Kūdikių maitinimosi režimas: patarimai tėvams

Sveika ir subalansuota mityba yra sveikatos pagrindas, ypač svarbus kūdikiams, nes jų organizmai funkcionuoja kitaip nei suaugusiųjų. Kūdikių mityba turi būti pilnavertė, subalansuota ir atitikti jų amžių bei vystymosi poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių maitinimosi režimą, primaitinimo pradžią, tinkamus maisto produktus ir kitus svarbius aspektus, padėsiančius tėvams užtikrinti tinkamą savo mažylių mitybą.

Kada pradėti primaitinimą?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja primaitinimą pradėti nuo 6 mėnesių amžiaus. Iki tol motinos pienas arba pieno mišinys visiškai patenkina kūdikio maisto ir skysčių poreikį. Tačiau kartais gydytojai gali rekomenduoti primaitinimą pradėti jau 4 mėnesių amžiaus, atsižvelgiant į individualią kūdikio sveikatos būklę, psichomotorinį išsivystymą ir mitybos poreikius.

Svarbu! Kūdikiui kenkia tiek ankstyvas, tiek vėlyvas papildomo maisto įvedimas.

Ankstesnio primaitinimo priežastys

Kai kurios šeimos anksčiau pradėdavo primaitinti dėl šių priežasčių:

• Mažesnis alkio jausmas naktį: Tikėtasi, kad grūdų košės prieš miegą padės kūdikiams išmiegoti visą naktį.
• Per mažas arba per didelis kūdikio svoris: Buvo manoma, kad stambesniems kūdikiams reikia daugiau maisto medžiagų, o mažesnio svorio kūdikiams - papildomo maitinimo, kai trūksta pieno.
• Maisto medžiagų (pavyzdžiui, geležies) trūkumas: Motinos piene yra mažai geležies, todėl 6 mėnesių kūdikių organizme geležies atsargos išsenka.
• Kūdikis yra maitinamas vien tik pieno mišiniu: Kūdikius, maitinamus vien tik pieno mišiniu, įprastai pradedama primaitinti anksčiau.
• Siekis užkirsti kelią alergijoms: Kai kurie pediatrai rekomendavo primaitinimą pradėti nuo 4 mėnesių amžiaus, siekiant užkirsti kelią alergijoms.

Potencialios rizikos primaitinant jaunesnius nei 4 mėnesių kūdikius

• Stiprus žiaukčiojimo refleksas: 4 mėnesių kūdikiai dar turi stiprų žiaukčiojimo refleksą, kuris apsaugo nuo maisto patekimo į kvėpavimo takus.
• Didesnė skrandžio turinio atpylimo rizika: Dar nesėdintys 4 mėnesių kūdikiai gali dažniau atpilti maistą.
• Didėja tikimybė, kad žarnyne išplis infekcija: 6 mėnesių kūdikių virškinimo sistema yra labiau išsivysčiusi ir atsparesnė infekcijoms.

Kaip pradėti primaitinimą?

Pradėjus kūdikį maitinti tirštu maistu, motinos pienas ar pieno mišinys išlieka svarbi maisto dalis. Remiantis naujausiomis pediatrų rekomendacijomis, nepatartina kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais duoti gryno karvės arba ožkos pieno bei iš jų namuose gamintų mišinių.

Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais

Pirmieji produktai

Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.

Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn.

Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams. Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją.

Produktai, kurių reikėtų vengti arba riboti

• Druska: Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas.
• Cukrus: Cukrų į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų.

Kaip saugiai maitinti kietu maistu 4 mėnesių kūdikį?

Nusprendus primaitinti 4 mėnesių kūdikį, svarbu laikytis šių rekomendacijų:

• Pirmosios tyrelės turi būti labai skystos.
• Kūdikį maitinkite tik specialioje maitinimo kėdutėje su reguliuojamomis padėtimis.
• Venkite maisto produktų, kurie didintų tikimybę užspringti.
• Pradėkite ruošti tyreles iš vieno ingrediento.
• Vienu metu įtraukite vieną naują ingredientą: tai padės stebėti, ar nepasireiškė alerginės reakcijos.

