Jūratė Miliauskaitė - populiari dainų kūrėja, atlikėja, muzikos pedagogė, interjero dizainerė ir mama. Jos kelias muzikos pasaulyje prasidėjo Mažeikiuose, tęsėsi Klaipėdoje ir galiausiai atvedė į Kauną, kur ji jau daugiau nei tris dešimtmečius gyvena ir kuria. Šiame straipsnyje panagrinėsime J. Miliauskaitės gyvenimo ir kūrybos etapus, pradedant vaikystės prisiminimais ir baigiant dabartine veikla.
Vaikystė ir muzikinės karjeros pradžia
Jūratė Miliauskaitė užaugo Mažeikių senamiestyje, kur prabėgo jos vaikystė. Kalbantis su J. Miliauskaite apie praeitį, muzikinės karjeros pradžią, teko prisiminti ir „istorines“ vietas, tarp jų - ir senamiesčio parką, kur vaikystėje grybauta, o vėliau ne kartą dainuota. Ir Vasaros teatre, vėliau pavadintame „drambline“, ir parko stadione.
1983 m. J. Miliauskaitė baigė Mažeikių I-ąją vidurinę mokyklą (dabar M. Račkausko gimnazija). Muzikiniai gebėjimai atsiskleidė anksti - ji lankė Mažeikių muzikos mokyklą, kurioje baigė fortepijono klasę, be to, du metus mokėsi groti fleita. Savo malonumui ji dar mokėsi groti bosine ir akustine gitaromis, mušamaisiais. 1980 ir 1982 m. „Dainų dainelės" konkursuose tapo diplomante.
Muzikinės karjeros pradžia siejama su estradinės muzikos ansambliu, kuriam vadovavo tuometinis muzikos mokytojas Antanas Dargis (grupės „Sekmadienis" įkūrėjas ir vadovas). Daugelis muzikantų buvo iš tos mokyklos arba kaimyninės. Juos subūrė mokytojas Antanas Dargis, suradęs kiekvieną, „susižvejojęs“ per pamokas, perklausas, choro repeticijas, pasirengimus populiariajai „Dainų dainelei“.
Jūratė buvo viena iš ištikimiausių muzikai, vadovui, ansambliui. 1987 m. ji baigė Valstybinės Konservatorijos Klaipėdos fakultetuose estradinės muzikos katedroje džiazo vokalo specialybę.
Taip pat skaitykite: UAB "NT Market" straipsnis
Debiutas ir grupė "Sekmadienis"
1987 m. kartu su grupe „Sekmadienis” J. Miliauskaitė debiutavo festivalyje „Baltijos jaunystė”, kuriame pelnė du įvertinimus - kaip jauniausia atlikėja ir žiūrovų simpatijų prizą. 1988 m. J. Miliauskaitė atstovavo Lietuvą tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse „Jurmala 88”. Vėliau su grupe „Sekmadienis” dažnai koncertuodavo masiniuose koncertuose „Rudens paradas", „Debiutai" ir kt.
„Sekmadienio“ gimimas tiesiogiai susijęs su Jūrate. Dabar kai kas šią grupę pavadina legendine, tačiau Jūratė nelinkusi sutikti su tokiu epitetu. Aštuoniolikos metų sukaktį šiemet švęsiančioje grupėje kažkada koncertuodavo šeši ar septyni muzikantai, dabar jau kuris laikas „Sekmadienis“ - tik du atlikėjai.
Grupė „Sekmadienis“ buvo labai populiari. Galima sakyti, kad jis gimė tuometinėje Mažeikių pirmojoje vidurinėje. „Sekmadienis“ išliko būtent todėl, kad ir ji, ir vadovas turėjo kitų užsiėmimų.
2017-aisiais grupė „Sekmadienis“ atšventė savo 30-ąjį jubiliejų. Kalbėdama apie bėgančius metus pašnekovė neslėpė, kad jie padarė didelę įtaką tiek atlikėjams, tiek pačiam garsui. „Manau, kad pasaulinė muzika padarė didelę įtaką lietuviškai. Keitėsi laikai, muzika skaitmenizavosi. Kai mes pradėjome groti, viskas gimdavo melodiniu pagrindu su realiais instrumentais, o tik vėliau bandydavai atitaikyti tinkamą tembrą, muzikos užuomazga būdavo visai kitokia. Šiuo metu yra labai daug talentingo jaunimo, kuris dainuoja žymiai geriau, nei vyresnioji karta. Bet visgi atlikėjai pasidarė vienodi… Visgi smagu, kad jau mokykloje tie vaikai geba gerai dainuoti“, - teigia moteris.
