Įvadas
Vienkartinė išmoka gimus vaikui - tai valstybės paramos priemonė, skirta padėti šeimoms patirti pirmąsias išlaidas, susijusias su naujagimio atsiradimu. Tačiau ar ši išmoka yra pakankama ir ar ji efektyviai pasiekia tuos, kuriems labiausiai reikia? Šiame straipsnyje panagrinėsime vienkartinės išmokos gimus vaikui problematiką, atsižvelgdami į socialinių mokslų specialistų įžvalgas, esamos sistemos trūkumus ir galimus pakeitimus.
Socialinės Paramos Sistemos Problemos Lietuvoje
Socialinių mokslų specialistė Jekaterina Navickė, nagrinėjusi skurdo problematiką bei socialinių išmokų sistemą Lietuvoje, teigia, kad skurdo mažinimo problemą pirmiausia turėtų spręsti valstybė. J. Navickė kaip vieną didžiausių problemų įžvelgia skurstančiose šeimose augančių vaikų šalpą.
Didžiausi Lietuvos socialinės paramos sistemos trūkumai yra žemos darbo paskatos, menkai investuojama į skurstančiose šeimose gyvenančius vaikus, jų gerovės didinimą, per menkas išmokų adekvatumas. Vis iškeliama problema, jog neapsimoka dirbti, nes, susirinkus visas socialines pašalpas ir kompensacijas, galima gyventi geriau nei iš minimalaus atlygio. Valstybė tarsi ėmė spręsti problemą - sugriežtino pašalpų skyrimo tvarką, didina MMA. Tačiau, sugriežtinus išmokas, skurdo problema nemažėja, atsiranda ypač skurstančių žmonių grupių. MMA didinimas irgi turi ribas.
J. Navickės nuomone, sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir didinamas MMA nepakankami ir yra trečias kelias. Galima pertvarkyti mokesčių sistemą, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos daugiavaikėms šeimoms, dalies pajamų neįskaičiavimas taip pat yra galimybė skatinti skurstančiuosius dirbti. Reikėtų vengti situacijų, kai žmogus netenka dalies pajamų ir patenka į aklavietę. Dabartinės socialinės sistemos suteikiama piniginė parama - tai paslauga, kuri užtikrina minimalius skurstančiųjų poreikius. Tačiau tokios išmokų dizainas lemia, kad žmogus patenka į skurdo spąstus, kai dirbti už minimalų atlyginimą neapsimoka, taigi, asmuo tolsta nuo darbo rinkos. Priemonės, kurių šiandien valstybė imasi norėdama sugrąžinti žmones į darbo rinką, deja, yra neigiamos. Išmokų mažinimas arba nutraukimas, susiradus menkai apmokamą darbą, neskatina žmonių dirbti. Teigiama priemonė, mano galva, socialinės paramos gavėjų skatinimas dirbti kad ir už nedidelius pinigus. Sprendimas dirbti neturi būti baudžiamas.
Vaikų Paramos Sistemos Trūkumai
Kaip vieną esminę socialinės politikos problemą J. Navickė išskiria skurstančiose šeimose augančių vaikų šalpą. Vaikų paramos sistema Lietuvoje menka. Piniginė parama šeimai su vaikais yra mažinama proporcingai bet kokioms tėvų pajamoms. Neatsižvelgiama į augančių vaikų didėjančius poreikius. Be to, skurstančiose šeimose, kuriose tėvams „neapsimoka“ dirbti, vaikai mato nedirbančių tėvų pavyzdį, taigi, taip prasideda uždaras skurdo ratas, formuojamas šeimos modelis. Prieš krizę buvo bandoma išplėsti paramos vaikams sistemą, tačiau reformos rezultatas - geresnės sąlygos vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių tėvų vaikams. Reikėtų daugiau dėmesio skirti šalpai vaikų, kurie auga su vienu iš tėvų, daugiavaikių šeimų paramai bei žemiau skurdo ribos atsidūrusioms šeimoms. Padėtį pagerinti galėtų neperskaičiuojamos, universalios išmokos vaikams, mokesčių kreditai.
Taip pat skaitykite: Gimimo pašalpa UK
Mokesčių Kreditai Kaip Alternatyvus Sprendimas
Kaip vieną iš skurdo mažinimo pasiūlymų J. Navickė minėjo mokesčių kreditus. Lietuvoje šis terminas nelabai prigijęs, tačiau užsienyje tai gana plačiai vartojama sąvoka. „Tax credit“ - mokesčių kreditai, tai socialinės politikos sprendimas, kai dirbantiems tėvams iš esmės taikomi neigiami mokesčiai. Tai reiškia, kad šeimos su vaikais, kai tėvai uždirba pajamas iki nustatytos ribos, turi galimybę nemokėti mokesčių, be to, valstybė dirbantiems tėvams primoka už tai, kad jie dirba ir augina vaikus. Priemokos iš valstybės grąžinti nereikia. Tokia lengvatos forma, skirtingai nei MMA didinimas, tiesiogiai nepadidina darbdavio kaštų samdant darbuotoją ir gali padėti kovoje su šešėline ekonomika.
