Šeimai pagausėjus nauju nariu, tėvai patiria daug streso ir rūpesčių. Tai apima ne tik bemieges naktis, pilvo dieglius ir kitus kasdienius rūpesčius, bet ir vaiko raidos stebėjimą. Nors aplinkiniai nuolat kartoja, kad visi vaikai yra skirtingi ir vystosi individualiai, rūpestingi tėvai nevalingai lygina savo atžalas su kitais vaikais, kurie, atrodo, geba šiek tiek daugiau.
Vaiko raidos etapai
Kūdikio ir vaiko raida vyksta etapais. Jei ką tik gimusio mažylio raidos etapai iki vienerių metų skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi pokyčiai, padaryti per metus. Žmogaus raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Vaikas auga apsuptas įvairiausių veiksnių, su kuriais kasdien susipažįsta ir patiria įvairiausius išgyvenimus. Tėvų, auklėtojų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų pareiga - padėti jam susidoroti su iškylančiais sunkumais.
Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai: motorika, kalba ir komunikacija, pažintinė, emocinė ir socialinė sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas.
Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais trejais gyvenimo metais. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata.
5 metų vaiko raidos ypatumai
Penkiamečiai yra savimi pasitikintys asmenys, patikimi ir atsakingi. Jie žino savo gebėjimus, vertę bendruomenėje, yra smalsūs ir nori pradžiuginti suaugusius. Šio amžiaus vaikai mėgsta bendrauti ir žaisti iš karto su keliais vaikais, dažniausiai renkasi tos pačios lyties draugus ir yra nepaprastai draugiški. Supranta juokus, linksta žaisti žodžiais, pokštauti. Penkiamečiai supranta žaidimo taisykles, mėgsta žaisti grupelėse, žaisdami nori laimėti, lyderiauti.
Taip pat skaitykite: Savarankiškumo skatinimas 6 metų vaikui
Šio amžiaus tarpsnio vaikai yra judrūs, jų pusiausvyra ir koordinacija sparčiai lavėja. Pradeda domėtis mankštos pratimais, sportu. Jiems lengvai sekasi rengtis, geba peršokti virvę, važinėti dviračiu, stovėti ant pirštų galų. Pastebima, kad penkerių metų amžiaus tarpsnio vaikams pavyksta susikaupti atliekant patikėtas užduotis.
Vystosi sudėtingesnis mąstymas, gebėjimas priimti sprendimus. Vaikas jau gali susikaupęs atlikti užduotį, laikosi taisyklių. Eksperimentuodami ir darydami atradimus, penkiamečiai išmoksta naujų sąvokų. Stebėdami daiktus ir žmones savo aplikoje, jie spendžia problemas. Mąstydami kompleksiškai penkiamečiai naujai gautą informaciją sieja su turima patirtimi. Šio tarpsnio vaikai suvokia spalvos, dydžio ir formos sąvokas.
Penkerių metų vaikams būdinga didelė bendravimo įgūdžių pažanga. Jie kalba ne tik sakiniais, bet ir stambesniais žodžių junginiais. Jie vartoja sakinius, kuriuose žodžių eilės tvarka ir tarimas tokie patys kaip ir suaugusiųjų, užduoda tiesiogiai susijusius klausimus. Penkiamečiai vaikai jau prisimena praeitį, savo kalboje mini tuos laikus kai buvo mažiukai.
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Reikia laiko norint pažinti kiekvieną vaiką ir įvertinti jo individualius bruožus. Žinios apie vaikų raidą yra svarbiausias dalykas tiek pedagogui, tiek tėvui. Svarbus dalykas, kurį reikia žinoti apie vaikus, yra požymiai, kuriais jie skiriasi. Nesvarbu, kiek vaikai yra panašūs vienas į kitą savo raida, kiekvienas vaikas turi ypatingų interesų, patirties ir savitą pažinimo būdą. Svarbu pagalvoti, kaip padėti vaikams pažinti pasaulį. Pažvelgus į vaikus, visada pamatysime individualius skirtumus. Pavyzdžiui, labai smalsus vaikas ir pietų miego metu randa sau tyrinėjimo objektą, jo diena pilna eksperimentų.