Solo karjera ir pedagoginė veikla
Nuo 1994 m. J. Miliauskaitė moko dainavimo vaikus Kauno m. A. Kačanausko MM estradinio dainavimo skyriuje ir vadovauja Lietuvoje gerai žinomai vaikų grupei “Linksmasis Do”. 2000 m. balandžio 28 d. įkūrė dar vieną vaikų šou grupę „Saulės vaikai”, kurios solistės skina laurus tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Scenos legenda: Jūratė Onaitytė
J.Miliauskaitė rengia išskirtinį koncertinį turą po Lietuvą, kuriame pristato autorinį akustinės muzikos albumą „Keliaujanti laike“. Tai - septintas jos solinis albumas, išleistas ir kompaktine, ir viniline plokštele.
J. Miliauskaitė per metus nesurengia daugybės pasirodymų - dažniausiai vasarą dainuoja asmeninėse ir bendruomenių šventėse. Kartais žmonės tarsi iš meniu renkasi, kokias atlikėjos dainas norės išgirsti. Dabartiniai atlikėjos koncertai yra kur kas kitokie nei buvo anksčiau. Dabar atlikėjos balsą lydi tik gyva akustinė muzika, o ir dainos, kaip sako pati J. Miliauskaitė, prasmingesnės.
Ji - muzikos mokytoja, kuri 2019 metais buvo išrinkta geriausia tarp Lietuvos mokytojų. „Iš tikrųjų nežinau, kokią įtaką darau vaikams. Kartais tėvai paskatina vaikus, bet dažniausiai vaikai patys nori muzikuoti. Be abejo, aš jiems darau kažkokią įtaką, nes kartu praleidus 8 metus tampu jų muzikinio kelio dalimi. Kai vaikai įgauna muzikinius pagrindus, paauglystėje jie jau gali rinktis, kokia muzika jiems artimesnė, kokius žanrus nori dainuoti. Vaikiškame amžiuje, ką jie dainuos, priklauso nuo mokytojo, o šiuo atveju - nuo manęs. Aš labai daug kuriu vaikams - pati darau repertuarą, programą vaikams, apie 90 proc. sudaro mano pačios kūryba. Laikausi tokios koncepcijos, kad vaikai turi dainuoti vaikišką muziką. Aš nesu už tai, kad 6-7 metų vaikas dainuotų angliškus tekstus, kurie skirti tik suaugusiems žmonėms. Mano kolektyvai irgi dainuoja tik vaikišką muziką. Bet su solistais yra individualiai - turiu solistę, kuriai dabar yra 14 metų, o ji pas mane pradėjo dainuoti 9-erių, bet vaikiškų dainų pas mane ji ir nedainavo. Labai priklauso nuo to, kokią muziką kabina vaikas, kokią išveža savo balsu. Įdomiausia, kad dirbant su vaikais nėra vienos formulės - naujam solistui neišeina duoti kito solisto programos.
Jūratė pasakoja, kad pramoginės muzikos vokalas savyje talpina įvairiausius žanrus: ir šiuolaikiniams muzikos stiliams pritaikytas liaudies dainas, ir džiazinę muziką, ir kokybišką populiariąją muziką, ir daugelį kitų. Vis tik, nors pramoginė muzika pasižymi savo įvairove, mokytoja įsitikinusi, kad vokalo pagrindai - visur vienodi. „Pagrindai nesiskiria. Tai yra kvėpavimas, vokalo pozicija, garso jungimas su kvėpavimu, vokalinio aparato vystymas, garso intonacijos valdymas, dainavimo ir klausos koordinacija. O kai užvedi vaikus ant kelio, supažindini su žanrais, prasideda įvairūs niuansai. Tiesa, pramoginė muzika turi ir išskirtinumą - labai stiprią ritmiką“, - sako ji. Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokykloje įgyvendinama ir šokio programa, o, pasak J. Miliauskaitės, būtent sceninis judesys yra neatsiejamas nuo pramoginės muzikos. „Nebūtina demonstruoti šokio viražų, tačiau laisvumas, atsipalaidavimas, judesio štrichai, vaizdas yra labai reikalingas. Reikia žiūrovą dominti. Be to, šokis neatsiejamas nuo emocijos, žinutės, kuri yra siunčiama su kūriniu. Tai labai džiaugiuosi, kad pas mus įvedė choreografiją. Pastebiu, kad vaikai daugiau laisviau visą juda“, - džiaugiasi ji.
