Stomatitas - tai burnos gleivinės uždegimas, galintis sukelti nemalonių pojūčių ir diskomfortą kasdieniame gyvenime. Ši burnos sveikatos problema gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, o nėštumo metu, dėl hormoninių pokyčių ir kitų veiksnių, stomatitas gali tapti aktualesnis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime stomatito priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones, ypač atsižvelgiant į nėščiųjų poreikius.
Kas yra stomatitas?
Stomatitas yra medicininė būklė, apibūdinama burnos gleivinės uždegimu. Skirtingai nuo gingivito, kuris apima tik dantenų uždegimą, stomatitas gali paveikti įvairias burnos ertmės vietas - vidinę skruostų pusę, lūpas, dantenas, liežuvį ir gomurį. Maždaug 25% žmonių bent kartą gyvenime patiria kokią nors stomatito formą. Burnos uždegimas gali būti ūminis arba lėtinis, lokalizuotas arba išplitęs visoje burnos ertmėje. Priklausomai nuo priežasties, stomatitas gali būti labai skausmingas, sukelti deginimo jausmą ar diskomfortą, trukdantį valgyti, kalbėti ir net miegoti.
Stomatito tipai
Burnos uždegimas pasireiškia įvairiomis formomis, kurių kiekviena turi savitus požymius ir priežastis:
- Aftinis stomatitas (pūslelinis): Tai viena dažniausių stomatito formų, pasireiškianti mažomis, apvaliomis ar ovaliomis opelėmis burnos viduje. Šios opelės dažnai vadinamos aftomis. Aftės turi raudoną kraštą ir gelsvą arba pilką centrą. Dažniausiai atsiranda ant liežuvio, minkštojo gomurio, žandų gleivinės ar lūpų vidaus. Aftinis stomatitas nėra užkrečiamas. Juo dažniau serga moterys, jauni suaugusieji ir asmenys, kurių šeimose pasitaiko tokių opų. Stresas, tam tikri maisto produktai (ypač rūgštūs ar aštrūs), vitaminų trūkumas ir hormoniniai pokyčiai gali išprovokuoti aftinio stomatito atsiradimą. Opelės būna balto arba gelsvo atspalvio, su geltonu krašteliu. Mažos opelės neviršija vieno centimetro diametro ir sugyja greičiau (iki dviejų savaičių). Didelės opos viršija vieno centimetro diametrą ir pažeidžia gilesnius gleivinės sluoksnius, gyja ilgiau (kartais net iki dviejų mėnesių), o užgijus gali likti randas.
- Herpetinis stomatitas (šaltos žaizdos): Šį stomatito tipą sukelia Herpes simplex virusas (HSV-1). Jam būdingas bėrimas smulkiomis pūslelėmis, kurios susitelkusios į grupes. Dažniausiai herpiniu stomatitu serga kūdikiai nuo 6 mėn. ir vaikai iki 5 m. amžiaus, bet gali susirgti ir suaugusieji, ypač jei jų imunitetas yra nusilpęs. Bėrimas pūslelėmis, kurioms išnykus susiformuoja skausmingos opos. Pūslelės dažniausiai atsiranda ant lūpų ar aplink jas, nors gali pažeisti ir burnos vidų. Prieš atsirandant pūslelėms, jaučiamas dilgčiojimas ar deginimas. Herpetinis stomatitas yra labai užkrečiamas, ypač pūslelių fazėje. Herpetinio tipo opelės formuojasi sankaupomis, jų diametras paprastai neviršija pusės centimetro ir užgyja be liekamųjų reiškinių.
- Kandidozinis stomatitas: Šį stomatitą sukelia grybelis Candida albicans. Dažniausiai pasireiškia kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie vartoja antibiotikus ar imunitetą slopinančius vaistus.
- Protezinis stomatitas: Šis stomatitas paprastai pasireiškia asmenims, naudojantiems dantų protezus, ypač viršutinio žandikaulio. Šią būklę sukelia grybelinė infekcija (Candida rūšis), susijusi su netinkamai prižiūrimais protezais, prastos kokybės protezais arba sumažėjusia imunine funkcija. Protezinio stomatito atveju galima pastebėti raudoną, patinusią gleivinę po protezu, kartais su baltomis dėmėmis. Pacientai gali skųstis deginimo pojūčiu, nemaloniu skoniu burnoje ir diskomfortu dėvint protezus.
