Gripas vaikams: simptomai, pavojai ir gydymas

Šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas įvairiomis ligomis, ypač kvėpavimo takų infekcijomis, tarp kurių svarbiausią vietą užima gripas. Ši liga kasmet tampa pagrindine žiemos sezono problema, ypač pavojinga vaikams. Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Virusas patenka į organizmą per smulkius lašelius, susidarančius sergančiam žmogui kosėjant, čiaudint ar kalbant. Taip pat galima užsikrėsti per daiktus, kurie buvo naudojami sergančiojo.

Kas yra gripas?

Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Virusas į žmogaus organizmą patenka smulkiais lašeliais ir išskyromis iš užsikrėtusio kvėpavimo takų, kai jis kosėja, čiaudėja ar netgi kalba. Užsikrėsti taip pat galima kontaktuojant su daiktais, kurie buvo naudojami sergančio žmogaus, ir ant kurių pasiliko kvėpavimo takų išskyrų ir virusų. Gripui yra būdinga staigi ligos pradžia, dažnai per vieną dieną, aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmas, drebulys ir silpnumas. Kadangi šis virusas plinta oro lašeliniu būdu, dėl to gripo užkrečiamumas yra labai didelis, ypač uždarose patalpose ir šaltuoju sezonu. Kai sergamumas viršija įprastas ribas, šalyje ar teritorijoje skelbiama gripo epidemija, kuri Lietuvoje fiksuojama kone kasmet.

Gripo tipai ir jų skirtumai

Yra keturi gripo virusų tipai: A, B, C ir D. Tačiau aktualiausi žmonėms yra A ir B tipai. Jie tarpusavyje skiriasi pagal struktūrą, užkrečiamumą ir sukeliamų simptomų stiprumą. Svarbu atskirti kuo skiriasi A ir B gripas, nes jie sukelia sezonines ligos epidemijas.

Gripas A

Gripo A (Influenza A) virusas yra labiausiai paplitęs ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų. Todėl kartais atsiranda naujos, agresyvesnės padermės, pavyzdžiui, paukščių ar kiaulių gripas. A tipo gripas lengvai mutuoja ir geba prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, dėl to imunitetas prieš jį dažnai būna laikinas. Dėl šių savybių gripo A virusas yra labai pavojingas ir sukelia dideles epidemijas ar pandemijas. A tipo gripas - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ir pavojingiausių kvėpavimo takų infekcijų, kuri kasmet paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Šis virusas yra žinomas dėl savo gebėjimo greitai plisti ir sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač tiems, kurių imuninė sistema yra silpnesnė. Nors gripas dažnai laikomas įprasta sezonine liga, A tipo gripas išsiskiria tuo, kad gali sukelti pandemijas.

Gripo sezonas dažniausiai prasideda ankstyvą rudenį ir tęsiasi iki vėlyvo pavasario, o jo simptomai dažnai būna panašūs į paprasto peršalimo požymius. Tačiau A tipo gripas gali sukelti komplikacijų, tokų kaip plaučių uždegimas, širdies ir kraujagyslių problemos ar smegenų uždegimas. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti pirmuosius šio tipo gripo požymius, kad būtų galima greitai imtis veiksmų ir apsaugoti save bei aplinkinius. A tipo gripas yra vienas iš trijų pagrindinių gripo viruso tipų (A, B ir C), tačiau būtent šis tipas pasižymi didžiausiu pavojumi žmonių sveikatai. A tipo gripas sukelia ūmias kvėpavimo takų infekcijas ir dažniausiai yra atsakingas už sezonines epidemijas. Be to, jis vienintelis sukelia pandemijas. Šis virusas gali mutuoti ir taip atsiranda nauji potipiai. Būtent todėl gripas A gali būti lengviau užkrečiamas ir sukelti sunkesnes epidemijas ir net pandemijas. O be to, dėl mutacijų A gripas reikalauja nuolatinio vakcinų atnaujinimo. Šis virusas plinta tiek tarp žmonių, tiek tarp gyvūnų, pavyzdžiui, paukščių ir kiaulių. A tipo gripas perduodamas oro lašeliniu būdu - per kosulį, čiaudėjimą ar tiesioginį kontaktą su užkrėstais paviršiais. Dėl šios priežasties jis greitai plinta žmonių bendruomenėse, o ypač uždarose erdvėse. A tipo gripas taip pat pasižymi gebėjimu sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Nors daugumai žmonių liga praeina be komplikacijų, tam tikroms asmenų grupėms, tokioms kaip senjorai, kūdikiai ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, gali pasireikšti sunkios komplikacijos.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti ir gydyti gripą kūdikiui?

