Šiame straipsnyje nagrinėjama specialiųjų poreikių vaikų integravimo į atviras, visiems vaikams skirtas grupes tema. Straipsnyje remiamasi tyrimais ir pateikiama informacija apie integracijos naudą, iššūkius ir sėkmingos integracijos strategijas.
Svarbu paminėti sero Ludwigo Guttmanno, žmonių su fizine negalia sporto veiklos pradininko, žodžius, pabrėžiančius neįgaliųjų įtraukties svarbą. Lietuvoje galiojantys teisės aktai užtikrina specialiųjų poreikių vaikų teisę būti ugdomiems arčiausiai jų gyvenamosios vietos esančioje ugdymo įstaigoje, įskaitant bendrojo lavinimo mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Integracijos svarba ir nauda
Kiekviena šeima turi teisę pati nuspręsti, ar jos vaikui geriausia būti ugdomam specialiojo ugdymo įstaigoje kartu su vaikais, turinčiais panašių sutrikimų, ar kartu su tipiškos raidos bendraamžiais. Tai yra svarbus ir atsakingas sprendimas. ŠŠiuo metu Lietuvoje ne visos bendrojo ugdymo įstaigos yra tinkamai pasirengusios kokybiškai ugdyti vaikus, turinčius didelių sutrikimų. Tai lemia kelios priežastys: finansavimo trūkumas, visuomenės nepakankamas pasirengimas priimti kitokius vaikus, informacijos stoka tėvams ir pedagogų nepakankamas pasirengimas dirbti integruotose grupėse ar klasėse.
Tačiau Lietuvoje jau yra puikių pavyzdžių, kai neįgalūs vaikai yra sėkmingai ugdomi kartu su sveikaisiais bendraamžiais. Statistikos duomenys rodo, kad integracija Lietuvoje vyksta, tačiau vis dar egzistuoja platus specialiųjų įstaigų tinklas. Nemažai jose ugdomų vaikų galėtų būti integruoti į bendrojo ugdymo įstaigas kartu su savo bendraamžiais. Tai suteiktų jiems galimybę įgyti bendravimo su kitais vaikais įgūdžių. Dalyvaudami bendroje veikloje su sveikaisiais, neįgalūs vaikai pradeda geriau vertinti save. Tyrimai rodo, kad specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie vaikystėje buvo ugdomi kartu su sveikais bendraamžiais, užaugę sėkmingiau integruojasi į visuomenę. Šeimos, kurių specialiųjų poreikių turintys vaikai sėkmingai integruoti į bendrojo ugdymo klases ar grupes, jaučiasi mažiau vienišos.
Integravimo nauda vaikams, šeimoms, mokytojams ir bendruomenei
- Vaikams: socialinių įgūdžių ugdymas, savivertės didinimas, geresnė integracija į visuomenę ateityje.
- Šeimoms: mažesnis vienišumo jausmas, didesnė parama ir supratimas.
- Mokytojams: profesinis tobulėjimas, naujų ugdymo metodų įvaldymas.
- Bendruomenei: tolerancijos ir įtraukties skatinimas, socialinės atsakomybės ugdymas.
Specialusis ugdymas ir jo poreikis
Specialiųjų poreikių vaikas apibrėžiamas kaip vaikas, kuris dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų gali ribotai dalyvauti ugdymo procese ir visuomenės gyvenime. Neįgalus vaikas visų pirma yra žmogus, todėl svarbu jį rengti gyvenimui. Nepriklausomai nuo vaiko negalios ar sutrikimo, jam reikia suteikti maksimalią pagalbą, siekiant plėtoti visas jo potencialias vystymosi galimybes.
Taip pat skaitykite: Šventė Gyvūnams Prieglaudoje
Specialusis ugdymas apibrėžiamas kaip specialiųjų poreikių vaiko mokymas, lavinimas ir vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant jo gebėjimus ir galias.
Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas
Specialieji ugdymosi poreikiai yra įvertinami, kai to pageidauja vaiko tėvai (globėjai) arba pedagogai, gavę raštišką tėvų (globėjų) sutikimą. Specialiuosius ugdymosi poreikius įvertina švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija arba pedagoginė psichologinė tarnyba. Specialiojo ugdymo komisija atlieka pradinį įvertinimą, o pedagoginė psichologinė tarnyba - nuodugnų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą.
Specialiojo ugdymo komisija sudaroma ir veikia ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Jeigu švietimo įstaigoje tokios komisijos nėra, dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo kreipiamasi į švietimo įstaigą aptarnaujančią pedagoginę psichologinę tarnybą. Nustačius, kad vaikui yra specialiųjų ugdymosi poreikių, jam gali būti skiriamas specialusis ugdymas.
