Įvadas
Valerijus Rudzinskas - kunigas, rašytojas ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas paženklintas tarnyste žmonėms, kovojantiems su priklausomybėmis, ir dvasinės pagalbos teikimu tiems, kurie susiduria su gyvenimo sunkumais. Jo įkurta Pilnų namų bendruomenė Panaroje tapo vilties oaze tiems, kurie ieško kelio iš narkotikų pragaro. Šiame straipsnyje panagrinėsime V. Rudzinsko biografiją, jo veiklą ir požiūrį į gyvenimą, priklausomybes bei dvasinius klausimus.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Pašaukimas
Valerijus Rudzinskas gimė 1958 m. Jurbarko rajono Pamituvio kaime. Augo inteligentų šeimoje, kur tėvas Balys buvo režisierius, aktorius ir Dailės akademijos dėstytojas, o mama Prakseda - lietuvių kalbos mokytoja, dirbusi vakarinėje mokykloje ir turėjusi sąsajų su aklųjų mokykla. Nors anksti atsiribojo nuo tėvų asmeniniais klausimais, su tėvu palaikė atvirus kūrybinius santykius.
V. Rudzinsko polinkis į meną paskatino jį lankyti dailės mokyklą ir svajoti apie studijas Dailės akademijoje. Tačiau studijų metais jo pasaulėžiūra pasikeitė - nuo idealizuojančio marksisto ir materialisto jis tapo teosofu, o vėliau - okultistu. Didelę įtaką jam padarė grožinė literatūra, ypač M. Bulgakovo „Meistras ir Margarita“.
Baigdamas Dailės akademiją, V. Rudzinskas pradėjo gręžtis į Dievą, suvokęs, kad įklimpo į tamsą ir artėja prie sąmoningo blogio slenksčio. Jis pradėjo melstis, veikiamas katalikų bažnyčios atmosferos ir įtakos.
Kelias Į Kunigystę ir Tarnystę
1985 m. V. Rudzinskas suprato, kad Kristus skiriasi nuo visų kitų dievų, o krikščionybė iš esmės skiriasi nuo visų kitų pasaulio religijų. Jis pradėjo lankyti Paberžę pas Tėvą Stanislovą, patarnaudamas mišių metu, ir planavo stoti į kunigų seminariją.
Taip pat skaitykite: Milijonierių įtaka Lietuvoje
Tais pačiais metais Vilniuje autobuse jis susipažino su nepažįstamu žmogumi, kuris pakvietė jį į pogrindinę sekmininkų bendruomenę. Ten jis suprato, kad paprasti žmonės Šventąjį Raštą pažįsta giliau ir gyviau nei kunigai, su kuriais jam teko bendrauti.
1995 m. V. Rudzinskas baigė Kauno kunigų seminariją, o 1998 m. - Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame studijavo literatūrologiją. Dirbo kunigu Garliavoje (1985-1987), Sutkuose (1987-1989), Rudaminoje (1989-1996), Punioje (1996-1997), Nemunaityje (1997-2005).
Pilnų Namų Bendruomenė: Vilties Oazė
1997 m. V. Rudzinskas Nemunaityje įkūrė narkomanų reabilitacijos bendriją, kuri vėliau išaugo į Pilnų namų bendruomenę Panaroje. Ši bendruomenė tapo vieta, kur priklausomybių kamuojami žmonės gali rasti pagalbą, paramą ir dvasinį atsinaujinimą.
V. Rudzinskas teigia, kad kiekvienas savyje randa pašaukimą, kam padėti. Jį įkvėpė draugų, susidūrusių su narkotikus vartojančiais vaikais, prašymai padėti. Jis norėjo padėti jauniems žmonėms, kurie patekę į tokią bėdą dažniausiai jėgų iš jos savarankiškai išsikapstyti neturi.
Bendruomenėje taikoma 12 žingsnių programa, sukurta anoniminių alkoholikų 1953 metais. Ši programa padeda žmonėms suvokti savo bejėgiškumą prieš priklausomybę, ieškoti galingesnės už save patį teigiamos jėgos ir siekti padėti kitiems.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
V. Rudzinskas pabrėžia, kad buvęs narkomanas? Dar nesutiko nė vieno pasveikusio. Jei kas nors sako, kad narkomanas gali pasveikti, kalbasi su kosmosu. Iš bet kurio reabilitacijos centro žmogus išeina pramokęs visą likusį gyvenimą gyventi su priklausomybe ir ją pripažinęs. Visai išvalyti iš organizmo narkotikų neįmanoma. Smegenyse įvyksta negrįžtamų procesų, žūva neuronai. Jei reabilitacijos klinikos žada pasveikimą, jos meluoja, viliodamos pinigus. Mano 10 metų patirtis rodo kitką.
