Šiame straipsnyje apžvelgiama vaikų globos įstaigų ir senelių namų situacija Lietuvoje, remiantis refleksijomis apie apsilankymus įvairiose įstaigose ir analizuojant esamą padėtį. Straipsnyje nagrinėjami individualūs socialinės globos planai, globėjų vaidmuo, vaikų globos namų pertvarkos, senelių namų privalumai ir finansavimo galimybės.
Asmeninė patirtis lankantis globos įstaigose
Apsilankymas vaikų globos įstaigose paliko neišdildomą įspūdį. Pirmasis apsilankymas dienos centre prasidėjo diskusijomis ir klausimais. Susipažinimas su pirmaisiais vaikų namais Kaune buvo įdomus, nors naujos patalpos ar vaikų savarankiškas gyvenimas nebuvo pastebėti dėl laiko stokos ar grupės skubėjimo. Vis dėlto, didelis susidomėjimas įstaiga skatino uždavinėti klausimus, nekreipiant dėmesio į galimą nepasitenkinimą. Sužinojau apie darbuotojų rengiamas keliones į stovyklas, kurios priminė vaikystės patirtį Birštone. Šie vaikų namai paliko teigiamą įspūdį, o susidomėjimas jais buvo didžiausias iš visų aplankytų įstaigų. Vaikai mokomi kasdieninių įgūdžių, suteikiamos sąlygos savarankiško gyvenimo realizavimui, duodamos patalpos.
Kitas apsilankymas atskleidė terapinio šuns naudojimą įstaigoje. Labradoras pademonstravo savo sugebėjimus ir gebėjimą mąstyti. Labiausiai įsiminė situacija su studente Dovile, kai šuns savininkė aiškino apie šuns asmeninę erdvę, parodydama tai ant žmogaus.
Individualus socialinės globos planas (ISGP)
ISGP yra svarbus įrankis, užtikrinantis vaiko gerovę ir tinkamą priežiūrą. Plane atsižvelgiama į vaiko aplinkos saugumą, rūpinimąsi sveikata ir higiena, mokyklos lankymą, laisvalaikio praleidimą, ugdymosi aplinką, emocinį ugdymą, elgesį, santykius su šeima ir bendraamžiais, savarankiškumo įgūdžius bei būstą. Taip pat vertinama tėvų motyvacija ir rūpinimasis vaiku, jų darbinė veikla ir pajamos bei vaiko motyvacija. Remiantis šiais duomenimis, rekomenduojamos socialinės paslaugos, atsižvelgiant į vaiko savarankiškumą, ir pateikiama socialinio pedagogo išvada.
Globėjų vaidmuo ir parama vaikams
Lietuvoje geranoriškos šeimos vis dažniau gelbsti vaikų globos namuose augančius mažamečius. Globėjai padeda vaikams rasti nusiraminimą, jaustis mylimiems ir reikalingiems. Nors poros, norinčios įsivaikinti, dažniausiai renkasi kūdikius, vyresnieji vaikai neretai paliekami nuošalyje. Globėjai suteikia vaikams galimybę patirti šeimos gyvenimą ir gauti individualią priežiūrą.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Globėjo statusą norintis įgyti žmogus turi būti vyresnis nei 21 metų amžiaus, pateikti sveikatos pažymą, nebūti teistas. Taip pat privalu įvykdyti specifinius reikalavimus: įrengti būsimajam globotiniui minimalų kampelį namuose, sukurti miegui bei poilsiui patogią aplinką. Būtiniausias sąlygas bei šeimos pasiruošimą įvertina socialinės srities specialistai. Pirminė rūpybos sutartis pateikiama vienerių metų laikotarpiui, tačiau nemažai šeimų prisiriša prie vaikų ir padeda jiems net pasibaigus terminui ar šiems sulaukus pilnametystės. Dažnai šilti globėjų ir jų globotinių santykiai perauga į ilgametę draugystę.
