Įvadas
Apie šią lėktuvo katastrofą, kuri įvyko 1972 m. gegužę, buvo tylima tris dešimtmečius. Ši tragedija nusinešė 35 žmonių gyvybes, įskaitant vaikų, įgulos narių ir darželio darbuotojų.
Įprasta diena, virtusi tragedija
1972 m. gegužės 16-oji buvo įprasta diena apsnūdusiame kurortiniame Svetlogorske, tik tiek, kad tądien Baltijos pajūryje buvo labiau ūkanota nei įprastai. Sanatorijos „Svetlogorsk“ žinybinio vaikų darželio auklėtiniai grįžo iš rytinio pasivaikščiojimo ir ruošėsi pietauti. Darželis buvo įsikūręs jaukiame dviejų aukštų name, jį lankė vos 25 vaikai. Tais laikais daugelis miesto gyventojų norėjo į jį įtaisyti savo vaiką, bet tai nebuvo lengva: į šią vaikų ugdymo įstaigą buvo galima patekti per pažintis. Tėvų tarnybinė padėtis visiškai pateisino darželio prestižinį statusą: milicijos viršininkas, Automobilių kelių inspekcijos viršininkas, Komjaunimo miesto komiteto pirmasis sekretorius, Svetlogorsko teismo darbuotojas, vyriausiasis gydytojas…
Lemtingas skrydis
Apie vidurdienį karinis transportinis lėktuvas AN-24T pakilo iš Kaliningrado Chrabrovo oro uosto; buvo ketinama patikrinti ir sureguliuoti radiotechninę įrangą. Tais metais padažnėjo atvejų, kai į SSRS teritoriją neteisėtai įskrisdavo privatūs lėktuvai iš kapitalistinių šalių. Buvo tokių incidentų ir Kaliningrado srityje, todėl vietos vadovybė nutarė patikrinti kranto stebėjimo sistemą.
Katastrofa
Maždaug 12 val. 30 min. AN-24T pateko į tirštą rūką virš Svetlogorsko. Jis skrido neleistinai žemai, kurortinės zonos skardingame krante jo sparnas kliudė pušies viršūnę, ir lėktuvas subyrėjo į gabalus. Po smūgio masyvus AN-24T, sveriantis 21 toną, nuskrido dar apie 200 metrų ir nukrito ant Svetlogorsko vaikų darželio pastato, visiškai sunaikindamas antrąjį aukštą. Pirmosios, kurios nukentėjo per šią tragediją, buvo dvi vyresniųjų klasių moksleivės Tania Ježova ir Nataša Cygankova, vaikštinėjusios prie vaikų darželio: prieš lėktuvui rėžiantis į pastatą į jas tvokstelėjo aviacinio kuro garai. Mergaitės akimirksniu užsidegė, bet vis dėlto liko gyvos. Iš nukritusio lėktuvo pasipylė degalai, jie užsidegė, vaikų darželis paskendo liepsnose, o lėktuvo aliumininės dalys liepsnojo kaip popierius. Iš buvusiųjų pastate išgyveno tik du žmonės. Katastrofa nusinešė 35 gyvybes: žuvo 6 lėktuvo įgulos nariai, 2 keleiviai, 24 vaikai ir 3 vaikų darželio darbuotojai.
Slaptumas ir pasekmės
Svetlogorsko kurorte buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, galiojusi visą parą. Gyventojams buvo uždrausta išeiti iš namų, buvo išjungta elektra ir telefonai. Per kelias valandas baigus tvarkyti nuolaužų krūvas ir žuvusiųjų kūnų paiešką, vieta, kur stovėjo vaikų darželis, buvo sulyginta su žeme ir vietoj jo įrengtas nedidelis skveras. Žuvę vaikai ir auklėtojos buvo palaidoti broliškame kape kapinėse, esančiose netoli geležinkelio stoties Svetlogorskas-1. Kad žinia apie tai nesklistų, laidotuvių dieną nevažinėjo elektriniai traukiniai ir buvo apribotas eismas keliais, jungiančiais Kaliningradą su Svetlogorsku. Nepaisant to, tądien į kapines susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Per laidotuves KGB darbuotojai draudė fotografuoti ir apšviesdavo juosteles tų, kurie tai darė. Bet žuvusiųjų artimiesiems keletą nuotraukų vis dėlto pavyko padaryti.