Pasirengimas mokyklai
5-7 metų tarpsniu labai svarbus geras vaiko stambiosios ir smulkiosios motorikos išsivystymas, jo akies-rankos ryšys. Šešerių metų sulaukęs vaikas jau turėtų gebėti eiti, bėgti, šliaužti (pvz., pralendant pro įvairias kliūtis) ir šokinėti (pvz., siekiant pakabinto daikto, atsispirdamas nuo žemės abejomis kojomis) keisdamas tempą, greitį ir kryptį. Turėtų mokėti varyti kamuolį pirmyn-atgal (abejomis rankomis ir kojomis), jį atmušti nuo žemės, spirti, mesti ir pagauti.
Taip pat skaitykite: 7 metų vaiko pareigos: patarimai tėvams
Šešerių metų vaikas jau turėtų mokėti naudotis žirklėmis ir sekti liniją kirpdamas, tvarkingai tepti klijus, gerai laikyti ir valdyti piešimo, tapymo priemones, iš vieno indo perpilti vandenį į kitą. Jo rankytės koordinaciją žymi ir tai, ar jam lengvai sekasi suimti ir įstatyti daiktus į angas (pvz., savarankiškai užsegti užtrauktuką, sagas ir pan.).
4-6 metų vaikas jau gali suvokti loginius ryšius, pradeda manipuliuoti skaičiaus sąvoka, suvokti tvermės dėsnius. Jis gali neblogai priskirti daiktus klasėms ar kategorijoms, tačiau jų dar neįsisąmonina. Taip yra todėl, kad vaiko loginis ir abstraktusis mąstymas dar nėra išsivystę, sprendimus jis atlieka daugiausia remdamasis intuicija.
Svarbu, kad šiame amžiuje vaikas kuo plačiau vystytų visą savo asmenybę, susipažintų su įvairiausiomis medžiagomis ir kūrybinės išraiškos priemonėmis, kurios natūraliai turi rasti sau vietą jo kasdieniame namų/kiemo gyvenime. Jei vaikas lanko darželį, čia tikrai užtenka veiklos visapusiškam vaiko ugdymuisi.
Pasaulio pažinimo kompetencija labai plati - į ją įeina bendras pasaulio pažinimas, susiorientavimas dienos ritme, suvokimas, kaip vienas kitą keičia metų laikai, kaip jie įtakoja žmogaus ir gamtos gyvenimą, dirbamus darbus. Čia svarbu ir pirminiai skaičiavimo ar skaitymo įgūdžiai. Dengiate stalą - skaičiuokite, kiek padėjote lėkščių, šakučių, puodelių; piešiate - skaičiuokite, kiek naudosite pieštukų; skutate bulves - skaičiuokite, kiek jų nuskutote ir pan. Piešėte ar lipdėte - prie savo darbų užsirašykite savo vardą.
Su šešiamečiais jau galite pradėti žaisti įvairius žodžių žaidimus: ištraukti raidelę ir bandyti sugalvoti kiek įmanoma daugiau žodžių iš jos. Todėl labai efektyvus yra žaidimas su faktūriškomis raidėmis. Galite jas pasiūti, nuvelti iš vilnos - kiekvieną savaitę į namus gali atkeliauti po naują raidelę.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Akies-rankos ryšį puikiausia lavina (o tuo pačiu ir vaiko vaizduotę, kūrybiškumą, dėmesio koncentraciją) darbas su smulkiomis detalėmis (pvz., karoliukų vėrimas, augalų rinkimas, džiovinimas, paveikslėlių iš jų kūrimas), siuvimas (jau 4 metų vaikas gali susiūti kelias detales į vieną, susiūti vilnos prikimštą žaislą), nėrimas, pynimas. Toks „projektas“ puikiausiai vysto vaiko smulkiąją motoriką, rankytės koordinaciją (ruošia ją rašymui), taip pat moko vaiką sutelkti dėmesį, ugdo jo valią (tai didelis darbas, kurį vaikui reikia pabaigti iki galo), vysto vaizduotę (jis pats sprendžia, kokias medžiagas naudos, kokias spalvas rinksis ir kokias formas įgis vieni ar kiti daiktai).
