Vaikų kalbos sunkumai darželyje: priežastys, pasekmės ir pagalbos būdai

Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko raidos etapas, per kurį formuojasi pagrindiniai kalbiniai, socialiniai ir pažintiniai įgūdžiai. Tačiau statistika rodo, kad šiandien nėra darželio grupės ar klasės mokykloje, kurioje nebūtų bent vieno vaiko, turinčio kalbos sunkumų. Logopedų vertinimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją - daugiau nei pusė lopšelio-darželio vaikų susiduria su kalbos išraiškos sunkumais. Vaikų kalba dažnai apsiriboja vieno žodžio atsakymais, jie vengia pasakoti, jiems sudėtinga formuluoti klausimus ar laisvai reikšti mintis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vaikų kalbos sunkumų priežastis, jų įtaką tolimesniam ugdymuisi bei galimus pagalbos būdus.

Kalbos sutrikimų priežastys

Kalbos sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios ir kompleksiškos. Jos apima tiek fiziologinius, tiek psichologinius, tiek socialinius veiksnius.

• Fiziologinės priežastys: Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Sudėtingesnės kalbos problemos, kai vėluoja žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbinių sričių pažeidimų, komplikuoto nėštumo ar traumų gimdymo metu.
• Socialinės ir aplinkos priežastys: Netinkama vaiko kalbinė aplinka, jo psichinio ir motorinio vystymosi ypatumai, taip pat gali turėti įtakos kalbos raidai. Šiek tiek lėčiau kalbėti išmoksta neišnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai, augantys dvikalbėse šeimose. Gyvo bendravimo stoka, šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai riboja kokybiško bendravimo laiką. Skurdus žodynas aplinkoje, jei vaikas kasdien negirdi turiningų pokalbių, jo žodynas plečiasi lėčiau.
• Skaitmeninio amžiaus įtaka: Skaitmeninis amžius, nors ir suteikia naujų galimybių, kartu kelia ir iššūkių - ekranų perteklius (ilgas laikas prie televizoriaus, telefono ar planšetės turinys vaiką paverčia pasyviu stebėtoju), foninis triukšmas bei sumažėjusi tiesioginė komunikacija su suaugusiaisiais neigiamai veikia kalbos vystymąsi. Dauguma vaikų, kurie iki 2 metų ilgą laiką praleisdavo prie planšečių, telefonų, pasižymi neišlavėjusia kalba. Jų žodynas skurdus, nesiformuoja taisyklinga gramatinė sandara, dažnai kalba su akcentu, priklausomai nuo to, kokios kalbos filmukai dominavo (rusų, anglų, ispanų, ispanų, ar kt.).
• Emociniai veiksniai: Nesaugumo jausmas, dėmesio stoka ar neigiama patirtis gali slopinti vaiko norą bendrauti. Dėl padidintos emocinės įtampos gali vaikas imti mikčioti, ko pasekoje kyla psichologinės problemos.
• Paveldimumas: Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Manoma, kad pagrindinė mikčiojimo priežastis yra vaiko polinkis (įgimtas ar paveldėtas) į mikčiojimą. Esant įgimtam polinkiui, tokie faktoriai kaip komplikuotas nėštumas ar gimdymas, sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje vaikui augant gali sukelti mikčiojimą.

Garsų tarimo ypatumai pagal amžių

Mokant tarti garsus visada reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir kalbos raidai būdingus dėsningumus.

• 3-3,5 metų vaikai: Jau geba ištarti visus balsius (a, e, i, o, u), taip pat daugumą priebalsių: p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g, v. Trimečio kalba turi būti suprantama aplinkiniams. Vaikas jau supranta ir gali atsakyti į klausimus „kas?“ „kur?“, „kam?“, „ką?“.
• 3-3,6 metų vaikai: Aiškiai taria visus gimtosios kalbos balsius, priebalsius p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g, v.
• 3-4 metų vaikai: Mažyliai jau geba rūšiuoti daiktus į kategorijas: gyvūnai, augalai, žmonės, maistas. Jie atpažįsta bent vieną spalvą, moka suskaičiuoti iki 3-5, gali parodyti didesnį (ilgesnį, trumpesnį ir kt.) daiktą iš dviejų. Gali įvykdyti sudėtingesnes užduotis, pavyzdžiui, atnešti daiktą iš kito kambario. Dauguma tokio amžiaus vaikų kalba 4 žodžių ir ilgesniais sakiniais, ištaria beveik visus garsus, tačiau kai kurie vaikai garsus l, r, š, dž, č gali išmokti tarti taisyklingai ir vėliau (iki 6-7-ių metų). Tokio amžiaus vaikas su nepažįstamais jau turėtų susikalbėti ir be „vertėjo“, nes žodžius jau turėtų tarti aiškiai, nekartoti skiemenų. Tokio amžiaus vaikas jau gali papasakoti ne tik apie dabarties (esamojo laiko) įvykius, bet ir apie tai, ką veikė anksčiau (darželyje, svečiuose).
• Iki 4,5-5,5 metų: Daugelis vaikų nemoka ištarti sunkesnių garsų š, ž, č, dž, r ir juos keičia paprastesniais (s, z, c, dz, l arba j). Tai vadinama fiziologiniu šveplavimu, kuris lavėjant artikuliaciniam aparatui gali būti ,,išaugamas“ savaime.
• 5,5-6 metų vaikai: Turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius.