- Alerginis stomatitas: Šį stomatitą sukelia padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams, burnos priežiūros priemonėms ar medžiagoms, naudojamoms odontologijoje.
- Bakterinis stomatitas: Šį uždegimą sukelia bakterijos, dažniausiai po burnos gleivinės pažeidimo ar kartu su dantenų ligomis.
- Nikotininis stomatitas: Pasireiškia rūkantiems asmenims.
- Medikamentinis stomatitas: Atsiranda kaip nepageidaujama reakcija į vaistus.
Stomatito priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelių hormoninių pokyčių, kurie gali turėti įtakos burnos sveikatai ir padidinti riziką susirgti stomatitu. Pagrindinės stomatito priežastys nėštumo metu:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu padidėjęs estrogenų ir progesterono kiekis gali sukelti dantenų uždegimą (gingivitą) ir padidinti jautrumą bakterijoms, kurios sukelia stomatitą. Dantenos gali tapti patinusios, paraudusios ir kraujuoti valantis dantis.
- Imuniteto susilpnėjimas: Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai susilpnėja, kad organizmas neatmestų vaisiaus. Tai gali padidinti riziką susirgti infekcinėmis stomatito formomis, tokiomis kaip herpetinis ar kandidozinis stomatitas.
- Mitybos pokyčiai: Nėštumo metu gali pasikeisti mitybos įpročiai, dažnai norisi saldžių ar rūgščių produktų. Dažnas saldžių užkandžių vartojimas gali padidinti dantų ėduonies riziką, o rūgštūs produktai gali dirginti burnos gleivinę ir sukelti stomatitą.
- Vitaminų ir mineralų trūkumas: Nėštumo metu padidėja vitaminų ir mineralų poreikis. Jei mityba nėra pakankamai subalansuota, gali trūkti B grupės vitaminų, geležies, folio rūgšties ar cinko, o tai gali padidinti riziką susirgti stomatitu.
- Stresas ir nuovargis: Nėštumas gali būti susijęs su stresu ir nuovargiu, kurie gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti riziką susirgti stomatitu.
- Pykinimas ir vėmimas: Rytinis pykinimas ir vėmimas, ypač pirmuoju nėštumo trimestru, gali pažeisti dantų emalį ir dirginti burnos gleivinę, o tai gali sukelti stomatitą.
Stomatito simptomai nėštumo metu
Stomatito simptomai nėštumo metu gali būti įvairūs, priklausomai nuo stomatito tipo ir sunkumo. Dažniausi simptomai:
Taip pat skaitykite: Nėštumo bėrimų gydymas
- Skausmas ir jautrumas burnoje
- Deginimo jausmas, ypač valgant ar geriant
- Aiškius matomus burnos gleivinės pažeidimus: opas, pūsleles ar erozinius plotus
- Paraudimas ir patinimas burnos gleivinėje
- Baltas ar pilkšvas apnašas ant pažeistos gleivinės (būdinga grybelinėms infekcijoms)
- Padidėjęs seilėtekis arba burnos sausumas
- Nemalonus burnos kvapas (halitozė)
- Sunkumas valgant, geriant ar kalbant
- Padidėjęs jautrumas aštriems, rūgštiems ar karštiems maisto produktams
Specifiniai simptomai pagal stomatito tipą:
- Aftinis stomatitas: Pavienės ar grupinės mažos, apvalios ar ovalios opos su raudonais kraštais ir gelsvais ar pilkais centrais. Jos dažniausiai atsiranda ant liežuvio, minkštojo gomurio ar žandų viduje. Šios opos yra skausmingos, bet neužkrečiamos ir paprastai išnyksta per 7-14 dienų.
- Herpetinis stomatitas: Prasideda dilgčiojimu ar deginimo pojūčiu, po kurio atsiranda grupinės mažos pūslelės, kurios vėliau pratrūksta sudarydamos skausmingas žaizdas. Dažniausiai atsiranda ant lūpų ar aplink jas, bet gali pažeisti ir burnos vidų. Gali lydėti karščiavimas, bendras negalavimas, padidėję limfmazgiai.
- Protezinis stomatitas: Raudona, patinusi gleivinė po danties protezu, kartais su baltomis dėmėmis. Pacientai skundžiasi deginimo pojūčiu, diskomfortu dėvint protezus, nemaloniu skoniu burnoje.
- Nikotininis stomatitas: Pabalusi, sustorėjusi ir kietoka burnos gleivinė, ypač ant gomurio, dažnai su raudonais taškeliais, kurie yra uždegusios seilių liaukos.
