Šiame straipsnyje nagrinėjamos įvairios moterų ir vaikų gyvenimo situacijos, susijusios su globa, įvaikinimu, smurtu artimoje aplinkoje bei asmeninėmis istorijomis, kurios atskleidžia tiek iššūkius, tiek džiaugsmus auginant vaikus. Straipsnyje remiamasi realių žmonių patirtimi, siekiant atskleisti globos ir įvaikinimo svarbą, smurto poveikį bei bendruomenės palaikymo reikšmę.
Globos istorija: Linos, Antano ir Jonuko kelias
Vis dažniau kalbame apie globą mūsų šalyje, apie jos prasmę ir poreikį, tad globa vis mažiau kelia klausimų ir abejonių. Norime pasidžiaugti, kad vis daugiau vaikų auga saugiose globėjų, įtėvių ir budinčių globotojų šeimose. Šeimose, kuriose bandoma kompensuoti vaiko praradimus ir suteikti aplinką, sveikai augti ir pažinti pasaulį. Ne paslaptis, kad daugiausia keblumų kelia vyresnių vaikų globa. Čia nemažai baimių ir abejonių, ar sugebėsim, ar pavyks, ar tai tikrai mums. Kviečiame skaityti nuostabios šeimos Linos, Antano ir Jonuko globos istoriją.
Lina ir Antanas, nusprendę tapti globėjais, pasidalijo savo patirtimi, kaip suvokimas apie norą globoti vaiką atėjo palengva. Lina, pradinių klasių mokytoja, visada dirbo su vaikais ir žinojo jų šeimų istorijas. Mintis, kad jie su vyru galėtų pasirūpinti bent vienu vaiku, darėsi vis ryškesnė. Jie suprato, kad vaiko lytis jiems nesvarbi, o dėl vaiko amžiaus apsisprendė, kad jis būtų mokyklinukas, nes tokio amžiaus vaikai jau turi mažiau galimybių susirasti šeimą.
Pirmosios dienos su Jonuku buvo kupinos iššūkių ir emocijų. Antanas prisiminė, kad globos įstaigos, kurioje susipažino su Jonuku, vadovė ir darbuotojai maloniai nustebino savo nuoširdžiu rūpesčiu ir meile globotiniams. Per pirmuosius pasimatymus jie tyrinėjo vienas kitą, o noras likti drauge atsirado ne iškart. Pamažu pratinosi bendrauti per savaitgalinius susitikimus, iškylavo gamtoje, pažino Vilnių.
Anot Antano, manėme, kad vaikui geriausia palaipsniui pratintis prie naujų globėjų, tačiau greitai supratome, kad tokia tarpinė padėtis - ne į gera. Vieną vakarą Jonukas susirietė ant sofos skųsdamasis, kad skauda pilvą. Tik gerokai vėliau Jonukas pasisakė, kad tada labai nenorėjo važiuoti atgal į globos įstaigą. Kreipėmės dėl nuolatinės globos, kelis kartus parsivežėme svečiavimuisi su nakvyne ir prieš šv. Kalėdas Jonukas jau buvo mūsų namiškis.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Lina teigė, kad su Jonuku sekasi kaip ir su visais vaikais, o tai reiškia, kad būna visko. Būna dienų, kai vyrauja ramybė, saugi rutina, džiaugsmai ir atradimai. Tačiau būna dienų, kai praeities šešėliai apniaukia mūsų padangę. Tuomet atsikartoja seni įpročiai, bendravimo būdas, po to - apgailestavimai ir ašaros.
Šeima nuo pat pradžių buvo nusiteikusi bendrauti su biologine Jonuko šeima. Pasak Linos, pradžioje Jonukui buvo labai svarbu išsipasakoti apie namus, kuriuose gimė, apie biologinę šeimą. Skatiname išlaikyti vaiko prisiminimus, kurie padeda ir padės atrasti save tiek istorijoje, tiek geografinėje erdvėje, padės suprasti save. Besidalinant šia mūsų istorija įvyko šis tas svarbaus ne tik mums, bet ir visiems mūsų artimiesiems - Jonukas teisiškai tapo mūsų įsūniu.
