Rugsėjis į pabaigą, tačiau nerimas dėl vaiko adaptacijos darželyje nemažėja. Vaikas paliekamas verkia, nenori prisileisti svetimų žmonių ir nežaidžia kolektyvinių žaidimų. Šis straipsnis skirtas panagrinėti priežastis, kodėl vaikas verkia po darželio, ir pateikti patarimus, kaip padėti vaikui ir tėvams sėkmingai adaptuotis.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir adaptacijos procesas gali skirtis. Gali būti, kad jūsų vaikas yra vienas tų, kuriems nelemta lankyti darželio be ašarų. Niekas nėra nuo to apdraustas. Kai kuriais atvejais, didžiulė vaiko adaptacijos problema gali būti susijusi su Aspergerio sindromu ar tiesiog su vaiko jautrumu. Tačiau dauguma vaikų darželį lankyti gali ir lanko.
Tėvų emocijos ir psichologinis spaudimas
Vaikystės Sodo tėvams vis kartojau, kad labai dažnai sunkiau už vaikus adaptuojasi tėvai. Tai - vienas skausmingiausių išgyvenimų tėvams, ypač jei vaikas, kurį išleidžiate į darželį, yra pirmas! Lietuvoje jau taip yra kultūriškai, kad jautiesi bloga mama, jei pati neaugini vaikų, nes iš esmės mūsuose moteris, kuri yra su vaikais, yra tikra Motina. Tuo tarpu kitos, na, tokios… Psichologinį spaudimą labiau patiria tos, kurios apsisprendžia išleisti vaiką į lopšelį vienerių, nei tos, kurios būna namuose dvejus metus. Taigi tas psichologinis spaudimas dar uždeda didžiulę naštą jau ir ant šiaip abejojančios savo sprendimo teisingumu mamos pečių. Pripažinkime: visos mes norime būti su savo vaikais. Net ir tada, kai išeiname į darbą, norime būti su savo vaikais.
Kodėl normalu, kad vaikas verkia?
Vaikai, kurie neverkia palikti darželyje, yra veikiau išimtys, o ne taisyklė. Vieni verkia keletą dienų. Dauguma verkia keletą savaičių. Treti nuo pat pirmos dienos verkia tik atsisveikindami ir, atrodo, Jums vos uždarius duris jau keliauja tyrinėti lopšelio. Yra ir dar viena - sėkmingai apgautųjų - kategorija. Šie mano, kad atvežėte juos į pramogų parką. Džiaugiasi. Ir štai po kokios savaitės supranta, kad šis pramogų parkas, deja, bus kasdienybė. Be to, čia nėra vien tik pramogos. Na, ir jau tada - supratę - duoda garo. Vieni taip susipranta po savaitės-kitos, tačiau yra buvę, kad tik po mėnesio-kito.
Todėl, kad laikas - labai abstrakti sąvoka, ir vaikui visiškai nieko jis nereiškia. Kūdikiai ir vaikai iki maždaug 2.5 metų mąsto tik apie DABAR. Kai jūs išeinate, jie neįsivaizduoja, kad jūs grįšite, nes ateitis jiems - per daug abstraktus dalykas. Be to, jie nežino, kad šeima reiškia tai, jog mes daugiau-mažiau visada būsime kartu. Jie nežino, kad būsite jų artimiausi žmonės visą jų gyvenimą ir visada juos mylėsite ir globosite. Vaikas nenori išsiskirti, nes pasitiki jumis, nes jūs esate tas žmogus, kuris „skaito” jo kūno kalbą, supranta jį geriau nei bet kas kitas pasaulyje ir rūpinasi juo. Tam, kad vaikas visa tai suprastų, reikia LAIKO.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Galimos priežastys, kodėl vaikas verkia darželyje:
- Gali būti, kad vaikui per daug stimuliacijos (pavyzdžiui, jūsų vaikas yra labai ramus ir jautrus, o ugdymo įstaigoje daug vaikų ir veiklos).
- Ar atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius (mitybos, miego, žaidimo)?