Vienas sunkiausių vaikams yra garso r tarimas. Kad būtų lengviau, vaikai jį keičia kitais garsais (paprastai j, l). Šio garso vaikas gali netarti dėl neišlavėjusio artikuliacijos aparato, dėl trumpo poliežuvinio pasaitėlio ar nepakankamo girdimojo suvokimo. Dėl netaisyklingo sukandimo, išlikusio čiulpimo reflekso ar kitų priežasčių kai kurie vaikai garsus s, z, š, ž taria iškišę liežuvio galą tarp priekinių dantų, išpučia orą pro liežuvio šonus. Tuomet garsai tampa duslesni, matyti netaisyklinga liežuvio padėtis.

Kada kreiptis į logopedą?

Į specialistą reikėtų kreiptis, jei kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, jei nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą. A.Nakvosienė ragina tėvus sunerimti, jei dvejų metų vaikas nekalba ar nesupranta paprastų nurodymų. Jei iki trejų metų vaikas negali pasakyti dvižodžių frazių, tai taip pat yra stiprus signalas, kad laikas kreiptis į specialistus.

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

Kreiptis į logopedą niekada ne per anksti. Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau. Procesas žymiai efektyviau koreguojamas ankstyvuoju periodu (2,5 - 5 metų), kai aktyviai formuojasi kalbiniai įgūdžiai. Kuo vėlesniame amžiuje kreipiamasi pagalbos į specialistą, tuo kalbos sutrikimo įveikimo galimybės tampa sudėtingesnės. Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas, jis savo problemų ,,neišaugs“.

Kalbos sutrikimų įtaka ugdymuisi

Jei pradedant lankyti mokyklą, tebėra išlikę tarimo trūkumai dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo - tokiu atveju paprastai daugeliui vaikų nesiseka rašyti ir skaityti. Kartais vaikai negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, to pasėkoje parašo nepilną sakinį. Nejaučia sakinio ribų, todėl kelis sakinius gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui, vaikas negeba skirti iš klausos panašiai skambančių garsų, todėl negali jų susieti su atitinkamomis raidėmis rašydamas. Tyrimai patvirtina, kad vaikams, kurie priešmokykliniame amžiuje susiduria su kalbos raidos sunkumais, mokykliniame amžiuje dažnai pasireiškia skaitymo ir rašymo problemos. Mokykloje dažniausiai iškylantys skaitymo ir rašymo sunkumai glaudžiai siejasi su ikimokykliname ir priešmokykliniame amžiuje nesuteikta reikiama logopedine pagalba.

Rita Lebedeva, logopedė, dirbanti su priešmokyklinio amžiaus vaikais, pastebėjo, kad kalbos sunkumai ankstyvame amžiuje dažnai lemia skaitymo ir rašymo problemas ateityje. „Kai kurie tėvai mano, kad jų vaikas tiesiog tingi mokytis skaityti ar rašyti, tačiau dažnai už to slepiasi realūs kalbiniai iššūkiai. Kai mums, suaugusiems žmonėms, kažkas sunku, mes to vengiame - vaikai elgiasi taip pat“, - paaiškina ji. Ritos magistrinio darbo metu atliktas tyrimas atskleidė, kad jau ankstyvoje vaikystėje galima pastebėti tam tikrus rizikos ženklus, susijusius su skaitymo sunkumais. Tai - ribotas žodynas, netikslus garsų tarimas, riboti fonologiniai gebėjimai, motorikos problemos ar nepakankamas garsų suvokimas.

