Niežulys ir bėrimas nėštumo metu: priežastys ir gydymo būdai

Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir sudėtingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas įvairių fiziologinių pokyčių. Hormonų svyravimai, kraujo cirkuliacijos pokyčiai ir organizmo prisitaikymas prie augančio kūdikio gali išprovokuoti įvairias odos problemas, įskaitant niežulį ir bėrimus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias niežulio ir bėrimų priežastis nėštumo metu, jų simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus.

Dažnos odos problemos nėštumo metu

Nėštumo metu moters oda patiria nemažai pokyčių, kurie gali sukelti diskomfortą. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių odos problemų:

1. Melazma: Tai odos pigmentacijos padidėjimas, dažniausiai pasireiškiantis ant veido, ypač ant kaktos, skruostų ar viršutinės lūpos.

2. Strijos: Augant pilvui, krūtims ir šlaunims, odos elastingumas mažėja, o tai gali sukelti strijų atsiradimą.

3. Spuogai: Nėštumo hormonai gali skatinti riebalų liaukų veiklą, todėl oda tampa linkusi į spuogus.

   Taip pat skaitykite: Kūdikių burnos žaizdelių gydymas

4. Niežtinti oda: Niežėjimas nėštumo metu yra gana dažnas ir dažniausiai nepavojingas, tačiau gali būti ir rimtesnių priežasčių.

Niežulio priežastys nėštumo metu

Niežėjimas nėštumo metu gali būti sukeltas įvairių priežasčių, kurios skirstomos į "nerimtas" ir "rimtas".

"Nerimtos" niežulio priežastys

• Odos tempimasis: Augant pilvui, oda tempiasi ir sausėja, o tai gali sukelti niežulį.
• Odos jautrumas: Nėštumo metu oda tampa jautresnė ir labiau linkusi į alergines reakcijas. Anksčiau puikiai tikusios prausimosi, asmeninės higienos, namų valymo ir skalbimo priemonės, kvepalai, kosmetika gali suerzinti odą. Taip pat gali paūmėti įvairios odos ligos ir būklės, pavyzdžiui, dermatitas, egzema, žvynelinė ir pan.
• Skysčių trūkumas: Dehidratacija taip pat gali sukelti odos niežėjimą.

Šiais atvejais niežulį galima sumažinti paprastomis priemonėmis:

• Maudynės šiltoje vonioje: Venkite karšto vandens, kuris sausina odą.
• Odos drėkinimas: Pasitepkite kūno kremu ar losjonu iškart po vonios ar dušo, kol oda dar drėgna.
• Tinkamos higienos ir kosmetikos priemonės: Rinkitės hipoalergines, bekvapes priemones.
• Tinkama apranga ir patalynė: Dėvėkite natūralaus pluošto drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti.
• Pakankamas vandens kiekis: Gerkite daug vandens, kad oda būtų hidratuota.

Jei niežulys nepraeina arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.

"Rimtoss" niežulio priežastys

• Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP): Tai niežtintis bėrimas, kuris dažniausiai pasireiškia nėštumo pabaigoje. Smulkiais, rausvais mazgeliais beria pilvą, kartais bėrimas išplinta ant šlaunų, sėdmenų, rankų. Mazgeliai dažniausiai iškyla strijų įtrūkimuose, tačiau jie gali susilieti į didesnes, patinusias, paraudusias dėmes. Medikai ir mokslininkai nėra tikri dėl bėrimo priežasčių, tačiau, manoma, kad įtakos turi odos tempimasis ir imuninės sistemos atsakas.
• Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Tai kepenų veiklos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia antroje nėštumo pusėje. Ši būklė išnyksta po gimdymo, tačiau gali būti pavojinga vaisiui, todėl ją būtina atpažinti ir stebėti.

Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP)

Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP) yra nepavojinga, bet bėrimai nemalonūs, erzinantys, niežtintys. Medikai ir mokslininkai nėra tikri dėl bėrimo priežasčių, tačiau, manoma, kad įtakos turi odos tempimasis ir imuninės sistemos atsakas.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti stomatitą nėštumo metu?

Priežastys

• Odos tempimasis: Nėštumo metu per trumpą laikotarpį priaugama daug svorio, oda stipriai įsitempia, gilesniuose jos sluoksniuose atsiranda įtrūkimų - strijų.
• Imuninės sistemos atsakas: Manoma, kad įtakos gali turėti ir imuninės sistemos atsakas į nėštumą.