Kiek motinos pieno ar mišinio turėtų išgerti 4 mėnesių kūdikis?

4 mėnesių kūdikis didžiąją dalį maisto medžiagų vis dar gaus iš motinos pieno arba pieno mišinio. Kiekvienas kūdikis auga ir vystosi skirtingai, tad svarbu fiksuoti jo siunčiamus alkio signalus. Kartais kūdikis norės daugiau pieno ar mišinio, kartais - mažiau.

Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai

Maitinimosi režimas

Svarbu laikytis maitinimosi režimo, kuris atitiktų kūdikio amžių ir poreikius. Laiku pradėtas maitinti kietesniu maistu kūdikis jau 6 - 9 mėnesių amžiuje pradeda suprasti šio proceso prasmę - reaguoja ir atpažįsta įrankius (savo šaukštelį, lėkštutę, puodelį). Tuo metu vaikas jau turėtų laikytis ,,pusryčių-pietų-vakarienės‘‘ rėžimo, su 2 - 3 užkandžiais tarpe jų.

Atsakingas maitinimas

Primaitinimas, kaip ir maitinimas krūtimi ar adaptuotu pieno mišiniu, turi atitikti vaikučio poreikius, tai yra reikia maitinti, kai vaikutis nori, o ne griežtai pagal numatytą laiką, tai yra vadinama atsakingu maitinimu (maitinimu pagal poreikį). Vėliau galima suformuoti ir valgymo režimą, kuris lemtų, kad prieš maitinimą vaikas būtų išalkęs.

Atsakingas maitinimas padeda suformuoti tinkamus vaiko valgymo įpročius, sumažina nutukimo riziką vėlesniame amžiuje, padeda kūdikiui išmokti valgyti pačiam, valgymo laikotarpiai būna ramesni, kuria stipresnį ryšį tarp vaiko ir juo besirūpinančio asmens. Vaiko maitinimo metu aplink turėtų būti kuo mažiau dėmesį blaškančių veiksnių (žaidimų, ekranų, kiti žaidžiančių vaikų ir pan.). Maitinimo metu tėvai turėtų būti šilti, rūpestingi ir patys nesiblaškyti. Tėvams svarbu atpažinti kūdikio rodomus alkio ir sotumo jausmus, kurie taip pat kinta kūdikiui augant.

Alkio ir sotumo ženklai

Kai žindomas ar maitinamas pieno mišiniu vaikutis yra alkanas, jis gali:

• Kišti kumštukus ar pirštus į burnytę
• Pasukti galvytę į tą pusę, kurioje kas nors liečia veiduką, ir išsižioti
• Skleisti čepsėjimo, čiulpimo garsus, judinti lūpas
• Sugniaužti pirštukus ar kumšutkus virš pilvuko ar krūtinės
• Sulenkti rankas ir kojas

Verksmas, kai yra alkanas, yra specifinis ir dažniausiai jau vėlyvas ženklas.

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

Kai žindomas vaikutis yra sotus, jis gali:

• Dažnai pradėti ir nustoti valgyti
• Dažnai paleisti krūtį ar buteliuką
• Išspjauti arba ignoruoti vėl duodamą krūtį arba buteliuką
• Pradėti blaškytis
• Užčiaupti burnytę arba nusukti galvytę, kai pasiūloma krūtis ar buteliukas

Kai kūdikis pradedamas primaitinti, alkį parodo tokie veiksmai:

• Pasuka galvą, pasilenkia į priekį ir išsižioja, kai šaukštelis su maistu artėja prie burnytės
• Susijaudina, pamatęs maistą
• Sutelkia dėmesį ir seka akimis maistą

Kai kūdikis pasisotina:

• Maistą laiko burnoje arba išspjauna, nustumia šaukštelį
• Pradeda blaškytis, domėtis kitomis veiklomis
• Pasiūlius maisto neišsižioja
• Nusuka galvytę nuo maisto
• Pradeda žaisti su maistu

Kūdikių maitinimas mišiniais

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Kaip dažnai maitinti mišiniu?

