Dantų tiesumas ir taisyklingas sąkandis - ne tik estetinė problema, bet ir svarbus veiksnys, užtikrinantis tinkamą burnos funkciją bei bendrą sveikatą. Kreivas liežuvis kūdikiams gali būti vienas iš veiksnių, prisidedančių prie dantų susigrūdimų ir kitų ortodontinių problemų ateityje. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į galimas priežastis ir imtis priemonių, padedančių išvengti nepageidaujamų pasekmių.
Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio liežuvį?
Nuo seniausių laikų buvo žinoma, kad liežuvis - labai svarbus organas, turintis ryšį su visomis kūno dalimis. Natūraliosios medicinos specialistai visada paciento prašo parodyti liežuvį, nes pagal jo išvaizdą galima daug pasakyti apie žmogaus sveikatą. Ajurvedos gydytojams liežuvis - tarsi veidrodis, kuris parodo daugelį negalavimų. Vien liežuvio spalva gali daug pasakyti apie sveikatą.
Sveiko žmogaus liežuvis yra neryškios rožinės spalvos, be apnašų arba apsinešęs plonų baltų apnašų plėvele, be įtrūkimų ir dantų žymių. Liežuvio judesiai padeda stumti maistą, jį kramtyti ir praryti; liežuvis taip pat padeda kalbėti.
Pagrindinės kreivo liežuvio priežastys kūdikiams
Nors tiesiogiai terminas "kreivas liežuviukas" nėra medicininis terminas, galima teigti, kad netaisyklinga liežuvio padėtis ar funkcija gali turėti įtakos veido ir žandikaulių vystymuisi. Pagrindinės priežastys, galinčios lemti netaisyklingą liežuvio funkciją ar padėtį kūdikiams, yra:
Trumpas liežuvio pasaitėlis (ankiloglosija): Trumpas liežuvio pasaitėlis būna vienam iš 10 kūdikių. Tai patologija, kurią galima pastebėti jau kūdikystėje. Trumpas liežuvio pasaitėlis riboja liežuvio, ypač jo galiuko, judrumą burnos ertmėje. Dėl to vaikui gali kilti sunkumų tariant liežuvio priešakinius garsus. Logopedijoje tai vadinama mechanine dislalija, nes jos priežastis - anatominis kalbos organų trūkumas. Esant "prisegtam" liežuvėliui, nukenčia daugelio garsų tarimas. Vaiko kalba gali būti neaiški, suvelta, nesuprantama aplinkiniams. Minėtų garsų netaisyklingas tarimas priklauso ir nuo liežuvio pasaitėlio ilgumo laipsnio. Būna atvejų, kai liežuvis guli burnos ertmėje ir vaikas negali jo ne tik pakelti į viršų, bet ir visiškai pajudinti. Bandant tai padaryti kyla liežuvio šonai ir liežuvis įgauna širdelės formą. Jei pasaitėlis tik dalinai „prisegtas“ tai vaikas gali jį šiek tiek pakelti ir ištarti kai kuriuos minėtus garsus. Visai vaiko kalbos sistemos raidai „prisegtas“ liežuvėlis įtakos neturi. Vaikas gali laiku pradėti kalbėti - sėkmingai kaupti žodyną, kalbėti rišliais ir gramatiškai taisyklingais sakinukais. Jei tėvai pastebi, kad vaiko trumpas pasaitėlis ir jis neaiškiai taria garsus, patartina nedelsiant kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite: Kaip išspręsti kreivo pilvo problemą nėštumo metu
Žalingi įpročiai: Piršto čiulpimas, viršutinės ar apatinės lūpos užkandimas, dažnas šiaudelio naudojimas geriant, kvėpavimas per burną. Jei ankstyvame amžiuje pastebėsite atsiradusį kokį nors įtartiną įprotį, pasikonsultuokite su savo odontologu. Netaisyklingai išdygus nuolatiniams dantims, vaikas turės jau įsisenėjusius funkcinius sutrikimus, kuriuos koreguoti bus sunkiau.