Simptomai

• Smulkūs, rausvi mazgeliai ant pilvo, ypač strijų srityje.
• Bėrimas gali išplisti ant šlaunų, sėdmenų, rankų.
• Stiprus niežulys.

Diagnostika

Jeigu kyla abejonių, gali būti atliekami įvairūs tyrimai, siekiant atmesti kitas, su bėrimais ir niežuliu nėštumo metu siejamas ligas ir būkles.

Gydymas

• Nesikasykite! Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė sukelia stiprų niežulį, tačiau labai svarbu stengtis nesikasyti, nes tai tik pablogins odos būklę.
• Vėsūs kompresai: Į rankšluostį įvyniokite ledukų ar šaldytų daržovių pakelį ir kompresą 15-20 min. palaikykite ant labiausiai išbertų, niežtinčių vietų. Kompresą galima prisidėti kelis kartus per dieną.
• Odos drėkinimas: Reguliariai drėkinkite odą.
• Vaistai: Jeigu „paprastesnės“ priemonės nepadeda, gydytojas gali išrašyti uždegimą mažinančių, vietiškai veikiančių vaistų. Dažniausiai skiriami vietiniai kortikosteroidai: kremai, geliai, emulsijos ar kt. Labai retai, tik pavieniais, ypač sudėtingais atvejais skiriama kortikosteroidų tablečių.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - tai kepenų veiklos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia antroje nėštumo pusėje. Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.

Priežastys

Tiksli priežastis nėra aiški, tačiau žinoma, kad įtakos turi:

• Hormoniniai pokyčiai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.
• Paveldimumas: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė.
• Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.

Rzikos veiksniai

• Ankstesnio nėštumo metu buvusi cholestazė.
• Nustatyta cholestazė šeimoje.
• Vyresnis amžius.
• Daugiavaisis nėštumas (dvynukai).
• Kepenų ligos.

Simptomai

• Niežulys: Tai pagrindinis simptomas, paprastai prasidedantis delnuose ar pėdose bei stiprėjantis naktį. Svarbu paminėti ir tai, kad šiam simptomai atsiradus, bėrimas nepasireiškia. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija. Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai.
• Kiti simptomai: Nuovargis, pykinimas, apetito stoka, miego trūkumas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje.
• Išskirtiniais atvejais: Gelta, kai pagelsta oda ar akys. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu.

Poveikis vaisiui

Padidėjęs tulžies rūgščių kiekis mamos kraujyje gali pereiti per placentą ir paveikti vaisių.

• Priešlaikinis gimdymas.
• Mekonijus vaisiaus vandenyse (vaisius pasituština į vandenis).
• Naujagimio kvėpavimo sutrikimas gimus.
• Retesniais atvejais - vaisiaus mirtis gimdoje.

Diagnostika

INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos. Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti bėrimus ant vaiko veido

• Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas).
• Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH).

Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.

Gydymas

Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką.

• Mitybos korekcija: Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį.
• Ursodeoksicholinė rūgštis: Tai pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje.

Gimdymas

Gydytojai gali rekomenduoti gimdyti anksčiau, priklausomai nuo tyrimų, simptomų, kitų rizikos veiksnių. Tikslus laikas sprendžiamas individualiai, siekiant geriausios išeities. Nerekomenduojama tęsti ilgiau nei iki 39-40 nėštumo savaitės.

Po gimdymo

• Niežulys praeina.
• Kepenų tyrimai normalizuojasi per kelias dienas.
• Vaistai nebevartojami.

Pasikartojimas

Taip, ji gali kartotis ir vėlesnių nėštumų metu.

Kitos niežulio ir bėrimų priežastys nėštumo metu

Be jau minėtų specifinių nėštumo ligų, niežulį ir bėrimus gali sukelti ir kitos priežastys:

• Alerginis dermatitas: Oda gali tapti jautresnė ir berti nuo skalbimo miltelių, sintetinių audinių, maisto. Atsiranda niežulys ir bėrimas. Toks dermatitas gali atsirasti bet kurią nėštumo savaitę.
• Pernelyg dažnas prausimasis: Ypač šaltuoju metų laiku, gali sausinti odą ir sukelti niežulį.
• Specifinės nėščiųjų odos ligos: Tai įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė.

