Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir permainų. Daugelis moterų nekantriai laukia pirmųjų požymių, signalizuojančių apie naują gyvybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kada pasireiškia ankstyviausi nėštumo požymiai, kaip juos atpažinti ir ką daryti, jei įtariate nėštumą.
Nėštumo pradžia ir pirmieji pojūčiai
Apvaisinimas - nuostabus ir stebuklingas reiškinys, kurio metu prasideda nauja gyvybė. Moters organizmas tarsi kužda jai apie vykstančius svarbius procesus ir laukiančias permainas. Akivaizdūs nėštumo požymiai, tokie kaip gimdos augimas ir mažylio judesiai, pasireiškia vėliau. Tačiau pirmosios nėštumo dienos ir savaitės gali prabėgti nepastebimai.
Kai kurios moterys yra ypač jautrios pokyčiams savo kūne ir gali pajusti ankstyvuosius požymius beveik iš karto. Priešingai, kitos moterys, įsitraukusios į darbus ir rūpesčius, gali sužinoti apie nėštumą tik nesulaukusios menstruacijų.
Kada atsiranda pirmieji nėštumo požymiai?
Pirmieji nėštumo požymiai paprastai pasireiškia per 1-3 savaites po apvaisinimo. Šie simptomai atsiranda dėl hormoninių pokyčių organizme, kurie prasideda iškart po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos gimdoje. Jeigu ciklas yra reguliarus, pirmieji požymiai dažnai pastebimi apie laiką, kai turėtų prasidėti menstruacijos.
Dažniausi ankstyvojo nėštumo požymiai
Nėštumo požymiai gali būti labai individualūs, tačiau yra keletas dažniausiai pasitaikančių simptomų:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Menstruacijų vėlavimas. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir lengviausiai atpažįstamų nėštumo požymių. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
- Krūtų pokyčiai. Krūtys gali tapti jautrios, patinusios, skausmingos ar pastebimai padidėti. Tai dažniausiai įvyksta dėl hormonų - estrogeno ir progesterono - poveikio. Krūtys labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta. Pokyčių priežastimi gali tapti žymus hormono prolaktino išsiskyrimas.
- Nuovargis. Daugelis moterų jaučiasi neįprastai pavargusios per pirmąsias nėštumo savaites. Šį simptomą sukelia progesterono lygio padidėjimas ir kūno prisitaikymas prie nėštumo. Dažniausiai pasireiškia kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos.
- Pykinimas (rytinis pykinimas). Pykinimas, kuris nebūtinai pasireiškia tik rytais, gali prasidėti praėjus 2-6 savaitėms po apvaisinimo. Šis simptomas atsiranda dėl hormoninių pokyčių ir jautrios virškinimo sistemos. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
- Dažnas šlapinimasis. Padidėjusi kraujo apytaka ir hormonų poveikis gali paskatinti dažnesnį šlapinimąsi. Dėl hormoninių pokyčių, o jie yra milžiniški, atsiranda padažnėjęs šlapinimosi noras. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
- Padidėjęs jautrumas kvapams. Daug moterų pastebi, kad pradeda itin stipriai reaguoti į kvapus, kurie anksčiau nekėlė jokių emocijų. Erzina ir tampa nemalonūs kai kurių maisto produktų kvapai. Maisto gaminimas virsta sudėtingu procesu būtent dėl šios priežasties. Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
- Nuotaikų svyravimai. Hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos nuotaikai - moterys gali jaustis labiau emocingos ar dirglios. Hormoniniai pokyčiai moters organizme gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą. Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
- Silpni kraujavimai ar tepimas (implantacinis kraujavimas). Implantacinis kraujavimas - lengvas tepimas, kuris atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Tai gali įvykti praėjus 6-12 dienų po ovuliacijos. Pasitaiko ne visada ir gali išmušti moterį iš vėžių. Tuo momentu, kai apvaisinta kiaušialąstė įsiskverbia į gimdos sienelę (7-tą ar 8-tą dieną po apvaisinimo), gali pasirodyti nežymių kraujo išskyrų. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Neretai moteris palaiko šias išskyras eilinėmis mėnesinėmis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta. Ir kitą mėnesį laukia kitų menstruacijų, palaikiusios ankstyvuosius nėštumo pradžios požymius, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimais. O nėštumas tuo metu tęsiasi lyg niekur nieko. Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
- Pilvo maudimas. Labai dažnai nėštukė jaučia pilvo maudimą, tokį kaip prieš artėjančias menstruacijas. Tai visiškai normalu ir pasikartosiu būna gana dažnai. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
- Apetito pokyčiai. Vienas pirmųjų nėštumo požymių - skonio pojūčių pasikeitimas. Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Arba atvirkščiai - kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais. Kartais šis požymis gali pasireikšti kaip padidėjęs alkio jausmas arba atvirkščiai - kaip dingęs apetitas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
- Bendras silpnumas. Pasireiškia kaip bendras jėgų netekimas, silpnumas, bendras mieguistumas. Paprastos užduotys atrodo labai sunkios ir neįvykdomos, nuolat norisi miego, moteris neretai ir išoriškai atrodo pavargusi, šiek tiek išblyškusi.
