Šiame straipsnyje aptarsime, kaip palaipsniui ir saugiai išmokyti vaiką plaukti, nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti tėvams. Plaukimas - tai ne tik smagi ir atpalaiduojanti veikla, bet ir gyvybiškai svarbus saugumo įgūdis, galintis išgelbėti gyvybę. Mokant tinkamai, vaikai greitai įgauna pasitikėjimo vandenyje, išmoksta pagrindų ir pradeda mėgautis plaukimo teikiamais malonumais.
Pagrindinis jaunosios kartos ugdymo tikslas yra visapusiškos, demokratiškos, humaniškos, aukštos tautinės savimonės asmenybės ugdymas. Tik socialiai išsiskleidusi, kritiškai mąstanti, tautinę bei kultūrinę savimonę turinti ir demokratiškai gyventi pasirengusi asmenybė, gali būti geru demokratinės valstybės piliečiu ir tarnauti jai. Tačiau, moksleiviai vis daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, kompiuterio ir kitų informacijos sistemų, mažėja jaunimo bendras fizinis aktyvumas, kas neigiamai veikia sveikatą. Siekiant ugdyti atsakingas asmenybes, reikia ugdyti žmogų, gebantį atsirinkti vertingiausią informaciją apie prasmingą, aktyvų gyvenimo būdą ir žmogaus sveikatą. Plaukimas, kaip viena iš sporto rūšių, vaikų fizinio aktyvumo formų, sveikatą stiprinančių ir grūdinančių priemonių, taip pat kaip laisvalaikio leidimo forma yra puikus pasirinkimas.
Kada pradėti mokyti vaiką plaukti?
Specialistai rekomenduoja pradėti supažindinti vaiką su vandeniu jau nuo 1-2 metų. Tačiau tikrosios plaukimo pamokos dažniausiai pradedamos nuo 4-5 metų, kai vaikas geba suvokti instrukcijas, valdyti kūno judesius ir noriai bendradarbiauja. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) kartu su treneriais parengtame internetiniame gide tėvams „Kaip išmokyti vaiką plaukti?“ pasakojama ir praktiškai rodoma, kaip išmokyti vaikus plaukimo elementų, padėsiančių būti saugesniais vandenyje.
Kodėl svarbu išmokyti vaiką plaukti?
- Saugumas: Sumažėja rizika nelaimingiems atsitikimams vandenyje.
- Pasitikėjimas savimi: Vaikai tampa drąsesni ir savarankiškesni.
- Fizinė nauda: Stiprėja raumenys, kvėpavimas, koordinacija.
- Smagus užsiėmimas: Plaukimas vaikams teikia daug džiaugsmo.
Mokymo procesas turėtų būti laipsniškas, žaismingas ir kupinas palaikymo. Kuo pozityvesnė patirtis, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas pamils vandenį visam gyvenimui.
Pagrindiniai mokymo etapai
Supažindinimas su vandeniu: Pradėkite nuo žaidimų baseine ar vonioje - taškymasis, panardinimas rankų ar kojų. Tikslas - sukurti gerus emocinius ryšius su vandeniu. Mažiausi vaikai pirmiausia turėtų priprasti prie vandens. Atrodo smulkmena, bet tai svarbu, todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vanduo ne keltų baimę, o teiktų džiaugsmą. Aktyvesniam vaikeliui jau bus įdomu turkštis, jam patiks ir burbuliukai, ir bangelės, kurias galima sukelti rankutėm ir kojytėm, tačiau dar reiktų vaiką laikyti ant rankų.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Kvėpavimo kontrolė: Žaidimai su burbulų pūtimu į vandenį, panardinimu iki nosytės - padeda vaikui priprasti prie kvėpavimo kontrolės.
Plūduriavimo įgūdžiai: Mokykite vaiką išsitiesti ant nugaros ir laikytis vandenyje. Naudokite pagalbines priemones - plūduriavimo lenteles ar diržus. Prilaikykite vaiką rankomis, leiskite jam plūduriuoti.
