Dėl to, kad Lietuvoje vaikų burnos būklė vis dar labai bloga, nes kas antras dar trejų metų nesulaukęs vaikas jau turi sugedusį pieninį dantį, o tarp ikimokyklinukų dantų ėduonimi serga daugiau nei 94 procentai vaikų, būtina atkreipti dėmesį į zindymo įtaką dantų būklei. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip zindymas gali paveikti vaikų dantų sveikatą, kokios yra pagrindinės dantų ligų priežastys ir kaip tėvai gali užtikrinti tinkamą burnos priežiūrą savo vaikams.
Vaikų odontologijos specifika
Vaikų odontologijoje susilieja psichologijos ir odontologijos mokslai. Pirmo vizito metu daugiausia dėmesio skiriama susidraugauti su pacientu, nes reikia įgyti jo pasitikėjimą. Vaikų odontologijoje psichologinis darbas, istorijų pasakojimas, kas atliekama burnoje, sudaro didžiąją viso darbo dalį. Darbas burnoje turi būti atliekamas greitai ir tiksliai, nes vaikų gebėjimas išlaikyti dėmesį ir išbūti ramiai yra ribotas. Vizitui paįvairinti pasitelkiamos įvairios vaizdinės priemonės, ekranai bei filmukai.
Pagrindinės vaikų dantų ligų priežastys
Pagrindinės vaikų dantų ligų priežastys yra bakterinės apnašos, kurios nėra nuvalomos nuo danties paviršiaus. Taip pat ligą skatina netaisyklinga mityba, retais atvejais gali būti tam tikra dantų anatomija, seilių sudėtis ar kitokie veiksniai. Labiausiai paplitęs dantų ėduonis, tačiau dėl pieninių dantų anatomijos ir struktūros ypatumų jis dažnai pereina į pulpitą (minkštosios danties dalies - pulpos, dar kitaip nervo) uždegimą. Atšilus orams ir prasidėjus dviračių, paspirtukų sezonui dažnos yra ir dantų traumos.
Pirmoji vaiko ir odontologo pažintis
Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų įvykti išdygus pirmam dantukui. Vizito metu apžiūrima kūdikio burna, tėvai supažindinami su burnos higienos rutina, priemonėmis, aptariami žindymo, mitybos klausimai. Dažnas linkęs manyti, kad jei tėvų, senelių dantys buvo pažeisti ėduonies, ir vaikai pasmerkti nuolat lankytis pas odontologą. Tačiau tik retais atvejais dantų ėduonį sukelia genetinės priežastys. Dauguma atvejų viskas priklauso nuo žmogaus elgesio.
Kaip įpratinti vaiką valytis dantis
Rekomenduojama burnos ertmės švara pradėti rūpintis nuo pat gimimo, dar kūdikiui neturint nė vieno danties. Švariu marlės gabaliuku turi būti valomos ir masažuojamos dantenos. Taip kūdikis pripranta, kad atliekami tam tikri judesiai burnoje, ir išdygus pirmam dantukui būna mažiau pokyčių.
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant krūtinės priežastys
Dažniausios vaikų dantų priežiūros klaidos
Dažniausios vaikų dantų priežiūros klaidos yra netaisyklingas ir nekokybiškas dantų valymas. Pirma taisyklė: vaikui dantis išvalyti būtina. Neretai tėvai skundžiasi, kad vaikas nemėgsta, nenori valyti dantų, kad prikalbinti jo nepavyksta, ir galiausiai viskas paliekama savieigai. Antra taisyklė: turime matyti, ką valome. Jei vaikas muistosi, judina galvą, sučiaupia lūpas ar sukanda dantis, šepetėlį, kokybiško dantų išvalymo nelabai galima tikėtis. Valant dantis vaikučio galva turėtų būti stabili (vaikas atsigulęs, ar sėdi atsirėmęs į jūsų petį), pirštu turėtume pakelti lūpą, kad matytume, kur glaudžiasi dantų šepetėlio šereliai, ir išvalyti visus danties paviršius. Trečia taisyklė: dantų pastos su fluoru naudojimas. Europos vaikų odontologų akademija rekomenduoja jau išdygus pirmam dantukui naudoti pastą, turinčią fluoridų. Ketvirta taisyklė - taisyklinga mityba, ribojanti užkandžiavimus ir saldumynus. Vakare po dantų valymo reikia įprasti nieko nevalgyti, o gerti tiktai vandenį.