Jos teigimu, agresija ar pakeltas tonas niekada nesulaukia teigiamų rezultatų: reikia gerbti vaiką kaip asmenybę ir pagarbą tinkamai rodyti. „Žinoma, pagrindinis motyvacijos šaltinis yra pagyrimas. Jeigu kažko nori, „spaudi“ iš vaiko, būtina jį motyvuoti, girti. Galima sugalvoti kažkokias motyvacines priemones: pažymį, gerą žodį, šypseną ar personalinę užduotėlę. Aš laikausi principo, kad vaikas. Išėjęs iš pamokos, turi norėti sugrįžti. Kaip tai padaryti? Kaskart tai labai individualu. Bet, žinoma, tu turi būti ir stipri ranka, kuri žino, ko nori, ir veda vaiką į priekį, rodo pavyzdį, siekiamybę“, - kalba vokalo mokytoja. Itin atsargiai reikia elgtis su kritika, mat neatsargiai išsakyta, ji gali sužeisti vaiką taip, kad jis nebenorės muzikuoti. „Nei vienas nėra tobulas - mokytojas taip pat. Būna, kad ir pedagogai suklysta, jiems gali išsprūsti ir koks grubesnis ar tiesmukiškos kritikos žodis. Tad stengiesi stebėti save, kad nepadarytum kažko panašaus. Pas mane ateina įvairių vaikų - būna ir labai tylių, ir cholerikų. Stengiuosi juos suprasti, priimti tokius, kokie yra. Jeigu sakomas kritikos žodis, tai reikia daryti atsargiai. Vaikas po griežtesnio žodžio gali visai užsidaryti, o po to iškyla nepasitikėjimo savimi grėsmė. Mokytojas yra žmogus, kuris turi padėti užauginti tuos sparnus, kad vaikas nebijotų parodyti savęs, būti unikalus ir suprastų, kad asmenybės išskirtinumas yra pats grožis“, - įsitikinusi Jūratė Miliauskaitė.
Taip pat skaitykite: Biografinis straipsnis: Jūratė Andrijauskienė
Paklausta, kaip sekėsi vokalo mokyti karantino laikotarpiu, mokytoja pripažįsta, kad buvo išties nelengva. „Soliniame dainavime problemų yra mažiau. Mes naudojome „Zoom“ programėlę - aš išsiųsdavau dainavimo pratimus, kūrinius, jie patys pasileisdavo, dainuodavo, o aš išsakydavau pastabas. Tai ganėtinai neblogai viskas vyko. Sudėtingesnė situacija yra su su grupiniu dainavimu. Internetu virtualiai nėra įmanoma dainuoti sinchroniškai. Tad teko daugiau dėmesio skirti kiekvienam grupėje, suteikti galimybę padainuoti po vieną", - patirtimi dalijasi J. Miliauskaitė. Kita vertus, buvo stiprinamos solinės vaikų vokalo pozicijos. „Siųsdavau užduotėles, kurias vaikai įrašinėdavo namuose, kad ir su telefonu. Tada jie man jas siųsdavo, aš perklausydavau, užsirašydavau pastabas ir pamokos metus mes klausydavome, analizuodavome. Po pavasarinio karantino vaikai buvo gana laimingi. Kadangi solinio dainavimo jie mokosi tik vyresnėse klasėse, tai tuo laikotarpiu kiekvienas galėjo pasireikšti ir išgirsti save, iškelti sau kažkokį iššūkį. Tai šiek tiek padidino pasitikėjimą savimi“, - priduria ji.