Kvėpavimas per burną: Kvėpavimas per nosį - tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių tinkamą burnos vystymąsi ir funkcionavimą. Dažni sinusitai, slogos, adenoidai, kitos ligos - tai priežastys, dėl kurių žmogus gali priprasti kvėpuoti ne per nosį, o per burną. Ilgainiui tai tampa žalingu įpročiu ir sukuria visos veido-žandikaulių sistemos netaisyklingą vystymąsi. Kvėpuojančių per burną žmonių apatinis žandikaulis vystosi labiau nei viršutinis, tai lemia dantų susigrūdimus, netaisyklingą sąkandį, dažnai ir veido proporcijų pakitimus. Todėl labai svarbu naikinti įgytus žalingus įpročius, kad veido-žandikaulių sistema funkcionuotų tinkamai ir dantys būtų tiesūs.
Netaisyklingas rijimas: Netaisyklingas rijimas kartu su liežuvio, skruostų ir lūpų raumenų netaisyklinga funkcija.
Netinkama mityba: Svarbus kuo ilgesnis kūdikio maitinimas krūtimi, nes žindomo vaiko veido raumenys ir žandikauliai yra priversti dirbti. Kai vaikutis jau turi dantukus, reikia duoti kramtyti kuo daugiau kieto maisto.
Galimos pasekmės
Netaisyklinga liežuvio padėtis ar funkcija gali turėti įtakos:
Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti IKEA čiužinį kūdikiui
Dantų susigrūdimui ir kreivumui: Dėl netaisyklingos liežuvio padėties žandikauliai neužauga iki jiems genetiškai užprogramuoto dydžio.
Netaisyklingam sąkandžiui: Kvėpuojančių per burną žmonių apatinis žandikaulis vystosi labiau nei viršutinis, tai lemia dantų susigrūdimus, netaisyklingą sąkandį, dažnai ir veido proporcijų pakitimus.
Kalbos vystymosi problemoms: Trumpas liežuvio pasaitėlis riboja liežuvio, ypač jo galiuko, judrumą burnos ertmėje. Dėl to vaikui kyla sunkumų tariant liežuvio priešakinius garsus.
Kvėpavimo problemoms: Miegant išsižiojus, apatinis žandikaulis yra atmetamas atgal, dėl ko susiaurėja kvėpavimo takai ir vaikas pradeda knarkti. Kartais prasideda netgi miego apnėja.
Bendrai sveikatai: Kai vaikas kvėpuoja per burną, smegenys ir visas organizmas neaprūpinamas pakankamu kiekiu deguonies. Miegant išsižiojus, nukenčia miego kokybė, per naktį pakankamai nepailsi nervų sistema.
Taip pat skaitykite: Ispaniški žaislai kūdikiams: kokybė ir saugumas
Ką daryti pastebėjus netaisyklingą liežuvio padėtį ar funkciją?
Kreipkitės į specialistus: Jei pastebėjote, kad jūsų kūdikis turi trumpą liežuvio pasaitėlį, kvėpuoja per burną, turi žalingų įpročių ar netaisyklingai ryja, kreipkitės į odontologą, logopedą ar kitą specialistą.
Pašalinkite žalingus įpročius: Naikinkite įgytus žalingus įpročius, kad veido-žandikaulių sistema funkcionuotų tinkamai ir dantys būtų tiesūs.
Atlikite pratimus: Išmokykite vaikus taisyklingos liežuvio padėties, lūpų ir skruostų pratimų, kvėpavimo per nosį.