Specifinės nėščiųjų odos ligos

• Nėščiųjų pemfigoidas: Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika.
• Polimorfinis nėščiųjų bėrimas: Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu.
• Atopinis nėščiųjų bėrimas: Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas.
• Niežtintis nėščiųjų folikulitas: Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną.
• Pustulinė nėščiųjų psoriazė: Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu nėštumo metu jaučiate niežulį, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei:

• Niežulys yra stiprus ir trukdo miegoti.
• Niežulys prasideda delnuose ir pėdose.
• Atsiranda bėrimas.
• Pagelsta oda ar akys.
• Jaučiate nuovargį, pykinimą, apetito stoką.

Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir nustatys niežulio priežastį bei paskirs tinkamą gydymą.

Odos niežulys be pirminės odos patologijos

Kasdieniame darbe tenka nemažai konsultuoti pacientų, kurių pagrindinis skundas - odos niežulys be pirminės odos patologijos. Tenka pastebėti, kad šie pacientai labai skirtingi, tačiau juos vienija viena - nusistatymas, kad odos niežulį sukelia neva alergija. Literatūroje galima rasti nemažai priežasčių, paaiškinančių niežulį.

Niežulio tipai

• Pruritocepcinis: Kyla odoje dėl joje vykstančio uždegimo, t. y. šį niežulio tipą sukelia įvairios dermatozės ir odoje matomi pirminiai bėrimo elementai.
• Neurogeninis: Dėl periferinės ir centrinės nervų sistemos patologijos, pavyzdžiui, galvos smegenų naviko.
• Neuropatinis: Dėl įvairių endogeninių bioaktyvių medžiagų poveikio odos nervams, pavyzdžiui, cholestazės metu opioidiniai peptidai veikia periferinių nervų galūnes ir sukelia odos niežulį.
• Psichogeninis: Kai nerandama objektyvios organinės niežulį paaiškinančios priežasties, pavyzdžiui, parazitofobinis kliedesys.

Pagal lokalizaciją niežulys gali būti generalizuotas, kai niežti praktiškai visą kūną, ir lokalus, kai niežti tik tam tikras vietas. Pagal tai negalima spręsti apie niežulio priežastis.

Niežulio patogenezė

Nors niežulys yra labai dažnas simptomas, jo patogenezė sudėtinga ir nėra visai aiški. Niežulio pojūtis perduodamas per nemielinizuotas C skaidulas, esančias odoje, kuriomis impulsas per užpakalinius nugaros smegenų ragus sklinda per Tr. spinothalamicus specifinėmis niežuliui skaidulomis iki pagumburio. Iš ten pasiekia vidinę kapsulę ir somatosensorinę smegenų žievės dalį. Taip pat stimuliuojama motorinė žievė, dėl ko kyla noras kasytis. Šis kelias yra paralelinis skausmo pojūčio keliui iki galvos smegenų žievės. Kartais teigiama, kad niežulys yra tam tikra skausmo forma, kai receptorių dirginimo stiprumas santykinai nedidelis.

Sisteminės ligos, sukeliančios niežulį

• Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (IFN): Gali sukelti priepuolinį (paroksizminį) odos niežulį.
• Kepenų ligos: Pacientams, sergantiems kepenų ligomis ir esant intra- ar posthepatinei cholestazei, dažnai pasireiškia niežulys.
• Piktybinės kraujo ligos: Hematologinės ligos, ypač piktybinės, yra susijusios su niežuliu.
• Piktybiniai vidaus organų navikai: Bet kurios lokalizacijos piktybinis navikas gali sukelti odos niežulį kaip paraneoplastinį sindromą.
• Skydliaukės ligos: Intensyvus generalizuotas niežulys gali būti vienas pirmųjų hipertiroidizmo požymių. Retai hipotiroidizmas gali sukelti lokalų ar generalizuotą niežulį, bet taip būna rečiau ir yra labai susijęs su hipotiroidizmo sukeliamu odos sausumu.
• Prieskydinių liaukų ligos: Sutrikusi prieskydinių liaukų veikla taip pat gali būti niežulio priežastimi.
• Cukrinis diabetas: Lokalus niežulys lytinių organų ir tarpvietės srityje ypač susijęs su bloga cukrinio diabeto kontrole ir gerokai dažniau pasitaiko moterims.
• Vaistai: Bet kuris vaistas gali sukelti nepageidaujamą odos reakciją, susijusią su niežuliu.
• Psichikos sutrikimai: Jei niežulys pasireiškia su kitais nerimo sutrikimais, depresija ar šizofrenijos simptomais, jis gali būti vadinamas psichogeniniu.

