Mūza Marija Rubackytė-Golay, gimusi 1959 m. gegužės 19 d. Kaune, yra iškili Lietuvos pianistė, pedagogė, kultūros veikėja ir Lietuvos muzikų sąjungos narė. Jos gyvenimas ir karjera - tai ne tik muzikiniai pasiekimai, bet ir atsidavimas Lietuvai, jaunajai kartai bei nuolatinis tobulėjimas.
Šeima ir Vaikystė
M. Rubackytė gimė muzikų šeimoje, kur muzika buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Jos prosenelė buvo pianistė, senelis - mėgėjų orkestro įkūrėjas ir dirigentas, matematikas, mama ir teta - pianistės, o tėvas - operos dainininkas. Šeimos tradicijos ir aplinka suformavo jos muzikinį talentą ir paskatino siekti aukštumų.
Vaikystę praleidusi Kaune, Žaliakalnyje, Lietuvių gatvėje, M. Rubackytė nuo mažens buvo apsupta muzikos. Tai padėjo pamatus jos tolimesniam keliui.
Mokslai ir Pedagoginė Veikla
- Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokykla (1965-1973 m.): Pirmieji žingsniai muzikos pasaulyje buvo žengti šioje mokykloje, kur M. Rubackytė ugdė savo talentą.
- LSSR konservatorija (1973-1976 m.): Studijos Jurgio Karnavičiaus klasėje leido jai tobulinti savo įgūdžius ir įgyti profesinių žinių.
- Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorija (1978 m.): Baigusi J. Fliero klasę, įgijo aukšto lygio muzikinį išsilavinimą.
- Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijos asistentūra-stažuotė (1978-1981 m.): Tobulinosi M. Voskresenskio klasėje, gilindama žinias ir įgūdžius.
- Paryžiaus nacionalinė muzikos ir šokio konservatorija (1988-1989 m.): Gilino žinias, siekdama tobulybės.
- Paryžiaus A. Cortot aukštoji muzikos mokykla (1990-1991 m.): Įgijo koncertinio atlikėjo diplomą, patvirtinantį aukštą profesinį lygį.
M. Rubackytė ne tik pati pasiekė aukštumų, bet ir atsidavė pedagoginei veiklai, perduodama savo žinias ir patirtį jaunajai kartai. Ji dirbo:
- LSSR konservatorijos Fortepijono katedros dėstytoja (1978-1987 m.), vėliau tapo docentė.
- Europos konservatorijos Paryžiuje profesorė (nuo 1989 m.).
- Lietuvos muzikos akademijos profesorė (nuo 2003 m.).
- Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja (nuo 1978 m. su pertraukomis).
- Pekino konservatorijos garbės profesorė (nuo 2009 m.).
Be to, ji rengia meistriškumo kursus įvairiose šalyse, dalindamasi savo patirtimi su jaunaisiais talentais.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Visuomeninė Veikla
M. Rubackytė aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, siekdama populiarinti klasikinę muziką ir remti jaunuosius talentus. Ji yra:
- F. Liszto tarptautinės asociacijos biuro narė (nuo 2010 m.).
- Lietuvos Liszto asociacijos "Lisztuania" prezidentė (nuo 2011 m.).
- Pianistų tarptautinių konkursų žiuri narė (F. Liszto Utrechte, M. K. Čiurlionio Vilniuje).
- Tarptautinio Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė (nuo 2009 m.).
Ši veikla rodo jos atsidavimą muzikai ir norą prisidėti prie kultūros puoselėjimo.
Kūrybinė Veikla
Mūza Rubackytė debiutavo būdama vos 7 metų, kai su Lietuvos kameriniu orkestru skambino Lietuvos filharmonijos Didžiojoje salėje. Nuo to laiko jos karjera klostėsi sėkmingai, koncertuojant Europos, Amerikos, Azijos ir Afrikos šalyse su žymiais simfoniniais orkestrais ir rengiant solo koncertus prestižinėse koncertų salėse.
Ji yra skambinusi su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bei Vilniaus kvartetu, diriguojant tokiems žymiems dirigentams kaip Vachtangas Žordanija, V. Gergijevas, Pavelas Koganas, Džansungas Kachidzė, Kennethas Schermerhornas, Uris Segalas ir L. Slatkinas.
M. Rubackytės repertuarą sudaro daugiau nei 45 koncertai su orkestru ir apie 35 solo koncertai bei sceniniai projektai. Ji ypač garsėja kaip F. Liszto muzikos atlikėja, kurio kūryba sudaro trečdalį jos įrašytų kompaktinių plokštelių.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Rečitaliai Paryžiaus "Gaveau" salėje
Viena įsimintiniausių M. Rubackytės karjeros akimirkų - koncertai Paryžiaus "Gaveau" salėje, garsėjančioje puikia akustika ir grožiu. Šios salės veikla yra privačių žmonių rankose, todėl ją reikia nuomotis ir pačiam pasirūpinti reklama.
