Šis straipsnis skirtas apžvelgti įvairių Antanavičių šeimos narių gyvenimus ir darbus, apimant skirtingas kartas ir veiklos sritis - nuo menininkų ir muzikologų iki visuomenės veikėjų ir verslininkų.
Arvydas Antanavičius: Verslas ir Politinė Veikla
Arvydas Antanavičius gimė 1965 m. birželio 15 d. Titonių kaime, Pakruojo rajone. Jo mokymosi kelias prasidėjo Sukūrių pradinėje mokykloje (1972-1975 m.), vėliau tęsėsi Panevėžio 7-ojoje vidurinėje mokykloje (1975-1980 m.).
Nuo 1989 m. Arvydas Antanavičius dirbo Apsaugos policijos skyriuje prie Anykščių rajono policijos komisariato komisaru inspektoriumi (1989-1999 m.). 1999 m. trumpai dirbo Lietuvos žemės ūkio banko Anykščių skyriuje juriskonsultu. Vėliau jis pasuko į verslą, vadovavo uždarajai akcinei bendrovei "Jaros sauga" (1999-2008 m. - direktorius, 2008-2009 m. - vykdomasis direktorius, 2009-2012 m. - vėl direktorius). Nuo 2014 m. yra mažosios bendrijos "Aukštaitijos sauga" steigėjas.
Arvydas Antanavičius aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. 1997 m. jis įkūrė Lietuvos liberalų sąjungos Anykščių skyrių ir 1997-2001 m. buvo pirmasis šio skyriaus pirmininkas. 2000-2003 ir 2003-2007 m. buvo išrinktas Anykščių rajono tarybos nariu, dirbo Tarybos Kontrolės komiteto pirmininku bei Teisės ir socialinių reikalų komiteto nariu.
Jis vedęs, žmona Svetlana Dumič-Antanavičienė (g. 1965 m.) - bibliotekininkė. Jų vaikai: Vaida Antanavičiūtė-Jucienė (g. 1987 m.) - pedagogė, bibliotekininkė, kultūros organizatorė, Algirdas Antanavičius (g.
Taip pat skaitykite: Mafijos tėvo istorija Šiauliuose
Juozas Antanavičius: Muzikologas ir Alpinistas
Juozas Antanãvičius gimė 1940 m. liepos 25 d. Tveruose. Jis - lietuvių muzikologas ir alpinistas. 1963 m. baigė Lietuvos konservatoriją, o 1969 m. - Leningrado konservatorijos aspirantūrą. 1973-1974 m. stažavo Vienos universitete ir Vienos aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje.
Jo karjera apima įvairias sritis: nuo darbo Lietuvos konservatorijos Liaudies muzikos laboratorijoje (1959-1963 m.) iki dėstymo Vilniaus vaikų muzikos mokykloje ir Vilniaus pedagoginiame institute. 1977-1979 m. jis dėstė Havanos aukštajame meno institute. Ilgus metus (1972-1996 m.) Juozas Antanavičius buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininko pavaduotojas. Jis taip pat buvo Vigo (Ispanija) konservatorijos Mayeusis meno konsulas ir konsultantas nuo 1992 m.
Juozas Antanavičius aktyviai dalyvavo akademiniame gyvenime: buvo Baltijos šalių muzikos akademijų asociacijos steigėjas ir viceprezidentas (1995-2002 m.), Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas (1995-1996 m.) ir prezidentas (1996-2003 m.). Jis taip pat pirmininkavo Koordinacinei muzikinio ugdymo tarybai (1997-2005 m.) ir buvo Lietuvos mokslo tarybos narys (1998-2003 m.). 2001-2004 m. jis buvo Europos universitetų asociacijos tarybos narys.
Juozas Antanavičius prisidėjo prie muzikos mokslo: buvo tęstinio leidinio "Menotyra" atsakingasis redaktorius (1983-1993 m.) ir Muzikos enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas (2000-2007 m.). Jis yra vadovėlių "Muzikos kūrinių analizės pagrindai" ir "Muzikos kalba. Barokas" vienas autorių. Paskelbė straipsnių apie muzikos stilius, žanrus, formas, muzikos kalbą, etnomuziką ir Lietuvos alpinizmą.