Antanas pasidžiaugė savo žmona, kuri šiame kelyje yra išmintinga vadovė. Mūsų šeimos kasdienybė prisipildė labai prasmingų rūpesčių, iš naujo permąstome ir savo anksčiau padarytus pasirinkimus, nuostatas, tėvų ir senelių įdiegtas bei pačių atrastas vertybes.
Globėjai linki patirti laiko prasmę santykiuose su sužeistais vaikais. Kelias turi būti ilgas ir nuoseklus. Svarstantiems apie globą ir jau globojantiems linkiu drąsos. Globa yra reikalinga ir labai prasminga, o jei yra tikrų kliūčių, dėl kurių kol kas negalite globoti vaiko - nereikėtų jų ignoruoti, o pirmiausia - jas pašalinti.
Jautri klaipėdiečių istorija: Inesa ir Kristina
Inesa ir Valentinas - klaipėdiečiai, kurie dabar džiaugiasi trimis vaikais. Globotinė Kristina laisvalaikiu labiausiai mėgsta groti pianinu ir piešti.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Inesa pasakoja, kad Kristina buvo mano pacientė. Aš dirbu Klaipėdos respublikinės ligoninės vaikų psichiatrijos skyriuje. Prieš ketverius metus ji atvyko pas mus į skyrių. Susitikimų metu su Kristina užmezgė labai stiprų emocinį ryšį.
Po vaiko teisių posėdžių Kristina trumpam apsigyveno globos namuose, tačiau toje aplinkoje nepritapo ir grįžo pas mamą. Po pirmojo susitikimo jau buvo praėję metai. Nuolatinis Inesos rūpestis ir kančios dėl Kristinos gerovės iš darbo aplinkos persikėlė į namus, ji pasakodavo savo vyrui apie šį atvejį.
Po Velykų Kristina nebenorėjo išvažiuoti - ji prisipažino, kad jai čia yra ramu, gera, jauku, malonu. Šeima bandė tartis su paauglės mama, kad leistų vasarą praleisti pas juos neoficialiai, suteikti jai ramų prieglobstį. Tuomet Inesa ir Valentinas paėmė Kristiną laikinai globai savo namuose.
Iš pat pradžių globėjai bandė auklėti Kristiną griežtai, nes tarpusavio vertybės labai neatitiko. Globėja prisipažįsta, kad puikių konsultacijų ir įžvalgų suteikė globėjams skirti GIMK mokymai.
Paklausta, ką patartų pamąstantiems apie globą, ji atsako: „Kai matai rezultatą, sukuri ryšį - pajunti pilnatvės jausmą. Pradžia visada yra sunki, nes kiekvienam vaikui atėjus į šeimą reikia sukurti ryšį. Tai yra natūralu net su naujagimiu. Sukūręs ryšį, gauni atgalinį ryšį. Tuomet būna labai gera ir vaikui, ir tėvams."
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Nijolė ir Adolfas: 18 metų globos patirtis
Nijolė Grudžinskienė, kartu su vyru Adolfu prieš 18 metų pasiėmusi globoti mamos neprižiūrėtą ir paliktą berniuką, sako: „Žmonės, darykite gerus darbus, nebijokite iššūkių - viskas tikrai atsipirks!“ Luko globa ir nesibaigiančios išdaigos šeimai kainavo daug nervų, sveikatos, kurį laiką globos teko atsisakyti, bet vyras su žmona berniuko vieno niekada nepaliko - lankė, galiausiai susigrąžino pas save.
Lukas, žinodamas savo tikrosios mamos istoriją ir augdamas globėjų šeimoje, suprato, kaip jam pasisekė, kad šalia turi tokius atsidavusius ir m…
Kaunietės kova su smurtautoju
Kaunietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - DELFI) su mylimuoju išsiskyrė po kelerius metus trukusio bendro gyvenimo dėl girtuokliavimo. Po skyrybų pora dar bandė lipdyti sudužusius santykius, bet viskas pasibaigdavo tuo, kad jis prisigerdavo ir vėl tas pats. Nuo birželio buvęs partneris pradėjo jos lūkuriuoti prie namų, grasinti draugėms ir net gadinti jos turtą. Per šį laiką moteris ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus.
