Nuo pat gimimo, muzika ir dainavimas užima svarbią vietą mūsų kultūroje ir šeimos gyvenime. Tėvai instinktyviai naudoja muziką, kad nuramintų savo vaikus, išreikštų meilę, džiaugsmą, užsiimtų bei bendrautų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl muzika ir dainelės yra tokios naudingos kūdikių raidai, kokią įtaką jos daro jutiminiam vystymuisi, raštingumui, nuotaikai, koordinacijai ir žodynui. Taip pat panagrinėsime, kaip išnaudoti muziką ir daineles ankstyvajame ugdyme, kokias daineles rinktis pagal amžių ir kur ieškoti natų bei įrašų.
Muzikos svarba kultūroje ir šeimos gyvenime
Dainavimas ir muzika vaidina svarbų vaidmenį mūsų kultūroje. Muziką sutiksite daugelyje mūsų gyvenimo aspektų: teatre, televizijoje, filmuose, pamaldose, šventėse ir vyriausybės bei karinėse ceremonijose. Namuose muzika gali tapti šeimos kultūros dalimi - natūralia kasdienybės patirtimi.
Muzika ir jutiminis vystymasis
Kaip skonis, tekstūros ir spalvos padeda vaiko pojūčių vystymuisi, taip ir muzika yra svarbi. Muzika skatina mažylio jutiminį vystymąsi. Skirtingų rūšių muzika, su kuria susipažįsta vaikas, lemia smegenų ląstelių aktyvumą. Šis efektas dar labiau sustiprėja, kai susiejate muziką su įvairia veikla, pavyzdžiui, šokiais. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų vaikai pradeda atpažinti muzikos ritmus. Juk muzika skirta paliesti mūsų sielą! Be to, muzika teikia pažinimo naudą, kuri svarbi ankstyvoje vaikų raidoje.
Muzika ir raštingumas bei skaičiavimas
Nuo mažens kūdikiai gali skirti skirtingus garsus. Vos po kelių savaičių kūdikis gali išskirti savo motinos balsą iš kitų žmonių. Muzikos poveikis padidina natūralų vaiko gebėjimą iššifruoti garsus ir žodžius. Dainuodami vaikui skirtas daineles ar lopšines, galite padėti jam atpažinti garso modelius ir mokytis kartojant. Be to, muzika taip pat padeda vaikams numatyti, kas bus eilėraštyje ar dainoje, ir jie žino, kaip šiuos modelius išdėstyti. Įvaldydami šiuos įgūdžius, vaikai sukuria raštingumo ir skaičiavimo pagrindą. Šiuolaikiniai žaislai kūdikiams gali palengvinti šį procesą. Muzika gali pagerinti raštingumą ir skaičiavimą.
Muzika ir nuotaika
Daugybė tėvų savo vaikus ramina lopšine arba daina. Kaip muzika gali nuraminti vaiką, ji taip pat gali pakelti jo nuotaiką. Muzika kelia nuotaiką. Naudodamiesi muzika galite nurodyti žaidimo laiką, miego laiką ar skirtingas veiklas vaiko dienos tvarkaraštyje. Žaislų krepšyje visuomet turi būti ir muzikiniai žaislai.
Taip pat skaitykite: Idėjos Kalėdoms su vaikais
Muzika ir koordinacija
Net jei jūsų vaikas dar nesupranta dainos žodžių, jis tikrai gali judėti muzikos ritmu. Galbūt jau pastebėjote, kad jūsų vaikas šoka pagal tam tikras dainas ar labiau mėgsta tam tikrus muzikos kūrinius. Muzika skatina vaikų polinkį judėti, lavina smulkiąją motoriką ir stambiąją motoriką. Be to, jei ritmas yra labai linksmas, galite net pastebėti, kad mažylis pradeda šokinėti aukštyn ir žemyn, o tai padeda vystytis jų raumenims, stiprinti jėgas ir išlaikyti pusiausvyrą. Muzika padeda vaikams sukurti koordinaciją. Pamatę šokantį vaiką, paduokite žaislinį būgną ar kitus naminius muzikos instrumentus ir pašokite su jais. Jie bandys imituoti jūsų judesius, o tai gali padėti jiems koordinuoti rankų ir akių judesius. Tam idealu ir grojantys muzikiniai žaislai.