Be muzikos, Juozas Antanavičius pasižymėjo ir alpinizmo srityje. Jis buvo Lietuvos ir Pabaltijo respublikų laipiojimo uolomis čempionatų prizininkas (1960-1964 m.), Lietuvos (1962, 1964 m.) ir Pabaltijo (1964 m.) alpinizmo čempionas, Lietuvos vicečempionas (1965-1966, 1968 m.) ir III vietos laimėtojas (1970 m.).
Taip pat skaitykite: Nuo sporto iki nusikaltimų: Vido Antonovo kelias
Antanas Tyla: Istorikas ir Visuomenės Veikėjas
Antanas Tyla gimė 1929 m. spalio 28 d. Anykščių valsčiaus Bičionyse, o mirė 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniuje.
Jo tėvai, Antanas Tyla (1888-1959) ir Julijona Grybaitė-Tylienė (1890-1982), buvo žemdirbiai ūkininkai ir visuomenininkai, 1951-1956 m. ištremti. Antanas augo didelėje septynių vaikų šeimoje. Jo sesuo Julė Tylaitė-Gutauskienė taip pat buvo visuomenininkė ir tremtinė. Broliai: Kazys Tyla - visuomenininkas, šaulys, Kauno sukilimo dalyvis, partizanas; Juozas Tyla - žemdirbys, šaulys, sukilimo dalyvis; Povilas Tyla - teisininkas; Bronius Tyla - žemdirbys, partizanas, politinis kalinys; Jonas Tyla - tremtinys, transporto specialistas. Jo žmona buvo Romualda Tylienė (1933-2012). Vaikai: Audronė Tylaitė (Mockienė) - istorikė, Gediminas Tyla.
Mokėsi Anykščių raj. Burbiškio pradžios mokykloje ir Anykščių vidurinėje mokykloje, kur vadovavo moksleivių literatų būreliui. 1951-1956 m. studijavo Vilniaus universitete, įgijo istoriko išsilavinimą. Nuo 1958 m. dirbo Lietuvos istorijos institute. 1964 m. apsigynė istorijos mokslų kandidato disertaciją, o 1988 m. - istorijos mokslų daktaro disertaciją. 1992-1999 m. buvo Lietuvos istorijos instituto direktorius. 1991-2000 m. dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėju.
Antanas Tyla aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą Atgimimo laikotarpiu. Jis buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo Senato narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas ir Pasaulio anykštėnų bendrijos prezidentas (1992-2016 m.).
Jo moksliniai interesai apėmė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politinę kultūrą, iždą ir valstybės apsaugą XVI a. pabaigoje - XVII a. viduryje, lietuvių tautos kultūrinio ir politinio išsivadavimo XIX a. - XX a. Jis parašė monografijas "1905 metų revoliucija Lietuvos kaime", "Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje - XVII a.", sudarė ir redagavo monografijas apie Ignalinos kraštą, Rimšės ir Gaidės apylinkes, Dieveniškes, Merkinę, Dubingius, Kernavę, Dubičius, Kražius. Taip pat sudarė ir išleido istorijos šaltinių leidinius apie Lietuvos TSR istorijos šaltinius, lietuvių spaudos draudimo panaikinimą, 1905-1907 metų revoliuciją Pabaltijyje, Lietuvos magdeburginių miestų privilegijas ir aktus.
Taip pat skaitykite: Legendinis Vidas Mačiulis
A. Tyla buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Komandoro kryžiumi, valstybine Jono Basanavičiaus premija, Lietuvos Mokslų akademijos Simono Daukanto premija, Lietuvos Mokslų akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premija, Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija, Anykščių rajono Garbės piliečio vardu.
Valentinas Antanavičius: Dailininkas ir Reformatorius
Valentinas Antanavičius gimė 1936 m. Kušlikiuose, Šakių rajone, o mirė rugsėjo 20 d. Vilniuje. Jis buvo žinomas kaip tapytojas, asambliažų kūrėjas ir scenografas.
