Vaiko pinigai - tai valstybės teikiama finansinė parama šeimoms, auginančioms vaikus. Ši parama skirta padėti užtikrinti vaikų gerovę ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas augti. Lietuvoje vaiko pinigų mokėjimo tvarka nuolat kinta, siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko pinigų mokėjimui po 18 metų, kai vaikas tampa pilnamečiu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios sąlygos taikomos vaiko pinigų mokėjimui po 18 metų, kokie pokyčiai numatomi ir kaip veikia socialinės paramos sistema Lietuvoje.
Vaiko pinigų mokėjimo sąlygos iki 18 metų
Pagal įstatymą, vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama išmoka. Išmoka mokama kiekvienam vaikui iki 18 metų. Tačiau vėliau atsirado įstatymo pataisų ir išlygų.
Vaiko pinigai po 18 metų: sąlygos
Pagal įstatymą, vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant bendrojo ugdymo programą su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu BSI yra 70 eurų, tad vaiko pinigai yra 122,5 euro per mėnesį. O nuo kitų metų - turėtų būti jau 129,5 euro.
Išmokos mokėjimo trukmė
Vieni vaikai išmoką gauna tol, kol jiems sueis 18 metų, o kiti - net iki 5 metų ilgiau. Šiuo metu išmoka vaikui (vaiko pinigai) per mėnesį vidutiniškai gavo apie 517 tūkst. vaikų, iš jų 18 metų ir vyresni - apie 23,4 tūkst. asmenų.
Kodėl vieniems mokama ilgiau?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodė, kad vyresniems kaip 18 metų asmenims išmoka mokama iki tol, kol įgyjamas vidurinis išsilavinimas. Anot SADM, tokia tvarka yra įtvirtinta siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą ir įgis vidurinį išsilavinimą (t. y. gaus brandos atestatą), nepaisant to, ar tai daro anksčiau, ar vėliau. Taip pat išmoka vaikui mokama nevertinant nepilnamečio vaiko ar pilnamečio asmens gaunamų pajamų (iš darbinės veiklos).
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Ar galima gauti kartu su darbo užmokesčiu ar stipendija?
Pasirodo, kad vaiko pinigus galima gauti net kartu su darbo užmokesčiu ar stipendija.
Socialinės paramos pokyčiai Lietuvoje
Lietuvoje nuolat vyksta socialinės paramos sistemos tobulinimas, siekiant užtikrinti, kad parama būtų prieinama tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Ypatingas dėmesys skiriamas nepasiturintiems žmonėms, šeimoms, auginančioms vaikus, ir asmenims su negalia.
Lengvinamos paramos gavimo sąlygos
Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę, atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Tai reiškia, kad norint gauti socialinę pašalpą, nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje.
Parama šeimoms, auginančioms vaikus vieni
Lengvinamos socialinės pašalpos gavimo sąlygos ir šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Nustatoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas. Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo. Iki šiol minėtu atveju socialinė pašalpa buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.
Parama šeimoms, auginančioms vaikus su negalia
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus
Nurodoma, kad bus sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą. Bus mokama 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius. Iki šiol buvo mokama 3 mėnesius. Taip pat bus trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių, o papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo buvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Palankesni turto bei pajamų vertinimo kriterijai
Seimas priėmė ir pataisą 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti. Tai reiškia, kad vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių. 2026 m. patvirtintas VRP dydis sieks 233 Eur. Tuo tarpu šeimai vertinama būtų taip: vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP. Patvirtinta ir „Finansinė pagalvė“, kuri, teigiama, gelbės darbo netekusius, ligos ar nelaimės ištiktus asmenis. Siūloma, kad, pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 13 260 Eur (skaičiuojant, kai 2025 m. VRP - 221 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.
Šildymo kompensacijas mokės už didesnį plotą
Seimas pritarė 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui. Įstatyme nurodoma, kad jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose, - 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui. Jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose, - 90 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui. Taip pat įstatymas papildytas nauja nuostata, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems būsto, taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas būsto ploto normatyvas.
Visuomenei naudinga veikla ir užimtumo didinimo programos
Nuo kitų metų pasikeis ir visuomenei naudingai veiklai atlikti numatyta tvarka. Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, siūloma nustatyti, kad kiekviena savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose. Tuo tarpu visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.
Išmokos vaikui dydis
Pagal įstatymą, vaikams nuo gimimo dienos iki 18 m., jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant bendrojo ugdymo programą su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu BSI yra 70 eurų, tad vaiko pinigai yra 122,5 euro per mėnesį. O nuo kitų metų - turėtų būti jau 129,5 euro.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Papildoma parama šeimoms
Be pagrindinės išmokos vaikui, šeimoms taip pat gali būti skiriama papildoma parama.
Papildoma išmoka gausioms šeimoms ir vaikams su negalia
Primename apie papildomą 72,1 euro išmoką, kuri skiriama tam tikroms šeimoms, auginančioms vaikus. Išmoka skiriama iki vaikui sukanka 18 metų. Gausi šeima - tai šeima, kuri augina arba globoja tris ir daugiau vaikų. Vaikams su negalia ši išmoka skiriama taip pat nepaisant šeimos pajamų. Ji priklauso visais atvejais, kai vaikui nustatytas neįgalumo lygis. Pajamos skaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis. Svarbu žinoti, kad šeima, teikdama prašymą, pati apskaičiuoja savo pajamas ir įsipareigoja, kad pateikta informacija yra teisinga. Papildoma išmoka yra reikšminga parama šeimoms, kurios augina vaikus ir patiria didesnę finansinę naštą.
Kaip kreiptis dėl išmokų?
Dėl visų išmokų turite kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos. Bet kuri išmoka išmokama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų, o jei vaikas yra emancipuotas ar susituokęs - pačiam vaikui. Pagrindiniai dokumentai, reikalingi išmokoms gauti, yra asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.