Apsvarstykite chirurginį gydymą: Jei logopedas (geriau kelių specialistų nuomonė), nustatė, kad dėl šveplavimo kaltas „prisegtas“ liežuvėlis, neverta atidėlioti pasaitėlio pakirpimo operacijos. Procedūrą geriau atlikti kuo mažesniam vaikui. Pakirpus pasaitėlį naujagimiui, jis pradeda geriau čiulpti, ryti, kvėpuoti. Ankstyva pasaitėlio plastika yra gera profilaktinė priemonė ateityje išvengti garsų tarimo trūkumų ir sąkandžio problemų. Pasaitėlio plastika, atlikta vėlesniame amžiuje, neduoda tokių gerų rezultatų.
Ortodontinis gydymas: Kartais specialistai derina tiek breketus, tiek treinerius kartu, siekiant išvengti pasikartojančio dantų susigrūdimo. Gydymo trukmė priklauso nuo paciento motyvacijos.
Ortodontiniai treineriai - efektyvi priemonė
Viena iš itin efektyvių priemonių yra ortodontiniai treineriai, kurių paskirtis yra šalinti priežastis bei tiesinti dantis. Gydymas ortodontiniais treineriais yra pritaikytas ne tik bet kokio amžiaus vaikams, bet ir suaugusiems. Jiems taip pat sukurta gydymo metodika ir priemonės, o rezultatai neatsilieka nuo vaikų. Prietaisai suaugusiems šalina žalingus įpročius, kurie yra dantų susigrūdimo priežastis, plečia viršutinį žandikaulį ir sustato dantis į natūralią poziciją. Dauguma suaugusiųjų džiaugiasi, kad pasiekia tokius puikius rezultatus patogiai, greitai ir žymiai pigiau.
Atsakingai nešiojant treinerį, pirmieji rezultatai matomi jau po kelių mėnesių. Ortodontinį treinerį reikia nešioti tik 1-2 valandas per dieną ir nakties miego metu. Dažnai su treinerio nešiojimu derinami ir specialūs pratimai. Reguliari odontologo priežiūra yra labai svarbi, norint pasiekti sėkmingus rezultatus. Dėl šio patogumo žmonės, nenorintys nešioti breketų, renkasi gydymą ortodontiniais treineriais.
Liežuvio spalva ir sveikata
Svarbu žinoti, kad sveiko žmogaus liežuvis yra neryškios rožinės spalvos. Kai organizmui stinga vitaminų, liežuvis tarsi praranda spalvą, gali būti pilkšvas. Jei liežuvį dengia baltos ar gelsvos apnašos, galima įtarti, kad organizmas pažeistas grybelių arba sutrikusi skrandžio ar žarnyno veikla. Raudonas liežuvis perspėja apie infekcijas ir uždegiminius procesus, o jei raudona spalva yra labai ryški ir turi vos vos violetinį atspalvį, vertėtų pasitikrinti, ar gerai funkcionuoja kraujotakos sistema. Bordo atspalvis signalizuoja apie aštrų infekcinės ligos procesą. Melsva liežuvio spalva išduoda plaučių negalavimus arba inkstų bėdas. Gelsvas liežuvis neretai būna rūkalių ir tų, kurie nesirūpina savo mityba, taigi kai netvarkingas yra virškinimas.
Ne tik liežuvio spalva išduoda kūno negalavimus. Tai parodo ir jo sausumas, paviršiaus vaizdas. Kai liežuvis labai džiūsta, jaučiamas sausumas, organizmui gali stigti skysčių, taip pat verta pasitikrinti dėl skrandžio ir žarnyno ligų. Apnašų ant liežuvio paviršiaus sluoksnis rodo skirtingas negalavimo fazes. Jei apnašų sluoksnis nedidelis, tikėtina, kad liga vos prasidėjusi, o storas signalizuoja, jog maistas prastai virškinamas, kas gali būti tiek dėl skrandžio ar žarnyno sutrikimų, tiek dėl netinkamo mitybos režimo ar maisto pasirinkimo. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kurioje liežuvio dalyje apnašų daugiausia. Jei prie šaknies, problemų reikia ieškoti storajame žarnyne, jei per vidurį - plonajame žarnyne, dvylikapirštėje žarnoje ir skrandyje.
