Vakarų pasaulyje įprasta matyti, kaip milijardieriai ir milijonieriai dalinasi savo gyvenimiškomis pamokomis, patarimais ar net pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą. Lietuvoje tokia tradicija nėra plačiai paplitusi. Šiame kontekste įdomu pažvelgti į turtingiausius Lietuvos žmones, jų gyvenimo istorijas ir veiklą, bei aptarti, kodėl jie dažnai vengia viešumo.
Turtingiausiųjų TOP 200: žvilgsnis į elito gyvenimus
Analitikai, sudarydami turtingiausiųjų TOP 200 reitingą, naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai iš šio reitingo, atskleidžiantys įdomias istorijas ir skirtingus kelius į sėkmę:
Jonas Jagminas ("Agroaves Group"): Nuo šaltkalvio Tytuvėnų durpių įmonėje iki LSSR Ministrų tarybos pirmininko, o vėliau - sėkmingo verslininko, valdančio keletą paukštynų, pašarų gamyklą ir statybos bendrovę. J. Jagminas taip pat suko politikos keliu, priklausė Šilalės rajono tarybai, Darbo partijai ir LSDP, buvo išrinktas Seimo nariu.
Antanas Trumpa ("Rokiškio sūris"): Inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras, kuris tapo "Rokiškio sūrių" gamyklos direktoriumi ir pagrindiniu akcininku privatizacijos procesų metu. Nors pats A. Trumpa kuklinasi ir sako, kad už sėkmę galima dėkoti Dievui ir likimui, kiti išskiria jo gebėjimus vadovauti ir strateginį mąstymą.
Taip pat skaitykite: V. Rudzinskas: gyvenimo istorija
Algirdas Butkus (Šiaulių bankas): Ilgametis Šiaulių banko valdybos pirmininkas, pardavęs jam priklausiusias akcijas, bet vis dar užimantis šį postą.
Jonas Dumašius ("Hindrostatyba"): Verslininkas, kurio milijonus atnešė ne viena įmonė. Jis yra "Hidrostatybos" direktorius, UAB "Šilutės automobilių keliai", UAB "Jasapolė", UAB "Uliksas" valdybų pirmininkas bei UAB "Kuršių statyba" akcininkas.
Jonas Valančiūnas (krepšinis): Geriausias Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis NBA ir uždirbantis milijonus. J. Valančiūnas ne tik sėkmingas sportininkas, bet ir aktorius, suvaidinęs filme "Gautas iškvietimas 3".
Marius Jakulis-Jasonas ("AAA Holdingas"): Išeivis iš Lietuvos, grįžęs į tėvynę ir įsteigęs teisinių paslaugų bendrovę "AAA Law", kuri dabar priklauso visam "AAA Holdingui", užsiimančiam ne tik teisine veikla, bet ir viešbučių, nekilnojamojo turto ir verslo investicijų plėtra.
Dainius Zubrus (ledo ritulys): Geriausias visų laikų Lietuvos ledo ritulininkas, per savo karjerą NHL uždirbęs milijonus eurų. D. Zubrus taip pat aktyviai remia jaunus Lietuvos ledo ritulininkus.
Taip pat skaitykite: Teisininko G. Černiausko biografija
Eugenijus Arvydas Janulaitis ("Fermentas", "J investicijos"): Biochemikas, modernių biotechnologijos įmonių Lietuvoje pradininkas. Įsteigė bendrovę "Fermentas", kurią vėliau įsigijo JAV įmonė "Thermo Fisher Scientific". Dabar yra investicinės bendrovės "J investicijos" savininkas ir remia mokslo projektus bei jaunus talentus.
Idrakas Dadašovas ("Penki kontinentai"): Vienai stambiausių Lietuvos informacinių technologijų bendrovių vadovaujantis verslininkas, kuris apie savo asmeninį gyvenimą su žiniasklaida nekalba, bet nevengia pasisakyti apie IT sektorių Lietuvoje.