Kojų darbas: Mokykite spardyti vandenį laikantis už baseino krašto ar lentelės. Svarbu lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą. Parodykite, kaip galima kojytėmis spardyti vandenuką.
Rankų judesiai: Kai vaikas jaučiasi saugiai - pradėkite mokyti rankų judesių. Pradėkite nuo elementarių brasui būdingų judesių, nes jie yra paprasčiausi. Paaiškinkite vaikui, kaip koordinuotai judinti rankytes ir kojytes - pirmiausia reikia išmokti plaukti šuniuku.
Praktika su pagalba: Naudokite specialius dirželius, makaronus ar plūduriavimo lenteles. Kartu būkite vandenyje - vaikas turi jaustis saugiai ir matyti palaikymą. Net jeigu vaikas jau ir pats laikosi ant vandens, nesitraukite pernelyg toli.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Kvėpavimo technika: Mokykite vaikus pakaitomis kvėpuoti, pasukti galvą į šoną.
Pratimai plaukimo įgūdžiams lavinti
- Stovint ant dugno, pasilenkti į priekį (rankomis remtis į kelius, veidą ir pečių juostą nuleisti į vandenį), veidą pasukus į šoną įkvėpti (ausis ir skruostas lieka vandenyje), veidą pasukus į vandenį žemyn, ilgai iškvėpti.
- Pasilenkti į priekį, abi rankas ištiesti pirmyn, viena ranka atlikti grybšnį krauliu derinant su kvėpavimu. Iš pradžių pratimą atlikti stovint vietoje prie sienelės, po to einant dugnu.
- Tas pats, tik einant dugnu atlikti kraulio grybšnius viena ranka derinant su kvėpavimu.
- Tas pats, tik mokinį partneris laiko už kojų ir prilaikydamas jį lėtai juda į priekį.
- Plaukti su lenta rankose ir pakaitomis atlikti grybšnius jomis.
- Plaukti krauliu krūtine rankomis, tarp kojų laikant plaukimo lentą ar pripučiamą ratą.
Metodiniai nurodymai:
- Įkvėpti grybšnio pabaigoje, galva pasukti veidu į vandenį, kai ta pati ranka iškyla iš vandens;
- Iškvėpiama, kol kita ranka atliks grybšnį;
- Stebėti, kad kūnas plaukimo metu išliktų tiesus horizontalioje padėtyje;
- Reikalauti, kad mokiniai plauktų atsimerkę ir galėtų vizualiai kontroliuoti rankų judesius.
Tipiškos klaidos:
- Per dideli pečių juostos svyravimai aukštyn ir žemyn, kai grybšnio metu plaukikas labai pasvyra ant vieno šono.
- Ranka nuleidimo į vandenį metu stipriai sulenkta per alkūnės sąnarį ir nuleidžiama prie pat galvos arba visai tiesi.
- Grybšnio pagrindinėje dalyje ranka smarkiai sulenkta per alkūnę arba visai tiesi.
- Pagrindinėje grybšnio dalyje ranka juda toli nuo ašies linijos.
- Trumpas grybšnis (nepaliečiant nykščiu šlaunies).
- Alkūnė nuleista grybšnio metu ir nešant ranką oru.
- Įkvėpimo metu galva pakelta aukštyn.
Naudingos priemonės mokymuisi
- Plaukimo lenta: Padeda išlaikyti kūną ant vandens mokantis kojų judesių.
- Plaukimo "sparneliai": Užtikrina saugumą ir pasitikėjimą vandenyje. Rekomenduojama naudoti poroloninius, o ne pripučiamus "sparnelius".
- Dirželiai ir makaronai: Padeda palaikyti kūną vandenyje ir mokytis plūduriuoti.