Gripas B

Gripo B (Influenza B) virusas plinta tik tarp žmonių, todėl nėra toks pavojingas globaliniu mastu, bet regionines epidemijas vis tiek sukelia, ypač vaikų tarpe. B tipo gripas vystosi lėčiau, tačiau jo simptomai vis tiek gali būti sunkūs.

Gripo simptomai

Gripo pagrindinis simptomas yra staigus sveikatos pablogėjimas, kai požymiai atsiranda vos per vieną parą. Pradžioje žmogus pradeda skųstis kūno „laužymu“, sąnarių ir raumenų skausmu, akių sausumu, energijos stoka ir šaltkrėčiu. Ligai progresuojant pagrindiniai ir dažniausi gripo simptomai būna tokie:

• karščiavimas (39 °C - 40 °C);
• sloga;
• gerklės skausmas;
• kosulys;
• bendras silpnumas ir nuovargis;
• galvos skausmas;
• raumenų skausmas.

Kartais gripas gali pasireikšti ir be temperatūros, tuomet pagrindiniai simptomai būna bendras silpnumas, kosulys ir raumenų skausmas. Taip pat retesniais atvejais atsiranda vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba apetito stoka.

A gripo simptomai

A tipo gripo eiga būna staigi ir ūmi, nes atsiranda pirmieji simptomai, kaip pakilusi aukšta temperatūra, stiprūs raumenų bei galvos skausmai. Ligonis gali jausti šaltkrėtį, didelį gerklės perštėjimą, kad net sunku ryti seiles, ir sausą kamuojantį kosulį. Gripo A virusas dažniausiai sukelia komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar bronchitas, todėl būtina jį stebėti atidžiau. A tipo gripas dažnai prasideda staiga ir gali būti panašus į įprastą peršalimą, tačiau jo simptomai yra intensyvesni ir labiau varginantys. Vienas pirmųjų ir dažniausių simptomų yra aukšta kūno temperatūra, kuri gali pakilti net iki 39-40 laipsnių Celsijaus. Prie jos dažnai prisideda šaltkrėtis, stiprus nuovargis ir silpnumas. Be karščiavimo, A gripui būdingas intensyvus raumenų ir sąnarių skausmas, kuris dažnai apibūdinamas kaip viso kūno skausmas ar “kaulų laužymas”. Taip pat pasireiškia galvos skausmai, dažnai kartu su akių jautrumu šviesai. Taip pat neretai pasireiškia ir kvėpavimo takų simptomai, tokie kaip sausas kosulys, gerklės skausmas ir nosies užgulimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad A tipo gripas skiriasi nuo įprasto peršalimo ne tik simptomų intensyvumu, bet ir jų eiga. Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui, o gripas smogia staigiai ir stipriai. Be to, peršalimo atveju temperatūra paprastai būna nedidelė (iki 38 laipsnių Celsijaus) arba visai nekyla, tuo tarpu gripui būdingas aukštesnis karščiavimas. Bet visgi, ne visi žmonės patiria vienodus simptomus, kai kurie sergantys A tipo gripu nekarščiuoja, o pavyzdžiui, vaikams dažnai pasireiškia virškinimo sutrikimai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.

