Gruodis ir sausis - puikus metas aplankyti teatrą su vaikais. Artėjant Kalėdoms, kasmetinė „Spragtuko“ baleto versija ir kiti populiarūs spektakliai užpildo teatrų repertuarus. Teatro kritikės Rima Jūraitė ir Aušra Kaminskaitė dalijasi savo įžvalgomis apie festivalius, repertuarinius spektaklius vaikams ir įvairius žanrus, tokius kaip šiuolaikinis cirkas, drama, opera ir objektų teatras. Jos taip pat aptaria teatro visai šeimai fenomeną, kuris kartais gali būti labiau tinkamas suaugusiems nei vaikams.
Teatro Kritikų Įžvalgos
Rima Jūraitė pastebi, kad apie spektaklius vaikams dažniausiai rašo teatro kritikai, kurie patys turi vaikų. Ši tendencija suteikia daug perspektyvų šiai sričiai. Tačiau ji pripažįsta, kad ne visus tekstus spėja perskaityti.
Aušra Kaminskaitė atkreipia dėmesį, kad šiųmetės festivalio „KITOKS“ recenzijos (Dovilės Zavedskaitės ir Kamilės Žičkytės) dažniausiai buvo atpasakojamojo pobūdžio. Rima Jūraitė antrina, kad tai labiau apžvalgos nei recenzijos, ypač išsami Dovilės Zavedskaitės apžvalga. Aušra Kaminskaitė abejoja, ar prasminga išvardyti visus spektaklyje atliktus veiksmus, tačiau mano, kad tokios recenzijos atitinka festivalio formatą.
Objektų Teatro Žavesys
Rima Jūraitė pastebi, kad visuose spektakliuose, išskyrus „Lapkričio 20-ąją“, buvo naudojami objektų teatro elementai, net ir naujojo cirko spektaklyje „Tvarkos diena“. Aušra Kaminskaitė pabrėžia, kad svarbiausia, jog jaučiama jungtis tarp skirtingų elementų.
Objektų teatras ypač naudingas vaikams, nes lavina vaizduotę ir parodo, kad net iš paprastų daiktų, tokių kaip šaukštai, puodeliai ar kaladėlės, galima sukurti kažką netikėto. Šiandien, kai vaikai daug laiko praleidžia prie ekranų, objektų teatras padeda jiems pamatyti gyvybę kasdieniniuose daiktuose.
Taip pat skaitykite: Triko medžiagos sudėtis
Operos Vaikams Specifika
Rima Jūraitė pabrėžia, kad opera vaikams, ypač kamerinėse erdvėse, gali būti labai paveiki. Tačiau svarbu atsižvelgti į vaikų auditoriją, pasirinkti tinkamą trukmę ir išraiškos priemones. Taip pat būtina pasitelkti talentingus solistus, o ne tik tuos, kurie nėra užimti kituose spektakliuose.
Ji mano, kad opera vaikams Lietuvoje dažnai būdavo apleistas žanras, tarsi vaikams skirtame spektaklyje užtektų tik padainuoti, pavaidinti ir panaudoti dekoracijų sandėlyje sukauptus likučius. Rima Jūraitė yra kamerinės operos vaikams šalininkė, nes didelėse scenose, pavyzdžiui, LNOBT, orkestro duobė atitolina sceną nuo žiūrovų salės. Mažam vaikui iš tokio atstumo sunku suvokti operą, kuri jam gali būti visiškai naujas žanras.
Kita vertus, opera gali būti labai įvairi. Pavyzdžiui, britų kompanijos „Opera Circus“ spektaklis LIFE festivalyje paliko neišdildomą įspūdį, nors ir neprisimena siužeto. Spektaklis buvo sukurtas iš klasikinės operos ištraukų, gyvos muzikos, judesio, plastikos ir pantomimos elementų.