Liežuvis parodo ir tokius rimtus negalavimus, kaip insultą, širdies ligas. Štai insulto atveju liežuvis pasidaro kreivas, netaisyklingos formos, gali kristi į vieną pusę. Jei jaučiate, kad liežuvis padidėjo, vertėtų apsilankyti pas endokrinologą arba ieškoti psichinių problemų. Taip pat nereikėtų ranka numoti ir į tai, kad be jokios priežasties (ausų, nosies ar gerklės ir dantų ligų) pasikeitė skonio pojūčiai. Tam tikrai yra priežastis ir būtina ją išsiaiškinti.
Baltas liežuvis: priežastys ir prevencija
Baltas liežuvis - dažna burnos sveikatos būklė, pasireiškianti baltos spalvos apnašomis ant liežuvio paviršiaus. Taip dažniausiai nutinka dėl to, kad mažyčiai liežuvio paviršiaus mazgeliai, vadinami papilomis, sulaiko bakterijas ir negyvas ląsteles. Bloga burnos higiena yra pagrindinė balto liežuvio priežastis. Kai į burnos ertmės priežiūrą yra žiūrima aplaidžiai, ant liežuvio paviršiaus gali kauptis bakterijos, maisto dalelės ir negyvos ląstelės.
Galimos baltų apnašų priežastys: liežuvio sužalojimas (įkandimas, nudegimas, auskaras), leukoplakija (storų, baltų dėmių susidarymas), plokščioji kerpligė (chroninis uždegimas), burnos kandidozė (grybelinė infekcija), sifilis (lytiniu būdu plintanti infekcija), burnos vėžys.
Jei dedate pastangų, o po savaitės liežuvio būklė nekinta, jei jaučiate skausmą, sunku gerti, valgyti ar net kalbėti, jei pakyla temperatūra, būtinai kreipkitės į odontologą ar šeimos gydytoją. Įtartinos balkšvos opos, įtrūkimai ant liežuvio, net jei nėra kitokių, simptomų, turi būti apžiūrėti odontologo. Tik sveikatos apsaugos specialistas galės nustatyti jų priežastį ir patarti, kokių priemonių imtis.
Štai keli patarimai, kaip tinkamai rūpintis burnos ir liežuvio sveikata: valykite dantis pasta su fluoru, kartą per metus profilaktiškai apsilankykite pas odontologą, net jei nešiojate dantų protezus, du kartus per dieną valykite dantis, kartą per dieną išsivalykite tarpdančius siūlu, nerūkykite, mažinkite alkoholio vartojimą, jei sergate diabetu, rūpinkitės sveikata, vykdykite medikų rekomendacijas, nevartokite medikamentų, kurie džiovina burną.
Logopedinė pagalba
Jei tėvai pastebi, kad vaiko trumpas pasaitėlis ir jis neaiškiai taria garsus, patartina nedelsiant kreiptis į specialistus. Logopedas specialaus logopedinio tyrimo metu apžiūrėjęs burnos ertmę, įvertins ne tik liežuvio pasaitėlio ilgį, bet ir visų kalbos padargų būklę, jų judrumą ir nustatys šveplavimo priežastį. Nevisuomet dėl netaisyklingai tariamų garsų kaltas trumpas pasaitėlis. Kartais logopedai nepajėgūs pašalinti tarimo sutrikimų dėl netaisyklingo sąkandžio, trumpo viršutinės arba apatinės lūpos pasaitėlio. Jei vaikas kalbėdamas kiša liežuvį tarp dantų dėl netaisyklingo (atviro priekinio) sąkandžio, tuomet reikalinga ortodonto arba burnos chirurgo pagalba dėl sąkandžio korekcijos specialiomis plokštelėmis.
