Motinystės išmoka ir nedarbingumo pažymėjimas yra svarbios socialinės garantijos, užtikrinančios finansinę paramą nėščioms moterims ir asmenims, laikinai netekusiems darbingumo dėl ligos ar traumos. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime motinystės išmokų skyrimo tvarką, nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ypatumus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiomis išmokomis Lietuvoje.
Motinystės išmoka: kas tai ir kam ji priklauso?
Motinystės išmoka - tai piniginė išmoka, mokama nėščiosioms ir gimdyvėms nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Jos tikslas - kompensuoti prarastą darbo užmokestį, kai moteris negali dirbti dėl nėštumo ar gimdymo.
Teisę į motinystės išmoką turi apdraustos motinystės socialiniu draudimu moterys, t. y. asmenys, už kuriuos mokamos socialinio draudimo įmokos. Išmokos dydis priklauso nuo moters kompensuojamojo uždarbio, apskaičiuojamo pagal jos draudžiamąsias pajamas per praėjusius 12 mėnesių.
Svarbu pažymėti, kad motinystės išmoka nėra mokama automatiškai. Norint ją gauti, būtina pateikti prašymą „Sodrai“.
Nėštumo ir gimdymo atostogos: trukmė ir ypatumai
Nėštumo ir gimdymo atostogos trunka 126 kalendorines dienas (18 savaičių). Prieš gimdymą moteris gali išeiti į atostogas likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos. Jei gimdymas įvyksta anksčiau ar vėliau, atostogų trukmė nesikeičia.
Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai
Tam tikrais atvejais, kai gimdymas buvo komplikuotas (įskaitant ir cezario pjūvio operaciją), moteriai suteikiamos ilgesnės nėštumo ir gimdymo atostogos - papildomos 14 kalendorinių dienų.
Papildomos 14 dienų motinystės išmokos: kam priklauso ir kaip kreiptis?
Teisę į prailgintas 14 dienų nėštumo ir gimdymo atostogas bei atitinkamą motinystės išmoką turi moterys, kurių gimdymas buvo pripažintas komplikuotu pagal oficialiai patvirtintą ligų ir būklių sąrašą. Štai pagrindinės būklės, kurios laikomos komplikuotu gimdymu:
- Eklampsija (gimdant ir laikotarpiu po gimdymo)
- Daugiavaisis nėštumas
- Priaugusi placenta
- Pirmeigė placenta su kraujavimu
- Priešlaikinė placentos atšoka, kai yra koaguliacijos defektas
- Užsilikusi placenta ar vaisiaus dangalai be kraujavimo
- Patologinis gimdymas dėl sėdmenų pirmeigos
- Trečiojo ir ketvirtojo laipsnio tarpvietės plyšimai gimdant
- Gimdos plyšimai (prieš gimdymą ir gimdant)
- Gimdos inversija (iškritimas) po gimdymo
- Akušerinis dubens sąnarių ir raiščių pažeidimas
- Akušerinė dubens hematoma (kraujosruva)
- Kraujavimas gimdant (kai yra koaguliacijos defektas ar kitas kraujavimas) ir po gimdymo
- Anestezijos komplikacijos (aspiracinė pneumonija, kitos plaučių komplikacijos, širdies komplikacijos, centrinės nervų sistemos komplikacijos, toksinė reakcija į vietinę anesteziją)
- Šokas gimdant ar po jo
- Kraujo užkrėtimas (sepsis) po gimdymo
- Smegenų venų trombozė po gimdymo
- Akušerinė embolija
- Vienvaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumo ekstraktorių
- Vienvaisis gimdymas per cezario pjūvį
Norint gauti motinystės išmoką už papildomas 14 atostogų dienų, būtina pateikti naują, atskirą prašymą „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, per el. bankininkystę:
- Prisijunkite prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.
- Kairėje pusėje esančiame meniu pasirinkite „Naujas prašymas“.
- Iš paslaugų sąrašo pasirinkite grupę „NORIU GAUTI MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS, VAIKO PRIEŽIŪROS AR VAIKO IŠLAIKYMO IŠMOKĄ”.