- Tyrimai rodo, kad vaikai iki 2.5-3 metų lengviausiai adaptuojasi, jei turi „savo” auklytę. Dėl šios priežasties Vaikystės Sode kiekviena auklytė turi „savo” mažylius, kuriems padeda adaptuotis.
- Vaikai jaučia, jei tėvai arba auklytės išgyvena stresą. Suaugusieji turi būti atsipalaidavę, pasitikintys savimi ir laimingi.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje
Svarbu skirti pakankamai laiko adaptacijai. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, todėl įsisąmoninkite, kad „norma” yra tai, kas yra gerai Jūsų vaikui. Žinoma, kad yra patarimai, tačiau jie taikomi daugumai, o tai visiškai nereiškia, kad ir Jūsų vaikas priklauso tai daugumai. Pasikartosiu - ikimokykliniame amžiuje ribos labai plačios, ir tėvai geriausiai žino, kur yra jų vaiko ribos. Be to, taip užmegsite glaudų kontaktą su auklytėmis.
Rutina ir nuoseklumas
Kitas būdas, kaip galite padėti vaikui, yra rutinos ir nuoseklumo įvedimas į Jūsų dienotvarkę. Nors maži vaikai nepažįsta laikrodžio, tačiau jie mėgsta rutiną, kuri suteikia jiems saugumo jausmą. Pradėjus lankyti ugdymo įstaigą labai svarbu, kad vaiko dienotvarkė būtų kuo labiau nuspėjama. Jeigu galite, atsisakykite kelionių, ilgų pasisėdėjimų su draugais. Tebūnie kuo daugiau ramybės, nuspėjamumo ir aiškumo.
Nepamirškite ir to, kad vaikui padeda ir namų dalelė darželyje. Kuo geresnis, artimesnis Jūsų ryšys su auklytėmis, tuo lengvesnė bus ir vaiko adaptacija. Vienas svarbiausių dalykų, ką daro drauge suaugę žmonės, yra atsakomybės už jaunosios kartos ugdymą pasidalinimas. Todėl labai svarbu, kad su auklytėmis Jūs dirbtumėte išvien, kad išsakytumėte savo nerimą, savo rūpesčius ir džiaugsmus (lygiai taip pat svarbu!). Todėl skirkite laiko individualiam susitikimui, kurio metu galėsite aptarti, kaip padėti Jūsų vaikui.
Jeigu Jums atrodo (iš esmės), kad priėmėte teisingą sprendimą - nesiblaškykite. Jeigu auklytės elgiasi nuosekliai ir matote, kad atsižvelgia į Jūsų prašymus bei vaiko poreikius, galite neabejoti, kad vaikas po mėnesio-kito tikrai adaptuosis. Tipiškai vaikams apsiprasti darželyje gali pakakti ir mėnesio, jį lankant nepertraukiamą laiko tarpą. Deja, realybė dažnai tokia, jog vaikai jame apserga jau po pirmųjų apsilankymų, tad apsipratimo procesas neįvyksta taip greitai, rašoma pranešime spaudai.
Vasarą dažniausiai adaptacija įveikiama lengviau, nes vaikai daugiau laiko leidžia lauke. Taip pat mažesnieji, vaikai iki trejų metų, apsipranta greičiau, nes jiems pakanka užmegzti stiprų ryšį su vienu asmeniu, pavyzdžiui, auklėtoja ar klasės asistentu. Jis įgauna pasitikėjimą aplinka ir sistema būtent per jį. Kai tuo tarpu su vyresniais vaikais bus kiek sunkiau, nes jie jau sąmoningesni ir užsitarnauti pasitikėjimą bus ne taip paprasta. Jie dėmesį kreipia daugiau į grupės vaikus ir ryšio ieškos su jais. Jei vaikai tinka ir būryje jis greitai atranda jam patinkančių draugų, pritapimas naujoje aplinkoje bus greitesnis.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Kalbėjimas apie darželį
Adaptacijos iššūkiai gali pasireikšti net ir vaikui lankant darželį apčiuopiamą laiko tarpą, pavyzdžiui, prabėgus pirmiesiems metams. Kadangi dauguma jų nemažai serga, prisitaikymas gali būti gana banguojantis, pasireiškiantis skirtingais etapais, ypač jei pertraukų dėl ligų ar kitų priežasčių pasitaiko ir ilgesnių. Dažnai tėvai sunerimsta, jog su darželiu kažkas ne taip, jei vaikas menkai dalinasi įspūdžiais arba beveik nieko apie jį nepasakoja tėvų neparagintas. Tai bene dažniausia klaidinga prielaida, nes ikimokyklinio amžiaus vaikams, ypač mažesniesiems, kurie kalba mažiau, išreikšti savo mintis ar apdoroti visą per dieną gautą informaciją ar patirtus įspūdžius dar yra sunku.