Muzika ir žodynas
Nors iš pradžių jūsų vaikas gali nesuprasti dainos ar lopšinės žodžių, supratimą lavina dainos tema. Paimkime pavyzdį Abėcėlės dainą, kur daugelis vaikų mano, kad seka „a-b-c-d-e“ yra žodis „abėcėdė“. Augdami jie ima suprasti, kad tai ne žodis, o garsų seka, kiekvienas garsas yra atskira dalis. Muzika gali padėti mažiems vaikams išplėsti savo žodyną. Jei norite padėti vaikams išmokti daugiau žodžių, pabandykite dainuoti mėgstamas vaikų dainas ar lopšines ir įterpkite jų vardą į dainą. Taip pat galite paskatinti savo vaiką pakeisti dainos žodžius, kad jie būtų įsitraukę ir mokytųsi.
Muzika ir socialiniai įgūdžiai
Vaikai gali būti linkę mokytis naujų dainų ir naujų šokių judesių žaisdami kitų vaikų kompanijoje. Prasidėjus naujiems mokslo metams - darželyje ir mokykloje - tėvams bei vaikams pateikiami būrelių pasiūlymai. Vaikai, dažnai pasitaiko, norėtų lankyti juos visus. Bet fiziškai tai neįmanoma, tad tenka rinktis. Prie pasirinkimo proceso prisideda ir tėvai, jei vaikai maži - tėvų indėlis net labai svarus. Svarbiausia, kad būrelių nauda yra neabejotina.
Muzika ir ankstyvasis ugdymas
Konsultuoja socialinių mokslų daktarė dr. Kai kurių ankstyvojo ugdymo fanatikų teigimu, kūdikį reikia pradėti lavinti 9 mėn. prieš gimstant… jo mamai. Nors ši frazė tiktų intelektualiam anekdotui, joje slypi daug tiesos apie meilę ateinantiems po mūsų. Jeigu tėvai vaikystėje buvo nemylimi, neprižiūrėti, nemokyti, jų vaikų perspektyvos patekti į kriminalinių kronikų suvestines kur kas didesnės. Didesnė rizika tapti asocialiais tenka ir vaikų namų auklėtiniams. Taigi pažangesnės visuomenės ateitis priklauso nuo brandaus požiūrio į vaikų, ne į suaugusiųjų problemas. Juk nuo pat gimimo mes su kūdikiu kalbamės, juo džiaugiamės, vartome ir sūpuojame. Kam imlus tokio amžiaus kūdikis - muzikai, ritmui, vaizdams, spalvoms? Muziką sudaro ritmas, melodija ir harmonija, vaizdą - formos, spalvos ir judesys. Jeigu kūdikis turi normaliai išsivysčiusias ausytes ir akytes, jis imlus garsui ir vaizdui.
Prenatalinis ugdymas
Ankstyvu vaisiaus klausos susiformavimu pagrįstos prenatalinio ugdymo metodikos: abiejų tėvų kalbėjimasis su būsimu vaikeliu (ugdoma socializacija), ausinių su klasikine muzika priglaudimas prie motinos pilvo (menamai ugdomas intelektas), motinos dainavimas ir grojimas (ugdomi muzikiniai gebėjimai). Kas pasakys, kad tai neveikia, jeigu ką tik gimęs kūdikėlis iš karto priima ne tik mamą (krūtį), bet ir tėtį, jeigu jis nurimsta skambant iki gimdymo klausytai muzikai arba aktyviai reaguoja į mamos atliekamus kūrinius?
Taip pat skaitykite: Linksmi piešimo žaidimai
Svarbiausia - suaugusiojo dėmesys
Svarbiausia kūdikiui - suaugusio žmogaus skiriamas jam laikas. Mama, dar neatsistačiusi po gimdymo, jį maitina, keičia vystyklus, prausia, supa, nešioja… Jeigu užkrausime jai privalomą kasdienę lopšinių, klasikinės muzikos įrašų ar turgaus repertuaro naštą, nauda ir kūdikiui, ir mamai bus abejotina. Kūdikio ugdymu turi užsiimti pailsėjęs, gerai nusiteikęs, stabilių emocijų žmogus. Kai situacija namuose atsiradus naujam žmogučiui stabilizuojasi, ir suaugusiesiems atsiranda daugiau laisvo laiko, galimą jį išnaudoti kryptingam ugdymui. Individuali šeimos kultūra lems, ar lavinimui bus pasirenkamos gyvos lopšinės, ar įrašai. Prisiminkime, kad kūdikis susiurbs į save iš aplinkos viską, ką mato, girdi ir jaučia.