B gripo simptomai

B gripo simptomai būna panašūs, bet švelnesni už A gripo. Dažniausiai pasireiškia vidutinio stiprumo karščiavimas, bendras silpnumas, kosulys, pilvo skausmas, pykinimas ar viduriavimas, ypač vaikams.

Taip pat skaitykite: Gripas ir nėštumas

Gripo eiga ir užkrečiamumas

Virusai geba mutuoti, todėl kiekvienais metais atsiranda vis naujų viruso potipių, o imunitetas susidaro tik to tipo virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Kadangi gripo užkrečiamumas yra itin greitas, žmogus gali užkrėsti kitus dar net pats nejausdamas pirmųjų simptomų. Gripo virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtę asmenys čiaudi, kosėja ar kalba. Taip pat virusas gali patekti per rankas į burną, nosį ir akis. Dėl to infekcija greičiausiai plinta erdvėse, kurios yra mažos, drėgnos ir retai vėdinamos.

Inkubacinis periodas

Inkubacinis gripo periodas nuo užsikrėtimo, kai atsiranda pirmieji simptomai, gali trukti 24-72 val., bet dažniausiai 48 val. Nors žmogus jau užsikrėtęs virusu nejaučia susirgimo požymių, jis tampa infekcijos platintoju. Paprastai suaugęs žmogus gali užkrėsti kitus žmones likus vienai dienai iki pirmųjų gripo simptomų atsiradimo ir išlieka užkrečiamumas dar penkias dienas nuo jų pradžios.

Kiek laiko trunka gripas

Vidutinė sirgimo gripu trukmė yra apie 4-7 dienos, kai pirmieji simptomai būna stipriausi, po to palaipsniui silpnėja. Persirgus gripu sveikimo laikotarpis užtrunka 7-10 dienų ar net ilgiau, kai išlieka sausas kosulys ir jaučiamas nuovargis.

Komplikacijos

Gripas gali sukelti įvairių komplikacijų.

• Pirminė virusinė pneumonija - reta, bet itin pavojinga komplikacija, kurią sukelia pats gripo virusas.
• Antrinė bakterinė pneumonija - dažniausiai pasitaikanti komplikacija, kuri pirmiausia pasireiškia kelių dienų gripo eiga, o vėliau prasideda stiprus kosulys, dusulys ir gausus skreplių išsiskyrimas. Neretai dėl šios komplikacijos prireikia hospitalizacijos.
• Bronchitas - komplikacija, ypač pasireiškianti žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, kaip astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.
• Kitos komplikacijos - vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, o retesniais atvejais pasitaiko miozitas (dažniau vaikams), Reye sindromas, Guillain-Barré sindromas ar hemolizinis ureminis sindromas.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

A gripas dažniausiai praeina be rimtų pasekmių, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sukelti sunkias komplikacijas. Ypač pažeidžiami yra mažesni vaikai, vyresni nei 65 metų asmenys, nėščios moterys bei žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, astma, širdies ir kraujagyslių ligomis ar imuninės sistemos sutrikimais. Tokiais atvejais gripas gali greitai pereiti į gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip plaučių uždegimas, širdies veiklos sutrikimai, meningitas ar net encefalitas. Sunerimti reikėtų, jei simptomai yra ypač intensyvūs arba paciento būklė staiga pablogėja. Pavojingi ženklai yra dusulys, nuolatinis krūtinės skausmas, stiprus galvos svaigimas, sumišimas ar vangumas. Aukšta kūno temperatūra, trunkanti ilgiau nei tris dienas, taip pat gali signalizuoti apie komplikacijas, tokias kaip bakterinė infekcija, kuri dažnai išsivysto po gripo. Ypatingai stebėti reikia ir vaikus. Reikėtų atkreipti dėmesį į neįprastą dirglumą, kvėpavimo sunkumus ar atsisakymą valgyti ir gerti. Negalima ignoruoti ir gripo simptomų, kurie atrodo lengvesni tačiau tęsiasi per ilgai. Jei po savaitės vis dar jaučiatės silpni, kosulys stiprėja, o temperatūra nesumažėja, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kadangi laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų.

