Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, emigracija įgavo didelį mastą. Vis daugiau mūsų tautiečių ilgesniam ar trumpesniam laikui išvyksta į užsienį. Dažniausiai išvyksta jauni žmonės, turintys ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikų. Ši situacija kelia klausimus dėl vaikų priežiūros ir interesų atstovavimo, kai tėvai laikinai negali būti šalia. Straipsnyje nagrinėjami laikinosios globos klausimai, kai tėvai dirba užsienyje, apimant teisinius, socialinius, psichologinius ir finansinius aspektus.
Teisiniai Aspektai ir Procedūros
Jei į užsienį išvyksta vienas iš tėvų, o vaikai lieka gyventi su kitu iš tėvų, problemų nekyla, nes vaikai ir toliau gyvena jiems įprastoje vietoje, šalia yra bent vienas iš tėvų, kuris rūpinasi jais, gina ir atstovauja jų interesus. Jei į užsienį išvyksta vienintelis iš turimų tėvų (arba tas tėvas, su kurio vaikai gyvena daugiausia arba su kuriuo teismo sprendimu yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta), tokiu atveju išvykstantis tėvas turi nuspręsti, kam patikėti savo nepilnamečius vaikus. Dažniausiai vaikai paliekami senelių, tėvų seserų ar brolių, kitaip sakant, artimųjų giminaičių, priežiūrai.
Tačiau teisiškai neįformintas toks tėvų sprendimas neturi teisinių pasekmių, t.y. kilus būtinybei artimieji, kurių priežiūrai palikti vaikai, negali atstovauti vaikų interesams nei mokykloje, nei gydymo įstaigoje. Todėl prieš išvykdami ilgesniam laikui gyventi ir dirbti į kitą valstybę, tėvai gali sutvarkyti savo vaiko atstovavimo ir priežiūros klausimus.
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56, numatyta, jog vaiko tėvai ar vienintelis iÅ¡ turimų tėvų, iÅ¡vykdami ilgesniam laikui į užsienio valstybes ir palikdami savo vaikus prižiūrėti pasirinktam asmeniui, turi prieÅ¡ iÅ¡vykdami pasirūpinti tinkamu atstovavimu vaikams tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku. Todėl vaiko laikinoji globa (rūpyba) tėvų praÅ¡ymu yra būtina tam, kad vaiko interesams būtų tinkamai atstovaujama institucijose (ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose) tėvų iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos laikotarpiu.
Su prašymu dėl laikinos globos (rūpybos) nustatymo Lietuvoje paliekamiems vaikams tėvai turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT). Prašyme turi būti nurodomas asmuo, kuriam tėvai patiki savo vaikus, vaiko gyvenamasis adresas, taip pat data, iki kada tėvai išvyksta, ir įsipareigojimai siųsti tam tikrą sumą pinigų vaikams išlaikyti. Šis prašymas yra laisvos formos.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Reikia nepamišti, kad dokumentų sutvarkymui dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu savivaldybės VTAT reikės laiko, nes bus reikalingas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymo, kuriame bus nurodomas laikinosios globos (rūpybos) steigimo pagrindas, jos trukmė, globojamo vaiko gyvenamoji vieta, tėvų įsipareigojimai siųsti išlaikymą vaikui ir kt. Tokia tvarka numatyta Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose.
Todėl tol, kol nebus tokio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo vaikui, tėvų prašymas, kuriame jie paveda savo nepilnamečių vaikų priežiūrą nurodytam asmeniui, jokios teisinės galios neturi. Tai nėra teisinis dokumentas, kuris, esant reikalui, leistų tėvų paskirtajam asmeniui priimti sprendimus, susijusius su vaikų sveikatos priežiūra ar kitais klausimais.
Atkreipiame savivaldybės gyventojų dėmesį, jog tėvai, iÅ¡vykdami į užsienį, privalo iÅ¡spręsti atstovavimo vaikui klausimą.
Būtini dokumentai
Kreipiantis dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, reikalingi šie dokumentai:
- Tėvų prašymas (laisvos formos).
- Asmens, kuriam patikima vaiko priežiūra, rašytinis sutikimas.
- Fiziniu asmeniu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų raštinius sutikimus.
- Kiti dokumentai, priklausomai nuo situacijos (pvz., gimimo liudijimas, teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo).