10 metų gyvuojanti vaikų grupė "Linksmasis Do" įkurta A. Kačanausko muzikos mokykloje. Kolektyvas yra tapęs "Dainų dainelės" (2002 ir 2004 m.) laureatu, tarptautinių konkursų prizininku. Pirmąsias vietas "Linksmasis Do" yra pelnęs festivaliuose "Kaunas 2002" ir "Kalėdų Karalystė - 2002", grupė nuolat dalyvauja tokiuose festivaliuose kaip „Birštonas Jazz", "Kaunas Jazz", „Junior Jazz" dalyviai. Festivalyje „Laumės Juosta", kur taip pat nuolatos dalyvauja, 2000 m. grupė buvo pripažinta Geriausiu metų kolektyvu. Vaikų grupė yra išleidusi net aštuonis albumus, nusifilmavusi įvairiausiose televizijos laidose bei autoriniuose vaizdo klipuose.
Vaikų šou grupė "Saulės vaikai" atšventė tik penktąjį gimtadienį, tačiau irgi gali pasigirti daugybe laimėjimų. Saulės vaikai yra dalyvavę įvairiuose konkursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 2001 m. kolektyvas konkurse "Pop kopėčios" laimėjo pirmąją vietą, 2003-iaisiais - 2- ąją. Šis J.Miliauskaitės vadovaujamas kolektyvas užaugino nemažai žvaigždžių, iš kurių, tikimės iššaugs talentingi dainininkai. Ryškiausios "Saulės vaikų" jaunosios atlikėjos Lina Jurevičiūtė ir Eglė Petrikaitė yra užėmusios prizines vietas daugybėje konkursų ne tik Lietuvoje, bet ir tokiose šalyse kaip Ispanija, Rusija, JAV, Italija, Vokietijoje ir kitose. Kadangi darbas su vaikais užima 95 proc. "darbingo" laiko, tad jos pačios muzikinei karjerai jo lieka nebedaug. Pati ji jau senokai nebevažinėja į koncertinius turus, tačiau kasmet aplanko didelę dalį Lietuvos didžiųjų koncertinių salių su vaikų kolektyvais. "Stengiuosi, kad žmonės manęs nepamirštų - pasirodau klubuose, įvairiuose masiniuose renginiuose, TV projektuose. Žodžiu, stengiuosi būti visur, kur reikalinga aš ir mano muzika", - sako atlikėja.
Jūratė prisipažįsta nemėgstanti rengti vaišių, tačiau norinčiųjų ateiti į svečius tai neatbaido. „Būna, paskambina man ir sako: rengiamas vakarėlis Prancūzų gatvėje, visko yra, jau važiuojam, ar tu norėsi dalyvauti?“ - pasakoja Jūratė ir paaiškina, kad Prancūzų gatvė - tai jos namų adresas. Susirinko būrin keturios dainuojančios moterys. „Buvo smagus šiltas vakaras, sėdėjome prie stalo kiemelyje, gėrėme vyną. Paskui prasidėjo dainos ir prisiminimai Išsinešėme kompiuterį, pasiėmėme gitarą ir padainavome. Gal tas susitikimas ir būtų likęs užmaršty, jei ne Gintarė, kuriai paskambino iš televizijos ir paklausė, gal ši žinanti kokių nors pikantiškų naujienų. Gintarė, pasak Jūratės, be didelių skrupulų gali ką nors sugalvoti „for fun“ (dėl juoko - aut. past.), tad pripasakojo, kad keturios dainininkės buriasi lyg į ansamblį, lyg į eksmažeikiškių klubą, rengia bendrus projektus… Visa tai plačiai nuskambėjo. Net atgarsių susilaukta. „Padainavome“, - sako Jūratė. Ir priduria, kad visiškai neblogai. Kad ir kaip būtų, visos profesionalės.
Kūryba ir pomėgiai
Jūratė yra baldų ir interjero dizainerė, baigusi Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutą. Čia įgijo grafinio dizaino specialybės bakalaurą, o vėliau - grafinio dizaino specialybės magistro kvalifikacinį laipsnį.