Taip pat skaitykite: Ar herpes pavojingas kūdikiui?

Kam gripas pavojingiausias (rizikos grupės)

Didžiausia rizika patirti gripo komplikacijas kyla vyresniems nei 65 metų žmonėms, mažiems vaikams iki penkerių metų, nėščiosioms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei tiems, kas serga lėtinėmis ar imunitetą silpninančiomis ligomis.

Vaikams

Gripas vaikams dažnai pasireiškia stipriau nei suaugusiesiems, o gripo užkrečiamumas tarp jų didžiausias. Jie gali platinti virusą net kelias dienas po pasveikimo. Būdingi gripo simptomai vaikams:

• aukšta temperatūra (dažnai virš 39 °C);
• vėmimas;
• viduriavimas;
• kosulys;
• sloga;
• gerklės skausmas;
• dirglumas;
• miego sutrikimai;
• apetito sumažėjimas.

Suaugusiems, vyresniems nei 65

Vyresnio amžiaus žmonėms gripas pavojingas, nes dažnai praeina be temperatūros, todėl liga pastebima vėliau. Gripo simptomai šiame amžiuje gali būti:

• nuolatinis silpnumas;
• dusulys;
• kosulys;
• galvos svaigimas;
• apetito stoka;
• skausmai sąnariuose ir raumenyse.

Vyresni nei 65 m. pacientai dažniau patiria gripo komplikacijas, todėl jiems ypač svarbi profilaktika ir savalaikis gydymas.

Gripo gydymas

Labai svarbu yra nesupainioti gripo su paprastu peršalimu, nes ši infekcija yra rimta liga, nuo kurios būna komplikacijų. Reikėtų užtikrinti kokybišką poilsį, atsistatymą, subalansuotą mitybą ir imtis prevencinių priemonių. Diagnozavus gripą, skiriami vaistai, kurie saugo nuo komplikacijų.

Poilsis ir skysčių vartojimas

Gausus skysčių, arbatų, vandens, sultinių, elektrolitų vartojimas padeda išvengti dehidratacijos.

Vaistai nuo simptomų

Gripo simptomai ir gydymas yra glaudžiai susiję, nes gydymas dažniausiai būna simptominis.

• Karščiavimui mažinti - paracetamolis ar ibuprofenas;
• Slogai - purškalai su jūros vandeniu;
• Kosuliui - skirti vaistai ar pastilės;
• Gerklės skausmui - antiseptiniai tirpalai, pastilės.

Antibiotikai vartojami tik tuomet, kai prisideda bakterinė infekcija.

Antivirusiniai vaistai

Kai kuriais atvejais šeimos gydytojas gali skirti antivirusinius preparatus, pavyzdžiui, oseltamivirą. Jie strumpina ligos trukmę maždaug viena diena ir mažina komplikacijų riziką, tačiau turi būti pradėti vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.

Kada kreiptis į gydytoją

Į gydytoją būtina kreiptis, jei:

• temperatūra virš 39 °C laikosi ilgiau nei 3 dienas;
• pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas;
• atsiranda sąmonės sutrikimas;
• dėl nuovargio sunku atsikelti iš lovos.

Kaip išvengti komplikacijų

Komplikacijos neretai gali pasireikšti vėlesnėmis gripo sirgimo dienomis. Paprastai po 3-5 gydymosi parų žmogus ima jaustis geriau, tačiau jei staiga sveikata vėl pablogėja ar atsiranda naujų, anksčiau nejaučiamų simptomų, tai gali būti ženklai, kad vystosi gripo komplikacijos. Tam kad jų išvengti, rekomenduojama nevartoti alkoholio, nerūkyti, gerti daug skysčių, vengti fizinio krūvio, laiku kreiptis į gydytojus ir neignoruoti simptomų.

