaikeliui reikės gydymo ar užteks stebėti .
Kitos galimos priežastys
- Motinos ir kūdikio kraujo grupių nesuderinamumas (dar vadinamas rezus faktoriaus arba kraujo konfliktu).
- Infekcijos.
- Tulžies latakų atrezija (užakimas). Labai reta, įgimta patologija. Dėl atrezijos tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kepenyse besikaupianti tulžis jas palaipsniui ardo.
- Kefalohematoma. Kaukolės paviršiaus hematoma (kraujo išsiliejimas) nustatoma iškart arba praėjus porai valandų po gimdymo.
- Gimdyvės vartoti vaistai. Dažniausiai pavojų sukelia sulfonamidai, vartojami peršalus, kamuojant alergijai, susirgus maliarija.
Kiti Odos Ypatumai
Oda padengta verniksu
Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas.
Pirmosios dvi savaitės
Pirmąsias dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos požymius:
- Milia - baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
- Miliarinį bėrimą - dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
- Toksinę eritemą - netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas.
- Mongolines dėmes - netolygų pigmento pasiskirstymą. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams.
- „Gandro žnybį“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimą kaktoje. Išnyksta per 6 mėn.
Ką Daryti Pastebėjus Pokyčius?
Daugeliu atveju, kūdikių gelta nekelia jokio pavojaus. Fiziologinė naujagimių gelta, jeigu jos eiga normali ir bilirubino koncentracija nesiekia kritinės ribos, nėra gydoma. Jeigu bilirubino koncentracija viršija normas ar jo kiekis pradeda sparčiau kilti, naujagimiui gali būti taikoma šviesos terapija.
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
Jei pastebėjote, kad naujagimio odos spalva pakito, svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus, pavyzdžiui, vangumą, blogą apetitą ar dirglumą. Jei nerimaujate dėl kūdikio odos spalvos ar kitų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
APGAR Skalė: Pirmasis Įvertinimas
Pirmasis naujagimio įvertinimas pagal APGAR Dar gimdykloje naujagimį pirmą kartą apžiūri gimdyme dalyvavęs medikas. Jo būklė po gimdymo įvertinama pagal visame pasaulyje naudojamą APGAR skalę. Amerikiečių gydytoja akušerė Virginija Apgar 1952 metais sukūrė vertinimo skalę ir pasiūlė pagal ją vertinti naujagimių būklę pačias pirmąsias, dažnai kritines minutes. APGAR įvertinimas nėra išsami naujagimio sveikatos apžiūra. Pirmą išsamią naujagimio apžiūrą turi atlikti neonatologas ar kitas specialistas per pirmas 24-48 val. 1-4 balai yra labai žemas įvertinimas. Naujagimio gyvybei gresia pavojus, būtina taikyti skubias gaivinimo priemones. Jei pakartotinis Apgar įvertinimas po 10-20 minučių išlieka žemas, kyla ilgalaikio nervų sistemos pakenkimo pavojus. Kiekvienas naujagimis gimdymo namuose yra įvertinamas pažymiu, kuris atspindi jo būklę gimimo metu. Ką įdomu žinoti apie šį Apgar įvertinimą?Išvadas apie naujagimio būklę specialistai daro įvertinę penkis pagrindinius parametrus:
- odos spalva;
- širdies susitraukimų dažnis;
- psichomotorinis sujaudinimas (atsakas į sujaudinimą);
- raumenų tonusas;
- kvėpavimas.
V. Apgar pasiūlyta naujagimių įvertinimo sistema praktiškai nepasikeitė iki mūsų dienų, o pati metodika pavadinta jos sudarytojos garbei.
Apytikriai po dešimties metų pediatras Josephas Butterfieldas pateikė skalės pavadinimo iššifravimą, kai kiekvienas punktas atitiko vertinamą rodiklį:
- А - appearance: verčiant iš anglų k. - „išvaizda”, šiuo atveju - odos spalva.
- P - pulse: vaiko pulsas, tai yra, širdies susitraukimų dažnis;
- G - grimace: grimasa, tai yra refleksinis atsakas į išorinį dirgiklį;
- А - activity: aktyvumas, tai yra, raumenų tonusas;
- R - respiration: kvėpavimas.
Pagal kiekvieną rodiklį vaikas vertinamas 0, 1 arba 2 balais, priklausomai nuo parametro kokybės, šiuo atveju dvejetas yra geriausias rezultatas. Įvertinus kiekvieną rodiklį, skaičiai sumuojami, ir gaunamas galutinis balas pagal Apgar skalę. Maksimalus įvertinimas, kurį vaikas gali gauti pagal tokio vertinimo rezultatus - 10 balų.
Maksimaliu balu vaikas vertinamas, jei viso jo kūno, įskaitant galūnes, ir veido oda tolygiai rožinė, pulsas didesnis nei 100 dūžių per minutę, jis aktyviai juda, garsiai rėkia ir intensyviai kvėpuoja.
Beje, specialistai teigia, kad realybėje maksimalų balą gauna labai mažai naujagimių - dažnai visiškai sveikų ir gyvybingų kūdikių rankos ir kojos būna mėlyno atspalvio, jų judėjimas sulėtėjęs, būna ir kitų nedidelių „trūkumų“. Didesnį dėmesį personalas paprastai skiria tiems vaikams, kurie gavo 6 ar mažiau balų.
Vertinimas pagal minėtus parametrus atliekamas du kartus: pirmą kartą - iškart po gimimo, o antrą kartą - praėjus penkioms minutėms po to, kai vaikas ateina į šį pasaulį. Jei per šį laiką vaiko rodikliai pagerėja, jis surenka 7 ir daugiau balų, gydytojai mano, kad jam nebereikia padidinto dėmesio ir stebėjimo. O jei po penkių minučių rodikliai atvirkščiai, sumažėjo, gydytojai imasi skubių priemonių, gali būti, kad vaikui prireiks ir reanimacijos.
Tačiau tėvai neturėtų pamiršti, kad dauguma gydytojų Apgar skalės balus laiko gana subjektyviu rodikliu, kuris labai priklauso nuo vertinančiojo specialisto nuomonės.
Kaip parodo didelė dalis tyrimų, šie balai, kurie itin svarbūs pirmosiomis naujagimio gyvenimo minutėmis, vėliau nebetenka reikšmės.
tags: #naujagimio #odos #spalva