Šias situacijas išspręsti padeda tam tikrų tradicijų įsivedimas. Pavyzdžiui, pakalbinti vaiką aptarti dienos įvykius prieš miegą, kai emocijos po dienos yra jau aprimusios. Taip pat, dažniausiai tėvai gauna bent trumpą ataskaitą apie dienos rutiną, kas buvo veikta bei kelias nuotraukas. Tad galima drauge jas peržvelgti ir taip paskatinti vaiką prisiminti, kas vyko bei pasidalinti savo įspūdžiais.
Ribų išbandymas
Kur kas svarbesnis signalas, atskleidžiantis, jog vaikui darželyje vis dar sunku - dažnai pasikartojantys stiprūs emociniai bangavimai ir ribų išbandymas. Jei jau kurį laiką darželį lankantis vaikas nuolatos kalba, kad nenori į darželį ir tai kartojasi mėnesį, du ar net daugiau, reikėtų suklusti. Ypatingai, jei įvairios strategijos motyvuojant vaiką ten nueiti tampa neveiksmingos, net ir bendradarbiaujant su auklėtojomis.
Įtarti, jog vaikas visgi nesijaučia gerai darželyje ar jis jam kelia stresą, galima ir susidūrus su itin dideliais ribų išbandymo etapais. Jei jis blogai jaučiasi, jis maksimaliai stengsis brėžiamoms riboms nepaklūsti. Tai gali atsispindėti visiškai kasdieninėse situacijose, kai jau atrodo, kad susitarei, bet vaikas vis tiek maištauja, o stiprias emocijas sukelia net ir iš pažiūros iki šiol buvę įprasti dalykai. Pavyzdžiui, jau susiruošus į darželį, neįmanoma susitarti, kuriuos batus jis ausis ar kokią striukę visgi užsidės. Net ir tariantis ar leidžiant rinktis, jaučiamas didelis vaiko sudirgimas, įskaitant kritimus ant žemės ar tiesiog nenorą, pirmiausia, lipti iš lovos. Tai gali atrodyti tam tikras tarpsnis, tantrumas, bet labai svarbu identifikuoti, kiek tokių stiprių emocinių situacijų nutinka būtent ruošiantis į darželį ar įvykiams sukantis aplink jį. Ir kaip tai keičiasi, kai į darželį neinama, pavyzdžiui, savaitgalį ar per atostogas. Jei panašių situacijų pakankamai daug ir kitu laiku, tikėtina, jam tikrai tam tikras raidos etapas, bet jei stiprios emocijos ima banguoti būtent susidūrus su darželio rutina, reikėtų imtis veiksmų, nes ilgalaikis stresas vaikui nebus naudingas. Galiausiai tai persiduoda visos šeimos psichologinei būsenai.