Kaunietė tvirtina, kad tada, kai ji pradėjo kiekvieną dieną kviesti policijos pareigūnus, šie aktyviau ėmėsi veiksmų. Tada jis buvo suimtas dviem paroms. Ėjau į policiją pas tyrėją, prašiau, kad jį laikytų iki teismo (…), bet prokurorė pasakė, kad nemato tam pagrindo.
Bandydama ieškoti sprendimų moteris nusprendė savo istoriją paviešinti ir socialiniame tinkle. Čia ji paviešino ir vyro žinutes, kuriose jis buvusią gyvenimo partnerę ragina verkti, teigia, kad pasigailėjimo nebus.
Su vyru vaiko susilaukusi moteris teigia, kad santykių metu jokio agresyvumo nematė. Manau, kad alkoholis kaltas, jis vis daugiau jo vartodavo. Gal ir kažkokios nesėkmės gyvenime, nes niekur nedirba, neranda savęs.
Moteris bandė pagalbos ieškoti jo šeimoje. Jo tėtis miręs, bet aš ilgą laiką bendravau su jo mama. Dabar aš negaliu su ja susisiekti, nes jis iš jos atėmė telefoną. Bet jo mama paskutiniu metu irgi teigė, kad bijo, verkė.
Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyr. specialistė Justina Kazragytė DELFI teigė, kad dėl moters pranešimų prieš buvusį mylimąjį yra pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, kurie tyrimo eigoje buvo sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą. Vyrui pareikšti įtarimai dėl vagystės ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar žmogaus terorizavimo. Jam gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
J. Kazragytė pabrėžė, kad visais atvejais, kilus bet kokiai galimai grėsmei ar pavojui, asmuo turi kreiptis skubios pagalbos telefonu 112, tuomet gavę pranešimą policijos pareigūnai nedelsiant į jį sureaguos ir atvyks. Jos teigimu, atvykusius policijos pareigūnus būtina informuoti ir apie tai, jei pažeidžiamos kardomosios priemonės.
Agnės istorija: smurtas ir teisėsaugos bejėgiškumas
Tuo pat metu prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl L. Gilio grasinimų susidoroti su Agne. Moteris turi įtarimų, kodėl teisėsauga taip pasielgė. Jis yra labai žiaurus smurtautojas, jis neadekvatus. O tokį žmogų paleidžia į laisvę ir dar nutraukia ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų. Jis žino, kur aš gyvenu, jis žino mano režimą, kada vaikai eina į darželį.
2023 m. jam skirti viešieji darbai, nes žiauriai primušė Agnę. Tačiau bausmės jis neatliko, todėl jam paskirta 1,5 tūkst. eurų bauda, kurios jis niekada nesumokėjo. Sėdėdamas kalėjime jis skambinėjo Agnei ir žadėjo iškabinti akis, subadyti, supjaustyti, nupilti rūgštimi ir kitaip susidoroti.
Rugsėjo 19 dieną prokurorė Jūratė Plauskienė nutraukė ikiteisminį tyrimą. Pasak jos, negauta pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių L. Gilio kaltę.
Agnė kėlė versiją, kad tyrimas nutrauktas, nes J. Gilys bendradarbiauja su teisėsauga, anksčiau ne kartą apie tai jai gyrėsi. Teismo sprendime, kurį matė „Delfi“, užfiksuota, kad 2022 m. kovo 29 d. jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas.
Agnė prisiminė ir dar vieną keistą incidentą: po to, kai L. Gilys apiplėšė savo artimuosius, jis mėnesiui suimtas, o po to paleistas į laisvę su apykoje. Tyrėja man paskambino, sako, ar galite jį priimti pas save, vis tiek jis bus prižiūrimas, su apykoje, jūs turite bendrą vaiką. Pažadam, tikrai jis nieko jums nepadarys, mes jį kontroliuosime ir jis greitai važiuos į kalėjimą. Tai buvo kaip spaudimas, priimk, nieko neatsitiks ir nebijok. Jį paleido ir praėjus dviem dienoms jis mane žiauriai sumušė.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė teikė paramą Agnei. Jai teisėsaugos sprendimas nutraukti šį tyrimą kelia daug klausimų. Ši istorija yra ne tik apie tai, ką gali padaryti pasirinktai aukai smurtaujantis artimoje aplinkoje asmuo, kaip puikiai jam sekasi persekioti moterį net iš įkalinimo įstaigos.