Kitos niežulio priežastys

• Brachioradialinis niežulys: Reta lokalaus niežulio forma, pasireiškian­ti epizodiškai lenkiamuosiuose dilbių paviršiuose.
• Notalgija paresthetica: Tai labai intensyvus priepuolinis odos tarp vi­dinių menčių kraštų niežulys.
• Senilinis niežulys: Diagnozuojamas vyresnio amžiaus pa­cientams, kuriems atmestos pirminės odos ligos, kserozė, nepageidaujamos vaistų sukeltos odos re­akcijos ir sisteminės ligos.

Diagnostika

Apklausiant pacientą, besiskundžiantį odos niežuliu, svarbu nustatyti 2 dalykus - ar yra odos bėrimų, niežulys yra lokalus ar generalizuotas. Staigi niežulio pradžia nebūdinga sisteminėms niežulį sukeliančioms ligoms, o dažniau pasitai­ko dėl nepageidaujamų vaistų sukeliamų reak­cijų, parazitų ir kontaktinio dermatito. Praktiš­kai visuomet niežulys sustiprėja vakare, bet nak­tinis niežulio pablogėjimas ypač būdingas nie­žams. Nusiprausus duše, kai kamuoja akvage­ninis (vandens sukeltas) niežulys, pacientui gali atsirasti stiprus duriantis niežėjimas. Stuburo ligos (tarp jų ir stuburo osteochondro­zė su šakneliniu sindromu) gali sukelti brachio­radialinį niežulį. Svarbi ir profesinė veikla, mėgstami laisva­laikio užsiėmimai, kontaktas su gyvūnais. ŽIV ir hepatito įtarimą gali sukelti ir tatuiruotės, seksu­alinio elgesio ypatumai, piktnaudžiavimas alko­holiu ar narkotinėmis medžiagomis. Konstituciniai simptomai (karščiavimas, šalt­krėtis, svorio sumažėjimas ar naktinis prakaitavi­mas) gali sukelti limfomos ar kitų sisteminių ligų įtarimą. Nurodoma, kad naktinis generalizuotas niežulys su kitais konstituciniais simptomais gali kamuoti pacientą net 5 metus iki Hogdkino lim­fomos diagnozės nustatymo. Pacientui, besiskundžiančiam odos niežuliu, būtina apžiūrėti visą odą. Taip pat reikėtų pal­puoti pilvą dėl organų padidėjimo bei periferinius limfmazgius ir skydliaukę. Radus pirminius bėri­mo elementus, neretai paaiškėja ir diagnozė. Deja, dažnai matomi tik antriniai bėrimai. Pirminiai bė­rimo elementai labai svarbūs - jie padeda nusta­tyti odos ligą. Antrinių bėrimo elementų atsiranda dėl kasymosi ir dažniausiai tai būna nukasymai ar lichenifikacija. Lokalus niežulys nėra būdingas sisteminėms li­goms, tačiau galimas ir jų metu. Jei nugaroje tarp menčių yra bėrimo elementų, tikėtina, kad odos liga sukelia niežulį, o jei jų ten nėra, greičiausiai nie­žulį sukelia sisteminė liga, nes šią vietą sunku pa­siekti ranka. Būtina apžiūrėti ir lytinių organų, iš­angės sritį. Neretai ten galima aptikti niežų pėdsa­kus. Dažniausia pagyvenusių žmonių niežulio prie­žastis - sausa oda, todėl pirmo vizito metu gali­ma neskubėti plačiai tirti (nebent būtų įtarimas dėl sisteminės ligos), o skirti paprastus emolientus, ne rečiau kaip 2 k./d. Jei niežulys išlieka po poros savaičių esant gerai odos hidratacijai ir atmetus niežus, reikia ieškoti sisteminės ligos. Nurodoma, kad 20-50 proc. pacientų, besiskundžiančių gene­raliuzotu niežuliu, serga sistemine liga. Remiantis klinikiniais duomenimis, gali reikėti at­likti ir serumo baltymų elektroforezę, odos biop­siją (su specialiu dažymu mastocitozei ir pemfi­goidui nustatyti), išmatų tyrimą dėl parazitų ir jų kiaušinėlių, ŽIV tyrim…

tags: #zaizdeles #ir #berimas #nestumo #metu