Rutinos koregavimas ar naujo darželio paieškos
Siekiant sėkmingo rezultato, labai svarbu nespręsti pagal pradines emocijas ir duoti sau ir vaikui laiko. Adaptacijos procese turi būti pokytis. Kartais būna taip, jog pradžia labai teigiama, nes vaikai jaučiasi beveik žaidimų kambaryje. Vėliau jau ateina didesnis supratimas apie pasikeitusią rutiną ir gali būti atkryčių. Jei visgi prabėgus daugiau laiko kartojasi anksčiau įvardytos situacijos, kupinos nenoro eiti į darželį, labai svarbu įsivertinti ir gretutinius dalykus. Pavyzdžiui, ar pavyksta susidėlioti tinkamą rutiną? Galbūt šeimoje buvo pokyčių, kai vienas iš tėvų pakeitė darbą ir tai pakeitė šeimos rytus, nes yra skubama, patys tėvai stresuoja, o vaikai viską jaučia. Tad pradžiai, pasistenkite įvertinti, ką galima pakeisti savo rutinoje, kad vaikas atsikeltų pailsėjęs ir turėtų galimybes ramiai pasiruošti darželiui. Kiti dažni niuansai, gali būti kito vaiko gimimas šeimoje, artimojo mirtis ar tėvų skyrybos, kas išbalansuoja visos šeimos emocijas. Tad nereikėtų skubėti su sprendimu keisti darželį, nes tai bus tik dar papildomas iššūkis šeimai. Net jei einamuoju laikotarpiu sunku, neskubėjimas keisti darželio gali turėti ir teigiamą reikšmę, kai vaikui parodome, jog iššūkių pasitaiko, bet jie įveikiami. Tad kantrybė ir įvairių mechanizmų išbandymas bei eksperimentai rutinoje gali viską pakreipti teigiama linkme. Šiame procese labai svarbu bendradarbiauti su darželiu ir vaiko auklėtojais. Stengtis surasti bendrą atsakymą, kas gali vaikui kelti nerimą. Kartais tėvai gerokai išvargsta nuo besitęsiančios sunkios situacijos, nebendradarbiauja, ieško kaltų ir santykis atšala, tad užtikrinti sklandų procesą tampa sunku.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Rizika nieko nekeičiant
Pasiryžti pokyčiui nėra lengva. Dažniausiai tai susiję su baime, jog keičiant ir vėl reikės išgyventi naują adaptaciją, o tai aktualu ir suaugusiems, nes vieni yra imlesni pasikeitimams, kiti ne. Taip pat įsivertinami racionalūs argumentai, kai, pavyzdžiui, darželis yra greta namų, o naujas bus atokiau, arba vaikas jau turi darželyje vieną ar kelias užsimezgusias draugystes, tad nesinori jų nutraukti.
Visgi, labai svarbu įsivertinti, ar tikrai patenkinami vaiko poreikiai ir ugdymo sistema atliepia jo interesus, ar jis tiesiog ten praleidžia laiką. Darželyje turėtų būti sistema, kuri veiktų kiekvieno vaiko pažinimui. Kai domimasi, ką jis mėgsta veikti, kas jam patinka, nes taip užmegzti gilesnį ryšį yra lengviau. Kai vaiko interesai yra kitokie, o sistema to nepatenkina, gali kilti tam tikri raidos iššūkiai, kai vaiką ištinka apatija ir net depresyvumas, o to pasekoje ir tobulėjimo užstrigimas. Tam įtakos turi ir vaiko šeimos vertybių bei auklėjimo suderinamumas. Pavyzdžiui, jei vaikas namuose jaučiasi girdimas, išklausomas, o darželyje dominuoja griežta rutina ir bendravimo stilius. Jis atitinkamai jausis negirdimas ir nesuprastas. Arba jei vaikas labai judrus, imlus kūrybinei veiklai, o darželyje jam reikia daryti daug užduotėlių sėdint. Tad gal verta paieškoti alternatyvų, kurioje ugdymas vykdomas daug laiko praleidžiant lauke, pavyzdžiui, lauko darželyje, arba darželis daug dėmesio skiria ugdymui per meninę veiklą ir pan.