Jei vaikas, turintis trumpą pasaitėlį, vėliau pradeda kalbėti, jo žodynas būna skurdus, jam sunku konstruoti sakinius ir rišliai kalbėti, todėl reikia ieškoti kitų priežasčių. Trumpas pasaitėlis įtakoja tik garsų tarimą. Įtarti „prisegtą“ liežuvio galiuką galima ir tada, kai vaikas, tik pradėjęs kalbėti, netaria garso L, o vietoj jo taria J. Pvz.: vietoj lėlė taria jėjė, ledai - jedai ir t.t.
Tėvai patys gali atlikti nesudėtingą testą ir apžiūrėti vaiko liežuvį - prašom vaiko plačiai išsižiojus iškišti ilgą liežuvį iš burnos. Jei liežuvis iškištas ne mažiau kaip 2 centimetrai ir jo galiukas nenusileidęs į apačią - tai problemų nėra. Galima įvertinti ir kitu būdu: kelti liežuvį į viršų ir pasiekti viršutinę lūpą. Jei vaikas negali atlikti šio pratimo arba kelia liežuvį apatinės lūpos pagalba, tai galima įtarti trumpą pasaitėlį arba liežuvio raumenų tonuso sutrikimą. Kad tiksliau nustatyti pasaitėlio būklę, galima padėti vaikui pakelti iškištą liežuvį mediniu špateliuku (tinka ledų pagaliukas).
Ištaisyti įgimtą trūkumą galima dviem būdais: chirurginiu ir/arba logopediniu. Tai priklauso nuo pasaitėlio ilgio. Kiekvienas atvejis skirtingas - logopedas įvertina vaiko, kurio trumpas pasaitėlis, galimybes ištarti vieną ar kitą garsą. Be operacijos galima apsieiti tik tuo atveju jei pasaitėlis tik nežymiai trumpesnis už normalų. Tuo atveju skiriamas specialių artikuliacinių pratimų kursas ir liežuvio masažas. Logopedas gali parinkti kompleksą pratimų kiekvienam individualiam atvejui.
Pirmasis dantukas ir kieto maisto įvedimas
Anksčiau sakydavo, kad išdygus pirmajam dantukui, vaikas yra „subrendęs“ valgyti kieto maisto, ne tik mamos pieno. Pirmasis dantukas paprastai išdygsta 5-8 mėnesių kūdikiui, bet jei jis prasikala mėnesiu anksčiau ar keliais vėliau - irgi normalu. Priežastys, kodėl vaikams skirtingai prasikala dantukai, nėra iki galo aiškios. Reikšmės turi paveldimumas, todėl pasidomėkite, kada dantukai dygo jums ar vyrui.
Pirmieji prasikala apatiniai centriniai kandžiai, po mėnesio - viršutiniai centriniai kandžiai. Pirmųjų metų pabaigoje prasikala ir viršutiniai bei apatiniai šoniniai kandžiai. Taigi, vienerių metų pilietis dažniausiai turi 8 dantis. Antrųjų metų pradžioje prasikala pirmieji krūminiai, metų viduryje - iltiniai, o pabaigoje - antrieji krūminiai. Visais 20 pieninių dantukų paprastai pasigirti gali 2 - 2,5 metų vaikai.
Prieš dygstant dantukui, gleivinė parausta ir paburksta. Vaikui peršti, niežti tą vietą, todėl jis nori pasikasyti - kiša viską į burną, skaudžiai kanda ir kasosi dantenas į ką tik papuola. Kai kuriems kūdikiams dygstant dantukams, jų skausmą malšina kramtykai su nelygiu paviršiumi, kuriuos prieš duodant galima atšaldyti. Kalantis dantukui, padidėja seilėtekis, vaikas tampa neramus, prasčiau miega naktį. Kūdikis gali suviduriuoti, kartais net pakyla temperatūra.
tags: #kreivas #liezuviukas #kudikiams