Kaip lavinti kūdikį
Ką veikia mamos, su tokio amžiaus vaikeliais atėjusios į užsiėmimą, kurį veda profesionalas? Mokosi pačios, ką daryti su kūdikiu namuose. Daugiausia laiko praleidžiama klausimų ir atsakymų forma kartojant trumpas muzikinio teksto atkarpas, ritmines skanduotes, žaidinimus. Kartoja, žinoma, mamos. Mamos mokosi ir dainų su žodžiais - kūdikiams kur kas svarbiau girdėti įvairias intonacijas, tembrus, kelis balsus. Individualiai dirbsime namie, tad grupinės pamokos nepamainomos. Pirmuosius du mėnesius itin atsargiai reikia elgtis judinant kūdikį - žiūrėti, kad „nenukristų“ galvytė, kad laikymo poza būtų patogi, neprispausti galūnių. Vaikutį laiko mama ar tėtis, mokytojas rodo pratimus su dideliu žaislu. Nuo 4-5 mėn., kai mažylis savarankiškai laiko galvą, sėdimose padėtyse išsilaiko suaugusiajam ant kelių, bando siekti daiktus ar prie jų judėti savais būdais, įvedamos „mokymosi priemonės“. Tai gali būti skarelės, pagalvėlės, lazdelės ir kt. nepraryjami objektai. Atsiranda naujas tvirtas įgūdis: spoksoti nemirksint. O, kad jis išliktų iki mokyklinio amžiaus… Galimybių įvairioms veikloms didėja, vaikas pats pradeda balsu mėgdžioti mokytoją ir kitus suaugusiuosius.
Žaislai ir muzika
Kokie žaislai naudingiausi tokio amžiaus vaikeliui? Į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti Marija Montesori. Juk priemonių, Montesori sistemoje naudojamų vaikų ugdymui, kopijos, plagiatai ar reminescencijos gaminamos visuose pasaulio fabrikuose. Vaikas koncentruoja žvilgsnį - duokime jam ryškių spalvų (o jis vis tiek labiausiai norės žiūrėti į linksmus gyvus veidus, ko už pinigus nenupirksi). Vaikas griebia - duokime jam įvairaus grubumo ir dydžio faktūrų, svarbu, kad jos netilptų į burną. Deja, „muzikiniai“ žaislai tokio amžiaus vaikams būna nykūs, kad ir kokie spalvingi jie atrodytų. Garsas „cheminis“, intonacijos dažnai išsiderinusios, melodijų skaičius ribotas. O bendravimo, kartu ir muzikinio, su suaugusiaisiais nepakeis niekas.
Muzikinės klausos lavinimas
Ar galima išlavinti vaiko muzikinę klausą? Jeigu vaikas gimė sveikomis ausimis, klausą jis turi. Sugadinti ją galima labai greitai, kaip ir suaugusiojo: užteks vieno garsaus šūvio, ir ausų būgneliai plyš. Kadangi kūdikių ir vaikų klausa dar labiau pažeidžiama, namuose teks vengti decibelų. Tačiau sugadinti MUZIKINĖS klausos neįmanoma. Ją galima tik išlavinti. Kartą išlavinus, ji išliks visam gyvenimui - kaip tvirtai suformuotas įgūdis. Ir kuo anksčiau tai atsitiks, tuo įgūdis bus tvirtesnis.