Finansiniai Aspektai
Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius vaiko laikiną globą (rūpybą) tėvų praÅ¡ymu, vaiko globos (rūpybos) iÅ¡moka nemokama, nes vaikus privalo iÅ¡laikyti jų tėvai. Tėvų prašymu įsteigus laikinąją globą (rūpybą) vaikui globos (rūpybos) išmoka nėra mokama. Pernai birželį priimti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta, kad tais atvejais, kai laikina globa vaikui steigiama tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos, išmoka (t.y. vaiko globos pašalpa) neskiriama.
Taip pat skaitykite: Kaip kurti gerus tėvų ir vaikų santykius
Išmokos globojamiems vaikams
Įsivaikinus vaiką nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus, t.y. įtėviai gauna tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kt. Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus, t.y.
- Tėvystės išmoka. Mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. T.y.
- Vaiko priežiūros išmoka. Mokama vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, išeinančių vaiko priežiūros atostogų. Gimus vaikui vaiko priežiūros išmoka yra mokama pasirinktinai iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėn.
- Vaiko pinigai. Jie yra mokami visiems vaikams iki 18 metų (arba iki 23 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio ugdymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa ir kt.).
- Vienkartinė išmoka vaikui. Gimus vaikui yra mokama vienkartinė išmoka vaikui. Vaiką įsivaikinus ši išmoka yra išmokama vienam iš įtėvių net ir tuo atveju, jeigu ji jau kartą uvo išmokėta už tą patį vaiką kitiems asmenims, t.y.
Valstybinės Institucijos ir Jų Vaidmuo
Vaiko teisių apsaugos skyrių dažnai pasiekia informacija dėl kylančių atstovavimo vaikui problemų, kai vaikai tarpusavio sutarimu palikti senelių ar kitų artimų giminaičių priežiūrai, o neretai vyresni vaikai - ir vieni, nes tėvai iÅ¡vykę į užsienį uždarbiauti.
Oficialios globos neturintys vaiko atstovai negali pasirašyti sutarčių su mokyklomis. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai privalo ne tik pasikalbėti su tėvais bei būsimaisiais globėjais, bet ir paklausti pačių vaikų nuomonės. S. Kulbauskas akcentavo, kad yra traktuojama, jog vaikas liko be priežiūros, jeigu tėvai išvažiuoja į užsienį, oficialiai neįteisinę globos. „Būtina suvokti, kad tokiam be priežiūros paliktam vaikui kasdien gresia mirtinas pavojus. Civiliniame ir Baudžiamajame kodekse dokumentų nesutvarkiusių tėvų veikla yra traktuojama kaip priešiška vaiko interesams. S. Kulbausko nuomone, sprendžiant šią situaciją, turėtų susitelkti švietimo bei vaiko teisių apsaugos darbuotojai.
Pasak šio skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Motiejūnienės, dažniausiai informaciją apie be tėvų globos likusius vaikus, kurių tėvai išvyko į užsienį, gaunama iš ugdymo įstaigų, policijos, seniūnijų socialinių darbuotojų, medikų. B. Motiejūnienė kalbėjo, jog tėvai privalo užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą net kelioms dienoms palikdami savo mažametį vaiką.
Šios vasaros pabaigoje mama savaitgalį paliko vienerių metų sūnų prižiūrėti savo motinai. Pasak rajono Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Šaulytės, šiuo metu tėvai, besiruošiantys išvykti į užsienį uždarbiauti ir norintys palikti savo vaikus Lietuvoje, į tai, kad jų vaikams reikia skirti laikinąją globą, nelabai kreipia dėmesio, dokumentus pradeda tvarkyti likus kelioms dienoms iki išvykimo arba vaikus palieka neoficialiems globėjams. Nesutvarkius laikinosios globos (rūpybos), vaikai paliekami be įstatyminio atstovo.
Taip pat skaitykite: Vaikų planavimas: tėvų teisės ir ribos
Tėvų pareigos
Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, iÅ¡laikyti juos, sudaryti palankias visapusiÅ¡kos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, yra tėvų pareiga. Tėvai, atlikdami Å¡ias pareigas, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 str.). Jei vienas iÅ¡ tėvų (tėvas ar motina) dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savo vaiku, tai kito iÅ¡ tėvų pareiga yra pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nesvarbu, ar tėvai yra susituokę, ar nesusituokę, ar santuoka tarp jų yra nutraukta, teismo pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, tėvų valdžią jie privalo įgyvendinti vadovaudamiesi pirmiausia vaiko interesais.