Grįžtant prie „Penkių Merės stebuklų“, Rima Jūraitė džiaugiasi, kad šiame spektaklyje vaidina dainininkai, kurie galbūt nėra labai užimti kitais vaidmenimis. Aušra Kaminskaitė mano, kad šį vaidmenį svarbu pateikti kaip šaržą, o operistams tai sekasi lengviau. Tačiau Rima Jūraitė pabrėžia, kad šaržas neturėtų būti „perspaustas“, kaip dažnai nutinka suaugusiųjų operos repertuaro spektakliuose. Jai, kaip suaugusiam žmogui, „Penkis Merės stebuklus“ žiūrėti buvo sudėtinga dėl komplikuoto siužeto ir šalutinių temų.
Vaikų Patirtis Teatre
Aušra Kaminskaitė mano, kad vaikai į spektaklį ateina ne ramiai žiūrėti, bet pabūti. Todėl ji pritaria dėl didelės ir atribojančios LNOBT salės. Panaši situacija ir stebint spektaklius Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje. Pavyzdžiui, spektaklis „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ yra puikus, tačiau trikdo didelis atstumas, iš kurio vaikai turi sekti veiksmą scenoje.
Taip pat skaitykite: Stilingi baleto drabužiai
Rima Jūraitė priduria, kad tokioje salėje jaučiama, jog teatras vaikams pateikiamas kaip kažkas labai rimto. Aušra Kaminskaitė pastebi, kad vaikai tildomi, kad netrukdytų žiūrėti kitiems. Tačiau ji mano, kad jei vaikai susidurtų su žaidimu, niekam nekliūtų, kad kažkas kažko nepamatė ar neišgirdo. Tokių problemų kur kas mažiau spektakliuose, kuriuos ji vadina kelionėmis, pavyzdžiui, Olgos Lapinos „Apie baimes“, Saulės Norkutės „Kaltūnas“ ar Pauliaus Tamolės „Raudonkepurė“.
Rima Jūraitė teigia, kad nuo tam tikro amžiaus vaikai yra pajėgūs išbūti ir tradicinį žiūrovo statusą. Vilniaus Mažojo teatro salė yra kamerinė, todėl žiūrėdami „Mamą katiną“ vaikai garsiai reagavo į veiksmą scenoje, o aktoriai atsakė replikomis. Aušra Kaminskaitė mano, kad labai svarbu, jog aktoriai suvoktų vaikus esant salėje ir klausytų, ką jie kalba spektaklio metu.
Naujasis Cirkas Vaikams
Rima Jūraitė pastebi, kad vaikams skirtuose spektakliuose dažnai pernelyg sureikšminamas siužetas. Tačiau festivalyje „KITOKS“ matytas naujojo cirko spektaklis atmeta siužetą kaip būtiną elementą istorijai perteikti. Naujasis cirkas Lietuvoje jau turi savo suaugusių gerbėjų ratą, tuo tarpu vaikams vis dar daugiausiai siūlomas tradicinis cirkas.
Aušra Kaminskaitė mini, kad Lietuvoje retai susiduriama su naujojo cirko spektakliais vaikams. Tačiau ilgą laiką festivalyje „Naujojo cirko savaitgalis“ beveik kasmet buvo atvežama po spektaklį, skirtą visai šeimai. Cirkas yra vienas universaliausių scenos meno žanrų, tiesiogiai apeliuojantis į žmogaus instinktus ir emocijas.
„Tvarkos diena“ yra puikus pavyzdys, kaip visiškai paprastomis priemonėmis ir stipria technika galima sukurti mielą cirko spektaklį. Labai svarbu, kad tai - dažniausiai neverbalinę kalbą naudojantis menas. Kai yra labai daug teksto, sunku išlaikyti dėmesį. Rima Jūraitė priduria, kad „Tvarkos diena“ - puikus pavyzdys, kaip teatras gimsta tarsi iš nieko. Šiame spektaklyje buvo daug nuostabos, grožio ir džiaugsmo. Cirko žanras labai dinamiškas, jame pageidaujama, kad žiūrovas reaguotų esamuoju momentu.