Dantų priežiūros įpročių formavimas
Kokį pamatą padėsime vaikystėje, kiek iš mažens suformuosime dantų priežiūros įpročius, tiek ir liks suaugus. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį atžaloms patys reguliariai rūpindamiesi savo dantų higiena. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kartais susipykusi su vaikais pasakau, kad šiandien jiems nevalysiu dantų, o tai jiems būna tarsi didžiausia bausmė. Jie labai bijo visokių nešvarumų, kirminų.
Tinkamų priemonių pasirinkimas
Dantų šepetėlis turėtų atitikti vaiko amžių ir rankos dydį, šereliai turėtų būti sintetiniai, minkšti. Dantų šepetėlį būtina keisti kas 3 mėnesius, taip pat persirgus ligomis ar kai šepetėlio šereliai išsiklaipo į šonus. Svarbiausia turėtų būti mechaniškai nuvalyti apnašas nuo dantų paviršiaus. Vyresniems vaikams galima naudoti apnašas dažančias tabletes, kad vizualiai matytųsi, kur dar jų likę, ir pakartotinai išvalyti dantis. Juos reikėtų valyti du kartus per dieną po dvi minutes.
Kraujuojančios dantenos
Dantenų uždegimas susiformuoja, kai prie danties, ypač kaklelio, susikaupia apnašos. Tuomet prilietus šepetėliu dantenos gali kraujuoti. Tėvai to neretai išsigąsta ir nebevalo vaikui dantų. Reikėtų nebijoti kraujuojančių dantenų. Kelias dienas dantenos gali kraujuoti, bet galiausiai uždegimas praeis, nes nebeliks apnašų.
Klibančio pieninio danties šalinimas
Tėvai gali padėti vaikui ištraukti klibantį dantį. Tai reiktų daryti su švaria marle, suėmus dantį ties jo kakleliu, arčiausiai dantenų. Pašalinus dantį ypatingos priežiūros nereikia. Jei atrodo, kad labai kraujuoja, galima duoti sukąsti švarios marlės skiautelę ir palaikyti keletą minučių. Būna atvejų, kai šalia klibančio pieninio danties prasikala nuolatinis. Taip atsitinka todėl, kad nuolatinis dantis dygdamas nevisiškai nutirpdo pieninio danties šaknį ir radęs laisvesnį kelią pradygsta greta. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į odontologą, kad pašalintų pieninį dantį ir greičiau užleistų jo vietą nuolatiniam dantukui.
Taip pat skaitykite: Žindymo mitai
Nuskausminimas gydymo metu
Esant gilesniems dantų ėduonies pažeidimams visada taikomas vietinis nuskausminimas. Pieniniai dantys, kaip ir nuolatiniai, turi pulpą - kraujagyslių ir nervo pluoštą, kuriuos dirginant keliamas skausminis atsakas. Todėl norint, kad procedūros būtų maksimaliai kontroliuojamos, būtina jas atlikti be skausmo. Prieš suleidžiant vietinį anestetiką į audinius gleivinė patepama nujautrinančiu geliu. Jei pacientui dėl mažo amžiaus, dantų gydymo baimės ar neigiamos patirties sunku atlikti procedūras esant vietinei nejautrai, greta jos gali būti taikoma sedacija ar bendroji nejautra.
Tėvų dalyvavimas gydymo metu
Atvykus mažamečiams vaikams tėvai būna kartu kabinete. Gydant vyresnius nei 5 metų vaikus dažniausiai žiūrima individualiai. Jei vaikai pageidauja, jaučiasi drąsiau, saugiau su vienu iš tėvų, žinoma, tuomet jie būna kabinete viso gydymo metu.