- Pasirinkite prašymą pavadinimu „Prašymas skirti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką, GPS2″.
- Prašyme raskite ir pažymėkite langelį (X) ties sakiniu: „Prašau skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį”.
- Nurodykite tikslų 14 kalendorinių dienų laikotarpį, už kurį prašote papildomos išmokos. Šis laikotarpis turi prasidėti kitą dieną po jūsų pirminio nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpio pabaigos.
- Užpildę visus reikiamus laukus, pateikite prašymą elektroniniu būdu.
Prašymą galite pildyti vos grįžę iš ligoninės arba vėliau, tačiau svarbu nepamiršti to padaryti per nustatytą terminą (paprastai per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos).
Motinystės išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t. t.) per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį.
Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.
Nedarbingumo pažymėjimas: kas tai ir kam jis reikalingas?
Nedarbingumo pažymėjimas - tai dokumentas, patvirtinantis asmens laikiną nedarbingumą dėl ligos, traumos, nėštumo ir gimdymo ar kitų priežasčių. Jis reikalingas norint gauti ligos išmoką ir pateisinti neatvykimą į darbą.
Nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę. Nuo 2018 m. Lietuvoje išduodami tik elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (e-pažymėjimai).
Nedarbingumo laikotarpis: trukmė ir apribojimai
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Svarbu pažymėti, kad skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas). Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Elgesio taisyklės nedarbingumo metu
Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, tai laikoma taisyklių pažeidimu. Pažeidus taisykles, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.
Laikino nedarbingumo metu negalima vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis. Jei žmogus turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą, jis neturėtų keliauti nei Lietuvoje, nei užsienyje, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Žmogaus veiksmai neturi užtęsti laikino nedarbingumo trukmės - priešingai, šis laikotarpis turėtų būti skirtas poilsiui ir gydymuisi.
Pravartu prisiminti, kad ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tai reiškia, jei žmogus susirgo ar susižeidė būdamas neblaivus, ligos išmokos jis negaus. Tiesa, žmonėms, kurie stacionariose gydymo įstaigose savanoriškai gydosi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ar patologinį potraukį į azartinius žaidimus, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama bendrąja tvarka.
Ligos išmoka: kam ji priklauso ir kaip ją gauti?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Ligos išmoką sergant sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio - vidutinių draudžiamųjų pajamų, buvusių tris mėnesius iki mėnesio prieš susirgimo mėnesį. „Sodra“ išmoką moka nuo trečios laikino nedarbingumo dienos. Už pirmas dvi dienas, ne mažesnę nei 62,06 proc. dydžio išmoką moka darbdavys. Slaugant šeimos narį „Sodra“ nuo pirmos dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo į išmokos prašyme nurodytą gavėjo sąskaitą.
Nedarbingumo išmoka bedarbiams
Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Nedarbingumo išmoka dėl vaiko slaugos
Nedarbingumas dėl vaiko slaugos - tai laikinas atleidimas nuo darbo, suteikiamas tėvams (ar kitiems teisėtiems vaiko globėjams), kai vaikas suserga ir jam reikalinga priežiūra. Šiuo laikotarpiu, atitikus tam tikras sąlygas, mokama nedarbingumo išmoka, kompensuojanti dalį prarastų pajamų.
Teisę į nedarbingumo išmoką dėl vaiko slaugos turi apdrausti asmenys, t. y. asmenys, už kuriuos mokamos socialinio draudimo įmokos. Dažniausiai tai yra dirbantys pagal darbo sutartį, savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat tam tikri valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Susirgus vaikui, "Sodra" moka 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką nuo pirmos ligos dienos.
Individuali veikla: alternatyva nedarbingumo išmokoms?
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį:
- Lankstumas: Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais.
- Mažesnė priklausomybė nuo išmokų: Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų.
- Atsakomybės augimas: Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
tags: #motinystes #ismoka #pratestas #biuliotenis