Stomatito diagnostika nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu tinkamai diagnozuoti stomatitą, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymo planą. Diagnozė paprastai nustatoma atliekant burnos apžiūrą ir įvertinant simptomus. Gydytojas ar odontologas atlieka išsamų medicininės istorijos vertinimą ir burnos apžiūrą. Specialistas domisi simptomų pradžia, trukme, intensyvumu bei galimais provokuojančiais veiksniais, įskaitant neseniai vartotus vaistus, mitybos pokyčius ar streso epizodus.
Burnos apžiūros metu vertinama:
- Pažeidimų lokalizacija, dydis, forma ir spalva
- Aplinkinių audinių būklė (paraudimas, patinimas)
- Dantų ir dantenų būklė
- Burnos higienos lygis
- Galimi mechaniniai dirgikliai (aštrūs dantys, netinkami protezai)
Tam tikrais atvejais gydytojas gali atlikti paprastą testą - patrinti pažeistą sritį steriliu tamponu, kad įvertintų, ar pacientas jaučia skausmą (būdinga aftiniam stomatitui), ar dilgčiojimą (labiau būdinga herpetiniam stomatitui).
Jei klinikinio ištyrimo nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti, gali būti skiriami papildomi tyrimai:
Taip pat skaitykite: Kūdikių burnos žaizdelių gydymas
- Mikrobiologinis pasėlis - nustatant grybelinę ar bakterinę infekciją
- Virusologinis tyrimas - herpes simplex ar kitų virusų identifikavimu
- Citologinis tepinėlis - ląstelių pokyčiams įvertinti
- Biopsija - ilgai negyjančių ar įtartinų pažeidimų atvejais, norint atmesti piktybinių procesų galimybę
- Kraujo tyrimai - nustatyti vitaminų trūkumą, anemijos požymius ar sistemines ligas
- Alerginiai mėginiai - identifikuojant alergiją tam tikriems maisto produktams ar medžiagoms
Diagnozuojant stomatitą, svarbu atskirti jį nuo kitų burnos ligų, kurios gali turėti panašių simptomų: burnos ertmės vėžys, liežuvio ligos (glositai), lichen planus, pemfigoidai ir pemfigus, eritema multiforme.
Gydytojas rekomenduoja kreiptis į specialistą, jei burnos opos negyja ilgiau nei dvi savaites, yra labai skausmingos, pasikartojančios ar susijusios su kitais simptomais, tokiais kaip karščiavimas ar sunkumas nuryti. Ypač svarbu patikrinti ilgai negyjančias opas vyresniems nei 50 metų asmenims dėl padidėjusios burnos vėžio rizikos.
Stomatito gydymas nėštumo metu
Gydymo strategija priklauso nuo stomatito tipo, sunkumo ir individualių nėščiosios aplinkybių. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar odontologu prieš pradedant bet kokį gydymą nėštumo metu.
- Priežasties šalinimas: Jei įmanoma, reikia pašalinti pagrindinę stomatito priežastį. Tai gali būti alergenų vengimas, protezų koregavimas, aštrių dantų kraštų šlifavimas, vaistų keitimas (jei jie sukelia stomatitą) arba vitaminų papildų skyrimas, esant mitybos trūkumams.
- Vietinio poveikio preparatai: Vietinio poveikio priemonės padeda malšinti simptomus ir skatina greičiau gyti. Nėštumo metu svarbu rinktis saugius preparatus, tokius kaip:
- Drungno sūraus vandens skalavimas (1/2 arbatinio šaukštelio druskos 240 ml vandens)
- Apsauginės pastos (pvz., Orabase), kurios sukuria barjerą virš opos
- Antimikrobiniai burnos skalavimo skysčiai (chlorheksidino, povidono jodo) - tik pasitarus su gydytoju
- Priešgrybeliniai preparatai proteziniam stomatitui gydyti (nistantinas, mikonazolas) - tik paskyrus gydytojui
- Anaftin purškalas, kuris gali padėti kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat gali padėti esant mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytiems protezams sukeltiems pakenkimams.
- Sisteminis gydymas: Sisteminis gydymas nėštumo metu skiriamas tik išskirtiniais atvejais, kai vietinis gydymas neefektyvus ir nauda motinai viršija riziką vaisiui. Gydytojas gali skirti sisteminius kortikosteroidus, imunomoduliacinius preparatus, antivirusinius vaistus ar antibiotikus, atsižvelgdamas į stomatito tipą ir sunkumą.