Taip pat Jūratė - mama. Vienas iš jos sūnų serga autizmu. J.Miliauskaitė-Laurinaitienė sako, kad būtent šio sūnaus gimimas ir sugrąžino ją prie tapybos. „Piešiau ir anksčiau. Nuo penktos klasės lankiau dailės būrelį, tačiau sakydavau, kad tapytoja nebūsiu ir netapysiu. Tapyba sugrįžo tada, kai gyvenime atsirado sunkumai ir taip bandžiau ieškoti meditacijos. Atrodo, kad ieškai, kaip palengvinti savo mintis, kaip iš savęs išlaisvinti problemas. Tapyba mano gyvenime buvo tarsi sprogimas, o prieš 20 metų kurti eskizai tapo paveikslais“, - šypteli pašnekovė.
Šeimoje auga du sūnus, autizmu serga jaunesnysis - jam devyneri metai. Tačiau tiesa yra ir tai, kad išbandymai nėra siunčiami bet kam, o tiems, kurie stiprūs juos įveikti: „Gal ir taip. Imi vertinti, kas gyvenime yra svarbu Šeimoje gimęs toks kūdikis pamokas užduoda ir tėvams, o šių pareiga - jas išmokti. „Atsiranda kitokios vertybės. Kai atgaminau tapybos įgūdžius, šalia manęs ėmė piešti ir sūnus. Jaučiu, kaip tapyba mane išlaisvina. Galiu dirbti iki nakties, tačiau atėjus rytui suprantu, kad pabundu tarsi išsivaliusi. Kartais žmonės stebisi, kaip tiek visko spėju. Ne tik dirbu, tapau, tačiau kuriu ir marškinėlių kolekcijas. Jei nori, veiklos sau gali atrasti daug. Žmonės skundžiasi: kaip susitvarkyti su savimi? Tai atsakymas būtų paprastas: taip, kaip tu gali save realizuoti“, - kalbėjo moteris. O kai labai nori, laiko užtenka viskam. Be to, džiugina kiekviena diena, kai matai, jog vaiko raida žengia pirmyn. „Tada tu pradedi vertinti, kas tau gyvenime yra svarbu. Ar tau svarbu dirbti ir uždirbti, nors tu nematai augančių vaikų? Ar svarbiau daugiau laiko skirti jiems? Suvoki, kad buvimas su vaikais jiems atneša didelį džiaugsmą. Pinigai laimės neatneš. Žinoma, jų reikia - reabilitacijoms, raidos centrams ir panašiai. Kartais juokaujame, kad mūsų vaikas, kalbant apie investicijas, yra vaikščiojantis automobilis“, - juokėsi J.Miliauskaitė-Laurinaitienė.
Tuo tarpu atgaivą moteriai teikiantis tapymas puikiai papildė jos, kaip interjero dizainerės, veiklą, o klientai, kartu su dizaino paslauga, užsisako ir paveikslą. Arba paprašo jį nutapyti. Beje, siužetų idėjų ir pavadinimus paveikslams, būna, sugalvoja ir jos vyras. Kaip sako pati, ne tik gyvenime, tačiau ir kūryboje sutuoktinis yra jos pagalbininkas.
Jūratė yra dalyvavusi ir parodoje, o savo darbus pristato ir kitose - alternatyviose - erdvėse. Netrukus jos paroda bus eksponuojama viename Kauno salone Šančiuose, kuris prekiauja grindimis. Mat pradedantiesiems dailininkams sunku patekti į meno galerijas, tad tokios erdvės tampa alternatyva.
