Ar kada susimąstėte, kodėl vos gimusiam kūdikiui gimdymo namuose paimamas kraujo mėginys iš kulniuko? Šis tyrimas, vadinamas visuotiniu naujagimių tikrinimu (VNT), yra ypatingai svarbus ir atliekamas visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams. Jo tikslas - anksti diagnozuoti įgimtas retas ligas, dar prieš pasireiškiant klinikiniams simptomams, ir taip užkirsti kelią ligų progresavimui, sumažinti komplikacijas bei sergančiųjų mirštamumą.
Visuotinio Naujagimių Tikrinimo Istorija Ir Reglamentavimas
Visuotinis naujagimių tikrinimas (VNT) Lietuvoje pradėtas vykdyti dar 1975 metais VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre. Iš pradžių naujagimiai buvo tikrinami tik dėl vienos įgimtos medžiagų apykaitos ligos - fenilketonurijos. Tai tapo atspirties tašku, nuo kurio pradėta plėtoti ikisimptominė įgimtų retų ligų diagnostikos programa.
Laikui bėgant programa plėtėsi. 2015 m. buvo tiriami 4 retai įgimtos ligos iš vieno kraujo mėginio, o nuo 2023 m. visi Lietuvos naujagimiai tikrinami jau dėl 12 įgimtų retų ligų. VNT tvarką reglamentuoja LR SAM ministro įsakymas 2014 m. gegužės 22 d. Nr. V-601 „Dėl visuotinio naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų tvarkos aprašo patvirtinimo” ir 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr.
Kaip Atliekamas Tyrimas?
Kraujo paėmimas visuotiniam naujagimių tikrinimui yra paprastas ir saugus. Jis atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų gimdymo skyriuose 48-72 val. po gimimo. Naujagimio kulnas praduriamas maža adatėle (skarifikatoriumi) ir keli kraujo lašai užlašinami ant specialios Tyrimo kortelės.
Pagal aprašą, naujagimių kraujo imama iš kulniuko 3-5-tą parą po gimimo (ne anksčiau kaip po 48 val. Sausame kraujyje tiriamos biocheminių žymenų koncentracijos: fenilalanino, tirotropinio hormono, 17-hidroksiprogesterono, bendros galaktozės, imunoreaktyvaus tripsinogeno, acilkarnitinų.
Taip pat skaitykite: Pagalba ypatingiems vaikams
Krauju persunkta tyrimo kortelė išdžiovinama ir išsiunčiama į Medicininės genetikos centro laboratoriją. Laboratorijoje atliekami tyrimai, kurių dėka nustatomi pakitimai dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų.
Šios Tyrimo kortelės su išdžiovintu krauju siunčiamos į VULSK Medicininės genetikos centrą, kur atliekami tyrimai dėl 12 įgimtų retų ligų.
Ligos, Dėl Kurių Tiriami Naujagimiai
Nuo 2023 m. sausio mėn. 1 d. naujagimiai nemokamai tiriami dar dėl 8 medžiagų apykaitos ligų. Šiuo metu naujagimiai tiriami ne tik dėl keturių įgimtų medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotirozės, galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos.
Nenustačius tiriamų medžiagų koncentracijų pokyčių, su naujagimio tėvais / atstovais nėra susisiekiama. Tik tuo atveju, kai koncentracijų pokyčiai viršija nustatytas slenkstines ribas, naujagimio tėvai / atstovai informuojami ir naujagimis nukreipiamas gydytojo specialisto konsultacijai.
Naujagimius, kuriems įtariama fenilketonurija, konsultuoja ir gydo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro gydytojai genetikai, o naujagimius, kuriems įtariamos ar nustatytos įgimtos endokrininės ligos - įgimta hipotireozė arba įgimta antinksčių hiperplazija, konsultuoja ir gydo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojai vaikų endokrinologai. Naujagimius, kuriems įtariama spinalinė raumenų atrofija, konsultuoja ir gydo universiteto ligoninių gydytojai vaikų neurologai. Naujagimius, kuriems įtariama cistinė fibrozė, konsultuoja ir gydo universiteto ligoninių gydytojai vaikų pulmonologai.