Ignoruojant signalus ir nieko nekeičiant bus menkinamas vaiko smalsumas ir imlumas bendram mokymosi procesui, tad tai neišvengiamai turės įtakos tolimesniuose etapuose, kai reikės jau eiti į mokyklą. Kartais gali atrodyti, kad tėvai prisibijo pokyčių, nes juk mokykloje jau bus aiški tvarka, tad geriau išmoksta jos anksčiau. Visgi, svarbu suprasti, kad ikimokykliniame amžiuje vaikai mokosi per patirtį ir pojūčius, didžiąja dalimi per žaidimus, eksperimentuodami ir tiesiog būdami smalsūs. Jei ankstyvoje stadijoje užgniaušime šiuos jų gebėjimus, mokykloje tikrai nebus lengviau. Tai taps iš anksto užprogramuota problema, kai mokyklos slenkstį vaikas peržengs jau nemotyvuotas. Net jei atrodo „kad Jonukas vaikystėje nenorėjo eiti į darželį, bet išgyveno“, paklauskite Jonuko, kaip šiltai jis pamena darželį ir kaip jam sekėsi mokytis vėliau.
Kitos galimos priežastys ir patarimai
Ikimokyklinukui jausmų sumaištį gali paskatinti daug dalykų, kurie mums, suaugusiesiems, paprastai atrodo labai natūralūs.
Galimos priežastys:
- Šeimos gyvenimo pokyčiai, pasikeitusi šeimos narių kasdienybė. Ir nebūtinai dideli. Kartais impulsu kitaip elgtis gali tapti net ir trumpalaikis, reguliarus tėčio ar mamos nebuvimas namie, kai šie, tarkime, pradeda lankyti sporto klubą, kokius nors kursus ir pan. Vaikui šie paprasti dalykai tikrąja to žodžio prasme sujaukia gyvenimą. Juk jis buvo pratęs gyventi vienaip, buvo susiformavęs tam tikras vienų ar kitų dalykų ritmas, pavyzdžiui, pasaką prieš miegą skaito ar dantukus valo tik mama (tėtis), ir štai jos (jo) nėra. Vaikas sutrinka, pradeda ilgėtis mamos ar tėčio, natūralu, kad susigraudina, pravirksta.
- Pokyčiai darželyje. Mažylį gali paveikti faktas, kad pasikeitė auklėtoja, kad jį perkėlė į kitą grupę ar kad joje atsirado daug naujokų. Nepažįstami žmonės vaiką trikdo, baugina, turi praeiti šiek tiek laiko, kol jis juos prisijaukins. O kol vyksta jaukinimosi etapas, vaikas gali jaustis įsitempęs, jautriau reaguoti į aplinką.
- Konkurencija dėl dėmesio. Galbūt pastaruoju metu broliui ar sesei tėvai skyrė daugiau dėmesio, nes jis (ji) sirgo, turėjo kokių nors bėdų. Tokiais atvejais ašaros gali tapti savitu ginklu, siekiant atgauti prarastą tėvų dėmesio dalį. Vaikas nesąmoningai taip elgiasi, juo labiau jei mama ar tėtis ašarų neignoruoja, bando suprasti, aiškinasi, kas nutiko, guodžia.
- „Matuojasi“ suaugusio žmogaus elgesį. 4-6 gyvenimo metais itin sparčiai auga vidinis vaiko „aš“: lavėja vaizduotė, pilnėja emocijų ir išgyvenimų bagažas. Tai metas, kai ypač noriai žaidžiami vaidmeniniai žaidimai. Jie reikalingi vaikui tam, kad jis praktiškai pritaikytų tai, ką nukopijavo iš suaugusiųjų: mamos, tėčio, senelių, auklėtojų. Gali būti, vyresnis vaikas bando rūpintis mažesniu broliu ar sese, stropiai prižiūri, kad šis elgtųsi tinkamai, tačiau vis dėlto per sunku „būti“ mama (tėčiu, aukle). Todėl sutrinka, kai broliukas ar sesutė nenusiplauna rankų prieš valgį, liečia ar ima tai, ko negalima, kas nesaugu ir pan. Ikimokyklinukui atrodo, kad jis nesusidorojo su užduotimi, dėl to brolis pavalgęs nešvariomis rankomis kuo nors užsikrės, susirgs, imdamas tai, kas neleistina, susižalos ir pan. Natūralu, kad šitokią savo nesėkmę mažylis aplaisto ašaromis.