Taip pat skaitykite: Asmeninis Tomo Ališausko gyvenimas
Tyrimas ir gandai
Baudžiamoji byla dėl katastrofos nebuvo iškelta. Viskas buvo tiriama „visiškai slaptai“, o tyrimo medžiaga taip niekada ir nebuvo paskelbta. Sklandė daugybė gandų apie įvykio priežastis: Svetlogorsko gyventojai dėl visko kaltino lakūnus, teigė, kad ekspertizės metu jų kraujyje buvo rasta alkoholio, ir net pasakojo, kad lakūnai pastebėjo paplūdimyje nudistes ir sumažino aukštį, norėdami geriau jas įžiūrėti. Įtikimiausia prielaida atrodo ta, kad lėktuvas patyrė avariją dėl aukščiamačio gedimo. Skrydžio išvakarėse AN-24T buvo įtaisytas aukščiamatis iš IL-14, bet niekas nepatikrino, kaip prietaisas veiks kitame lėktuve. Tik po katastrofos buvo atlikti bandymai, kurie parodė, kad aukščiamačio paklaida galėjo siekti 60-70 m.
Atminimas
Šiandien katastrofos vietoje stovi 1994 m. pastatyta koplytėlė, prie kurios pritvirtintoje lentelėje skelbiama: „Dievo Motinos ikonos „Liūdinčiųjų Paguoda“ šventovė, pastatyta tragiškai žuvusiems vaikų darželio auklėtiniams 1972 m.“
Kitos tragedijos Lietuvoje sovietmečiu
Ši katastrofa nėra vienintelė tragedija, kurią Lietuva patyrė sovietmečiu. Informacija apie daugelį įvykių buvo slepiama, todėl apie juos žinoma nedaug.
1944 m.
Gruodžio 15 dieną, praėjus gerokam laikui po sovietų „išvadavimo“, sovietinių lėktuvų buvo bombarduotas Kaunas. Bendras žuvusių ir sužeistųjų skaičius neaiškus.
1946 m.
Sausio 12 dieną, į pavakarę Vilniaus geležinkelio stotyje užsidegė ir sprogo reaktyvinių pabūklų „Katiuša“ šaudmenis gabenęs ešelonas. Sprogimas apgriovė daug pastatų, sviediniai krito ant aplinkinių pastatų, juos griaudami ir sukeldami gaisrus. Labai smarkiai apgriautas buvo Vilniaus geležinkelio stoties pastatas - dėl to vėliau stotis buvo perstatyta stalininiu stiliumi.
Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai
Gegužės mėnesį prasidėjo dėmėtosios šiltinės (riketsiozės, dar vadinamos epidemine šiltine) epidemija. Šiltinės kilmė - iš SSRS dar apie 1946 plūstelėjęs srautas badaujančių žmonių, ieškančių, kur galima geriau pragyventi.
1947 m.
Birželio mėnesį Lietuvos žvejų incidentai su Baltijos jūroje sovietų paskandintu cheminiu ginklu (ipritu).
1949 m.
Liepos 9 dieną Kauno Aleksoto aerodrome neaiškiomis aplinkybėmis sudegė lėktuvas Jak-9, visi ekipažo nariai žuvo.
Liepos 18 dieną iš Černiachovsko pakilę 5 kariniai lėktuvai išbombardavo Stulgelių kaimą Kybartų rajone. Numestos 39 bombos, du namai Stulgeliuose visiškai sugriauti, 3 nukentėję žmonės, bent du žuvę (Otas Titas ir Zigmas Norkaitis). Taip pat sprogimų užmuštos trys karvės ir sunaikintas vienas traktorius.
1958 m.
Įsisiautėjo didžiulė poliomelito epidemija, apėmusi visą SSRS, tuo pačiu - ir Lietuvą.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Gruodžio 17 dieną Vilniaus aerouoste 43-ios eskadrilės lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir maždaug tonos svorio krovinį, pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti, antrasis pilotas ir šturmanas patyrė lengvesnius sužeidimus. Keleiviai liko sveiki.