Taip pat skaitykite: Kraujas Vaikams: Donorystė
Svarbu: Naujagimiui tyrimo metu nustatyti pokyčiai, tai dar NĖRA diagnozė. Jei Jums paskambino ar gavote laišką iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro (VUL SK MGC), vadinasi Jūsų naujagimiui tyrimo metu nustatyti pokyčiai, kuriuos reikia patikslinti. Šiuos pokyčius gali lemti įvairios, net ir su liga nesusijusios, priežastys.
Medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltų ligų dažnis svyruoja nuo 1 iš 600 naujagimių iki 1 iš 2000 naujagimių. Vienų ligų, sukeltų medžiagų apykaitos sutrikimų, simptomai pasireiškia tuoj po gimimo, kitų išryškėja tik po kelių mėnesių ar net metų.
Papildomi Tyrimai Ir Patikros
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriaus gimdykloje gimusiems naujagimiams, kaip ir visiems šalies gimdymo namų mažiesiems pacientams, atliekami sveikatos tyrimai, padedantys kuo anksčiau diagnozuoti galimą sveikatos sutrikimą. Taip pat naujagimiams gali būti atliekami ir kiti gydytojo neonatologo paskirti kraujo tyrimai.
Klausos Patikra
Kiekvienam Moters ir vaiko klinikose gimusiam naujagimiui atliekamas ir klausos įvertinimas. Klausa yra vienas pirmiausiai išsivystančių jutimo organų. Vaikutis, dar būdamas mamos įsčiose, pradeda reaguoti į garsus. Tačiau dėl įvairių priežasčių 1-3 iš 1000 vos gimusių vaikų nustatoma klausos sutrikimų.
Naujagimių klausos įvertinimui atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Klausos sutrikimus anksti įtarti ir nustatyti yra be galo svarbu - mat gera klausa lemia puikią vaiko bendrąją ir kalbos raidą bei gerą socialinę integraciją.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti pogimdyminio kraujavimo
Šį tyrimo metodą galima taikyti jau nuo pat pirmų dienų po gimimo - geriausia 2-3 gyvenimo dieną. Atliekant šį tyrimą gali dalyvauti ir tėveliai. Tyrimas visai neskausmingas ir nepavojingas, dažniausiai atliekamas vaikučiui miegant arba kai jis yra ramybės būsenos.
Tyrimo metu į naujagimio klausos landą įdedamas nedidelis daviklis, skleidžiantis garsinius spragtukus. Garsui pasiekus sensorines klausos ląsteles, pastarosios ima reaguoti. Šią ląstelių reakciją fiksuoja diagnostiškai itin jautrus mikrofonas, o gauti duomenys leidžia pastebėti galimus klausos sutrikimus.
Širdies Patikra
Jei tėveliai nėra užpildę atsisakymo formos, kiekvienam išnešiotam naujagimiui atliekama patikra dėl kritinių širdies ydų. Tai yra grupė įgimtų širdies ydų, kurios pirmomis gyvenimo dienomis nepasireiškia jokiais požymiais, tačiau vėliau naujagimio būklė gali staiga labai pablogėti.
Patikra atliekama neinvaziniu fotometriniu įsotinimo deguonimi matavimo per odą ir širdies susitraukimo dažnio registravimo metodu, vadinamu pulsoksimetrija. Tuo atveju, jei naujagimio audinių įsotinimas deguonimi nepakankamas, gali būti ne tik įgimta širdies patologija, bet ir kvėpavimo problemos ar įgimta infekcija. Šiuo atveju naujagimių gydytojas neonatologas pakartotinai įvertins būklę, prireikus - skirs specialisto vaikų kardiologo konsultaciją ar kitus tyrimus.