Alvija Nakvosienė, Šiaulių Dermės mokyklos Specialiosios pedagoginės pagalbos ir veiklos analizės skyriaus vedėja, atkreipia dėmesį, kad vaikų, turinčių skaitymo sunkumų, vis daugėja, o jų problemos tampa sudėtingesnės. „Vaikai nesupranta ilgesnių sakinių ar sudėtingų gramatinių struktūrų, todėl nesupranta ir perskaityto teksto. Tai nėra vien skaitymo problema - tai kalbos vystymosi padarinys“, - aiškina specialistė.

Pagalba vaikams, turintiems kalbos sunkumų

Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas-kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. To siekiama vaikui ir jo šeimai suteikiant specialistų pagalbą. Vilniaus r. Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimams ir papildymams, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi sudaryti sąlygas vaikams, su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Logopedinė pagalba

Logopedas - tai specialistas, kuris dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Logopedo tikslas išsiaiškinti ir įvertinti kalbos sutrikimo priežastis bei pobūdį ir padėti šiuos sutrikimus pašalinti arba sušvelninti. Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Logopedo veikla darželyje apima:

• Individualių, pogrupinių kalbos ugdymo programų sudarymą.
• Dalyvavimą VGK (Vaiko gerovės komisijos) ir kitų įstaigoje sudarytų darbo grupių veikloje.
• Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą.
• Bendradarbiavimą su pedagogais, tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais specialistais dirbančiais su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.
• Prevencinę, švietėjišką, metodinę, tiriamąją veiklą.
• Konsultavimą pedagogus ir tėvus (globėjus, rūpintojus) švietimo pagalbos bei specialiojo ugdymo klausimais.

Logopedinė pagalba - tai logopedinės pratybos, kurių tikslas šalinti kalbos sutrikimus, lavinti jo kalbinius gebėjimus. Nuo sutrikimo sunkumo priklauso pratybų intensyvumas, trukmė ir pobūdis. Pratybų metu logopedas naudodamas įvairius paveikslėlius, loto, dėliones, žaidimus, kompiuterinius žaidimus ir kt. Pratybų metu lavinamas artikuliacinis aparatas, girdimasis suvokimas, sudaromi garsinės analizės ir sintezės pradmenys, tikslinamas garsų tarimas, turtinamas žodynas, ugdoma rišlioji kalba, lavinami regimieji, erdvės, laiko ir kiti suvokimai. Logopedinėse pratybose naudojamos šiuolaikiškos patrauklios kalbos ugdymo priemonės: įvairūs žaislai, paveikslėliai, knygos, raidynai, dėlionės, didaktiniai žaidimai ir pan. Tik sistemingai lankant logopedines pratybas įmanoma pasiekti norimą rezultatą.

Tėvų vaidmuo

Tėvų įtraukimas į vaiko ugdymosi procesą labai svarbus ugdymo sėkmei, todėl ypatingai svarbu, kad visi bendruomenės dalyviai būtų atviri, supratingi ir pasirengę bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų sėkmingą ugdymo procesą. Norint užtikrinti vaiko sėkmingą ugdymą, ypatingai svarbus tėvų bendradarbiavimas su švietimo specialistais, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausius būdus ir metodus. Svarbu kurti bendradarbiaujančius santykius, įsiklausyti į rekomendacijas, skirti laiko susitikimams ir pagalbos vaikui planavimui.