1961 m.
Spalio 24 dieną Kauno geležinkelio tunelyje susidūrė du krovininiai traukiniai.
1963 m.
Rugpjūčio 30 dieną šalnos Pietų Lietuvoje. Varėnoje fiksuota -3 laipsnių temperatūra.
Lapkričio 3 dieną per audrą iš Klaipėdos uosto buvo nuneštas ir ant kranto Smiltynėje išmestas Vokietijos laivas „Hans Bernstein“.
1965 m.
Liepos 26 dieną, netoli Šiaulių, lėktuvas An-2 (liaudyje labiau žinomas, kaip anuška arba kukurūznikas), darė mirties kilpą, iš kurios išeinant, nepakako aukščio. Lėktuvas užkabino medžių viršūnes ir nukrito, du lakūnai ir vienas keleivis žuvo.
1970 m.
Gegužės 26 dieną netoli Panevėžio nukrito SSRS karinių oro pajėgų lėktuvas An-12. Iš 6 ekipažo narių žuvo 5 (kitais duomenimis 7 iš 9).
Gruodžio 16 dieną, netoli Maskvos - daktarų lėktuvo avarija: dėl Tu-124 valdymo sistemų gedimo lėktuvas nuėjo į pikiravimą ir sudužo. Žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai (dauguma - Vilniaus ir Kauno gyventojai), tarp kurių buvo daug žymiausių to meto Lietuvos medikų, garsiausių to meto pediatrai Petras Baublys, Liudmila Steponaitienė, Raimondas Lučinskas ir Ona Surplienė.
1972 m.
Balandžio 4 dieną Žaslių geležinkelio stotyje, Kaišiadorių rajone, keleivinis traukinys maždaug 70 km/h greičiu įsirėžė į krovininę cisterną su naftos produktais. Kilo gaisras, žuvo mažiausiai 20 žmonių, kaip spėjama, maždaug šimtas ar daugiau pakliuvo į ligoninę su nudegimais. Tikslus žuvusiųjų skaičius kvestionuojamas.
1975 m.
Balandžio 13 dieną Vilniuje, po Sporto rūmuose vykusio vengrų grupės koncerto, maždaug 22:30 minia žmonių ėjo pontoniniu tiltu į kitą Neries pusę. Tiltas sugriuvo, žmonės ėmė kristi į vandenį. Oficialiais duomenimis, žuvo 4 žmonės, 31 nukentėjo (įkrito į vandenį). Neoficialiais duomenimis, paskendusių žmonių skaičius galėjo būti maždaug 5-10 kartų didesnis.
1979 m.
Kovo 17 dieną įvyko Šiaulių šv. Jurgio bažnyčios gaisras. Aukų nebuvo.
1980 m.
Sausio 8 dieną įvyko į Smiltynę plaukusio kelto „Nida“ susidūrimas su žvejybiniu botu L-6910. Žuvo dvi kelto keleivės.
1981 m.
Gegužės 29 dieną, apie 17 valandą prasidėjęs viesulas (tornadas) nusiaubė Širvintas. Daug namų buvo apgriauta, nuplėšyti stogai.
1982 m.
Lapkričio 22 dieną Klaipėdoje per audrą, iš uosto išplaukiantis tanklaivis „Globe Asimi“ užplaukė ant akmenų. Išsiliejo apie 17 tūkstančių tonų mazuto, daug teršalų pasiekė ir Palangą. Žuvo daugybė gyvūnų, pažeista ekosistema.
1985 m.
Sausio 6-7 dienomis buvo didžiulė pūga, vėjo greitis virš 20 m/s, visiškai sutrikdytas transportas, maisto tiekimas, daug kur nuplėšyti elektros laidai, trečdalyje Lietuvos žmonės negalėjo netgi nuvykti į darbą.
1986 m.
Gegužės viduryje - autobuso katastrofa Jugoslavijoje. Žuvo 6 žmonės (Lietuvos kultūros ir meno veikėjai), dar nemažai sužeistų.