Priešmokyklinio ugdymo programa bei specialūs klausimynai, skirti įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai, padeda nustatyti, ar vaikas žino savo vardą, pavardę, lytį, kiek jam metų, ir kur gyvena, ar orientuojasi jam pažįstamoje namų ir kiemo aplinkoje, ar rūšiuoja, klasifikuoja, lygina ir matuoja daiktus pagal formą, dydį, spalvą. Šį gebėjimą labai gerai vysto sistema vaiko žaisluose. Pvz., didesnės kaladės laikomos viename krepšyje, mažesnės - kitame, skiautės sudėtos vienoje vietoje, juostos ir juostelės susuktos ir sudėtos į atskirą krepšį. Akmenukai viename inde, kaštonai - kitame.
Pažinti bent pagrindines raides ir skaičius, gebėti perskaityti savo vardą ir kitus jam reikšmingus žodžius, suvokti skaitymo ir rašymo kryptį (iš kairės į dešinę). Raidžių ir skaičių pažinimas nėra būtinas (nė vienoje priešmokyklinėje programoje tas nėra nurodoma), bet vaikui mokykloje būna lengviau. Svarbiausia, kad vaikas suvoktų žodžio ir skaičiaus sandarą (kaip iš vieno pridėjus kitą gauname du ir pan.), o ne išmoktų skaičius ir raides kaip eilėraštį. To pradžią žymi domėjimasis knygomis. Tai yra pradžia - labai svarbu, kad vaikas tai darytų neraginamas ir neskatinamas, o iš vidinės motyvacijos, įdomumo. Žinoti kelis maisto ruošimo, sodo ir buities darbus, rankdarbių atlikimo būdus.
Tokio amžiaus vaikas jau turėtų gebėti žodžiais apibūdinti kitą žmogų, daiktą, nusakyti, kaip jis pats pasikeitė per metus (pvz., koks jis buvo vaikystėje, o kaip pasikeitė dabar?). Pirmiausia sekite daug pasakų. Parinkite tokias, kurių būtų turtingas žodynas, daug vaizdingų posakių (to apstu lietuvių liaudies pasakose). 5-7 metų vaikams gyvulines, ritmines pasakas gali pakeisti stebuklinės pasakos - jau tinka visos apie princeses, karalius, Užjūrio šalis.
Po truputį prie lietuvių liaudies pasakų galite prijungti brolių Grimų pasakas - jos plečia vaiko akiratį, tačiau kartu nėra autorinės, todėl išlaiko visus reikiamus archetipus ir teisingai veikia vaiko pasąmonę. Galite žaisti įvairiausius žodžių žaidimus - ištraukite raidę ir stenkitės kuo daugiau sugalvoti žodžių iš tos raidės. Kalbai (taip pat ir pojūčiams bei vaizduotei) vystyti gali tikti žaidimas „stebuklingas maišelis“. Į jį pridėkite įvairių medžiagų, detalių - vaikas nemačiomis turi užčiupti vieną objektą ir jį detaliai apibūdinti (šiltas-šaltas, glotnus-šiurkštus ir pan.). Kalbą labai vysto įvairios greitakalbės, skaičiuotės. Galite „žaisti“ kaitaliodami tempą savo mylimoms dainelėms ir eilėraštukams.
Pagrindinė erdvė, kur vaikas ugdo savo socialumą - tai jo žaidimų erdvė, bendravimas su bendraamžiais. Išskiriami tam tikri kriterijai, leidžiantys įvertinti vaiko socialinę kompetenciją ir jo pasiruošimą mokyklai. Stebėkite vaiką ir atsakykite sau į šiuos klausimus: Ar jis dalyvauja bendruose žaidimuose? Gal jis žaidžia šalia kitų vaikų, bet vienas? O gal žaidžia išimtinai tik su vienu ar su dviem tais pačiais vaikais? Kokį vaidmenį vaikas užima - ar laukia, kol jį pakvies žaisti, lieka stebėtoju, ar pats imasi inicijuoti žaidimą?