Psichologiniai ir Socialiniai Aspektai
R. Šalaševičiūtės teigimu, už vaikų nepriežiūrą į užsienį išvykusiems ir vaikų laikinosios globos neįteisinusiems tėvams turėtų būti ribojamos tėvystės teises. „Niekas nedraudžia norėti daugiau uždirbti, bet prieš išvažiuojant reikia pasirūpinti vaiku. Tėvai taip pat turėtų prisiminti, kad dažnai namuose likę vaikai jaučiasi nuskriausti, vieniši. Jie nėra materialistai, todėl pinigėliai jiems mažai rūpi. Ypač paaugliams reikia artimo žmogaus šilumos, supratimo. Būna, kad jie tampa labai agresyvūs, nusigręžia nuo tėvų“, - sakė R.
Emigravusiųjų vaikai prisipažįsta, kaip ilgisi, laukia savo tėvų, nors su jais bendrauja internetu, mobiliuoju telefonu. - Vaikai ir paaugliai, kurie išsiskiria su savo tėvais, pirmiausia susiduria su labai sudėtingomis emocinėmis problemomis. Jie jaučiasi vieniši, tampa jautresni, jiems kyla problemų bendraujant su bendraamžiais, gali kilti konfliktų su mokytojais. Taip atsitinka dėl to, kad vaikams yra reikalingas bendravimas su savo šeima. Mama ir tėtis yra didžiausią saugumą teikiantys žmonės. Kiekvienam vaikui yra svarbūs namai - pastovi, saugi emocinė aplinka, kurioje vaikas vystosi, auga, bręsta, eina į priekį. Išsiskyrimas su tėvais lemia ir jo ugdymo procesą: gali suprastėti pažymiai, pablogėti lankomumas, mažėja atsakomybė už mokymosi rezultatus. Sunku vaikui, paaugliui suvokti, kas su juo nutiko.
Labai svarbu, kad tėvai, planuodami išvykti ir palikti vaiką, atvirai su juo pasikalbėtų, kodėl taip reikia. Tėvai apie tai turi stengtis kalbėtis iš anksto, o ne paskutiniu metu prieš išvažiuojant. Būtina aptarti, kokiu būdu tėvai su vaikais bendraus, kada tėvai grįš. Būtina susitarti, kokiu laiku ir kaip periodiškai jie bendraus laiškais, elektroniniu paštu, pokalbiais telefonu ar internetu. Tai aptarus vaikas jausis žymiai saugesnis. Tėvams labai svarbu laiku atsakyti į vaikų klausimus - tai vaikui irgi suteiks saugumo.
Išvykus tėvams, vaikui tenka taikytis prie naujos aplinkos. Jeigu tėvai dar nebus kalbėjęsi su vaiku apie tai, pats vaikas darys sprendimus ir kursis subjektyvų požiūrį. Labai svarbu, kad tėvai kuo dažniau grįžtų trumpoms atostogoms. Jeigu tėvai pasiima vaikus su savimi į užsienį, vaikams tai taip pat didelis pasikeitimas - jie netenka įprastos aplinkos, mokyklos, bendraamžių. Išvykus į užsienį kartu su vaiku lygiai taip pat tėvai turi pasirūpinti vaikų būsena, stebėti juos, tartis su specialistais - pedagogais, psichologais.
Vaikai linkę perkelti savo tėvų šeimos modelį į savo kuriamą šeimą. Tėvai turi pagalvoti, kokį šeimos modelį vaikas susikurs iš savo tėvų šeimos. Jeigu paliko jį, gali atsitikti, kad užaugęs vaikas paliks ir savo vaikus. Neretai paliktiems augti Lietuvoje su seneliais vaikams prireikia psichologų pagalbos. Pagalbos ieško ir tėvai, nežinodami, kaip kalbėti su vaiku, nes jo elgesys pasikeitęs.