Regėjimo Patikra
Labai svarbus ir kiekvienam naujagimiui atliekamas akių dugno raudonojo reflekso tyrimas. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti įgimtas optinių terpių drumstis ar kitas akių ligas, trukdančias normaliai vystytis regos sistemai. Tyrimas atliekamas tik didesniems nei 35 gestacijos savaičių naujagimiams. Kai tyrimo rezultatas teigiamas, regėjimo problemų nėra ir tolimesnis naujagimio ištyrimas nereikalingas.
Išplėstiniai Genetiniai Tyrimai
Šis tyrimas yra kompensuojamas PSDF lėšomis, tačiau tėveliams pageidaujant iš tų pačių kraujo lašelių gali būti atlikti mokami genetiniai tyrimai dar dėl 30 retų, sveikatai labai pavojingų ligų. Genetinis tyrimas dėl medžiagų apykaitos ligų atliekamas 3-5 -ą parą po gimimo. Svarbu, kad nuo pirmojo naujagimio pamaitinimo jau būtų praėję bent 48 val.
Tėveliai gali paprašyti išplėstinio VNT tyrimo, kuris duos šiek tiek platesnį atsakymą dėl 30 ligų rizikos. Štai dėl ko siūlomas modernesnis genetinis tyrimas „myNewborn“. Jis stipriai išplečia ir papildo naujagimio „tyrimą iš kulniuko“. Tėvai gali pasirinkti patikrinti savo naujagimį net dėl 390 ligų.
Pasaulinė Visuotinio Naujagimių Tikrinimo Diena
Praėjusių metų birželio 28 dieną pradėta minėti Pasaulinė visuotinio naujagimių tikrinimo diena. Ši data pasirinkta pagal JAV mikrobiologo Roberto Gatri (Robert Guthrie) gimtadienį.
Naujagimio Virkštelės Priežiūra
Naujagimio virkštele ligoninėje rūpinasi medicinos personalas. Tačiau grįžus namo dažnai nepatyrusi mama sunerimsta, ką dabar daryti su ja. Kūdikio virkštelė - tai jungtis tarp mamos ir vaiko. Kai kūdikis gimsta, virkšelė jam jau nebereikalinga, tuomet visos vaikelio vidaus sistemos ima veikti savarankiškai. Kaip sako neontologė, vaikų ligų gydytoja Jolanta Savulionienė, bambutės valymo procesas dažnam tėveliui atrodo nemalonus. Vaikas verkia, tad atrodo, kad jam skauda, kai ją valo. Todėl gydytoja pataria drąsiai perbraukti spiritu suvilgytą vatą per kūdikio bambutę, užuot tai darant ilgai ir po truputį.
ATMINKITE! Virkštelė visuomet turi būti sausa, kuo greičiau sudžius, tuo greičiau ji nukris.
- Kruopščiai apvalykite bambutę.
- Nesistenkite nuimti likusios virkštelės dalies, ji turi sudžiūti ir pati nukristi.
- Atkreipk dėmesį į bambutę keisdama sauskelnes. Žiūrėk, kad sauskelnių kraštas neliestų jos. Pačios naujausios naujagimių sausklenės turi patobulinimą - specialų U formos iškirpimą, kuris neuždengia bambutės ir leidžia jai greičiau sugyti.
- Oro vonios bambutei.
- Bet kokios bambutės gijimo formos. Ji gali išvirsti į išorę, į vidų arba kita forma.
- Paraudimas - pirmąjį mėnesį gali atsirasti paraudimas bambos srityje, kurį gali iššaukti šiltas patalpos oras, sausumas arba perdėta bambutės priežiūra. Bet kokios išskyros bambutės srityje jau yra signalas, kad kažkas nėra gerai.