• Kasdien kalbėkite su vaiku: Bent kelis kartus per dieną pasikalbėkite apie tai, ką vaikas veikė, ką matė ar kaip jaučiasi. Kalbėkite su vaiku vis ilgesniais sakiniais, skaitykite ilgesnes, sudėtingesnes pasakėles. Greičiausiai vaikas turės savo pamėgtą pasaką ar eilėraštį, kurių norės klausytis vėl ir vėl. Tai nėra blogai. Gali būti, kad labiausiai patinkančius epizodus jis bus išmokęs atmintinai, tad leiskite vaikui įsijungti ir pasekti mėgstamiausią pasakėlės dalį, kartu padeklamuokite eilėraštuką.
• Užduokite atvirus klausimus: Skatinkite vaiką užduoti klausimų, prašydami pasirinkti (ko norėtum obuolio ar kriaušės?
• Skaitykite knygas:
• Žaiskite kalbos lavinimo žaidimus: Net paprasti žaidimai ir užduotys, tokios kaip skiemenavimas ar ritmų atkartojimas, kurias galima atlikti kad ir važiuojant automobiliu, gali padėti stiprinti ir lavinti fonologinius gebėjimus, būtinus sėkmingam skaitymui.
• Būkite pavyzdys: Stenkitės kalbėti aiškiai, nuosekliai ir vartoti kuo įvairesnį žodyną. Palaikydami akių kontaktą, kalbėkite lėtesniu tempu, trumpais sakiniais, aiškiai tardami žodžius. Svarbus atliekamų veiksmų komentavimas: - „Dabar valgysim pusryčius. Atsisėsime prie stalo. Valgysime košę, kiaušinį,…. Įpyliau tau arbatos… Po to eisime į lauką. Reikia susidėti žaislus į dėžę. Palaikykite vaiko norą tarti, kartoti žodelius. Nepatariame sakyti vaikui, kad jis ne taip pasakė. Pažaiskite žaidimą „Kas ką veikia“. Pamatę kokį nors gyvūną - paukštį, vabzdį, drugelį, pasakykite, kaip atrodo, ką veikia, kaip juda.
• Niekada neignoruokite vaiko klausimų: Kurių šiuo amžiaus tarpsniu bus labai daug. „Kodėl?“ taps mėgstamiausiu jų, tad apsišarvuokite kantrybe ir būkite išradingi! Stenkitės visuomet įdėmiai išklausyti vaiko: taip parodysite, kad tai, ką jis sako, yra jums svarbu. Tai padės ne tik kurti glaudesnį ryšį, tačiau ir leis jam įsisąmoninti, kad visuomet gali į jus kreiptis ir kad visuomet bus išklausytas.
• Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas: Vaikas nekaltas dėl savo kalbos problemų, todėl nekaltinkite ir nekritikuokite jo, o stenkitės suprasti ir padėti. Tėveliai, nekaltinkite ir nekritikuokite savo vaikų, o stenkitės suprasti ir padėti. Jūsų vaikučiai patys geriausi, patys protingiausi, patys šauniausi! Tereikia mokėti su jais dirbti.

Pedagogų vaidmuo

Darželio pedagogai - vieni svarbiausių vaikų kalbos raidos stebėtojų. Mokytojai, žinodami apie vaiko kalbos sunkumus, gali naudoti trumpesnius sakinius, paprastesnius tekstus ir individualizuoti užduotis pagal vaiko kalbos raidos lygį. „Jei žinai, kas vaikui sunkiausia, gali padėti būtent ten, kur reikia“, - pabrėžia logopedė A.Nakvosienė.

• Skatinti pasakojimus grupėje.
• Vaidmenų žaidimai.
• Klausimų metodas.
• Kalbos aplinka grupėje.

Įtraukusis ugdymas

Įtraukusis ugdymas įpareigoja visą bendruomenę susitelkti todėl siekiame sukurti saugią ir visus vaikus auginančią aplinką, leidžiančią atsiskleisti kiekvieno vaiko prigimtiniams talentams. Įtraukiojo ugdymo pagalba kiekvienas vaikas gali mokytis ir išmokti, kiekvienas vaikas turi teisę pasirinkti kur mokytis, o švietimo įstaiga užtikrina kokybiškas įtraukiojo ugdymo sąlygas: įtraukimą, dalyvavimą ir pasiekimus. Įtraukusi ugdymas reikalauja keistis iš esmės, pervertinti savo vertybines nuostatas, patobulinti kompetencijas, atrasti empatijos jausmą ir taikyti kitokį ugdymo turinį ir išskirtinius metodus.

Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"

Kiti specialistai

Darželyje dirba specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas. Specialistai ir pedagogai nuolat bendradarbiaują tarpusavyje rasdami tinkamiausius sprendimui ugdymo kliūtims šalinti.

• Psichologas: Dar viena švietimo pagalbos kryptis yra psichologinė pagalba, kurios teikėjai yra psichologai, jie rūpinasi vaikų gerbūviu bei vidine darna. Psichologai darželiuose vykdo prevencines programas, teikia individualias ir grupines konsultacijas ugdytiniams, tėvams.
• Specialusis pedagogas: Vienas iš pagrindinių švietimo pagalbos teikėjų yra specialusis pedagogas. Specialieji pedagogai dirba tik su vaikais, turinčiais vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Specialiojo pedagogo darbas padeda įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdyti individualius gebėjimus, individualiai pritaikant ugdymo turinį, metodus, priemones ir aplinką.
• Mokinio padėjėjas: Esant vaikų įvairovei, vien mokytojo pastangų, organizuojant vaikų ugdymo (-si) veiklas vaikų ugdymo grupėje nepakanka. Siekiant, kad švietimo pagalba būtų veiksminga, itin svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas.

tags: #vaiku #turinciu #kalbos #sunkumu #darzelyje