- Plaukimo akiniai ir kepuraitė: Apsaugo akis nuo chloruoto vandens ir plaukus nuo išsausėjimo. Tiesa, trenerė siūlo bent mažiausius vaikus pirmiausia reiktų mokyti plaukti be jų, kad vaikai iškart įgautų teisingus įgūdžius. O vėliau, kai vaikas jau mokosi plaukimo technikos, uždėkime kepures vien dėl to, kad vaiko neblaškytų jo plaukai ir leistų susitelkti į judesius.
Ką reikėtų žinoti tėvams?
- Kantrybė: Kiekvienas vaikas mokosi skirtingu tempu.
- Neverskite: Prievarta sukelia baimę ir nepasitikėjimą.
- Skatinkite ir girkite: Kiekviena sėkmė turi būti pastebėta.
- Venkite pervargimo: Pamokos turi būti trumpos ir žaismingos.
- Mokykite saugumo: Vaikas turi žinoti, kaip elgtis baseine ar ežere. Specialistai ragina būti ypač atsargiems - neprarasti budrumo, dėmesingai stebėti savo atžalas ir mokyti jas tinkamo elgesio vandenyje. Ypač tokias situacijas pastebiu prie jūros. Tėvai deda savo vaikams įvairius pripūstus plaukmenis ir paleidžia iš akių. Juk jūroje tos srovės tokios pavojingos, o jei dar šoninis vėjas, didesnės bangos? Jūroje net ir stovint už kelių metrų gali nebespėti pagauti tolyn nešamo vaiko. Pagrindinis patarimas visiems prie vandens telkinių esantiems tėvams - tiesiog neišleisti savo vaikų iš akių. Vaikas turi būti per ištiestą ranką. Ir pasistenkite nesiblaškyti, nenaršykite užsimiršę telefonuose, būkite akyli stebėdami savo vaikus.
Svarbūs saugumo aspektai
- Tinkamas vandens gylis: Mokant vaiką plaukti, labai svarbu pasirinkti tinkamą vandens gylį. Jeigu mokomasi uždarame baseine, galima paėjėti giliau, jeigu atvirame vandens telkinyje - reikėtų laikytis arčiau kranto.
- Laikas vandenyje: Vandenyje užsibūti patarčiau ne ilgiau nei valandą. Buvimo vandenyje laikas priklauso nuo vandens temperatūros, vaiko sudėjimo ir elgesio vandenyje. Jeigu mokomasi plaukti uždarame baseine, užsibūti galima ilgiau, jeigu maudynės vyksta atvirame vandens telkinyje, kuris paprastai būna vėsesnis, rekomenduočiau jame būti ne ilgiau kaip pusvalandį.
- Atsargumas su pripučiamais ratais ir kamuoliais: Ypač nerekomenduojama kamuolių ir pripučiamų ratų - nei plaukimui, nei mokymui plaukti.
- Paauglių priežiūra: Net ir gerai plaukti mokantiems paaugliams derėtų priminti, kad vandenyje nepamirštų atsargumo. Jie gali pervertinti savo jėgas arba norėdami pasirodyti pasielgti tikrai neatsakingai.
- Atsargumas srauniame vandenyje: Poilsiaujantiems prie sraunaus vandens plaukimo trenerė duoda originalų patarimą: tiesiog prisirišti vaiką prie savęs. Pati šį metodą esu išbandžiusi sraunioje upėje - prisirišau sūnų per juosmenį ilga virve prie savęs ir taip srauniame vandenyje mums maudytis buvo saugu.
- Specialios priemonės plaukiantiems per ežerą: Puikiai plaukiantiems suaugusiesiems taip pat yra specialių priemonių, kurios gali praversti ir jiems. Pavyzdžiui, pripučiami plūdurai. Ne visi apie juos tikriausiai žino, bet jei susiruošite plaukti per ežerą, jie tikrai gali praversti.
- Neatsargus šokinėjimas į vandenį: Nemažai traumų patiriama ir neatsargiai šokinėjant į vandenį. Visada reikia pagalvoti, ar nėra kliūčių po vandeniu ir ar saugu šokti.