Fizinis ugdymas ir jo svarba specialiųjų poreikių vaikams
Judėjimas yra būtina sąlyga vaiko organizmui augti ir normaliai vystytis. Dėl fizinių pratimų mokinio organizme vyksta daug teigiamų pokyčių. Pratimai pagerina galvos smegenų mitybą, ramina ir stiprina nervų sistemą, gerina nuotaiką ir didina darbingumą.
Atliekant fizinius pratimus, širdis dirba energingai, todėl jos raumuo geriau formuojasi ir stiprėja. Širdies susitraukimai tampa stipresni ir retesni, todėl sportuojančio žmogaus širdis dirba ekonomiškiau. Fiziniai pratimai pagerina kraujotaką ir padidina cirkuliuojančio kraujo kiekį.
Taip pat skaitykite: Gimdymo namų apžvalga
Taip pat labai pakinta kvėpavimo sistema. Pagrindinis šios sistemos uždavinys - aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dioksidą. Treniruoti asmenys padidėjusį organizmo deguonies poreikį tenkina giliau ir ritmiškiau kvėpuodami. Fiziniai pratimai pagyvina kvėpavimą, padidėja žmogaus krūtinės apimtis, gyvybinė plaučių talpa, kvėpuojamų raumenų jėga ir kvėpavimo pajėgumas.
Fiziniai pratimai gerina raumenyse vykstančius medžiagų apytakos procesus. Raumenyse išsiplečia daugiau kapiliarų, todėl jie geriau aprūpinami maisto medžiagomis. Dėl to pagerėja raumenų funkcija, didėja jų apimtis, elastingumas, susitraukimo greitis ir jėga. Treniruotame raumenyje visi biocheminiai procesai vyksta efektyviau ir ekonomiškiau. Raumenys sudaro apie 35-40 proc. kūno masės. Dėl ilgo neveiklumo prasideda raumenų atrofija, raumenų skaidulos plonėja, vystosi jungiamasis ir riebalinis audinys, mažėja susitraukimų jėga ir bendras darbingumas.
Sistemingai atliekami fiziniai pratimai gerina sąnarių, sausgyslių ir raiščių funkciją, didėja sąnarių judesių amplitudė. Ypač sustiprėja augančio vaiko kaulai, jie geriau atlaiko išorės poveikį ir rečiau lūžta. Reguliarios kūno kultūros pratybos tobulina organų bei sistemų funkciją: gerėja virškinimas, bendra medžiagų apykaita, geriau veikia išskiriantieji organai ir vidaus sekrecijos liaukos.
Minėtas teigiamas kūno kultūros poveikis pasireiškia tada, kai fiziniai pratimai atliekami metodiškai tinkamai ir atitinka adekvatų fizinį krūvį. Per didelis fizinis krūvis arba sudėtingi fiziniai pratimai gali sveikatą pabloginti. Fiziniai pratimai ypač svarbūs silpnesnės sveikatos vaikams, kurie paprastai mokyklose priskiriami specialiajai medicininei fizinio pajėgumo grupei. Specialiai pritaikyta kūno kultūra stiprina tokių vaikų organizmą ir skatina gerą fizinį vystymąsi, bei padeda net tais atvejais, kai medikamentinis gydymas būna bejėgis. Pavyzdžiui, galima ištaisyti laikysenos defektus ir stuburo deformacijas (skoliozę, lordozę), panaikinti arba sumažinti sąnarių nepaslankumą po traumų, paralyžių, kompensuoti kai kuriuos širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitų sistemų sutrikimus. Mokslininkų įrodyta, kad fiziniai pratimai ir grūdinimasis yra svarbios įvairių sutrikimų gydymo profilaktikos priemonės.
Kūno kultūros uždaviniai
Kūno kultūros uždaviniai yra ne tik įtvirtinti reikiamas žinias, fizinius gebėjimus, ugdyti fizines galias, bet ir stiprinti moksleivių sveikatą, teikti korekcinę pagalbą. Taigi kūno kultūros mokytojai turi padėti moksleiviams ugdyti taisyklingą laikyseną - mokyti tiesiai laikyti nugarą, taisyklingai kvėpuoti, pamokų metu taikyti koreguojančius fizinius pratimus.