Krepšininko Luko Lekavičiaus šeimos pagausėjimas
Naujieną pranešė krepšinio klubas „Žalgiris“ - feisbuke komanda paviešino sveikinimą komandos žaidėjui. „Sveikiname žalgirietį Luką Lekavičių, kuris su žmona Melina šiandien susilaukė berniuko!“, - rašoma oficialiame feisbuko puslapyje.
Džiugia naujiena apie tai, kad laukiasi kūdikio, L. Lekavičiaus žmona Melina prieš kurį laiką pasidalijo socialiniuose tinkluose. Moteris įkėlė nuotrauką, kurioje šeima įamžinta Italijos mieste Milane. Kadre matyti ir krepšininko žmonos išryškėjęs pilvukas.
Delfi primena, kad 2022 metais L. Lekavičius ir jo mylimoji Melina Graikijoje sumainė vestuvinius žiedus. Prieš bene porą metų atžalos susilaukę krepšininkas L. Lekavičius ir jo mylimoji graikė Melina jau kone iškart tapo ir sužadėtiniais.
Gausi šeima Tauragės rajone
Vyriausiai atžalai - 23-eji, jauniausiai - daugiau nei du mėnesiai. Šeimoje iš viso auga 9 mergaitės ir 8 berniukai. Nei Ingrida, nei Vacys nedirba. Jie dviese prižiūri vaikus ir ūkį - augina 3 karves, turi kiaulių.
„Gerai viskas“, - lakoniškai į klausimą, kaip gyvena, atsakė ir 20-metis jų sūnus Mantas. Jis - trečias vaikas šeimoje. Nors gyvena kartu su tėvais ir mažaisiais, dieną namuose vaikinas praktiškai nebūna, nes dirba Tauragėje esančiame autoservise.
Anot artimiausių šeimos kaimynų, mokyklos pastate, kuris buvo suteiktas kaip socialinis būstas, jie glaudžiasi jau bene 3 metus. Draugiškai gyvena, bendraujam. Tas pats tėvas, ta pati mama - ir visi vaikai jų. Visi geri, gražūs, draugiški. Atbėga čia - tai saldainių, tai ką, pasišnekame.
Skaudvilės seniūnas Virgijus Būdvytis patikslino, kad Skaudvilės specialiąją mokyklą lanko 7 šios šeimos vaikai. Dar vienas berniukas eina į gimnaziją. Šeima įtraukta į socialinės rizikos sąrašą, su ja dirba specialistai.
Tragiška istorija iš Portsmuto
Sekmadienį, balandžio 27 d., 28 metų Portsmuto gyventoja su vyru Luku ir dviem mažamečiais vaikais - aštuonerių Elouise ir penkerių Tommy - išsiruošė į kelionę. Jos sveikata pašlijo dar skrydžio metu - moteris pradėjo blogai jaustis, skundėsi skrandžio skausmais, o simptomai tik pablogėjo, kai jie nusileido atostogoms pasirinktoje šalyje. Deja, antradienio vakarą moters gyvybė gydymo įstaigoje užgeso.
Artimieji svarsto, ar gydytojai nepastebėjo Beth širdies problemų, ar neįvertino jos alergijos penicilinui - tai dažna alergija vaistams, kuria visame pasaulyje serga maždaug vienas iš 10 žmonių.
„Tai buvo pati blogiausia ir labiausiai traumuojanti savaitė per visą mano gyvenimą“, - šį mėnesį socialiniuose tinkluose rašė mirusiosios vyras Lukas. „Laikykite savo mylimus žmones šiek tiek arčiau, nemiegokite susipykę, fotografuokite, filmuokite, sakykite jiems, kad mylite juos labiau“, - taip pat pridūrė jis.
Naujagimių vardų populiarumas Vilniuje
Rinkdami vardus naujagimiams vilniečiai tikrai kūrybingi - tarp rečiausių mergaičių vardų - Aprilė, Talija, Lyja, Eufemija, tarp berniukų - Dravis, Kimis, Santinas, Atvydas. Populiariausių vardų dešimtukuose nebeliko Barboros, Izabelės, Motiejaus, Emilio ir Augusto.