Saldumynų ribojimas
Mes ir nesakome, kad niekada negalima vartoti saldumynų. Namuose turėtų būti tam tikri susitarimai. Saikas vartojant saldumynus naudingas ne tik dantims, bet ir bendrai sveikatai, emocijų valdymui. Skatiname tėvelius įvesti taisyklę vartoti saldumynus tik kartą per savaitę, pavyzdžiui, šeštadieniais. Siūlome pasigaminti „saldainių banką“ - dėžutę, į kurią bus dedami visi per savaitę gaunami saldėsiai, ir tuomet sutartą dieną po pusryčių leidžiama pradėti puotą. Šis susitarimas turi keletą privalumų. Vaikas gali džiaugtis gaunamais saldėsiais nors ir kasdien - ar močiutė aplankė su skanėstais, ar tėveliai paskatino už gerą elgesį, tačiau juos gavęs kaskart sąžiningai deda į dėžutę. O jau saldumynų dieną suvalgyti visą surinktą turtą ne visada ir išeina, tiesiog per saldu.
Buteliuko kariesas
Tai daugybinis dantų ėduonis, dažniausiai pažeidžiantis viršutinio žandikaulio pieninius priekinius dantis. Jis prasideda ankstyvojoje vaikystėje, kai kūdikiai prieš užmiegant, taip pat ir naktį maitinami krūtimi ar iš buteliuko saldžiais gėrimais, o dantys nėra valomi. Burnos mikroorganizmai nuolat vis gauna angliavandenių porciją, be to, savaiminis burnos apsivalymas naktį dėl sumažėjusio seilėtekio sulėtėja, todėl procesas įgauna pagreitį. Pradžioje būna baltos matinės emalio dėmės, vėliau procesui progresuojant emalis ištrupa ir susiformuoja ertmės, kol galiausiai pažeidus visus danties paviršius vainikas nulūžta ir lieka tik šaknis.
Spalvotos plombos
Spalvotos plombos yra puikūs užpildai gydant pieninių dantų pažeidimus. Vaikus jie vilioja spalvų gama. Dažnai pacientai ateina jau sugalvoję, kokios spalvos plombos norės, tuomet tai būna didelė motyvacija stengtis ir bendradarbiauti jį gydant. Stipriai ėduonies pažeisti krūminiai dantys gali būti atkuriami ir standartiniais nerūdijančiojo plieno vainikėliais, taip stengiantis užtikrinti, kad dantis kaip įmanoma ilgiau tarnautų burnoje ir sulauktų fiziologinės kaitos. Pažeistiems pieniniams priekiniams dantims atkurti sukurti estetiški balti cirkonio oksido keramikos vainikėliai.
Taip pat skaitykite: Baltas triukšmas: nauda ir rizika kūdikiams
Kabės
Dantų dygimo ir padėties netikslumus pastebėję vaikų odontologai visada pacientus siunčia pas gydytoją ortodontą. Specialistas pataria, kokį gydymo metodą taikyti - ar tiesinti dantis išimamaisiais aparatais (plokštelėmis), ar naudoti fiksuotus breketus. Esant mažai paciento motyvacijai ir neužtikrinant kokybiško dantų valymo ortodontinis gydymas turėtų būti nukeliamas, nes priešingu atveju po jo galime turėti tiesius, tačiau iš visų paviršių ėduonies pažeistus dantis.
Mitai apie pieninius dantis
Vis dar paplitęs mitas, kad pieninių dantų gydyti nereikia, nes jie vis tiek iškris. Taip, jie iškris, tačiau negydant ėduonies pažeistų dantų vaikas pasmerkiamas kęsti skausmą, vėliau dantų gydymą ar net danties praradimą. Pirma laiko netekus pieninio danties susiduriama su sąkandžio problemomis, apsunkinamas kramtymas, garsų tarimas, kenčia estetinė išvaizda. Kai kas mano, kad fluoras yra nuodas, tačiau dantų pastoje esantis fluoras yra vienintelis mikroelementas, apsaugantis dantis nuo ėduonies pažeidimų.