Žaidimai su muzika
Didžiąją šių užsiėmimų dalį smagiai žaidžiame kartu su vaikais. Mūsų dainelės, eilėraščiai bei žaidimai palydimi įvairiais smagiais vaikus dominančiais judesiais. Skamba lietuviški vaikų žaidinimai, pirštų žaidimai, ritmo pratimai, kalbos raidą aktyvinantys bei šiek tiek padūkti leidžiantys žaidimai. Užsiimdami bendra veikla su mama ar tėčiu mažyliai jaučiasi saugūs ir laimingi.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti vaiko dėmesį
Žaidimų įtaka smegenų veiklai
Naujesni tyrimai koncentruojasi ties žaidimų daroma įtaka smegenų vykdomosioms funkcijoms - vaiko elgesiui priimant sprendimus ir vadovaujant. Mokymosi pagrindas susiformuoja būtent per žaidimo patirtis. Taigi, aukodami žaidimus dėl raštingumo lavinimo, rizikuojame pakenkti vaiko socialiniams sugebėjimams, emocingumui bei psichologijai.
Emocinis intelektas ir muzika
Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei įsijausti į kitų jausmus. Vaikystėje emocinis intelektas formuojasi ypač intensyviai, todėl tėvams svarbu rasti įdomių būdų, kaip padėti vaikams jį lavinti. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje. Muzikuodami vaikai lavina gebėjimus: intonuoti, pajausti muzikos ritmą, emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką, sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius, reaguoti į muzikos pasikeitimus. Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.
Populiariausios lietuviškos dainelės vaikams
Dainelės vaikams yra neatsiejama vaikystės dalis. Jos ne tik linksmina, bet ir moko, lavina kalbą, muzikinį skonį ir atmintį. Lietuviškos dainelės vaikams turi gilias tradicijas. Iš kartos į kartą perduodamos liaudies dainos, lopšinės, žaidimai su dainelėmis formavo vaikų kultūrinį identitetą. Šios dainelės dažnai atspindėjo gamtos motyvus, kasdienius darbus, šeimos vertybes. Šiuolaikinės dainelės, nors ir sukurtos vėliau, tęsia šią tradiciją, pritaikydamos ją prie dabartinio vaiko pasaulio.
"Du gaideliai"
Viena populiariausių lietuviškų liaudies dainelių. Jos žodžiai ir melodija yra paprasti, lengvai įsimenami, todėl puikiai tinka patiems mažiausiems vaikams.
Žodžiai:
Du gaideliai susipyko,Dėl pupų, dėl žirnių.Kukū rū kū, kukū rū kū,Dėl pupų, dėl žirnių.
Vienas snapu, kitas sparnu,Išdraskė vienas kitą.Kukū rū kū, kukū rū kū,Išdraskė vienas kitą.
Atskrido višta sena,Sutaikė juos abu.Kukū rū kū, kukū rū kū,Sutaikė juos abu.
"Katu Katu Katutes"
Dar viena populiari liaudies dainelė, dažnai dainuojama žaidžiant su pirštais.
Žodžiai:
Katu katu katutes,Kepsim pyragėlius.Štai tau peilis, štai tau šaukštas,Kepsim pyragėlius.
Katu katu katutes,Kepsim bandeles.Štai tau miltai, štai tau pienas,Kepsim bandeles.
"Žemė žemė"
Dainelė apie gamtą ir jos grožį.
Žodžiai:
Žemė žemė, kas ant tavęs auga?Ant manęs auga žalia rūta.Žemė žemė, kas ant tavęs žydi?Ant manęs žydi lelija balta.Žemė žemė, kas ant tavęs vaikšto?Ant manęs vaikšto mergelė jauna.Žemė žemė, ką ta mergelė daro?Ji renka rūtas ir lelijas baltas.
"Aš einu per pievą"
Linksma dainelė apie vaikščiojimą per pievą ir sutiktus gyvūnus.
Žodžiai:
Aš einu per pievą, aš einu per pievą,Ir sutinku kiškutį.Labas, kiškuti, labas, kiškuti,Kaip gyveni?
Aš einu per pievą, aš einu per pievą,Ir sutinku ežiuką.Labas, ežiukau, labas, ežiukau,Kaip gyveni?
Aš einu per pievą, aš einu per pievą,Ir sutinku boružę.Laba, boruže, laba, boruže,Kaip gyveni?
"Sukūrė Dievas mus visus nuostabiai"
Religinio pobūdžio dainelė.