- Prisimena paskutinę stiprią emociją. Kadangi ikimokykliniame amžiuje vaikai labai sparčiai auga ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, gana dažnai nutinka taip, kad jie tiesiog patys nespėja iki galo suvokti, kas darosi. Nauji išgyvenimai trikdo, išderina. Toks jausmų chaosas baugina, verčia nerimauti. Jautresni pasiduoda ašaroms, nes išsiverkus palengvėja, „nuleidžiamas“ emocinis garas. Tokiais atvejais, jei verkiančio vaiko (kai atrodo, kad tikrai verkia be jokios priežasties) paklausiama, kodėl ašaroja, dažniausiai jis nesugeba paaiškinti. Tvirtina, kad jam nieko nenutiko. Pasitaiko, kai kurie vaikai pasako verkią dėl to, kad jiems liūdna ar pikta, kad jie yra pavargę. Nebūtinai jie taip ir jaučiasi. Greičiausiai prisimena savo paskutinę stiprią emociją, kai jautėsi negerai, ir tėvai jiems įvardijo būseną. Prisimena ir paklausti įvardija.
- Iš tiesų yra pavargęs ar liūdnas, nes darželyje ar namie jam nesisekė, su kuo nors susipyko, buvo pabartas ir pan. Vaikai, kaip ir mes, suaugusieji, - labai skirtingi: vieni labai socialūs, atviri, plepūs, linkę mamai ir tėčiui (seneliams, auklėtojai ) papasakoti menkiausią smulkmeną, kiti - drovūs, uždaro būdo, tyleniai, viską išgyvenantys savo viduje. Tokius ypač sunku prakalbinti. Auklėtoja galbūt ir nebus mačiusi visų aplinkybių, į kurias tą dieną buvo papuolęs mažylis (grupėje juk ne jis vienas), bet ji tikrai galės papasakoti apie bendrą tos dienos vaiko nuotaiką, sėkmes ar nesėkmes.
Kaip galite padėti:
- Pabandykite peržiūrėti vaiko ir kitų šeimos narių santykius, gal kokia nors įtampa atsirado, gal pastaruoju metu mažiau galimybių pabūti kartu, gal atsirado daugiau draudimų ir nesutarimų. Taip pat galima pabandyti peržiūrėti santykius su bendraamžiais, gal sustiprėjus konkurencijai dėl draugysčių susipyko su kuo nors, gal buvo atstumtas ar nepriimtas kartu žaisti ir dėl to tapo jautresnis.
- Pabandykite tiesiog apkabinti vaiką, priglausti prie savęs ir paraminti. Nieko neklausinėjant, kodėl verkia, be liepimo nebeverkti, grasinimų nubausti, jei nesiliaus verkęs. Nereikėtų tvirtinti, pavyzdžiui, kad tai - niekis ar kad vyrai neverkia (dažnai taip sakoma berniukams). Emocijų nereikėtų neigti, nes ilgainiui vaikas gali pradėti jas slopinti, kaupti viduje. O šių proveržis gali būti dar audringesnis ir nemalonesnis.
Adaptacija reiškia prisitaikymą. Mes visi esame patyrę adaptaciją - prisitaikymą prie tam tikrų pokyčių. Tik mums, suaugusiems, tai padaryti pavyksta kiek paprasčiau ir mūsų adaptacija nebūna taip stipriai išreikšta, kaip vaikų. Tad pamėginkime kartu palengvinti šį žingsnį naujo gyvenimo etapo link!
Ką dar galite padaryti:
- Atsiskyrimas nuo tėvų: Vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo. Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja kol supranta, kad kitaip nebus.
- Svetima aplinka: Svarbu suprasti, jog kiekvieno vaiko adaptacija individuali.
- Rutina: Labai svarbu vaiką į darželį vesti kasdien, bent po keletą valandų.
- Pozityvas: Su vaiku apie darželį kalbėkite pozityviai. Bendraukite su mokytojomis - tai vaikui yra ženklas, kad šiuo žmogumi galima pasitikėti.
- Kas manęs laukia? Pasakokite vaikui kas jo laukia šiandien. Eliis sistemoje galite matyti savaitės planus - pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką jis veiks darželyje.