Mergaičių vardų dešimtuke iš ketvirtosios pozicijos į pirmąją pakilo Emilija, iš dešimtosios į penktąją pakilo Ema ir net į devintą iš antros nukrito Olivija. Dešimtuke pernai atsirado du naujokai - Saulė ir Milana. Berniukų populiariausių vardų dešimtuke taip pat įvyko pokyčių. Pernai pirmąją vietą Jonui užleidęs Lukas vėl tapo vardų dešimtuko lyderiu, o jo vietą vėl užėmė Jonas.
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ sako, kad kalbant apie populiariausius šių metų mergaičių ir berniukų vardus - ryškių pokyčių nėra. Anot jo, jau kelis metus iš eilės pasikoreguoja tik pozicijos.
Lietuviai nėra išradingi vardų atžvilgiu - dažniausiai vaikus pavadina populiariausiais. Net jei žiūrėtum į 20-tuką ar 50-tuką, jame dominuoja tie patys vardai, keičiasi tik pozicijos. Taip pat pastebėjome, kad rinkdami vardus mergaitėms tėvai turi daugiau fantazijos.
Jūratės Minelgienės istorija: 14 vaikų ir kasdieniai iššūkiai
Dvylika iš keturiolikos - vis dar namuose. Gausiojo būrelio amžius įvairus - nuo 28 iki 4 metų. Netradicinė ši šeima ne tik skaičiumi, bet ir patriotiškumu bei sėslumu - tik viena dukra išvykusi uždarbiauti į Angliją.
Jūratė ištekėjo jaunutė, o pirmieji keturi vaikai - Audronė, Jurgita, Šarūnas ir Julius - pabiro pamečiui. Būtent su šiais keturiais moteriai buvo sunkiausia. Jau tada ji buvo tvirtai įsitikinusi: tokios šeimos gana. Tačiau po trejų metų pertraukos į šį pasaulį pasibeldė Deividas, paskui vėl pamečiui Ligita ir Vidmantė.
„Neplanavau ir aš keturiolikos, tačiau Dievas davė ir turiu. O maniškiai taip pat neskuba kurti šeimų ir neplanuoja jų gausių. Vyriausiajai Audronei jau 28-eri, Jurgita metais jaunesnė, Šarūnui ir Juliui atitinkamai 26 ir 25 metai. Jie visi tvirtina: pirmiausia reikia atsistoti ant kojų ir tik tada, kai turėsime tvirtą pagrindą, galvosime apie šeimą ir vaikus“, - pasakojo moteris.
Po dviejų dukterų ir tiek pat metų pertraukos gausią šeimą papildė trys berniukai: Gytis, Kęstutis bei Lukas. Ir nors Minelgai buvo apsisprendę, kad dabar jau tikrai gana vaikų, sesučių pulkelį išbaigė Samanta. O Dievulis iš Minelgų planų dar kartą pasijuokė padovanodamas dvynius Nojų ir Roką.
„Dabar jau tikrai šis gimdymas bus paskutinis“, - dievagojosi tuomet trylikos vaikų mama. Moteris šventai įsitikinusi, kad tokia buvo Aukščiausiojo valia: po dvynių padovanoti dar vieną netyčiuką. „Titas jau tikrai bus paskutinis šeimoje“, - tvirtino pašnekovė.
Jos diena prasideda 6 val. ryto ir baigiasi vidurnaktį. Atsikėlusi moteris skuba apeiti gyvulius, nes laiko karvę, tris avis, paršelį, triušių, augina vištų. Grįžusi iš tvarto puola gaminti pusryčių vaikams. Dažniausiai tai būna sumuštiniai. Jiems sutepti prireikia mažiausiai trijų batonų. Tada 8 mokyklinio amžiaus vaikai išskuba į mokyklą.
Turint omenyje šeimos gausumą, standartinis alytnamis stebina švara ir tvarka, ne mažiau išpuoselėta ir sodybos aplinka. Ilsėtis Jūratei nėra kada. Pietus pagaminti ji kartais užtrunka net tris valandas.