1952-1962 m. studijavo tapybą Dailės institute. Nuo 1962 m. dėstė M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, 1989-2008 m. - Vilniaus dailės akademijoje. 1998-2000 m. dalyvavo dailininkų grupės „24“ veikloje.
Antanavičius laikomas vienu iš lietuviškos tapybos reformatorių, atmetusių ir socialistinį realizmą, ir modernistinę abstrakciją. Jo kūriniuose gausu politinių, mitologinių ir meno istorijos motyvų. Jis mėgo "bjaurumo estetiką", kuri ne griauna, o kuria, provokuoja žiūrovą mąstyti, yra kupina ironijos. Jo kūrinių turi Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, JAV muziejai bei privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
1992 m. tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, 2006 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
Dailininkas visuomet turėjo naujų darbų parodoms, todėl nemėgo skaičiuoti savo sukurtų šedevrų ir nesižavėjo retrospektyvomis. Tačiau 2022 m. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ buvo surengta įspūdinga V.Antanavičiaus retrospektyva „Pasaulis suvalkiečio akimis. Tapyba, asambliažai, grafika, akvarelė“.
Antanavičiaus kūryba dažnai atspindėjo jo patirtis ir požiūrį į politinę situaciją. Pavyzdžiui, paveikslas su taikiniu, kuris buvo panaudotas parodos plakatui, simbolizavo kovą už taiką, kurią sovietai visą laiką vykdė, „vaduodami“ įvairius pasaulio kampelius.
Nerijus Antanavičius: Skandalai ir Teisėsauga
Nerijus Antanavičius, viešai žinomas dėl santykių su dainininke Mia, pastaruoju metu susiduria su daugybe teisinių problemų. Jam iškeltos bylos dėl sukčiavimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, vengimo išlaikyti vaikus ir vairavimo neturint teisės vairuoti.
N. Antanavičius įtariamas sukčiavimu, įsigijus veikiančios įmonės akcijas ir perėmus buhalterinius dokumentus bei elektroninį mokėjimo kortelių skaitytuvą. Vyrai įtariami iš anksto nė neplanavę vykdyti realios įmonės veiklos, pasinaudojant vieno Lietuvos piliečio ir dar 25 užsienio šalių gyventojų bankiniais duomenimis.
Be to, N. Antanavičiui iškelta byla dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau jis išsisuko nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiuoju. Jis taip pat atsidūrė skolininkų sąraše, tarp vengiančiųjų išlaikyti savo vaikus.
N. Antanavičiui uždėta apykojė, nes jis nesiregistravo policijoje, kaip buvo paskirta. Nepaisant to, jis kelis kartus įkliuvo vairuojant automobilį neturint teisės vairuoti.
Istorija apie N. Antanavičiaus santykius su Greta, pasiturinčia moterimi iš pajūrio, atskleidžia jo galimą schemą, kaip suvilioti turtingas jaunas moteris. Greta teigė, kad N. Antanavičius susidomėjo jos verslu ir statomais namais, o vėliau pasipiršo be žiedo. Galiausiai paaiškėjo, kad N. Antanavičius tuo pat metu bendravo su kita moterimi, pramogų pasaulyje puikiai žinoma asmenybė.
Vladas Povilas Antanavičius: Žydų Gelbėtojas
Vladas Povilas Antanavičius iš Kėdainių buvo gerbiamas žmogus, kuris Antrojo pasaulinio karo metais rizikavo savo gyvybe gelbėdamas žydus. 1942 metais, kai kaliniai iš Kauno geto buvo siunčiami dirbti į Kėdainių aerodromą, Vladas Povilas Antanavičius visada išnešdavo ir įduodavo jiems maisto. Kartą jis paklausė Rachilės Kac vyro, ar jie nenorėtų pabėgti iš stovyklos. Rachilė su vyru buvo apgyvendinti Antanavičiaus rūsyje, kur jis juos maitino ir atnešė radijo aparatą, kad jie galėtų klausytis žinių. Galiausiai pavyko susisiekti su partizanais, ir Kacai išėjo į miškus. Po karo Rachilė ir Vladas Povilas susituokė.