Taip pat skaitykite: Vaikų renginiai teatre
Spektakliai Paaugliams
Rima Jūraitė pabrėžia, kad paaugliams skirtas teatras yra retas reiškinys Lietuvoje. Ji mano, kad vyresni nei 14 metų paaugliai galėtų sėkmingai žiūrėti „Meno ir mokslo laboratorijos“ spektaklius: „Dalykus“ ir „Errorus“. Ypač pastarasis spektaklis tinkamas jaunimui, nes jame populiariai pateikiama atsitiktinių mokslinių atradimų samprata.
Aušra Kaminskaitė priduria, kad paaugliai kur kas šilčiau reaguoja į spektaklius, kuriuose kalbama jų kalba. Rima Jūraitė mano, kad „Lapkričio 20-oji“ buvo naujas dalykas Lietuvos teatro kontekste, nes tai dokumentinis teatras paaugliams, skirtas labai siauro amžiaus tarpsnio (15-18 m.) žiūrovams. Aušra Kaminskaitė mano, kad svarbiausias „Lapkričio 20-osios“ tikslas - edukacija. Teatras paaugliams skiriasi nuo teatro suaugusiems: jiems jau suprantamos suaugusiųjų spektakliuose naudojamos išraiškos priemonės, bet kalbėjimo būdas ir temos dar turi būti kitokios.
Rima Jūraitė paaugliams drąsiai siūlytų Rimo Tumino „Madagaskarą“, jeigu šis spektaklis dar tebėra tokios pat kokybės, koks jis buvo bent jau prieš 10 metų. Anksčiau paaugliams patrauklios teatrinės pramogos nišą užpildydavo „Keistuolių teatro“ spektakliai. Menų spaustuvėje teberodomos Tado Montrimo „Ribos“ - šis spektaklis skirtas būtent paaugliams.
Spektakliai Visai Šeimai
Rima Jūraitė abejoja spektakliais, kurie, anot kūrėjų, skirti visai šeimai arba 9-99 metų žmonėms. Ji prisimena Kirsten Dehlholm „Brolius Liūtaširdžius“, skirtus visai šeimai ir rekomenduojamus nuo 7-erių. Jos nuomone, šis spektaklis netinkamas nei jauniems, nei vyresniems, nes reikalauja gilintis į tekstą, o tai jau daugiau užduotis suaugusiems.
Aušra Kaminskaitė pritaria, kad „Broliams Liūtaširdžiams“ pristigo dinamikos. Rima Jūraitė teigia, kad kai nežinai, kam iš tiesų skiri spektaklį, jis staiga tampa neva tinkamas visai šeimai. Nepaisant to, kad „Mama Katinas“ taip pat esą skirtas paties įvairiausio amžiaus publikai, geras spektaklis iš tiesų patinka visiems. Tuo tarpu festivalyje „KITOKS“ rodyto „Tuščiagalvio“ kūrėjai labai tiksliai nurodė auditorijos amžių - jis skirtas 7-11 metų vaikams.
Kaip Išsirinkti Spektaklį Vaikams?
Aušra Kaminskaitė, dirbdama teatre ir augindama du mažamečius, pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į nurodytą amžių. „Dansema“ labai tikslingai dirba su pačiais mažiausiais. Ji mano, kad pirmiems apsilankymams teatre teksto buvimas nėra reikalingas. Šokis, judesys, spalvų ir formų žaismas įtraukia vaiką kaip jam pažįstami žaidimai ir objektai, lengvai pratindami jį prie teatro estetikos ir suvokimo.
Pirmiausiai siūlyčiau rinktis spektaklius, kurių metu vaikai gali judėti erdvėje, ypač mažiausieji. Tuomet ir reikėtų atkreipti dėmesį į amžių. Kūdikiams skirti spektakliai dažnai turi labai tikslius rėmus, tarkime 4-24 mėnesių, 6-18 mėnesių, 8-18 mėnesių. Iš vienos pusės amžius detaliai nurodomas dėl to, „ką ir kiek“ žmogus šiuo gyvenimo etapu geba suvokti, kita vertus, kartais yra svarbu tai, ar vaikas dar tik šliaužo, ar sėdi, ar jau gali vaikščioti, ropoti, nes tai nulems, kaip laisvai jis galės į spektaklio vyksmą įsilieti savarankiškai.