Pačio Mažiausio Svorio Naujagimiai Ir Jų Slauga
Kasmet Lietuvoje gimsta apie 1500-1600 neišnešiotų naujagimių. Labiausiai neramina tai, kad pačios jautriausios grupės - neišnešiotų naujagimių iki 1500 g - gimstamumas nemažėja. Tokio vaikelio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai. Tai - ne tik nerimas dėl mažylio sveikatos, bet ir kova už jo gyvybę, didžiulė atsakomybė priimti teisingus sprendimus, kad naujagimis deramai vystytųsi.
Per anksti į šį pasaulį atėjusio mažylio slauga yra ypatinga. Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites jis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos naujagimio gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti. Tuo metu artimieji turi išmokti nebijoti paliesti peršviečiamos jo odelės, pakeisti miniatiūrines sauskelnes ir maitinti vaikutį per zondą.
Neišnešioto naujagimio atėjimas - netikėtumas, kuriam nebūna pasiruošusi nė viena šeima Dažniausiai neišnešioti naujagimiai į šį pasaulį pasibeldžia netikėtai. Tai sukelia daug psichologinių ir emocinių iššūkių šeimai. Dažnai neišnešiotukų tėveliai nespėja net pasirūpinti tokio mažylio kraiteliu - itin mažo dydžio drabužėliais, sauskelnėmis, vilnonėmis kojinytėmis. Čia didžiulę pagalbą suteikia asociacija „Padedu augti“, kuri neatlygintinai gelbėja ne tik suteikdama svarbiausių priemonių kraitelį, bet ir teikdama nuotolines konsultacijas mamoms „Neišnešiotukų pagalbos linijoje“. Šios linijos tikslas - suteikti emocinį palaikymą per anksti naujagimio susilaukusioms moterims, teikti patarimus, kaip grįžus namo rūpintis tokiu mažyliu, suteikti psichologinę pagalbą pačiu skaudžiausiu atveju - netekus anksčiau laiko gimusio mažylio.
Kaip teigia viena iš „Padedu augti“ asociacijos įkūrėjų Inga Laukytė-Budrienė: „Šios linijos svarbą itin pastebėjome pandemijos metu, kai tapo apribotas lankytojų skaičius ir per anksti vaikelio susilaukusioms moterims reikėjo dar didesnio palaikymo, žinių iš medikų personalo ir savanorių komandos.“
Pandemija Kelia Naujų Iššūkių
Anksčiau laiko į pasaulį pasibeldusių naujagimių tėveliai, ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Pasikeitusi aplinka, ilgas gulėjimas ligoninėje (nuo vieno iki trijų mėnesių), miego trūkumas, nuolatinė įtampa, kankinantis laukimas ir jausmų sumaištis (šokas, pyktis, kaltė, baimė, derybos, vienatvė, liūdesys, bejėgiškumas ir kt.) gali paskatinti depresijos simptomų atsiradimą.
Prasidėjusi pandemija ir karantinas, pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos ir Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovės profesorės Rasos Tamelienės, tapo dideliu iššūkiu tiek medikams, tiek tėveliams. Teko daugiau dėmesio skirti neišnešiotų naujagimių saugumui užtikrinti, riboti tėvelių ir kitų šeimos narių apsilankymų skaičių, tad mamoms dėl ankstyvo gimdymo atsiradusius emocinius pasikeitimus savo gyvenime tenka atlaikyti vienoms. Ir tai tikrai nėra lengva. „Mamas kiek galime tiek palaikome, skatiname naudoti nuotolines priemones, suteikiame galimybę pokalbiams su psichologu“, - pasakoja prof. dr. R. Tamelienė.