Minimalios Algos Didinimo Poveikis
Savo disertacijoje J. Navickė pabrėžė, jog Lietuvoje vis dar per mažai dedama pastangų, kad būtų įmanoma didinti pajamas mažus atlyginimus gaunantiems asmenims. Skurstančios šeimos, kur yra daug vaikų, MMA padidėjimo greičiausiai nepajautė. Jiems beveik proporcingai mažinamos paramos išmokos. Kitiems poveikis turėjo būti teigiamas. Visgi MMA didinimo tempai Lietuvoje labai greiti. Nuo 2012 metų MMA padidėjo 40 procentų. Tiesiogiai tai gali būti gerai, bet gali atsiliepti neigiamai darbo rinkai, ypač smulkiajame versle, mažesniuose miesteliuose gali sumažėti darbo vietų. Geresnė politika būtų skaidrus ir reguliarus MMA dydžio indeksavimas, priklausomai nuo ekonominio augimo ir/arba infliacijos tempų.
Parama Vienišoms Motinoms
Vienišos motinos su kūdikiais ant rankų - bene labiausiai pažeidžiama visuomenės grupė. Moteris be darbo patirties gali gauti socialinę pašalpą sau bei vaiko pinigus, taip pat, išaiškinus tėvystę, galima prisiteisti alimentus, tačiau dažniausiai tų pinigų nepakanka išgyventi. Vienišų motinų, kurios yra apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, ir tų, kurios - ne, padėtis labai skiriasi. Parama apdraustiesiems tėvams labai dosni. Nedraustiesiems išmokos labai mažos. Nėščiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, skiriama 76 eurų vienkartinė išmoka, gimus vaikui išmokama dar viena vienkartinė išmoka. Beje, šios vienkartinės 76 eurų paramos dydis nekeičiamas jau 10 metų. Per pirmuosius vaiko gyvenimo metus valstybės suteikta parama nedraustoms motinoms padengia vos apie 10 proc. vaiko poreikių, apie motinos poreikius net nekalbama. Vėliau parama dar labiau mažėja.
Skurdo Priežastys ir Valstybės Politika
Didžioji dalis su skurstančiaisiais dirbančių socialinių darbuotojų pagrindine skurdo priežastimi įvardija netinkamą aplinką, kurioje gyvena skurstantieji, ir išsilavinimo stoką. J. Navickės nuomone, abi priežastys labai svarbios. Jei įvardydami aplinką, turi mintyje tik šeimą, kaip modelį, kuriame mato netinkamą pavyzdį, tuomet reikėtų žvelgti kiek plačiau ir prisiminti, kad aplinka yra ir infrastruktūra, kiemas ir mokykla, kur auga vaikas. Žvelgiant plačiau, pritariu, kad aplinka ir išsilavinimas labai svarbu. Dalis visuomenės linkusi teigti, kad skurdas - pačių skurstančiųjų problema. Visgi viena pusė niekada nebūna kalta, taigi, kaip prie skurdo mažinimo gali prisidėti valstybės politika?
J. Navickė įvardija bent 4 būdus, kaip valstybės socialinė politika gali prisidėti prie skurdo mažinimo. Pirma, tai galėtų būti teigiamų darbo paskatų didinimas ir neigiamų mažinimas. Antra, reikia investuoti į silpnesniųjų grupes (vieniši tėvai, neįgalieji, vaikai iš skurstančių šeimų), jų sveikatą ir įgūdžius. Trečia, riekia mažinti socialinę atskirtį ir visų rūšių diskriminaciją, paramos gavėjų stigmatizaciją. Galiausiai ypač svarbus aspektas, kad visa valstybės veikla būtų nukreipta taip, idant Lietuvoje mažėtų pajamų ir turto nelygybės lygis. Lietuvoje pajamų nelygybės lygis išlieka tarp aukščiausių ES, mūsų skaičiavimais, jis yra dar didesnis. Nepropaguoju visiškos pajamų lygybės idėjos, tai neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie vienkartinę išmoką?
Socialinių Išmokų Baziniai Dydžiai ir Pokyčiai
Vyriausybė 2019 metais pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti socialinių išmokų bazinius dydžius. Dėl šio sprendimo didėjo tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, daugelis socialinių išmokų bei šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.
Nuo 2020 m. sausio 1 d.:
- BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS DYDIS - 39 eurai. Tokias išmokas, kompensacijas ir socialinę paramą gauna apie 600 tūkst. žmonių.
- ŠALPOS PENSIIJŲ BAZĖS DYDIS - 140 eurų. Šio dydžio padidinimas palietė apie 60 tūkst. žmonių.
- TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖS DYDIS - 117 eurų. Šias kompensacijas gauna neįgalieji, kuriems nustatyti specialieji poreikiai. Tai yra papildoma išmoka, mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 93 tūkst. žmonių.
- VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS - 125 eurai. Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidėjo nuo 81,2 iki 83,2 euro. Tai reiškia, kad su valstybės remiamų pajamų dydžiu susijusias išmokas, socialinę paramą, kompensacijas ir socialines paslaugas papildomai gavo daugiau nei 16 tūkst. žmonių.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vienkartines išmokas
tags: #vienkartine #ismoka #gimus #vaikui #2016