Muzika lydi J. Miliauskaitę ir darbe. J. Miliauskaitė pripažįsta, kad būna akimirkų, kai nuo muzikos pavargsta: „Kartais skauda širdį, kad grįžus iš pedagoginio darbo namo ir pasižiūrėjus į gitarą nesinori nieko su ja daryti. Bet tuomet ir neverčiu savęs, pasižiūriu filmą, tvarkausi, darau jogą, ieškau seminarų ar dar ką nors“, - sako ji. Paklausus, o kas jos gyvenime slypi už muzikos, moteris juokiasi, kad ten lieka visa gyvenimiška buitis: „Už muzikos lieka gyvenimas ir buitis, laisvalaikis, lengvas sportas, pasivaikščiojimai miške, pasivaikščiojimai su šiaurietiškomis lazdomis, pasivažinėjimai dviračiu, užsiėmimai sodyboje, susitikimai su draugais, o prieš pandemiją ir kelionės. Bet tuo metu viduje vis tiek visada lyg kažkas sėdi ir žiūri, kad diena nepraeitų veltui. Aš esu kūrybos žmogus ir kuriu ne tik muziką. Praeitais metais įsirengiau namus, o tai irgi tam tikra kūryba. Kai esi muzikantas negali atskirti, kada muzika yra darbas, o kada tiesiog kūryba ar grojimas. Muzika nesideda į standartinį rėmą, kai eini į darbą ir dirbi nuo 9 iki 18 valandos“.
Gyvenimo pamokos ir vertybės
Šeimoje auga du sūnus, autizmu serga jaunesnysis. Tačiau tiesa yra ir tai, kad išbandymai nėra siunčiami bet kam, o tiems, kurie stiprūs juos įveikti: „Gal ir taip. Imi vertinti, kas gyvenime yra svarbu Šeimoje gimęs toks kūdikis pamokas užduoda ir tėvams, o šių pareiga - jas išmokti. „Atsiranda kitokios vertybės. Kai atgaminau tapybos įgūdžius, šalia manęs ėmė piešti ir sūnus. Jaučiu, kaip tapyba mane išlaisvina. Galiu dirbti iki nakties, tačiau atėjus rytui suprantu, kad pabundu tarsi išsivaliusi. Kartais žmonės stebisi, kaip tiek visko spėju. Ne tik dirbu, tapau, tačiau kuriu ir marškinėlių kolekcijas. Jei nori, veiklos sau gali atrasti daug. Žmonės skundžiasi: kaip susitvarkyti su savimi? Tai atsakymas būtų paprastas: taip, kaip tu gali save realizuoti“, - kalbėjo moteris.
O kai labai nori, laiko užtenka viskam. Be to, džiugina kiekviena diena, kai matai, jog vaiko raida žengia pirmyn. „Tada tu pradedi vertinti, kas tau gyvenime yra svarbu. Ar tau svarbu dirbti ir uždirbti, nors tu nematai augančių vaikų? Ar svarbiau daugiau laiko skirti jiems? Suvoki, kad buvimas su vaikais jiems atneša didelį džiaugsmą. Pinigai laimės neatneš. Žinoma, jų reikia - reabilitacijoms, raidos centrams ir panašiai. Kartais juokaujame, kad mūsų vaikas, kalbant apie investicijas, yra vaikščiojantis automobilis“, - juokėsi J.Miliauskaitė-Laurinaitienė.
Jūratė Miliauskaitė tiki, kad kiekviena diena turi būti kūrybiška, o su mokiniais ji yra pakeleivė. „Su mokiniais mes esame pakeleiviai. Ir turime būti dėkingi, kad kažką vieni iš kitų gavome, kad įvyko abipusiai mainai. Mano galva, kiekviena mūsų diena turi būti kūrybiška. Tu privalai per ją kažkiek patobulėti, kažko išmokti. Tie vaikai - taip pat mano kasdienės kūrybos, motyvacijos šaltinis. Tikiu, kad ir aš jiems. Todėl visuomet smalsiai stebiu, kaip jie gyvena toliau, kaip jiems sekasi muzikuoti, džiaugiuosi jų didesnėmis ar mažesnėmis pergalėmis (socialiniai tinklai dabar parodo daugiau už televizorių). Man smagu, kad kažkuriame gyvenimo etape aš irgi dalyvavau, atlikau kažkokį vaidmenį. O prisirišti? Cha… žinote tą posakį, kad net nuosavi vaikai mums nepriklauso.
Diskografija
- 1989 m. kartu su „Sekmadieniu” išleido ilgai grojančią (LP) plokštelę „Šauksmas”
- 1994 m. išleido pirmąjį savo solinį albumą „Mano vardas naktinė”
- 1996 m. - „Gandrai”
- 2004 m. - „Akis"
- 2005 m. - „Sekmadienis"
- 2008 m. - „Šauk mane vardu“
tags: #jurate #miliauskaite #vaikai