- Namų priežiūra ir savipagalba:
- Skausmo malšinimas be recepto parduodamais vaistais (paracetamolis) - tik pasitarus su gydytoju
- Ledų gabaliukų čiulpimas ar šalto vandens gurkšnojimas
- Minkšto, neaštraus ir nerūgštaus maisto valgymas
- Pakankamai skysčių, vengiant citrusinių sulčių ir gazuotų gėrimų
- Naudojimas minkšto šepetėlio dantims valyti
- Vengimas alkoholio turinčių burnos skalavimo skysčių, kurie gali sudirginti pažeistą gleivinę
- Vengimas dantų pastų su natrio laurilsulfatu (SLS), kuris gali provokuoti burnos opas
Liaudies medicinos priemonės, kurios gali padėti:
- Ramunėlių arbatos skalavimas - turi priešuždegiminių savybių
- Medus - antibakterinės ir gydomosios savybės
- Alavijų gelis - ramina ir skatina gijimą
- Kokosų aliejus - antimikrobinės savybės
Svarbu atsiminti, kad nuolatinis, pasikartojantis ar sunkus stomatitas reikalauja profesionalaus gydytojo įvertinimo, ypač jei siejamas su sistemine liga ar nepagerėja po savaitės namų gydymo.
Taip pat skaitykite: Kada Kreiptis į Gydytoją dėl Metalo Skonio
Stomatito prevencija nėštumo metu
Žinant pagrindines stomatito priežastis, galima imtis veiksmingų prevencinių priemonių, sumažinančių šios nemalonios būklės riziką. Prevencija ypač svarbi tiems, kurie turi polinkį į pasikartojančias burnos opas.
- Kasdienė burnos higiena: Tinkama burnos priežiūra yra kertinis prevencijos elementas. Reguliarus dantų valymas su minkštu šepetėliu bent du kartus per dieną, kasdieninis tarpdančių valymas siūlu arba tarpdančių šepetėliais, švelni liežuvio valymo procedūra, pašalinanti bakterijas, dantų pastų be natrio laurilsulfato (SLS) naudojimas, ypač tiems, kurie linkę į burnos opas, burnos skalavimas po valgio, ypač po aštraus ar rūgštaus maisto.
- Dirgiklių vengimas: Identifikavimas ir vengimas žinomų stomatito provokatorių. Aštraus, karšto, rūgštaus ar labai sūraus maisto ribojimas, burnos traumų prevencija - atsargiai kramtant, naudojant tinkamus įrankius, streso valdymas, nes stresas gali suaktyvinti herpes virusą ir lemti imuninės sistemos pokyčius, rūkymo ir alkoholio vartojimo atsisakymas arba apribojimas, žinomų alergenų vengimas (maisto produktų, medžiagų).
- Sveika mityba ir gyvensena: Bendras sveikatos stiprinimas padeda išvengti stomatito. Subalansuota mityba, turtinga vitaminų ir mineralų (ypač B grupės vitaminų, geležies, cinko), pakankamas vandens kiekis - mažiausiai 8 stiklinės per dieną, išvengiant burnos sausumo, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis, stiprinantis imuninę sistemą, vengimas per didelio cukraus kiekio, kuris gali skatinti grybelinių infekcijų vystymąsi, antioksidantų šaltinių įtraukimas į mitybą (vaisiai, daržovės, žaliosios arbatos).
- Protezų ir ortodontinių aparatų priežiūra: Dantų protezų naudotojams ypač svarbi tinkama priežiūra. Kasdieninis protezų valymas specialiomis priemonėmis, protezų išėmimas nakčiai, leidžiant burnos audiniams pailsėti, reguliarus protezų tikrinimas ir koregavimas pas odontologą, tinkamas ortodontinių aparatų valymas ir priežiūra.
- Reguliarūs odontologiniai patikrinimai: Profesionalus burnos priežiūra užtikrina ankstyvą problemų identifikavimą. Reguliarūs apsilankymai pas odontologą kas 6 mėnesius, profesionalus dantų valymas, pašalinantis apnašas ir akmenį, ankstyvas potencialių problemų nustatymas ir gydymas.