Pieninių dantų dygimo laikas ir eiliškumas
Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų. Paprastai pirmieji pieniniai dantukai vaikams išdygsta apie 5-7 gyvenimo mėnesį, tačiau gali atsitikti ir taip, kad vaikutis jų sulauks gerokai anksčiau (pvz. 3 mėn.) arba atvirkščiai - pirmi dantys išdygs sulig pirmuoju gimtadieniu. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežastys, tačiau tai yra labai reti atvejai. Sunkios ligos, pvz. Pirmieji pasirodo du apatiniai priekiniai dantukai, tačiau tiek amžius, tiek dantukų dygimo tvarka gali skirtis. Pirmosios pasirodo centrinės kandžių poros apačioje ir viršuje, vėliau šoniniai kandžiai, iltys ir krūminiai. Žinoma, tai nėra taisyklė be išimčių. Dantukai kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Tai priklauso ir nuo vaiko kaulų struktūros, ir nuo genetikos. Kartais dygimą stabdo persirgtos ligos ar paveldimumas. Bendrinės dantų dygimo gairės: 7-9 mėn. vaikai turi 4 centrinius dantis. 10-12 mėn. vaikai turi apie 8 dantis, išdygsta visi kandžiai apačioje ir viršuje. 12-16 mėn. vaikams išdygsta pirmieji krūminiai dantys. 16-20 mėn. vaikams išdygsta iltiniai dantys. 24-30 mėn. vaikams sudygsta paskutiniai krūminiai dantys pačiame gale. Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi pieniniai dantys (viso 20).
Dantų struktūra
Emalis yra išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.
Dantų tipai
Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių. Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis.
Kada reikėtų apsilankyti pas odontologą?
Dažnai tėveliams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki.
Mišrus sąkandis ir dantų kaita
Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo. Protinių dantų dygimas - labai individualus. Nuo 5 iki 14 metų, pieniniai dantukai keičiasi - išdygsta nuolatiniai dantys.
Kūdikio dantų dygimo simptomai
Jeigu jaučiamas dantenų diskomfortas, praplatėjęs dantų lankas, padidėja seilėtekis, suaktyvėja kandžiojimas, pastebimas ausų ir žandų trynimas, susilpnėja imunitetas, tai gali reikšti, kad dygsta dantys. Dantų dygimas vieniems vaikams nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ir ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Tėvus apie artėjantį dantų prasikalimą įspėti gali šie simptomai: Dantenų pakitimai (paburkimas, paraudimas); Ženkliai padidėjęs seilėtekis; Suintensyvėjęs pirštų ir daiktų čiulpimas; Įvairių daiktų kišimas į burną; Kandžiojimasis; Nedideli bėrimai aplink burną; Dantenų jautrumas. Be šių simptomų vaikelis gali tapti kur kas irzlesnis. Gali pablogėti jo apetitas ir miego kokybė. Kartais šiek tiek pakyla kūno temperatūra ir dėl nusilpusio imuniteto organizmas tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Dantukų dygimas gali pasireikšti kartu su lengva temperatūra, lengva sloga, vidurių paleidimu, irzlumu, apetito stoka, nes dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas, tad pasireiškus tokiems požymiams, geriausia būtų pasikonsultuoti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris įvertins situaciją. Didelis kūdikio noras kandžiotis ir kišti pirštus į burnytę.
Kaip palengvinti dantų dygimo diskomfortą?