Prevencija nuo gripo

Siekiant apsisaugoti nuo gripo ir mažinti jo užkrečiamumą, reikėtų vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, prisidengti burną bei nosį čiaudint ar kosint, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius ir rankas, užsikrėtus likti namuose, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų ir kasmet skiepytis nuo gripo viruso. Apsauga nuo A tipo gripo yra viena iš svarbiausių priemonių, siekiant išvengti šios ligos ir jos galimų komplikacijų.

Skiepai nuo gripo

Skiepai nuo gripo rekomenduojami visiems, bet ypač tiems, kurie priklauso padidintos rizikos grupėms. Šie asmenys kasmet gali pasiskiepyti nemokamai, nes vakciną finansuoja valstybė. Geriausias metas vakcinacijai yra atėjus šaltajam sezonui, rudenį ar žiemą, kol neprasidėjo gripo epidemija. Skiepai yra efektyviausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo sezoninio gripo ir sumažinti galimų komplikacijų riziką. Viena veiksmingiausių prevencijos priemonių yra gripo vakcina, kuri rekomenduojama kasmet. Vakcina padeda organizmui sukurti antikūnus prieš dažniausiai pasitaikančius gripo viruso potipius, įskaitant A gripą. Kadangi gripo virusas nuolat mutuoja, skiepus būtina atnaujinti kiekvieną sezoną. Ypač svarbu, kad pasiskiepytų rizikos grupėms priklausantys asmenys, tokie kaip vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Rankų higiena

Dažnai rankų plovimas muilu ir šiltu vandeniu sumažina gripo užkrečiamumą. Reikėtų vengti liesti veidą neplautomis rankomis, o sergant dengti burną ir nosį čiaudint ar kosint. Taip pat geriausia rankas dezinfekuoti specialiu skysčiu, nes gripo virusas yra jautrus dezinfekantams. Asmens higiena taip pat yra ne mažiau svarbi mažinant gripo plitimą. Reguliarus rankų plovimas su muilu, ypač po kontakto su sergančiais asmenimis ar po apsilankymo viešose vietose, gali ženkliai sumažinti viruso perdavimo riziką. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, naudokite alkoholio pagrindu pagamintus rankų dezinfekantus. Taip pat svarbu vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną, nes būtent per šias zonas virusai lengvai patenka į organizmą. Gripo sezono metu taip pat verta vengti didelių susibūrimų ir artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. O jei sergate patys, likite namuose ir laikykitės lovos režimo, kad neplatintumėte viruso. Kosint ar čiaudint būtina dengti burną ir nosį servetėle ar sulenkta alkūne, o panaudotas servetėles iškart išmesti.

Imuniteto stiprinimas

Nors visiškai išvengti virusų neįmanoma, bet pasirūpinus savo organizmu galima gerokai sumažinti užsikrėtimo riziką. Kasdien reikėtų valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių kurie aprūpina organizmą vitaminais ir antioksidantais. Vitaminas C padeda stiprinti imuninę sistemą, o vitaminas D yra ypač svarbus šaltuoju metų laiku, kai saulės spindulių trūksta. Imuninės sistemos stiprinimas taip pat yra svarbi prevencijos dalis. Sveika ir subalansuota mityba, turinti daug vitaminų ir mineralų, reguliari fizinė veikla, kokybiškas miegas ir pakankamas skysčių vartojimas gali padėti organizmui efektyviau kovoti su virusais. Be to, svarbu vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas, nes jie silpnina imuninę sistemą. Galiausiai, tinkamai vėdinkite ir drėkinkite patalpas, ypač žiemos metu, kai dažnai būname uždarose erdvėse. O virusai, kaip taisyklė, lengviau plinta sausose ir nevėdinamose patalpose. Taigi, prevencija gali ne tik sumažinti gripo riziką, bet ir apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų.