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos:

• 1 mėnuo: Maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai: Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml.
• 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml.
• 6-12 mėnesių: Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
• 12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką maitinimui?

Renkantis buteliuką maitinimui, atkreipkite dėmesį į šiuos kriterijus:

• Žindukas:
  • Amžius: Rinkitės žinduką, skirtą atitinkamam kūdikio amžiui.
  • Medžiaga: Latekso žindukai yra minkštesni, tačiau gali sukelti alergiją. Silikoniniai žindukai yra tvirtesni, hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai.
  • Tėkmės greitis: Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
  • Forma: Anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį, yra geras pasirinkimas.
  • Apsauga nuo dieglių: Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
• Buteliuko forma: Rinkitės patogią formą, galite atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis.
• Buteliuko tūris ir kaklelio dydis: Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu.
• Apsauga nuo dieglių: Buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema padeda išvengti pilvo dieglių.
• Buteliuko medžiaga: Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai.

Kūdikių pilvo pūtimas

Daugelį kūdikių kankina pilvo pūtimas, dažnai tai susiję su mamos mityba, ypač pirmaisiais trimis mėnesiais. Kartais žindomas kūdikis kenčia nuo pilvo pūtimo ir penkis mėnesius. Kūdikio pilvo pūtimas problema ne tik mažyliui, bet ir visai šeimai: sutrinka miegas ir rėžimas, kūdikis tampa neramus, o ir mama negauna progos pailsėti.

Svarbu! Atminkite, jog ne visada kūdikiui pučia pilvą nuo mamos maisto. Gali pūsti ir dėl to, kad mama žindydama užsiima kitais reikalais, pavyzdžiu skaito, kalbasi telefonu. Kartais kūdikiams pilvą pučia net… nuo prastos mamos nuotaikos, nuovargio ir susierzinimo.

Jei pildėte mitybos dienoraštį, aprašytą žemiau, stebėjote, bet nematėte žymių pokyčių - vadinasi pilvuko bėdos nesusijusios su Jūsų maistu. Taip pat viena iš teorijų teigia, kad pilvą pučia ir spazmuoja dėl nebrandaus virškinamo trakto bei nuo mamos valgomo maisto nepriklauso.

Jei manote, kad žindomam kūdikiui pučia pilvuką nuo maisto, mamai rekomenduojama iš pradžių savaitei stipriai apriboti savo meniu bei pradėti rašyti mitybos dienoraštį. Tuomet imti įvedinėti į racioną naujus produktus, per dvi dienas po vieną ir stebėti kūdikio pilvo pūtimą. Tokiu būdu nesunku bus pastebėti koks maistas ar jo kiekis mažyliui sukelia pilvo pūtimą.

Patarimai maitinančioms mamoms, kurių kūdikiams pučia pilvą:

• Valgykite kas 2,5-3 valandas.
• Gerai sukramtykite maistą.
• Neapkraukite skrandžio ir nakčiai, pavalgykite ne vėliau kaip 3 valandos iki miego.
• Valgykite šviežių daržovių, tik jas nuplikykite karštu vandeniu ar 5 minutes apdorokite garuose.
• Valgydamos vaisius visuomet nuskuskite vaisiaus žievę.
• Stebėkite savo kūdikį ir Jūsų maisto įtaką pilvo pūtimui.
• Jei kūdikio pilvelį pučia, vienu metu stenkitės nemaišyti sunkiai virškinamų produktų. Vienu metu vienas sotesnis produktas.
• Maitinimo metu reikia stebėti, kad vaikas gerai apžiotų spenelį ir prarytų kuo mažiau oro, o po to - padėkite jam atsirūgti.