Dantukai, kurie paprastai gali sukelti didesnį diskomforto jausmą jiems dygstant - iltinis ir krūminis dantis. Diskomfortą palengvinti gali vėsus maistas (jeigu vaikas jau primaitinamas), šaltas kramtukas, dažnesnis žindymas, nuskausminamieji geliai dantenoms ar poreikiui esant gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai. Toliau pateikta šiek tiek idėjų, padedančių lengviau ištverti dantų dygimo periodą: Jei vaikelis leidžiasi, jautrias dantenas galima švelniai pamasažuoti silikoniniu antpirščiu (jų galima įsigyti vaistinėse) arba švariu vandeniu atvėsintu pirštu. Sudirgusias dantenas taip pat galima patepti specialiu biogeliu, padengiančiu uždegimo apimtus audinius ir padedančiu apsaugoti juos nuo aplinkos poveikio. Gerą efektą duoda įvairūs naudojimui saugūs kramtukai, ypač jei jie atšaldyti. Jei vaikas jau valgo kietesnį maistą, jam patiks ir šaldytuve palaikytas vaisiaus gabalėlis ar riestainis. Vaikeliui reikia daugiau dėmesio ir švelnumo - tai geriausias vaistas. Jei vaikas jaučiasi blogai, sloguoja, kosėja ir karščiuoja, būtina kreiptis į gydytojus - tikriausiai tai ne dantų dygimo, o infekcijos požymiai. Štai patarimas kaip pagelbėti savo vaikui tokiu metu: išbandykite priemones, kurios šalčio pagalba slopina skausmą bei uždegimo simptomus. Yra įvairių vaistų, kurie palengvina dantų dygimo skausmą. Jais reikia tepti pačias dantenas. Ką daryti: Specialūs žiedai-kramtukai. Leiskite kūdikiui čiulpti švarų, vėsų guminį žiedą - kramtuką arba tiesiog drėgną rankšluostuko kraštą. Niekuomet neduokite tokių priemonių, kurios yra mažos ir jomis mažylis gali užspringti. Dantenų trynimas. Skausmo palengvinimas.
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Jau išdygus pirmajam dantukui, jį būtina valyti. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas. Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio. Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Patarimai: ypač svarbu nuvalyti dantenas po maitinimo ir ruošiantis miegoti. Vos tik pro dantenas prasikala pirmojo dantuko viršūnėlė, padovanokite savo mažyliui dantų šepetėlį. Pirmais kartais valykite dantuką tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Kai tik dantukas išdygs visas, pradėkite naudoti dantų pastą - ne daugiau kaip ryžio grūdo dydžio rutuliuką. Mažyliui sulaukus trejų metukų, dantų pastos kiekį padidinkite iki žirnio dydžio gumulėlio. Švelniai trinkite visus išdygusius pieninius dantukus judesiais pirmyn ir atgal, nuvalydama visą jų paviršių. Jei mažylis neturi kantrybės, kruopščiai valydama jam dantukus dainuokite daineles arba kartu valykite dantukus mylimam žaisliukui. Mama ar kitas suaugęs asmuo turėtų mažyliui valyti dantis tol, kol šis išmoksta pats išlaikyti rankose dantų šepetėlį. Nuo to laiko dantų valymo procese dalyvaukite tik kaip stebėtoja, kol mažylis išmoks išsiskalauti burną bei išspjauti pats. Tai dažniausiai nutinka maždaug apie šeštuosius metus. Visada stebėkite, ar nėra dantukų pažeidimo žymės - tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus. Dantų šepetėlį mažyliui keiskite kas 3-4 mėnesius arba dažniau, jei matote, kad jis pažeistas.
Mitybos įtaka dantų būklei
Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduotini kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“. Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus! Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojusio buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas. Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją. Kūdikį kietu maistu pradėkite primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Atminkite, kad mažylis iš prigimties tikrai neteikia pirmenybės saldumynams ir saldiems gėrimams. Šių produktų vaikas paragauja tik jūsų dėka. Sulaukusiam metų savo mažyliui drąsiai duokite ragauti visų sveikų patiekalų nuo šeimos stalo. Vaikai išmoksta valgyti stebėdami savo tėvus ir kitus šeimos narius. Taigi, tik nuo jūsų ir kitų suaugusiųjų priklauso, kokius patiekalus ant šeimos stalo matys augantis kūdikis. Kūdikio primaitinimo etapas neretai tampa gera paskata visai šeimai pradėti maitintis sveikiau. Taigi, skirkite laiko ir pasidomėkite sveikais produktais bei kokius patiekalus iš jų galėtumėte pagaminti. Susiplanuoti meniu ir pasisemti gerų idėjų galite iš maisto gaminimo tinklaraščių.