Gripas vaikams: papildoma informacija

Gripu vaikai serga dažniau ir sunkiau negu suaugusieji ir mažiesiems ši liga pavojingesnė, nes neretai prisijungia komplikacijos. Todėl gripo negalima palikti savieigai, laukti, kol praeis savaime arba gydyti patiems, pavyzdžiui, liaudiškomis priemonėmis. Gripu vaikas suserga ne tik todėl, kad išbėgo į lauką be kepurės arba sušlapo kojas. Peršalimas nesukelia ligos, o tik padidina tikimybę susirgti nusilpus imuninei sistemai. Gripas yra virusinė liga ir šis virusas plinta labai greitai, be to, jis nuolat kinta. Gripo virusas keičiasi beveik kiekvienais metais, ir nesvarbu, kad praėjusį sezoną sirgote - šįmet liga gali vėl užpulti, nes susidursite su kita viruso atmaina. Užsikrėsti gripo virusu labai paprasta. Dažniausiai per orą jį perduoda kitas žmogus - užtenka kam nors nusičiaudėti šalia jūsų vaiko. Šis virusas gali patekti ir nuo sergančiojo rankų ar daiktų, durų rankenų. Pagrindinė gripo profilaktikos priemonė - rankų higiena. Plaunant rankas su muilu pašalinama beveik 95 proc. pavojingų mikroorganizmų. Deja, vaikai pamiršta praustis, mėgsta keistis žaislais ir kitais daiktais, gerti iš to paties puodelio. Užsikrėtęs vaikas gali jaustis gerai iki 2-3 dienų, tačiau virusas plinta organizme ir būklė kaipmat pablogėja. Paprastai gripo pradžia yra ūmi: temperatūra staiga pakyla iki 39 laipsnių ir net 40 (tai ypač būdinga vaikams). Ima krėsti šaltis, skauda raumenis, laužo sąnarius, atsiranda galvos ir akių skausmas, kamuoja bendras silpnumas, gali prisijungti ir sausas kosulys, sloga, gerklės perštėjimas. Vaistus bet kuriuo atveju skiria gydytojas. Pradėti gydytis būtina nedelsiant, nes su gripu kovojantys antivirusiniai vaistai veiksmingiausi pirmosiomis ligos dienomis. Antibiotikai skiriami tik tada, kai išsivysto bakterinė komplikacija, gripo viruso jie neveikia. Karščiuojančiam vaikui svarbu numušti aukštą temperatūrą. Nors ir pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su infekcija, pernelyg didelis karštis pavojingas. Jis nualina visą organizmą: didelį krūvį patiria širdis, gausiai prakaituojant prarandama daug skysčių. Pakilus temperatūrai per 38,5 laipsnio, duokite vaikui, pavyzdžiui, ibuprofeno. Tokių vaistų, tinkamų jūsų amžiaus vaikui, reikia visada turėti namų vaistinėlėje. Netinkamai gydant vaiką, gresia pavojingos komplikacijos: pneumonija, meningitas ir encefalitas. Greičiau pasveikti ligoniukui padeda tinkama dienotvarkė ir mityba. Vaikas turi gulėti lovoje ne šaltame, bet gerai vėdinamame kambaryje, valgyti lengvai virškinamą maistą. Ligoniuko maiste turi užtekti baltymų, geriausi šilti, bet ne karšti patiekalai. Karštas maistas ar gėrimas nudegins uždegimo pažeistas gleivines ir apsunkins jų atsikūrimą. Geriausias meniu gripu sergančiam vaikui - sriubos, tyrės ir košės. Sergant virusine liga labai svarbūs skysčiai. Išvengti susidūrimo su gripo virusu vargu ar pavyks, nes vaiko neįmanoma visiškai izoliuoti. Tegalima sumažinti tikimybę susirgti ir labai svarbu stiprinti imunitetą. Sustiprėti organizmo gynybinėms galioms padės sveika mityba, grynas oras ir judėjimas. Maistą gaminkite iš natūralių, neperdirbtų produktų, į patiekalus įtraukite daugiau daržovių. Vaikas užtektinai laiko turėtų praleisti gryname ore, žaisti judrius