Siekiama Naujovės Šeimai Naujagimių Intensyviosios Terapijos Skyriuje
Nepaisant pandemijos keliamų iššūkių, neišnešiotiems kūdikiams Lietuvoje yra teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o jų išgyvenimo rodikliai yra labai aukšti. Šios sąlygos nuolatos gerinamos. Kaip teigia prof. dr. R. Tamelienė, šių metų pabaigoje planuojama atidaryti dvi intensyviosios terapijos palatas, kuriose naujagimiai galės visą parą praleisti su mama. Tokios palatos, kuriose gali gyventi ir vaikutį visą parą slaugyti mama, jau egzistuoja kitose užsienio valstybėse. Vis dėlto, esant tokioms sąlygoms, ypatingai svarbu užtikrinti naujagimių saugumą. Tad pirmiausia turi būti tinkamai įrengtos patalpos - būti visa naujagimio būklei stebėti skirta įranga, pagalbos mygtukas, kurį esant reikalui galėtų paspausti mama ir pasikviesti medikus - t.y. viskas, kad saugiai jaustųsi tiek kūdikis, tiek jį prižiūrintis asmuo. Taip pat, kaip teigia I. Laukytė-Budrienė: „Labai svarbu tinkamai paruošti aplinką, kad mama jaustųsi komfortiškai, o tam šiuo metu trūksta lėšų.“
Naujagimio-Mamos Palatų Intensyviosios Terapijos Skyriuje Nauda
Intensyviosios terapijos skyriuje įrengtos palatos, kuriose mama galėtų visą parą rūpintis neišnešiotu naujagimiu, maitinti jį ir priglausti prie krūtinės - neįkainojama dovana tiek mažyliui, tiek mamai. Anot prof. dr. R. Tamelienės, tyrimai rodo, kad neišnešiotus naujagimius labai teigiamai veikia tėvų, ypač mamos, buvimas šalia. Taip atsiranda emocinis ryšys, prieraišumas, gerėja gyvybiniai rodikliai. Kitaip tariant, buvimas šalia naujagimio ne tik turi teigiamą įtaką mažylio sveikatai, bet ir augina bei stiprina mamos ir vaiko tarpusavio ryšį. I. Laukytė-Budrienė priduria, kad turint tokias palatas, mama galėtų naujagimį laikyti prisiglaudus prie savęs visas 24 valandas per parą arba trumpais periodais, palaipsniui ilginant juos, priklausomai nuo to, kaip juos toleruoja turintis sveikatos sutrikimų naujagimis. Šis metodas dar žinomas kaip „kengūros metodas“. Jo nauda tiek naujagimiui, tiek motinai yra įrodyta moksliškai. Anot asociacijos „Padedu augti“ vadovės, glaudus kontaktas su mama normalizuoja naujagimio kūno temperatūrą, padeda sureguliuoti kūdikio širdies ritmą ir kvėpavimą, greičiau auga svoris, stiprėja sveikata. Mamai tai padeda ne tik sustiprinti pasitikėjimą savimi, užmegzti ryšį su mažyliu, bet ir gerina žindymo sėkmę ir ilgina jo trukmę.
Visuomenė Kviečiama Prisidėti
Kaip jau buvo minėta, dvi palatas, kuriose mama galės su naujagimiu praleisti visą parą, planuojama įrengti šių metų gale. Tam, kad sėkmingai būtų įgyvendintas projektas, šiuo metu reikalinga finansinė parama. Todėl nuoširdžiai kviečiami prie gero ir prasmingo darbo prisidėti auka tiek pavieniai žmonės, tiek įmonės. „Su Jūsų pagalba greičiau priartėsime prie projekto įgyvendinimo, padėsime šeimoms įveikti sunkumus ir kartu žengti į naują gyvenimo etapą.“ - sako I. Laukytė-Budrienė.
Lapkričio 17 dieną minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena, tad šia proga galite paremti projektą.
Kraujo Perpylimas Dar Negimusiam Kūdikiui
Praėjusią savaitę Kauno klinikose pasaulį išvydo mergaitė, kuriai dar iki gimimo buvo atliktos penkios sudėtingos procedūros - perpiltas kraujas. „Šis atvejis ypatingas ir todėl, kad jis - labai sėkmingas. Mergaitė gimė išnešiota, 36 savaičių, jaučiasi labai gerai“, - sakė Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas, pats atlikęs minėtus penkis perpylimus.