Burnos sveikata ir vaisingumas
Burnos sveikata yra labai svarbi visais gyvenimo momentais, o ypač gali turėti įtakos nėštumui ir net vaisingumui. Burnos būklė gali atspindėti organizmo būklę. Sveika burna - sveikas kūnas. Organizmas sutvertas taip, kad vienas veiksnys gali priklausyti nuo kito ir atvirkščiai. Yra tiesioginis ryšys tarp burnos sveikatos ir nėštumo. Taip pat yra ryšys ir tarp burnos sveikatos bei vyrų ir moterų vaisingumo. Vyrams prasta burnos sveikata gali sumažinti spermatozoidų skaičių ir jų judrumą. Moterims prasta burnos sveikata net tris kartus padidina nevaisingumo riziką. Dantų infekcijos, pūliniai, ėduonis, dantenų kraujavimas bei dantenų kišenių uždegimas gali paveikti tiek vyrų, tiek moterų vaisingumą. Pagrindinis dalykas būsimiems tėvams planuojantiems nėštumą - pasirūpinti savo burnos sveikata. Labai svarbu, kad šeimoje, atsiradus vaikams, būtų tinkamas požiūris į gerą individualią burnos priežiūrą.
Stomatitas vaikams
Kol vaikai auga svarbu pasirūpinti, kad jų besivystantis organizmas būtų stiprus ir sveikas. Siekiant apsaugoti mažuosius nuo ligų bei jų komplikacijų atsiradimo reikėtų gerinti organizmo imuninę sistemą, imtis profilaktinių priemonių. Viena iš dažnai pasitaikančių sveikatos problemų vaikams yra burnos žaizdelės. Tokių gleivinės pažeidimų atsiradimui įtakos gali turėti įvairios priežastys. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nedidelės žaizdelės nėra rimta problema. Tačiau kartais burnos ertmėje esančios žaizdos būna rimtesnių ligų simptomų, todėl reikia kuo skubiau jas pastebėti ir žinoti, kaip tinkamai veikti esant tokiai situacijai. Aftinės opos ar aftinis stomatitas, tai mažos žaizdelės burnos ertmėje (dažniausiai lūpų vidinėje pusėje, minkštajame gomuryje, ant skruostų ar liežuvio). Jų atsiradimą gali lemti nusilpęs imunitetas, infekcinės ligos, alergijos, virškinamojo trakto sutrikimai, genetinės ar lėtinės ligos, šalutinis vaistų poveikis ar net įsikandimas valgant. Taip pat, aftinį stomatitą gali sukelti prasta mityba, geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumas organizme.
Norint apsisaugoti nuo aftinių opų atsiradimo siūloma saikingai vartoti burną dirginančius maisto produktus (pavyzdžiui, riešutus, bulvių traškučius, itin rūgščius vaisius, sūrius ar aštrius patiekalus), laikytis geros burnos higienos, vengiant dantų šepetėlių su kietais šereliais, kurie dirgina dantenas. Be to, reikėtų vengti streso ir laikytis subalansuotos mitybos, nevartoti maisto produktų, kurie gali sukelti nepageidaujamą reakciją. Šie patarimai svarbūs ir tada, kai jau sergama aftiniu stomatitu. Pastebėjus pirmąsias opas patariama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus : šeimos gydytoją, pediatrą ar odontologą, kurie gali šiuo atveju pakonsultuoti ir paskirti gydymą. Pažeidimai paprastai užgyja per 7-14 dienų, tačiau kol žaizdos nėra sugijusios, jos gali kelti vaikui didelį diskomfortą, tokį kaip peršėjimas ar skausmas. Gydymo laikotarpiu privaloma laikytis gydytojo paskirto gydymo. Rekomenduojama gerti daugiau skysčių, galima naudoti dezinfekuojančius burnos skalavimo skysčius bei skausmo malšinimui skirtus vaistinius preparatus. Kai žaizdelės kelia diskomfortą, tokiu atveju gali padėti tokios medicinos priemonės, kaip specialūs vietiškai veikiantys geliai ar purškalai. Vienas iš tokių preparatų yra Anaftin gelis. Tai medicinos priemonė, padedanti kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių sukeltiems pakenkimams. Jo sudėtyje yra polivinilo pirolidono (PVP) ir hialurono rūgšties, sudarančių apsauginę plėvelę. Ji prilimpa prie burnos ertmės ir pažeistoms vietoms sudaro mechaninę užtvarą, taip palengvindama dėl nervų galūnių dirginimo atsirandantį skausmą. Sudėtyje esanti hialurono rūgštis ir alavijai (Aloe vera)paspartina natūralų pakenktų audinių gijimą. Prieš bet kokio vaistinio preparato vartojimą visada rekomenduojama perskaityti informacinį lapelį.