žaidimus, sportuoti. Virusų koncentraciją ore sumažinsite dažnai vėdindami kambarius. Medikai pataria skiepytis nuo gripo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai pripažįsta, kad skiepai yra veiksmingiausi nuo šios ligos ir jos komplikacijų. Jūsų vaikas karščiuoja, jo kūno temperatūra aukštesnė nei 39 °C, blogai jaučiasi, dreba, neturi apetito, jam skauda visą kūną. Ką daryti? Yra didelė tikimybė, kad jūsų vaikas serga gripu. Peršalimas yra viena dažniausių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kurią sukelia daugiau nei 200 virusų rūšių. Jo simptomai dažniausiai pasireiškia palaipsniui, praėjus 10-12 valandų po užsikrėtimo, o piką pasiekia po pusantros-trijų dienų. Dažnai jis prasideda gerklės skausmu ir (arba) nosies gleivinės uždegimu. Remiantis liaudies išmintimi, gydomas peršalimas trunka savaitę, negydomas - 7 dienas. Karščiavimas vaikams dažnai pasireiškia tiek peršalimo, tiek gripo metu. Gripas yra sunkesnė liga nei peršalimas ir jo simptomai pasireiškia staiga. Kad vaikas serga gripu, atpažįstame iš aukštos temperatūros, energijos trūkumo ir prasto apetito. Gripas yra kaip peršalimas, kurį sukelia virusas - gripo virusas. Žinome kelis šio viruso tipus - A, B ir C. Dažniausiai gripą žmonėms sukelia A ir B tipo gripo virusai. Maži vaikai išskiria didesnį viruso kiekį nei suaugusieji, todėl kitus gali užkrėsti 7 dienas ar net ilgiau. Būtent todėl gripas labai greitai plinta tarp vaikų mokyklose ir darželiuose, kur vienoje vietoje yra daug vaikų, nes vos vienas vaikas gali užkrėsti visą grupę. Dažniausiai gripo virusas platinamas tiesioginio kontakto metu, todėl labai svarbu mokyti vaikus ir pratinti juos teisingai ir reguliariai plauti rankas. Rankas plauname muilu, trindami jas vieną į kitą ir kruopščiai išplaudami tarpupirščius, panages bei nuplaudami riešus. Nuplaukite muilą tekančiu vandeniu ir nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu arba švariu medvilniniu rankšluosčiu. Nusiplovę rankas stenkitės neliesti čiaupo arba durų rankenos. Dažnai plaukite rankas - prieš gamindami maistą, prieš valgydami, nusičiaudėję ar nusikosėję, pasinaudoję tualetu, viešuoju transportu, po kontakto su ligoniu ir pan. Gera žinia ta, kad vaikai dažniausiai lengvai pasveiksta nuo gripo. Vaikų simptomai trunka apie savaitę, o sveikimas - dar savaitę ar dvi.

Gripas ir peršalimas: skirtumai

Gripas yra sunkesnė liga nei peršalimas ir jo simptomai pasireiškia staiga. Kad vaikas serga gripu, atpažįstame iš aukštos temperatūros, energijos trūkumo ir prasto apetito. Gripas yra kaip peršalimas, kurį sukelia virusas - gripo virusas. Gripui būdinga staigiai kylanti temperatūra (didesnė nei 38°C), galvos, raumenų, akių obuolių, gerklės skausmas, didelis nuovargis ir silpnumas. Vos prieš kelias valandas buvęs sveikas žmogus staiga pasijunta labai blogai, atsiranda šaltkrėtis, laužo visą kūną, skausmingas gali būti net prisilietimas prie odos. Tai pagrindiniai gripui būdingi simptomai, skiriantys jį nuo kitų virusinių (peršalimo) ligų, kurioms būdingas lėtesnis progresavimas. Jų simptomai prasideda palaipsniui ir vystosi lėtai - pradžių ima perštėti gerklę, užgula nosį, po truputį kyla temperatūra, atsiranda gerklės skausmas, kiti simptomai.

tags: #ar #gripas #pavojingas #vaikams