- Ką daryti, jei sutraukia mėšlungis? Pasitaiko, kad paaugliams beplaukiant sutraukia mėšlungis - dažniausiai pėdos raumens, tačiau būna ir blauzdos - tai skausmingiau. Jei taip atsitinka, reiktų nesupanikuoti, o pasistengti koją ištiesti. Jei traukia pirštus ar pėdos skliautą, reikia atlenkti pėdą į save. Ir vėlgi - gerai būtų, kad žmogus mokėtų nardyti, nes tada jis gali įkvėpęs oro pasilenkti ir ištiesinti sutrauktą koją, juk tikriausiai sunkiai pavyktų susirietus galvą išlaikyti paviršiuje.
Ką daryti, jei vaikas bijo vandens?
Baimė yra normali. Svarbiausia - neskubinti proceso:
- Žaiskite prie vandens, o ne jame.
- Leiskite vaikui laikyti savo tempą.
- Išbandykite žaislus, burbulų pūtimą.
- Kartais padeda specializuoti vaikų plaukimo užsiėmimai.
Kuo naudingi plaukimo užsiėmimai su treneriu?
- Individualus dėmesys.
- Profesionali metodika.
- Saugumas.
- Draugiška aplinka su kitais vaikais.
- Tėvams - mažiau streso ir aiški pažanga. Kad vaikas tinkamai ir techniškai taisyklingai išmoktų plaukti, reikėtų pasitelkti profesionalų plaukimo trenerį.
Mitai apie vaikų mokymą plaukti
- 1 mitas: Išmokyti plaukti galima ir ežere. Mokymasis plaukti ežere yra nesaugus dėl nežinomo dugno reljefo ir ribotos saugios erdvės.
- 2 mitas: Tam, kad mokėti plaukti, galvos į vandenį nardinti nereikia. Plaukimas kai galva laikoma virš vandens yra netaisyklingas. Plaukimas tokiu būdu greitai nuvargina kūną, nes reikalauja nuolatinio judėjimo ilgą laiką. Plaukikai gali greitai pavargti. Kai lankomi plaukimo užsiėmimai su profesionaliais treneriais yra kuriama plaukimo technika, kuri leidžia efektyviai plaukti ilgesnius atstumus.
- 3 mitas: Vaikų priverstinės adaptacijos metodai yra geriausi. Tai vienas pavojingiausių metodų, kuriuos tėvai gali taikyti savo vaikui. Vadovaujamas mokymasis yra geresnis nei priverstinės adaptacijos metodas. Metodai, kurie priverčia vaikus patekti į nepatogią ir pavojingą situaciją, gali sukelti traumą, dėl kurios bus baiminamasi plaukti visą gyvenimą. Į plaukimo pamokas reikia žiūrėti švelniai ir pritaikyti kiekvienam vaikui.
- 4 mitas: Mano vaikas per mažas. Nuo trijų mėnesių kūdikiai gali pradėti mokytis įgūdžių, reikalingų pasitikėjimui vandeniu, pavyzdžiui, kvėpavimo ir plūduriavimo.
- 5 mitas: Mano vaikui nereikia daug pamokų. Mokslo metus vykstančios plaukimo pamokos yra raktas į vaiko gebėjimų tobulinimą. Daryti prielaidą, kad vaikai prisimins viską, ko išmoko per porą mėnesių mokymo plaukti pamokų lankymo, gali būti rizikinga. Plaukdami visi vaikai turi būti prižiūrimi, nepaisant jų plaukimo įgūdžių lygio. Jei vaikas lanko plaukimo pamokas po to, kai jis jau turi pagrindinius gebėjimus, tai užtikrina, kad saugumas išliks svarbiausias dalykas.
- Plaukimas su rūbais: Trenerė siūlo išbandyti ir priešingą pamoką, kuri kartu būtų ir smagus vasaros nuotykis. Tėvai, kurie moko savo vaikus plaukti, tegul nebijo jiems leisti pabandyti paplaukti su rūbais. Tegul jie pajunta, ką tai reiškia, ir pamato, kiek turi įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"