- Viso! Atsisveikinkite greitai. Vaikas gali verkti, tačiau būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais.
- Permąstykite savo požiūrį: Pradėkite nuos savęs. Kalbėkite pozityviai. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką vaikai veikia darželyje ir kodėl ten yra smagu.
- Dienotvarkė: Pratinkitės prie išsiskyrimų. Megzkite draugystes. Gal kaimynų vaikas lankys tą pačią darželio grupę kaip ir jūsų? Vaidinkite darželį. Susipažinkite su aplinka.
- Vidaus batai: Turėkite vidaus batukus, patogius vaikui. Gertuvėlė. Gertuvę rinkitės tokią, kad ji būtų patogi vaikui laikyti rankose. Miego žaisliukas. Lietaus drabužiai. Sauskelnės. Pižama miegui.
- Tėvų atsisveikinimas išeinant iš darželio labai svarbus: Kad vaikas jaustųsi saugus ir ramesnis, su vaiku reikia atsisveikinti, jokiu būdu ne dingti nepastebėtiems nukreipus jo dėmesį. Atsisveikinimui geriausia turėti savo ritualą, kuris būtų trumpas, linksmas, patinkantis vaikui bei su tolimesniu fiziniu kontaktu (tokiu kaip „žaibas“, „duok penkis“ ir panašiai).
- Normalūs pokyčiai pradėjus lankyti darželį: Tai normalu, jei pradėjus lankyti darželį atsiranda miego sutrikimų, reikalaujama daugiau dėmesio, vaikas atsisako valgyti, pablogėja puoduko reikalai, padažnėja ligos, vaikas tampa irzlesnis, vaikas tampa agresyvesnis. Vis dėlto, nepamirškite nesusitelkti ties negatyviais aspektais bei pastebėti ir pozityvių pokyčių - galbūt vaikas išmoko naują žodį ar naują dainelę, žaidimą.
Adaptacijos procesas darželyje:
- I diena: Vaikas į KD ateina lydimas mamos arba tėčio ir kartu su juo darželyje praleidžia kelias valandas. Patartina, kad šeima ateitų po pusryčių ir pabūtų ryto rato ir veiklų metu. Kol vyksta veiklos, vaikas gali drąsiai vaikščioti, tyrinėti, žaisti ir nedalyvauti bendrose veiklose. Jei įmanoma, siūloma tėvams išeiti 5-10 min, tačiau tėvai būtinai turi atsisveikinti su vaiku ir pasakyti kur eina - iki mašinos paimti žaisliuko, atsigerti vandens… Jei tėvai išėjo už durų bei nepranešė vaikui, paprašome, kad jie sugrįžtų į klasę ir praneštų vaikui, kur išeina.
- II diena: Antrąją dieną vaikas į KD ateina lydimas mamos arba tėčio ir kartu su juo darželyje praleidžia kelias valandas. Šią dieną vaikas jau po truputį įsitraukia į ryto ratą, veiklas - jei nori. Lauko metu, jei įmanoma, siūloma tėvams išeiti 30 - 45 min., tačiau tėvai būtinai turi atsisveikinti su vaiku ir pasakyti kur eina.
- III diena: Trečiąją dieną vaikas atsisveikina su tėvais ir su mokytoja eina valgyti pusryčių (jei darželyje valgo pusryčius), dalyvauja ryto rate ir veiklose.
- IV diena: Ketvirtąją dieną vaikas atsisveikina su tėvais ir su mokytoja eina valgyti pusryčių (jei darželyje valgo pusryčius), dalyvauja ryto rate ir veiklose. Jei adaptacija sklandi - siūloma vaikui miegoti pietų miego.
- V diena: Penktąją dieną vaikas atsisveikina su tėvais ir su mokytoja eina valgyti pusryčių (jei darželyje valgo pusryčius), dalyvauja ryto rate ir veiklose. Jei adaptacija sklandi - siūloma vaikui miegoti pietų miego. Dauguma vaikų adaptuojasi per 1-3 savaites, kitiems gali prireikti ir poros mėnesių.
#