Kiti galimi požymiai
Kai kurios moterys taip pat gali patirti šiuos požymius:
- Pilvo pūtimas. Dėl hormonų pokyčių gali sulėtėti virškinimo sistemos veikla, sukeldamas pilvo pūtimą.
- Vidurių užkietėjimas. Sulėtėjęs virškinimas taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą.
- Galvos skausmai. Hormonų pokyčiai ir padidėjęs kraujo tūris gali sukelti galvos skausmus.
- Nugaros skausmai. Nugaros skausmai gali atsirasti dėl svorio padidėjimo ir laikysenos pokyčių.
- Kojų mėšlungis. Kojų mėšlungis dažniausiai pasireiškia antrame ir trečiame trimestre.
- Rėmuo. Hormonai gali atpalaiduoti vožtuvą tarp skrandžio ir stemplės, leidžiant skrandžio rūgščiai nutekėti ir sukelti rėmenį.
- Odos niežėjimas. Odos niežėjimą dažniausiai sukelia išsausėjusi oda ar egzema.
- Makšties uždegimai. Makšties uždegimai nėštumo metu dažnesni.
- Paštrėjusi uoslė. Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri.
- Teigiama nuojauta. Kartais moterys tiesiog jaučia, kad laukiasi.
Kada atlikti nėštumo testą?
Jei pastebėjote kelis išvardintus simptomus ir įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Jį geriausia atlikti po menstruacijų vėlavimo, kad rezultatas būtų patikimesnis. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l.
Klaidingi rezultatai
Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Klaidingai teigiamą rezultatą nėštumo testas parodo labai retai. Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Gavus teigiamą nėštumo testo rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.
Ką paklaus gydytojas?
Gydytojas apžiūrės, įvertins bendrą sveikatos būklę ir paklaus apie:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- Paskutinių mėnesinių datą.
- Ciklo reguliarumą.
- Ankstesnius nėštumus ir gimdymus.
- Esamas ligas ir vartojamus vaistus.
- Šeimos ligų istoriją.
Kaip pasirūpinti savimi nėštumo metu?
Sužinojus apie nėštumą, svarbu pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra ir koreguoti gyvenimo būdą:
- Subalansuota mityba. Vartokite daug vaisių, daržovių, grūdų ir liesų baltymų. Venkite perdirbto maisto, saldžių gėrimų ir didelio kiekio kofeino.
- Vitaminai ir mineralai. Gydytojas gali rekomenduoti vartoti vitaminus nėščiosioms, ypač folio rūgštį.
- Fizinis aktyvumas. Reguliarus fizinis aktyvumas yra naudingas tiek motinai, tiek kūdikiui. Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamų pratimų.
- Poilsis. Svarbu pakankamai ilsėtis ir miegoti.
- Venkite žalingų įpročių. Nerūkykite, nevartokite alkoholio ir narkotikų.
- Streso valdymas. Ieškokite būdų, kaip sumažinti stresą, pavyzdžiui, meditacija, joga ar pasivaikščiojimai gamtoje.
Partnerio vaidmuo nėštumo metu
Nėštumas - tai iššūkis ir džiaugsmas abiem partneriams. Svarbu palaikyti vienas kitą ir dalintis rūpesčiais. Partneris gali padėti:
- Emociškai palaikyti nėščiąją.
- Padėti namų ruošos darbuose.
- Lydėti į gydytojo apžiūras.
- Dalyvauti pasiruošime gimdymui ir kūdikio priežiūrai.
- Domėtis, kaip ji jaučiasi.
- Dalytis savo viltimis ir baimėmis - taip stiprinsite tarpusavio ryšį.
Kaip įvardyti ir išbūti jausmus nėštumo metu?
Svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)