Taip pat skaitykite: Pramogos vaikų šventėms
Laikysena ir jos korekcija
Laikysena - tai individuali įprastinė kūno padėtis judant ir nejudant. Ją lemia fiziologinės kreivės, kurios priklauso nuo įvairių kūno dalių svorio ir raumenų jėgos. Laikysena - tai ne tik harmoningas žmogaus išsivystymas, bet ir gera sveikata bei grožis.
Tačiau apie 25-30 proc. mokyklinio amžiaus vaikų tarpe vyrauja netaisyklingos kūno laikysenos defektai, įvairūs regėjimo sutrikimai, retesni plokščiapėdiškumo atvejai ir labai reti klausos defektai.
Laikysenos sutrikimai
- Susikūprinimas, gunktelėjimas arba kifozė: padidėjęs krūtininės stuburo dalies išlinkimas.
- Lordozinė arba lordozė: padidėjęs juosmeninės stuburo dalies išlinkimas.
- Skoliozė: stuburo iškrypimas nuo statmenos tiesiosios į šonus, pasisukus apie savo ašį.
Taisyklinga laikysena priklauso nuo raumenų, jų harmoningo išsivystymo. Raumenų svoris sudaro apie 24 proc. viso kūno svorio. Jei raumenys silpni, greitai pavargstama. Negalėdamas ilgai išbūti vienoje padėtyje, vaikas ją keičia kita, dažnai netaisyklinga. Laiku neperspėjus, netaisyklinga padėtis tampa įprastine laikysena. Nekreipiant į tai dėmesio, krūtinės ląsta susiaurėja, suplokštėja, net įdumba. Menčių kampai atsikiša ir atitolsta nuo stuburo, jų aukštis abiejose pusėse pasidaro nevienodas. Nugara palinksta, pasidaro apvali. Tiesiamieji stuburo raumenys persitempia ir susilpnėja, priekiniai lenkiamieji krūtinės ląstos raumenys ir raiščiai sutrumpėja, pečiai palinksta pirmyn.
Laikysenos formavimo principai
Svarbu žinoti, kad mokytojams nekeliamas uždavinys išgydyti skoliozę. Tai daroma gydymo įstaigose. Esant laikysenos sutrikimams, gydytojai dažnai rekomenduoja moksleiviui lankyti specialias kūno kultūros grupės pamokas. Su šiais vaikais dirbama pagal atskirą programą. Jeigu mokykloje nėra specialiųjų grupių, šiems moksleiviams su sveikatos sutrikimais tenka lankyti kūno kultūros pamokas.
Norint patikrinti laikyseną, reikia atsistoti prie vertikalios plokštumos (prie sienos ar durų), liesti ją pakaušiu, mentėmis, sėdmenimis, blauzdomis ir kulnais. Tada pasitempti aukštyn taip, kad apatinė smakro riba būtų lygiagreti grindims. Žengus žingsnį pirmyn pasitikrinti, ar laikysena liko ta pati. Tokią laikyseną reikia išlaikyti stovint, sėdint ir einant.
Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, dažniausiai ji susiformuoja dėl netinkamos aplinkos, kuomet vaikas sėdi ant ūgiui nepritaikytų suolų ir kėdžių, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka vaiko amžiui būtinų morfologinių ir fiziologinių ypatumų. Taisyklinga kūno laikysena sudaro optimalias sąlygas krūtinės ląstos, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi bei veiklai. Todėl laikysenos formavimusi bei stuburo vystymosi profilaktika turi būti rūpinamasi nuo pat vaikystės.
Įgimti stuburo iškrypimai pasitaiko retai - tik apie 6%. Jie dažniausiai susidaro esant silpniems nugaros raumenims ir veikiant nepalankiems aplinkos faktoriams: kreivai sėdint prie stalo, sėdint prie per didelio ar per mažo stalo, kai stalas ar kėdė nepritaikyti vaiko ūgiui, nuolat nešiojant portfelį ar krepšį ta pačia ranka arba ant vieno peties.
Priemonės taisyklingai laikysenai formuoti
Formuojant taisyklingą vaiko kūno laikyseną ar koreguojant jos defektus, nuolat taikomos profilaktinės higieninės priemonės. Šiuo tikslu rytinės gimnastikos metu naudotini pratimai, kurie praplečia krūtinės ląstą, suartina mentes, stiprina ilgųjų nugaros ir pilvo preso raumenų susitraukimus. Pratimai atliekami ne tik stovint, bet ir gulint ant nugaros, ant pilvo, keturpėsčia.