Vaiko socialumą parodo ir tai, ar vaikas jaučiasi esąs grupės narys: pasako savo nuomonę, tačiau atsižvelgia ir į kitų norus, prašymus. Svarbu, ar Jūsų mažylis domisi greta esančiais vaikais, dalyvauja bendraamžių pokalbiuose, pažįsta grupės/kiemo vaikus, žino jų vardus? Ar bendradarbiauja su įvairaus amžiaus vaikais, ar tik su bendraamžiais? Šešiamečiui jau svarbu mokytis spręsti problemas. Stebėkite, ar vaikas bando tai daryti - kelia klausimus apie neaiškius ir nežinomus dalykus, aiškinasi, ieško informacijos, įsidėmi faktus, savaip analizuoja. Ar gali be suaugusiojo pagalbos pats išspręsti konfliktinę situaciją (ar bando tai daryti)? Ar sudėtingose situacijose (pvz., kai yra skriaudžiamas) kreipiasi pagalbos į suaugusįjį, o gal pagalbos prašo visais atvejais? Ar žino vieną kitą pagalbos draugui būdą?
Kalbos ir socialinė-emocinė raida
Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti , kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.
Vaiko raidos uždaviniai skirtingais amžiaus tarpsniais
Vystymosi kelionėje kiekvienas vaikas turi įveikti tam tikrus uždavinius, kad prisitaikytų gyventi jį supančiame pasaulyje. Pirmieji dveji gyvenimo metai - tai įspūdingų pokyčių metas. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikas iš bejėgio kūdikio, negalinčio savarankiškai patenkinti gyvybiškai svarbių poreikių (tačiau gebančio apie tai puikiai pranešti aplinkai verksmu), tampa lakstančiu, žaidžiančiu ir kalbančiu vaiku, gebančiu įsivaizduoti, prisiminti, planuoti veiksmus bei keisti savo aplinką. Šie pasiekimai, visų pirma, yra greito fizinio vystymosi ir intensyvaus aplinkos objektų tyrinėjimo rezultatas. Tam, kad vaikas įsitrauktų į aplinkos tyrinėjimą, reikalingas jausmas, jog pasaulyje yra pakankamai saugu, tad savo dėmesį galima ramiai nukreipti į dominančius objektus. Pirmųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti pamatinius saugumo ir pasitikėjimo jausmus. Jausmas, kad pasaulis yra saugus ir pakankamai kontroliuojamas, įgyjamas dėka daugiausiai vaiku besirūpinančio žmogaus atidaus ir, svarbiausia, nuoseklaus vaiko poreikių tenkinimo. Tai užtikrina saugaus prieraišumo radimąsi - emocinį ryšį tarp vaiko ir pagrindinio juo besirūpinančio asmens, grindžiamą vaiko tikėjimu, kad jam išreiškus poreikius taip, kaip tuo metu sugeba, jie bus suprasti ir atliepti, o kreipusis pagalbos į suaugusįjį - jis bus šalia ir ją suteiks.
Taigi, 1-ųjų metų krizės sprendimo rezultatas, t. y. vaikas jaus saugumą ir pasitikėjimą pasauliu ar ne, didžiąja dalimi priklauso nuo vaiku besirūpinančiųjų, ryšyje sukauptos ankstyvųjų santykių patirties. Prieraišumo formavimosi kritinis periodas - pirmoji pusė metų. Tuo metu kūdikis „ieško“, su kuo sukurti ryšį, o iki 2-3,5 metų amžiaus, kai prieraišumo objektas yra išskirtas, pagalbos nusiraminant kreipiamasi į konkretų vieną asmenį. Saugaus prieraišumo svarba vaikui reiškiasi įvairiose jo vystymosi srityse: užtikrina pamatinių fiziologinių ir emocinių poreikių patenkinimą: išgyventi, būti saugiam, būti ryšyje su kitu; užtikrina tinkamą smegenų vystymąsi; sukuria „saugios salos“ jausmą, t. y. leidžia drąsiau tyrinėti pasaulį, mokytis, patirti, žinant, kad nesėkmės ar grėsmės atveju visada yra kur sugrįžti; užtikrina emocinę raidą: „išorinė“ emocijų reguliacija pamažu tampa „vidine“, t. y. išmokęs nurimti su kito pagalba vėliau išmoksta padėti sau pats stiprių emocijų metu; kuria pamatus socialinei raidai: saugus prieraišumas - tai pagrindas tolimesniems žmogaus santykiams, t. y. į vėlesnius santykius žiūrima per ankstyvųjų santykių patirties „akinius“.