Audriaus istorija
Audrius buvo jau paauglys, kai jo mama išvažiavo padirbėti į Vokietiją. Palikusi sūnų globoti tėvams, vaiko seneliams, žadėjo ir berniuką pasiimti pas save. Pajutęs laisvę vaikas pradėjo blogai mokytis, nebeklausyti senelių ir mokytojų. O mama, nors padėjusi tėvams ir sūnui materialiai, neskubėjo pasiimti berniuko. Susiradusi draugą užsienietį, už jo ištekėjo, susilaukė kitos atžalos. Seneliai, nebegalėdami susitvarkyti su anūku, nuvežė jį į Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centrą. Nieko kito nebeliko, kaip apgyvendinti Audrių globos namuose, - prisimena Savivaldybės globos namų direktorė Elena Trimonienė. - Motiną turintis paauglys tapo mūsų globotiniu. Berniukas buvo sunkaus charakterio, nenorėjo mokytis. Jį labai traumavo tai, kad motina jį paliko, vaikas pyko ant visų ir vis laukdavo, kol mama jį pasiims pas save.
Motina kartu su naujuoju sutuoktiniu kelis kartus buvo apsilankiusi globos namuose. Tačiau manė, jog sūnui užteks tik lauktuvių - jam į užsienį važiuoti kartu taip ir nepasiūlė. Pinigų vaikui taip pat neduodavo. Dabar Audrius beveik pilnametis, gyvena kitoje globos įstaigoje. Bet, pasak pašnekovės, moraliai traumuotas liko visam gyvenimui. Jei seneliai turėtų juridinius įgaliojimus anūku rūpintis, jam atstovauti, galbūt viskas būtų susiklostę kitaip.
Vilijampolės vidurinės mokyklos mokinės
Vilijampolės vidurinės mokyklos mokinės sesutės Jolanta ir Vilma irgi blaškosi be tėvų globos: jos nelanko mokyklos, mokytojai su jomis labai vargsta. Direktoriaus pavaduotoja Dangirūta Krivickienė įsitikinusi: taip iš dalies yra todėl, kad devintokė ir septintokė neturi juridiškai įteisintų globėjų. Mama uždarbiauja Italijoje, tėtis sukūręs kitą šeimą. Močiutė, kuriai paliktos mergaitės, su jomis nesusitvarko. Mes, pedagogai, irgi esame bejėgiai padėti, - sako pavaduotoja. Jos teigimu, jei močiutei būtų patvirtinta laikina globa, ji galėtų griežčiau kontroliuoti anūkių elgesį. Jos atsakomybė už mergaites esą būtų daug didesnė.
Statistika ir Atvejai
Statistikos duomenimis, Lietuvoje yra apie 9 tūkst. vaikų, kurių bent vienas tėvas uždarbiauja užsienyje.
Pavyzdžiai iš gyvenimo: Šiaulietė Nijolė su vyru pasirašė laikinos globos sutartį ir priglaudė savo namuose aštuonerių metų anūką, nes dukra su vyru jau penktus metus uždarbiauja užsienyje. Šiaulietė Violeta pusmetį taip pat buvo pasirašiusi laikinos globos sutartį dėl savo anūkėlio, nes sūnus išvažiavo pas žmoną į užsienį.
Rekomendacijos Tėvams
Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad į užsienį dirbti ar ilgesniam laikui atostogauti išvykstantys tėvai turėtų pasirūpinti kas atstovaus vaiko interesus jiems nesant. Minėtais atvejais, kai vaiko laikinąją priežiūrą užtikrina seneliai, giminaičiai, draugai ar pan., rekomenduojama įforminti laikinąją vaiko globą tėvų prašymu.
Jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir likus ne mažiau kaip 10 dienų iki išvykimo, tėvai turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Laikinosios globos tėvų prašymu įforminimas svarbus, nes tėvai, fiziškai neturėdami galimybių pasirūpinti savo vaikų poreikiais ir interesais, turi sudaryti tinkamas sąlygas tai padaryti tiems, su kuo vaikas likęs. Tai ypač svarbu, kai vaikui prireikia paslaugų, kurioms būtinas tėvų sutikimas, pvz. Jei buvimo pas senelius, giminaičius, draugus ir pan.
Laikinosios priežiūros metu vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos išlieka ir nėra perduodamos asmeniui, sutikusiam laikinai prižiūrėti vaiką, pavyzdžiui, priimti sprendimų dėl vaiko tolesnio gydymo, gauti informacijos apie vaiką iš gydymo, ugdymo įstaigų arba į jas priregistruoti.