Vaikų globos namų pertvarka
Nuo 2012 metų Lietuvoje vykdomi vaikų globos namų pertvarkymo darbai. Renovuotos įstaigos patalpos, vaikai pagal amžiaus kategorijas padalinti į gyvenamąsias grupes, padidintas pagalbinių darbuotojų skaičius. Tačiau, pasak buvusių globos namų gyventojų, po pertvarkos sumažėjo galimybių puoselėti vaikų atsakomybę ir savarankiškumą. Taip pat pastebimas informacijos stygis, ypač paaugliams, paliekantiems globos namus ir pradedantiems savarankišką gyvenimą.
Senelių namai: Saugumas, bendruomeniškumas ir priežiūra
Senatvė - tai gyvenimo etapas, kai žmogus jaučiasi patenkintas ir pilnavertis. Kokybiška senatvė apima psichologinę gerovę, socialinį gyvenimą ir dvasinę prasmę. Tačiau ne visada įmanoma užtikrinti visa tai gyvenant vienam. Todėl senelių globos namai Lietuvoje tampa vis populiaresni, suteikdami senjorams saugumą, bendruomeniškumą ir profesionalią priežiūrą.
Senelių namų tikslas yra toks, kad senjorai galėtų mėgautis puikia gyvenimo kokybe ir turėtų visas reikiamas priemones tam vienoje vietoje. Čia jiems yra suteikiama visapusiška sveikatos priežiūra, rūpinamasi pilnaverte mityba bei aktyvesniu laiko leidimo būdu. Gyvendami seneliams skirtuose namuose, senjorai gali jaustis saugūs - juk šalia visuomet yra slaugytojos bei kiti pagalbininkai, kurie gali padėti ištikus bėdai. Kuo toliau, tuo daugiau senjorų nusprendžia, kad laisvė gyvenant vienam savo namuose nėra verta visų privalumų, kuriuos galima gauti esant senjorų globos namuose.
Senjorų globos namai yra puiki vieta, kurioje žmonės gali susirasti naujų draugų, susigalvoti bendrų veiklų ir mėgautis bendravimu. Tikrai ne maža dalis senjorų dažną laiką namuose būna vieni - vaikai ne visada gali aplankyti, nes turi rūpintis nauja šeima ir savo gyvenimo peripetijomis, o draugai bei pažįstami gali neturėti laiko. Todėl, senoliai neretai jaučiasi taip, tarsi būtų izoliuoti nuo viso pasaulio ir niekam nereikalingi. Tokie jausmai drastiškai žemina gyvenimo kokybę ir pasitenkinimo kasdienybe džiaugsmą, o galiausiai gali privesti net iki depresijos.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Senjorų globos/slaugos namuose vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai ir patogiai. Senjorai gali rinktis dvivietį, trivietį arba keturvietį kambarį, kiekviename iš jų yra įrengti privatūs vonios ir tualeto kambariai. Be to, senjorai gali leisti laiką ir bendroje erdvėje, kur galima ruošti maistą, žiūrėti televiziją bei žaisti stalo žaidimus.
Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialine darbuotoja: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t. Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius.
Finansavimo galimybės
Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Norintys gauti paramą, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą. Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus, tokius kaip: galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą; neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją; užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė; gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų. Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Alternatyvos institucinei globai: Asmeninis asistentas
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinta asmenų su negalia teisė gyventi savarankiškai. Tai teisė bei laisvė žmogui su negalia pasirinkti ir kontroliuoti, kaip, kur bei su kuo jam gyventi gaunant reikiamą pagalbą.
Asmeninis asistentas yra puiki alternatyva institucinei globai. Švedijos pavyzdys rodo, kad asmeninis asistentas yra puikus savarankiško gyvenimo įrankis. Švedijoje ši paslauga apima keletą poreikių: asmeninę higieną, savęs apsitarnavimą (nusirengimą, apsirengimą, maitinimąsi), komunikavimą ir judėjimą. Taigi, asmeninis asistentas įgalina žmogų viskam. Pats neįgalusis pasirenka, kada ir kur reikės paslaugos bei nusprendžia, kaip ji bus suteikta. Žmogus renkasi ne tik paslaugas, bet ir patį asistentą. Jis turi teisę jo atsisakyti, jei šis (ši) dėl kurių nors priežasčių netinka.