Produktai, kuriuos rekomenduojama valgyti žindančiai mamai, jei kūdikiui pučia pilvą:

• Grūdų košes
• Bulves, virtas su lupenomis ar keptas orkaitėje
• Viso grūdo dalių makaronus
• Jautieną, veršieną, triušieną, paukštienos krūtinėlę
• Liesą žuvį: menkę, lydeką ir pan.
• Rūgščius pieno produktus be priedų: varškę, rūgpienį, kefyrą, fermentinį (nebrandintą) ar varškės sūrį
• Kiaušiniai
• Bananai
• Granatai
• Garinti ar orkaitėje kepti obuoliai
• Avokadai
• Morkas šiek tiek pagarinkite ar trumpai pakepkite orkaitėje
• Per dieną galite išgerti 3-6 puodelius žolelių arbatos, mažinančios pilvo pūtimą, o būtent: pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų ar krapų.

Produktai, kurių maitinančiai mamai reikia vengti, jei kūdikiui pučia pilvą:

• Rūgščių vaisių ir uogų (spanguolės, bruknės), rūgščios uogienės ir trintų uogų
• Rabarbarų
• Kriaušių
• Saldžių obuolių
• Slyvų
• Vynuogių
• Agurkų
• Kopūstinių daržovių
• Salotų, špinatų
• Ankštinių: pupelių, pupų, žirnelių, žirnių, lęšių
• Termiškai neapdorotų česnakų
• Šviežių morkų
• Termiškai neapdorotų ropių, ridikėlių.

Atsargiai vartoti - pabandykite ir stebėkite kūdikio reakciją.

Ką daryti, jei 2 metų vaikas nekramto kieto maisto?

Mamos klausimas: ,,Mano sūnui 2 metai. Jis visiškai nekramto kieto maisto. Kodėl?“ Tokie valgymo gebėjimai 2 metų amžiaus vaikui jau laikomi sutrikimu. Savaime aišku, kiekvienas atvejis yra individualus ir gali būti kelios skirtingos to priežastys.

Amerikos Pediatrų draugija rekomenduoja jog, kūdikio primaitinimas kietu maistu turi prasidėti 4 - 6 mėnesių amžiuje. Tokio amžiaus riba yra nustatyta ne šiaip sau. Tai susieta su vaiko vystymusi.

Pradėjus valgyti kietą maistą (piure tipo košes), nereikia nutraukti ir maitinimo pienu / mišiniu. Pastarąjį vis dar duokite pusryčiams, tarp košių ir prieš miegą. Siūloma pirma duoti košę, po to, pasisotinti pieneliu. Net iki 10 mėnesių kūdikio pagrindinis maistas dažniausiai būna pieno tipo.

Svarbu ir maitinimosi rėžimas. Laiku pradėtas maitinti kietesniu maistu kūdikis jau 6 - 9 mėnesių amžiuje pradeda suprasti šio proceso prasmę - reaguoja ir atpažįsta įrankius (savo šaukštelį, lėkštutę, puodelį). Tuo metu vaikas jau turėtų laikytis ,,pusryčių-pietų-vakarienės‘‘ rėžimo, su 2 - 3 užkandžiais tarpe jų.

Pradžioje nemažai maisto išstums iš burnos. Taip yra dėl to, kad vaiko liežuvis dar nemoka nustumti viso kiekio maisto į ryklę. Raukysis ar net kartais sužiaukčios - ne dėl to, kad neskanu, dėl to, kad neįprasta. Duokit atsikvėpti. Gali pakosėti pasitaikius kiek didesniam gumulėliui. Tai normalu - tai apsauginis kosėjimo refleksas, ir to jokiu būdu nereikia to vengti. Tiesiog stebėkite vaiką. Kai ryklė pripras prie kietesnio maisto žiaukčiojimo ir kosėjimo nebebus.

tags: #kudikis #neturi #maitinimosi #rezimo