Prieraišus elgesys - tai su prieraišumo formavimosi procesu susijęs elgesys. Kadangi pagrindinė prieraišaus elgesio funkcija yra padėti pažeidžiamam vaikui apsisaugoti, jis įprastai aktyvuojamas nemalonios fiziologinės būsenos, nerimo ir baimės jausmų. Prieraišus elgesys skirtingame amžiuje tipiškai pasireiškia: nepažįstamųjų baime, būdinga 8-10 mėn. amžiaus vaikams, tad yra visai normalu, jei šio amžiaus kūdikis verks, trauksis, slėpsis, nors iki tol mielai šypsodavosi visiems nepažįstamiesiems; atsiskyrimo nerimu, būdingu vaikams nuo 7 mėn. iki 3-3,5 metų, o stipriausiai išreikštu 1,5 m. amžiuje. Taigi, visai normalu, kad vaikas gali verksmu ar savo elgesiu „protestuoti“ prieš mamos išėjimą iš namų, jo palikimą ugdymo įstaigoje; stiprių emocijų protrūkiais, būdingiausiais tarp 1-3 m. amžiaus ir vis retesniais vaikui sulaukus 4-5 m. Stiprių emocijų protrūkis - tai nervų sistemos atsakas į per daug sudėtingą situaciją, kai kūnas atsikrato įtampos per veiksmą. Protrūkiai įprastai dažnesni vaikui esant šalia savo prieraišumo objekto, t. y. žmogaus, su kuriuo vaikas jaučiasi saugus. Tai - pasitikėjimo kitu asmeniu grįstas vaiko kreipimasis pagalbos, pačiam nesusidorojant su jaučiama įtampa. Per daug sudėtingos situacijos gali būti: nemaloni, prasta fiziologinė būklė (alkis, troškulys, skausmas, nuovargis), sensorinė perkrova (ypač iki 2 m. Maždaug 1-erių metų amžiuje stiprėja vaiko supratimas, kad jis yra fiziškai atskiras, o sulaukus 1,5-2 metų amžiaus - kad ir skirtingas nuo kitų, t. y. asmuo su savo kūnu, norais ir valia. Šis naujas suvokimas skatina išmokti pasirūpinti savimi: pačiam vaikščioti, kalbėti, valgyti, naudotis tualeto įgūdžiais bei atlikti daugybę kitų įdomių veiklų, kurias iki tol padėdami vaikui atliko suaugusieji.
Tad antrųjų-trečiųjų gyvenimo metų uždavinys yra įgyti savarankiškumą. 2-metis teikia pirmenybę naujų gebėjimų išbandymui, stipriai reiškia norus būti savarankišku: „Aš pats!“, „Ne!“, „Mano!“. Jei leidžiama savarankiškai atlikti veiksmus, pripažįstama, kad tai svarbu, bei suteikiama atjauta nepavykus iš karto atlikti veiklos taip, kaip tai pavyksta suaugusiesiems - greitai ir sklandžiai - formuojasi savarankiškumo jausmas. Jei neleidžiama, t. y. vaikui bandant atlikti naują veiklą savarankiškai nekantraujama, užbėgama „už akių“, veikla perimama, vaikas skubinamas ar baramas dėl to, ką ir kaip atlieka - diegiamas gėdos jausmas, abejojimas savimi ir savo galimybėmis. Savarankiškumas-gėda yra du esminiai dvejų-trejų metų amžiaus tarpsnio krizės sprendiniai.
Taigi, šiame amžiuje svarbu išmokyti vaiką pačiam pasirinkti, suteikti galimybę savarankiškai spręsti tam tikrus kasdienius klausimus. Ketvirtųjų-šeštųjų metų uždavinys yra įgyti iniciatyvą ir susikurti teigiamą „Aš“ vaizdą. Savarankiškas, savimi pasitikintis vaikas imasi iniciatyvos. Jis nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir kuriuos atlieka suaugę, planuoja savo veiksmus bei siekia išsikeltų tikslų. Deja, iniciatyvos neretai pakrypsta sudėtinga linkme: vaikas nori ir gali veikti, bet ne visada pasielgia tinkamai, jo suplanuoti ir savarankiškai įvykdyti „žygdarbiai“ gali ir nesulaukti suaugusiųjų pritarimo. Peržengus tinkamo elgesio ribas (nebūtinai aiškiai iškomunikuotas) ir baudžiant už vaiko iniciatyvą - vaikas jaučia kaltę, skiepijamos neigiamos nuostatos į save („aš mažas, blogas, nesugebu dalykų atlikti gerai“). Taigi, sprendžiama krizė apima du sprendinius: iniciatyva arba kaltė.