Todėl V. Rudzinskas mano, kad kovojantiesiems su kvaišalų potraukiu idealiausia vieta yra speciali bendruomenė, kur jie galėtų gyventi visą laiką ir padėti kitiems.
Požiūris Į Priklausomybes ir Pagalbą
V. Rudzinskas mano, kad visuomenė turėtų atsimerkti ir pripažinti, kad retai šeimai pavyks išvengti tos nelaimės. Jis teigia, kad nesvarbu, ar narkomanas pasveiks, ar ne, svarbu, kiek mes sutaupome visuomenei lėšų ir kiek žmonių išgelbstime nuo apiplėšimų, kai priklausomybę turintys žmonės yra bendruomenėje.
Jis pataria netoleruoti priklausomybių ir nustoti remti savo paslydusį vaiką, kol jis nepradės gydytis. Toleruodami tėvai tik daro meškos paslaugą, prasideda tragedijos, neretai jaunuolis miršta nuo perdozavimo.
V. Rudzinskas taip pat pabrėžia, kad moterys tiki, kad savo meile sugebės išgydyti alkoholiką. Tai saviapgaulė, reikia suvokti, kad tai liga. Jei žmogų ištinka apendicito priepuolis, ar meilė jį gali išgydyti? Reikia chirurgo!
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Kitos Veiklos ir Pomėgiai
V. Rudzinskas ne tik vadovauja Pilnų namų bendruomenei, bet ir užsiima kitomis veiklomis. Jis yra Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys, organizuoja literatūrinius renginius. Taip pat jis kuria kvepalus bendradarbiaudamas su kosmetikos gamintojais.
Kvepalų kūrimas jam teikia malonumą ne tik dėl kvapo, bet ir dėl eterinių aliejų, kurie turi priešbakterinį, priešinfekcinį poveikį. Jis pataria naudoti kvapų difuzorių su apelsinų ar arbatmedžio eteriniu aliejumi virusų pavojingu laikotarpiu.
Gyvenimo Pilnatvė ir Dvasiniai Klausimai
V. Rudzinskas teigia, kad jo gyvenimui pilnatvės teikia tarnystė, hobiai, laisvalaikis ir buvimas gamtoje. Jam užtenka pasivaikščioti po mišką, tai jam didžiausias malonumas. Taip pat svarbi bendrystė su žmonėmis, su kuriais draugauja jau daugybę metų, juk iš tos bendrystės ir gimsta visas gyvenimo džiaugsmas.
Jis mano, kad žmogų reikia mokyti džiaugtis gyvenimu. Gyvenimo dovana labai trapi: jei gyvensime praeitimi - nieko nepakeisime, kas bloga, reikia paleisti. Krikščioniui privalu žinoti: Dievas tave priima tokį, koks esi, jis nekelia kartelių vis aukščiau, supranta tavo situaciją ir dėl nieko nepasmerks, jei priimsi tikėjimu jo atleidimą ir meilę. Žmonės nepajėgia to suvokti ir priimti vieni kitus tokius, kokie yra. Reikia paleisti - kitąsyk ne tik įvykius, bet ir žmones iš praeities, kurie tarsi akmenys sieloje nusėdę. Išsilaisvinęs žmogus pradeda džiaugtis gyvenimu - sniegu, saule, medžių lapais. Reali tikrovė yra ši akimirka, o ne vakarykštė ar rytojaus diena. Žmogus turi būti laimingas čia ir dabar - kai kuria, dirba, valgo. Investicija į ateitį yra buvimas kasdienybėje su teigiama emocija. Taigi, rytojaus nelauk, nes išaušus dienai vėl lauksi kitos šia nė nepasimėgavęs.
V. Rudzinskas taip pat pataria skirtis, kai smurtaujantis, į alkoholį įjunkęs vyras nesigydo - jis taip kelia grėsmę moteriai bei vaikams. Dėl kryžiaus nešimo bažnyčios samprata keičiasi - juk ji ugdoma atsižvelgiant į gyvenimo realybę. Kryžius turi būti prasmingas. Kai šeimą skaldo smurtas, alkoholis, galioja ta pati taisyklė kaip ir susidūrus su narkomanija - netoleruoti. Jei kentėsi ir priimsi tai kaip kryžių, sužlugdysi save, emociškai sužalosi vaikus. O alkoholikas tarps ir išaugs į parazitą, tokiam asmeniui reikia leisti patirti savo elgesio pasekmes - tik tuomet kryžius turės prasmę.
tags: #valerijus #rudzinskas #gime