Darius Kasparaitis (ledo ritulys): Lietuvą palikęs būdamas 14 metų ir pagarsėjęs fiziškai agresyviu žaidimu.
Šie pavyzdžiai rodo, kad turtingiausi Lietuvos žmonės yra labai skirtingi: vieni savo turtus sukūrė dirbdami žemės ūkyje, kiti - pramonėje, finansų sektoriuje ar sporte. Kai kurie iš jų yra kilę iš paprastų šeimų ir savo sėkmę pasiekė sunkiai dirbdami, o kiti - grįžo į Lietuvą iš užsienio ir investavo į šalies ekonomiką.
Kodėl Lietuvos verslininkai vengia viešumo?
„DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantė, verslo psichologė Laura Rimkutė teigia, kad įtakos tam turi įvairūs veiksniai.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Nedidelis labai turtingų verslininkų kiekis: Lietuvoje tokių, kurie būtų labai turtingi pasaulio lygmenyje, yra sąlyginai nedaug. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir, jei asmenybė nėra ekspresyvi, linkusi būti dėmesio centre, natūralu, kad ji vengia dėmesio. Vakarų šalyse irgi yra tokių milijonierių, apie kuriuos nieko nepasiskaitai laikraščiuose. Tačiau, dėl didesnio turtingųjų kiekio, mes nuolat girdime sėkmingų verslų istorijas ar jų asmeninio gyvenimo peripetijas. Tiesiog, ten yra daugiau apie ką rašyti.
Stereotipai, susiję su verslo kūrimosi istorija: Lietuviškų verslų kūrimosi istorija sugriuvus Tarybų sąjungai. Iš ten daugelio žmonių galvose dar yra gyvas stereotipas, kad turtingieji turtingais tapo nesąžiningai, savo apsukrumo dėka.
Baimė sulaukti neigiamos reakcijos: Dar viena iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvos labai turtingi verslininkai nepuola viešai pasakoti apie save, yra ta, kad mūsų visuomenėje vis dar gyvena labai didelis kiekis žmonių, vengiančių prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jei jiems nesiseka, trūksta pinigų (o dažniausiai su tokiu požiūriu gyvenant taip ir yra), jie galvoja, kad turtingieji turi jiems padėti, išspręsti už juos jų problemas. Tad, viešai pasakoti apie savo sėkmę gali atrodyti nepalanku, nes paskui tenka gintis nuo daugybės tokių, kurie išlieja savo pagiežą dėl nenusisekusio gyvenimo ir kažko reikalauja.
Lietuvių mentalitetas: Tiesa, nesame tokie kuklūs kaip skandinavai, mėgstame rodyti savo statusą pirkdami brangius automobilius ir daiktus, tačiau esame kuklesni už prancūzus, italus ar kitus vakariečius.
L. Rimkutė mano, kad su laiku pokyčiai vyks, tačiau netiki, kad jie bus radikalūs. Keičiantis kartoms visuomenėje mažės tokių, kuriems verslas ir dideli pinigai asocijuosis su apgaule, verslininkai vis laisviau jausis kalbėdami apie save ar verslo kūrimą. Tačiau priežasčių staigioms permainoms ji nemato.
Viešumo vertė
Verslininkų nenorui viešinti save gali įtaką daryti ir tai, jog jie neturi tinkamų įgūdžių bendrauti su žiniasklaidai. Visgi L. Rimkutė pastebi, kad dalis rimtų įmonių vadovų mokosi šių įgūdžių specialiuose seminaruose. Bendravimo su žiniasklaida įgūdžių lavinimas padėtų, tačiau svarbiausiu veiksniu einant viešumo link, jos manymu, yra noras. O jis atsiras tik suvokus to viešumo kuriamą vertę, kuri, jos manymu, daugeliu atvejų yra didelė.
tags: #valerijus #cerniauskas #gimimo #diena