Fizinė raida
Šiuo amžiaus tarpsniu vaiko augimo tempas jau nebėra toks greitas. Vidutinis trečią gimtadienį atšventusios mergaitės ūgis yra 88-106 cm, o svoris 12-19 kg. Per ketvirtuosius metus mergaitė paūgės apie 5,5-9,5 cm bei priaugs maždaug 2 kg. Tuo tarpu berniukas po trečiojo gimtadienio bus 89-107 cm ūgio ir svers 12-18 kg. Per metus iki ketvirtojo gimtadienio jis paaugs 6,5-10,5 cm ir priaugs apie 2 kg.
Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikas jau kur kas geriau valdo savo kūną. Jis puikiai vaikšto, lengvai bėgioja, spiria kamuolį, šokinėja… Jo judesiai - gerai koordinuoti. Ketvirtaisiais metais pakinta vaiko eisena ir laikysena - jis eina tiesia nugara, vikriai juda, lengvai laksto pirmyn ir atgal. Per šiuos gyvenimo metus jis turėtų geriau įvaldyti šokinėjimą. Vaikas turėtų išmokti pašokinėti ant vienos ir ant kitos kojos bei sugebėti trumpai pastovėti ant vienos kojos. Ketvirtuosius eidamas vaikas išmoksta pašokti ir abiem kojomis į tolį, peršokti per neaukštą kliūtį.
Vaikas įgunda dar lengviau ir greičiau lipti laiptais - lipa neprisilaikydamas, statydamas kojas pakaitomis. Jei dar nemokėjo, tai šiemet puikus metas mokyti važiuoti triratuku ar dviračiu su pagalbiniais ratukais. Toliau tobulėja smulkieji judesiai. Jei trejų metų vaikas jau moka pats apsirengti, užsidėti batus, tai ketvirtaisiais metais jau lieka išmokti susirišti batų raištelius. Jei trimetis moka gražiai versti knygos lapus, laikyti pieštuką, tai sekančiais metais jis gali nubrėžti laužytas linijas, kvadratėlius, pradeda kopijuoti didžiąsias raides.
Pažinimo raida ir kalba ketvirtaisiais-penktaisiais metais
Ketvirtaisiais ir penktaisiais gyvenimo metais lavėja vaizduotė. Viskas vyksta neįtikėtinais tempais. Šiais metais vaikas išmoks daugybės dalykų: jis ims klausinėti, smalsauti, eksperimentuos. Daug išmokti jam padės judrumas ir lavėjanti kalba. Trimetis jau sugeba skirstyti daiktus pagal dydį, spalvą, formą. Keturmetis išmoksta suskaičiuoti daugiau (iki dešimt). Mažylis pradeda suvokti skirtingumo sąvoką: atskiria, kas yra vienoda, o kas - ne. Taip pat vaikas pradeda suvokti laiką: kas yra „vakar“, „rytoj“, kada yra pusryčiai, pietūs, vakarienė. Vaiko pasaulis dabar labai plečiasi - neapsiriboja tik namais ir kiemu. Puikus metas nuvykti į nematytas vietas: atokesnius parkus, kitus miestus, muziejų, teatrą. Vaikas ima atpasakoti pasakos dalis bei pats kuria trumpas istorijas, pasakojimus, sakyti juokelius, dainuoti daineles.
Šiais metais tėveliams reikės atsakyti į begalę klausimų „kodėl?“, todėl keturmečiai dažnai vadinami „kodėlčiukais“. Ketvirtaisiais metais vaikas darosi vis labiau nepriklausomas nuo tėvų, domisi kiekviena nauja patirtimi. Jis greitai supranta, kad žaisti draugijoje - daug smagiau nei vienam. Draugai šiame amžiuje - būtini. Kalba mažyliui leidžia susidraugauti, bendrauti, kviesti, žaisti. Vaikas netrunka suvokti, kokios taisyklės galioja vaikų bendruomenėje.