Žodžiai:
Sukūrė jis mane nuostabiai.Va matau, girdžiu, žaidžiu linksmai.Šokinėju, strikinėju sau smagiai.Sukūrė jis mane labai nuostabiai!
PRIEDAINIS: Sukūrė Dievas mus visus nuostabiai!Sugalvojo gerai, šitaip įdomiai.
Kitos dainelės
Yra ir daugiau dainelių, kurias galite dainuoti savo vaikams: Mylu mylu mylu, Labas rytas saule, Atsikėlimo daina, Kelkitės miegaliai, Ryto daina, Pasirąžymas, Maitinimo daina, Žvirblis ir pelė, Pirmoji mankštos daina, Rankyčių mankšta, Mankšta, Mūsų kūnas, Zuikis puikis, Pupa, Zuikis, Atvažiuavo meška, Guda dūdos, Šiaudų batai, Arabija, Tupi tupi kelmas, Skrido uodas, Mes visi sustoję, Mylavimai, Čyravimai, džyravimai, Katutės, Virė virė košę, Josiu josiu į turgelį, Sūpavimai, Kėku kėku, Trys pirštukai, Penki maži nykštukai, Pirštelių draugystė, Šarkelės vaikai, Lietaus lašai, Šeimininkė, Du paukščiai, Žaidimas „Voras“, Du šimtakojukai, Pirštukai miega, Aš buvau pipiras, Lyja lyja lietus, Pupa, Laikrodelis, Traukinys, Senas Jonas turi ūkį, Pirmas dantukas, Tarnavau vargavau, Vėjas, Žvirblis, Katinėlis su pele, Lietutis, Siūlai, Čip čipo rip ripo, Vabalai, Uodas, Ežiukas, Žvėrelių šokis, Katinas, Raina katytė, Mū - mū, aš jaučiukas, Pomidoras, Boružėlė, Rudnosiukas, Pasėjau žilvitį, Plaukė antelė, Tau mano mamyte, Čiūčia liūlia.
Kur ieškoti dainelių natų ir įrašų
Štai keletas šaltinių, kur galite rasti dainelių natų ir įrašų:
- Internetas: Ieškokite konkrečių dainelių pavadinimų su žodžiais „natos“ arba „žodžiai“.
- Knygynai: Daugelis knygynų siūlo dainelių rinkinius su natomis.
- Bibliotekos: Bibliotekose galite rasti dainelių rinkinių ir natų knygų.
- Muzikos mokyklos ir studijos: Muzikos mokyklos ir studijos dažnai turi dainelių natų archyvus.
- YouTube ir kitos video platformos: Čia galite rasti dainelių įrašų, kartais su subtitrais arba natomis ekrane.
Dainelių pasirinkimas pagal amžių
Svarbu parinkti daineles, atitinkančias vaiko amžių ir gebėjimus. Ikimokyklinio amžiaus vaikams (0-6 metai): Tinka paprastos, trumpos dainelės su aiškiais žodžiais ir lengvai įsimenama melodija. Pvz., „Du gaideliai“, „Katu Katu Katutes“. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikams (7-10 metų): Tinka ilgesnės, sudėtingesnės dainelės su įdomesniais siužetais ir muzikine aranžuote.
Patarimai dainuojant su vaikais
- Būkite entuziastingi: Vaiko susidomėjimas priklauso nuo jūsų entuziazmo.
- Dainuokite kartu: Ne tik leiskite vaikui klausytis, bet ir dainuokite kartu.
- Naudokite gestus ir mimiką: Tai padeda vaikui geriau suprasti dainelės turinį ir įsiminti žodžius.
- Sukurkite jaukią atmosferą: Dainuokite ramioje, patogioje vietoje, kur vaikas jaučiasi saugus ir atsipalaidavęs.
- Leiskite vaikui pasirinkti daineles: Tai skatina vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Dainelės kaip terapijos priemonė
Dainelės gali būti naudojamos kaip terapijos priemonė vaikams, turintiems įvairių problemų. Muzikos terapija gali padėti vaikams, turintiems kalbos, emocijų ar socialinių įgūdžių sunkumų. Dainavimas gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir pagerinti nuotaiką.