Esant susiformavusiam kūno laikysenos defektui, be minėtų bendrų profilaktinių priemonių, rekomenduojami specialūs fizinės kultūros užsiėmimai 2-3 kartus per savaitę, parenkant proceso progresavimą stabdančius arba koreguojančius pratimus. Pavyzdžiui, jeigu vaikas susikūprinęs, jam reikėtų atlikti tokius pratimus, kurie padeda ištiesinti kūną stuburo judesiais krūtinės srityje. Jei nukarę pečiai, skirtini įvairūs rankų pratimai (kėlimas į viršų, priekį, šonus). Esant labai išsikišusioms mentėms, efektyvūs pečių sukamieji judesiai, rankų judesiai atgal ir į viršų, o taip pat siekiant pakaušį gulomis ant pilvo. Koreguojant lordozę, rekomenduojami pratimai, stiprinantys pilvo raumenis. Pavyzdžiui, gulint ant nugaros, pakaitomis kilnojamos ištiestos kojos arba iš gulimos padėties pereinama į sėdimą. Esant nepakenkamai išreikštiems stuburo fiziologiniams linkiams (tiesi laikysena), tinka intensyvūs pratimai su lengvu krūviu, įtraukiant visas raumenų grupes (0,5-1 kg svorio hanteliai).
Gydant skoliozę, rekomenduojami pratimai, gerinantys kvėpavimo funkciją, stiprinantys pilvo ir nugaros raumenis, plečiantys deformuotą krūtinės ląstą. Pavyzdžiui, vaikas, paguldytas ant išgaubto krūtinės ląstos šono, pakišus po juo velenėlį, atlieka rankos judesius į šoną ir į viršų (praplečiama krūtinės ląsta įgaubtoje pusėje). Skolioze sergantiems vaikams labai tinka plaukimas, įvairūs pusiausvyros pratimai, o taip pat pasyvi korekcija masažu (silpniems vaikams).
Pratimai turi būti atliekami individualiai namuose ar grupėmis, organizuojant specializuotus užsiėmimus po 35-45 minutes, 3-4 mėnesius per metus. Vaikams su šiais sutrikimais mankštinti netaikomi pratimai kybant, liemens lenkimas žemyn (dar labiau ištempia ir taip ištįsusius nugaros raumenis), išsilenkimai atgal, galvos užvertimai atgal, taip pat reikėtų vengti kūlversčių, stovėsenos ant menčių, šuolių. Patartina atsisakyti gimnastikos pratimo “tiltelio” net visiškai sveikiems mokiniams, nes ne visų vaikų yra vienodas stuburo lankstumas atgal. Besistengiant atlikti šį pratimą, galima sutraumuoti tarpslankstelinius diskus, pertemti nugaros raiščius. Laikyseną teigiamai formuoja plaukimo, pusiausvyros ir kai kurie tempimo pratimai. Būtini nugaros, pilvo ir pečių juostos raumenų stiprinimo pratimai, naudojant gimnastikos lazdas, nesunkius svarmenis, kamuolius.
Jogos gimnastika
Jogos gimnastika - tai specialūs fiziniai ir kvėpavimo pratimai, kurie ugdo valią ir moko derinti kvėpavimą su judesiais. Jogos pratimai yra tam tikros pozos (asanos), kurios atliekamos stovint ant kojų, galvos, sėdint, klūpant ar gulint. Tuo metu įtempiami ir atpalaiduojami raumenys.
Mokymo namuose teoriniai aspektai
Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, samprata
Šiame skyriuje aptariama vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, samprata, vaikų raidos ypatumai namuose, sutrikimų grupių klasifikacija ir protinių atsiliekimų įvertinimas bei mokymas namuose.
Specialiųjų ugdymo poreikių įvertinimas ir tenkinimas namuose
Šiame skyriuje nagrinėjamas protinių atsiliekimų įvertinimas, specialių poreikių klasifikacija, protinių sutrikimų turinčio vaiko integracijos ypatumai, specialiųjų poreikių vaikų, turinčių kompleksinių sutrikimų, mokymo namuose analizė, individualizuotas įvertinimas namuose, šeimos narių reikšmė tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius ir tėvų įtraukimas į vaikų specialiųjų ugdymo poreikių įvertinimo ir tenkinimo procesą. Taip pat aptariamas ugdytinių įtraukimas į specialiųjų ugdymosi poreikių pažinimo ir tenkinimo procesą.
Specialiųjų poreikių vaikų, turinčių kompleksinių sutrikimų, mokymo namuose organizavimo praktiniai ypatumai
Šiame skyriuje aptariami specialiųjų poreikių vaikų, turinčių kompleksinių sutrikimų, mokymo namuose tyrimai ir darbo pakeitimo garantijos.
tags: #atviru #visiems #vaikams #grupiu #kurimas #specialiuju