Kiekvienas žiūrovas (ir jauniausias, ir vyriausias) spektaklio metu turi jaustis saugus savo suvokime, dėmesį kreipti į scenoje vykstantį veiksmą ir leisti savo fantazijai laisvai suprasti, interpretuoti matomus vaizdus ir girdimus garsus. „Dansemos“ spektakliuose gražiai dera saugi erdvė, kurioje vaikas yra laisvas įsitraukti tiek, kiek jam yra drąsu, ir visada gali atsitraukti bei stebėti veiksmą iš atstumo.
Teatro Rekomendacijos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje
Vilnius
- „Dansema“: Šokio teatras, kuriantis šiuolaikinio šokio spektaklius vaikams. Spektakliai skatina mažylių kūrybiškumą, vaizduotę ir suteikia pirmąsias judesio, šokio patirtis.
- Vilniaus teatras „Lėlė“: Stengiasi plėsti savo repertuarą, kad čia ateiti galėtų ir mažiausi, ir vyriausi žiūrovai.
- Vilniaus mažasis teatras: Rodomas spektaklis „Brangusis atrakcionų parko dėde!“ pagal Tovės Jansson Trolių Mumių istorijas.
- Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT): Repertuare gausu operų, baletų, operečių, koncertų ir spektaklių vaikams.
- Lietuvos nacionalinis dramos teatras: Teatre rodomas spektaklis 5-10 metų vaikams „Raudonkepurė“.
- Domino teatras: Vaikams rodomi nepakartojami spektakliai su jų mylima heroje Kake Make - „Kakė Makė ir atversta knyga“ bei premjera „Kakė Makė ir pižamų vakarėlis“.
- Raganiukės teatras: Rengia gausybę kultūrinės veiklos vaikams projektų.
- Naujasis teatras: Spektakliai vaikams žavi savo tikrumu, nuoširdumu, jie nepalieka abejingų.
Kaunas
- Kauno Lėlių teatras: Galima ieškoti Birutės Banevičiūtės „Pasaulėlių“, skirtų 10-24 mėnesių mažyliams.
- Nacionalinis Kauno dramos teatras: Sukauptas ne toks jau menkas repertuaras jauniesiems. Vienas naujausių - „Emilių Emilis“, skirtas 8-12 metų amžiaus grupei.
Klaipėda
- „Šeiko šokio teatras“: Vadovė Agnija Šeiko kūryboje jauniausiems vadovaujasi geriausiomis praktikomis. Nuo 0 iki 12 mėnesių kūdikiams skirtas „Lumi“ veikia kaip instaliacija, į kurią galima ateiti bet kuriuo jos veikimo metu.
Aurelijaus Daraškevičiaus Įžvalgos apie Baletą
Aurelijus Daraškevičius, Vilniaus baleto mokyklos auklėtinis ir LNOBT baleto trupės pedagogas-repetitorius, dalijasi savo įžvalgomis apie baletą. Jis prisimena savo vaikystę, sportą ir kaip atsitiktinumas jį atvedė į baletą. Aurelijus pabrėžia loginio mąstymo svarbą balete, gebėjimą paskirstyti jėgas ir atsakomybę už save bei kolegą.
Jis mano, kad baletas - unikali profesija, kurioje artistas visada yra olimpiadoje ir negali pasirodyti prastai. Aurelijus išskiria savo mėgstamiausius vaidmenis - Čekistą („Raudonoji Žizel“) ir Favoritą („Rusiškasis Hamletas“), kuriuose buvo daug vietos interpretacijai ir kurie buvo labai sudėtingi fiziškai ir emociškai. Jis taip pat prisimena traumas, kurios tiesiogine prasme yra baleto artistų palydovai.
Aurelijus teigia, kad dabar savo patirtį perteikia jauniesiems baleto artistams, o jam labiausiai padeda sukaupta patirtis. Jis susiduria su sunkumais dėl artistų rotacijos ir trupės kompaktiškumo, tačiau šias kančias kompensuoja puikiai pavykę spektakliai arba pasiteisinęs naujo artisto įvedimas į solinius vaidmenis.
tags: #baleto #spektaklis #vaikams