Šiuolaikinės dainelės vs. liaudies dainos
Tiek šiuolaikinės dainelės, tiek liaudies dainos turi savo privalumų. Liaudies dainos dažnai turi gilią kultūrinę reikšmę ir perduoda tradicijas iš kartos į kartą. Šiuolaikinės dainelės gali būti aktualesnės šiuolaikiniam vaikui ir atspindėti jo pasaulį. Svarbu derinti abu tipus dainelių, kad vaikas susipažintų su savo kultūros paveldu ir kartu gautų malonumą iš naujų, modernių dainų.
Dainelės ir technologijos
Technologijos taip pat gali būti naudojamos dainelių mokymuisi ir klausymui. Yra daugybė programėlių ir interneto svetainių, siūlančių dainelių tekstus, natas, įrašus ir net karaoke versijas.
Muzikos įtaka vaiko raidai ir vertybių formavimui
Apie neabejotiną muzikos įtaką mūsų gyvenimui žinome daug. Kėdainių muzikos mokyklos (KMM) fortepijono mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta ČERNIKAUSKIENĖ teigia, jog muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas. Kita KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė NAVICKIENĖ taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Emocinei bei psichologinei raidai. Lavinamas emocinis intelektas.
Muzika - galingas įrankis
Angelė: Muzika - galingas įrankis, kuris veikia ir vaikus, ir suaugusius. Meno poveikis žmogui neabejotinas - muzikos kūriniai veikia emocijas, tobulina pasaulėjautą, keičia požiūrį į aplinką, skatina asmenybės progresą.
Kūdikių muzikinis ugdymas
Asta: Tai iš tiesų labai naudinga. Mokslininkai yra nustatę, kad prenatalinio (dar negimusio kūdikio) muzikinio ugdymo įtaka yra akivaizdi, ypač būsimojo žmogučio sveikatai. Didelė nauda jo intelektualiniam vystymuisi, protinei brandai (vaikai, ugdyti šiuo periodu, pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais ir loginiu mąstymu). Angelė: Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve. Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo nėštumo pradžios muzikuojantys kūdikiai rečiau miršta, gimsta geriau išsivystę, normalaus svorio. Mokslininkų teigimu, muzikavimas per nėštumą teigiamai veikia ir pačią būsimą mamytę.
Kokios muzikos klausytis?
Asta: Tikrai nėra blogai. Kiekviena šeima turi savo požiūrį į meną, turi savo skonį. Angelė: Nėra niekur pasakyta, kad vaikai turi klausytis tik vaikiškų dainelių. Tik skirtingo amžiaus vaikai savaip į muziką reaguoja: kūdikiai šypsosi, skleidžia garsus, vaikai ploja, tūpčioja, linguoja, kiti atidžiai klausosi. Negatyvi reakcija muzikai būna dažniausiai tada, kai vaikas nesijaučia saugiai, muzikinius garsus girdi pirmą kartą, nėra buvęs tokioje muzikinėje aplinkoje. Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami. Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki - mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų - tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu.
Lietuviškos dainelės
Asta: Nemanau. Svarbu yra tai, kaip vaiką sudominti. Mes turime puikių lietuvių liaudies dainelių, žaidimų, skaičiuočių - viskas yra tėvų fantazijos laisvėje. Angelė: Nieko blogo, jeigu nakčiai tėveliai užleidžia anglišką dainelę, jei vaikelio tai neerzina, nesukelia neigiamų emocijų. Tačiau lietuviškos lopšinės, atrodytų, toks paprastas dalykas, bet jos yra labai svarbios mažo vaikelio sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame, sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi.
Muzika ir intelektas
Angelė: Kokiu instrumentu groti, pirmiausiai turėtų spręsti pats vaikas. Tam jis turėtų paklausyti daugumos instrumentų skambesio, išgirsti jais atliekamų melodijų. Muzikos mokykloje yra ankstyvojo meninio ugdymo grupės, kuriose vaikai mokosi nuo 3 iki 7 metų. Jie per tuos metus daug girdi ir mato muzikos instrumentų ir beveik visi išsirenka, kuo norėtų groti ateityje. Asta: Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Mūsų muzikos mokykloje AMU skyriuje mažieji groja vaikiškais muzikos ir ritminiais instrumentais. O nuo 5-6 metų renkasi jiems patinkantį.