Tikriausiai ne vienas prisimena rudenį Kauno klinikų Kraujo centro platintą ir daugybę žmonių sujaudinusią žinutę, kad dar negimusiam kūdikiui reikalingas donorų kraujas. Nors sudėtingos kraujo perpylimo procedūros Kauno perinatologijos centre atliekamos nuo 2002 metų, būtent ši vos prieš keturias dienas gimusi mažylė tapo rekordininke.
Mažylės mama - 29 metų Raseinių rajono gyventoja - Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centre pirmą kartą apsilankė, kai jos nėštumas siekė vos 16 savaičių. Įpusėjus nėštumui, vaisiui diagnozuota bendroji vandenė ir sunkaus laipsnio mažakraujystė. Tai privertė medikus imtis drastiškų priemonių, kad išgelbėtų vaisiaus gyvybę - perpilti kraują dar mamos įsčiose augančiam vaikui.
Vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga pasireiškia dėl motinos ir jos vaisiaus rezus antigeno netapatumo. Raudonųjų kraujo kūnelių netektis kompensuojama perpilant donoro kraują. Šios procedūros atliekamos tik perinatologijos centruose. Vaisius stebimas ir perpylimai kartojami tol, kol jo būklė pagerėja arba ateina laikas gimti.
„Ši sudėtinga būklė išsivysto retai. Kauno klinikose per 14 metų buvo vos apie 10 tokių atvejų, kai kraujo perpylimą reikėjo atlikti vaisiui“, - kalbėjo Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovas doc. V. Gintautas.
Kraujo perpylimas vaisiui - itin didelio profesionalumo ir juvelyriško kruopštumo reikalaujanti procedūra. Visas penkias kraujo perpylimo procedūras atlikęs docentas V. Gintautas pasakojo, kaip tai atliekama: „Kontroliuojant ultragarsu, nėščiajai per pilvo sieną į virkštelę duriama plona adata. Per pirmąją procedūrą mažylei buvo perpilta vos 26 ml kraujo, nes jos nusilpusi širdelė daugiau pernešti būtų nesugebėjusi. Jau po pirmosios procedūros vaisiaus būklė labai pagerėjo ir su kiekviena gerėjo vis labiau. Procedūros leido vaisių išnešioti iki tol, kol jis pilnai išsivystė. Paskutinį kartą kraujas perpiltas, kai nėštumas siekė 32 savaites.
Kauno klinikų gydytoja transfuziologė dr. „Donorų kraujo paruošimas vaisiui yra išskirtinis - tinkamas tik pirmos grupės rezus neigiamo donoro kraujas, jis turi būti apšvitintas, be to, tirštesnis ir šviežias - ne senesnis nei trijų parų“, - pasiruošimą šiai sudėtingai procedūrai apibūdino dr.
Naujagimė jaučiasi gerai. „Šiuo metu mažylei yra lengva hemolizinės ligos forma, jai taikoma tik fototerapija dėl naujagimių geltos“, - trumpai situaciją apibūdino Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadovė dr. Dalia Stonienė. Moderniausi fototerapijos prietaisai Kauno klinikų Neonatologijos klinikai nupirkti už Šveicarijos skirtas lėšas.
Šis sėkmės atvejis - tai Kauno Perinatologijos centro specialistų ilgamečio komandinio darbo rezultatas. Kauno klinikų Kraujo centras, kuriame buvo paruošti vaisiaus kraujo perpylimams reikalingi komponentai, donorų kraują tiekia tik Kauno klinikų pacientams.
Pirmosios Akimirkos Ir Valandos Po Gimdymo: Oda Prie Odos Kontaktas
Pirmosios akimirkos ir valandos po gimdymo yra ypatingas laikas tiek naujagimiui, tiek tėvams. Tai metas, kai mažylis adaptuojasi prie pasaulio už gimdos ribų, o tėvai užmezga pirmąjį artimą ryšį su savo vaiku. Vienas svarbiausių ir naudingiausių būdų palengvinti šį perėjimą ir sustiprinti ryšį yra ankstyvas ir nepertraukiamas „oda prie odos“ kontaktas, dar vadinamas „Kengūros metodu“.
Kas Yra „Oda Prie Odos“ Kontaktas?
Tai labai paprasta praktika: ką tik gimęs nuogas (arba tik su sauskelnėmis) naujagimis dedamas tiesiai ant mamos nuogos krūtinės, ir abu apgaubiami šilta antklode. Šis artimas fizinis kontaktas rekomenduojamas iškart po gimdymo (jei tik mamos ir vaiko būklė leidžia) ir turėtų trukti kuo ilgiau.
Kodėl Tai Rekomenduojama Iškart Po Gimimo?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), UNICEF ir kitos tarptautinės bei nacionalinės sveikatos organizacijos rekomenduoja užtikrinti nepertraukiamą „oda prie odos“ kontaktą visiems sveikiems, laiku gimusiems naujagimiams mažiausiai vieną valandą po gimimo arba kol įvyksta pirmasis žindymas.
Šiuo ypatingu metu visos nebūtinos naujagimio procedūros, tokios kaip svėrimas, matavimas, vitamino K injekcija ar akių profilaktika (kurias galima saugiai atlikti šiek tiek vėliau), turėtų būti atidėtos, kad nebūtų pertrauktas šis svarbus mamos ir vaiko buvimas kartu.
„Oda Prie Odos“ Nauda Naujagimiui
Šis ankstyvas artimas kontaktas turi daugybę įrodymais pagrįstų privalumų naujagimiui:
- Lengvesnė adaptacija: Padeda stabilizuoti kūdikio kūno temperatūrą (mama natūraliai sušildo arba vėsina kūdikį pagal poreikį), širdies ritmą ir kvėpavimą. Taip pat padeda palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje.
- Mažiau streso: Sumažina kūdikio patiriamą stresą po gimimo, jis mažiau verkia, jaučiasi saugesnis.
- Sėkminga žindymo pradžia: Kontaktas stimuliuoja įgimtus naujagimio refleksus - ieškoti krūties, šliaužti link jos ir pradėti žįsti. Tai ženkliai padidina sėkmingo pirmojo žindymo tikimybę ir padeda pagrindus sklandžiam maitinimui krūtimi vėliau.
- Geresnis ryšys: Stiprina ankstyvąjį mamos ir vaiko prieraišumą.
- Naudingos bakterijos: Kūdikio oda ir žarnynas kolonizuojami mamos odos gerosiomis bakterijomis, kurios padeda formuotis sveikai mikrobiotai ir stiprina imunitetą.
Nauda Mamai
„Oda prie odos“ kontaktas naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai:
- Skatina oksitocino gamybą: Šis „meilės hormonas“ stiprina ryšį su kūdikiu, skatina gimdos susitraukimus (mažina kraujavimo po gimdymo riziką), taip pat stimuliuoja pieno gamybą ir „atleidimą“.
- Didina pasitikėjimą: Padeda mamai jaustis ramiau, labiau pasitikinčiai savo gebėjimais rūpintis kūdikiu.
- Gerina emocinę būklę: Gali sumažinti pogimdyminio liūdesio ar depresijos riziką.
O Kaip Po Cezario Pjūvio?
„Oda prie odos“ kontaktas yra lygiai taip pat svarbus ir naudingas po Cezario pjūvio operacijos. Jei mamos būklė po operacijos yra stabili (pvz., po regioninės (spinalinės) nejautros ji yra sąmoninga), naujagimis gali būti dedamas jai ant krūtinės dar operacinėje. Visgi Lietuvoje dažniau „oda prie odos“ kontaktas po Cezario pjūvio pradedamas pooperacinėje palatoje.
tags: #ypatingas #kraujas #naujagimiui