Per vieną koncertą M. Rubackytė susipažino su anglu Ivanu Bealu ir jo žmona prancūze Renée, kurie susižavėjo jos muzika ir nusprendė remti jos artistinius projektus. Jie surengė keletą jos rečitalių Londone, o Londono "Wigmore" salė, panaši į Paryžiaus "Gaveau", tapo dar viena svarbia koncertų vieta.
M. Rubackytė prieš koncertą laikosi specialaus ritualo: apsistoja viešbutyje net ir tuose miestuose, kuriuose turi nuosavą butą, kad atsiribotų nuo kasdienių problemų. Ji keliasi vėlai, mėgaujasi karšta vonia, repetuoja, įrašo visą rečitalį, lengvai užkandžiauja, ilsiisi ir vėl pagroja tuščioje salėje, kad būtų galima sureguliuoti apšvietimą. Jos vyras Alainas rūpinasi koncertiniais drabužiais ir padeda pasiruošti.
Koncertas "Gaveau" salėje - didelis stresas, nes reikia parengti meninę programą ir pasirūpinti logistika. Tačiau M. Rubackytė atiduoda visą save, susitelkia į savo interpretaciją ir leidžiasi į lyrinę, dvasinę kelionę.
Diskografija
M. Rubackytė yra įgrojo plokštelių, padarė radijo įrašų ir išleido daugiau kaip 35 kompaktines plokšteles, tarp kurių:
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
- Dvi M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos kompaktinės plokštelės, įgrotos "Marco Polo" firmoje, pripažintos vienos iš geriausių JAV (1994 m.).
- Trigubas albumas F. Liszt "Klajonių metai" (pranc. Années de Pelerinage).
- D. Shostakovitch: 24 Preludes & Fugues.
- Prancūzų įrašų kompanija "Lyrinx" 2000-2004 m. išleido keturis F. Liszto kūrinių albumus: "Šėtoniškasis kelias" (2002), "Koncertinių etiudų rinkinys" (2002), "Kūriniai ir transkripcijos fortepijonui" (2003) ir "Klajonių metų" trijų SACD rinkinys (2004).
- M. Rubackytės kompaktinių plokštelių, kurias įrašė "Briliant Classics", "Lyrinx", "Marco Polo", "Melodija" ir "Hungaroton" kompanijos, įamžinti D. Scarlatti, J. S. Bacho, L. van Beethoveno, F. Schuberto, F. Liszto, J. Brahmso, S. Prokofjevo, M. K. Čiurlionio ir kitų kompozitorių opusai.
Apdovanojimai ir Įvertinimai
M. Rubackytės talentas ir atsidavimas muzikai buvo įvertintas daugybe apdovanojimų ir įvertinimų:
- 1985 m. LSSR nusipelniusi artistė.
- 1997 m. suteiktas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas.
- 1998 m. įteiktas Garbės medalis "Už nuopelnus Lietuvos kultūrai".
- 2005 m. pelnė Vyriausybės premiją ir "Lietuvos tapatybės" projekto "Lietuvos Mūzos" titulą.
- 2006 m. skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, Vyriausybės kultūros ir meno premija bei projekto "LT tapatybė" prizas už tai, kad garsina Lietuvą pasaulyje.
- 2008 m. "Auksinio disko" laureatė.
Knyga "Gimusi po Fortepijonu"
2022 m. lietuvių kalba išleista M. Rubackytės biografinė knyga "Gimusi po fortepijonu" (pranc. "Née sous un piano", 2020). Knygos istorija unikali, nes pirmiausia ji pasirodė Prancūzijoje, o tik vėliau buvo išleista lietuviškai. Į lietuvių kalbą knygą vertė Lina Perkauskytė.
Knygoje garsi pianistė pasakoja apie savo vaikystę, gyvenimą su mama ir teta, dviem garsiomis mokytojomis, apie sudėtingą santykį su tėvu, apie mamos ir tetos pastebėtą jos muzikinį talentą ir apie pirmąjį koncertą, kai vos septynerių Mūza koncertavo su orkestru Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.
"Gimusi po fortepijonu" - tai galimybė išgirsti menininkės gyvenimo istoriją iš jos pačios lūpų, sužinoti, kokia realybė atsiveria, kai koncerto šurmulys nurimsta, kokį kelią talentingas žmogus nueina ir kokią kainą sumoka už ypatingą santykį su muzika.
Knygoje M. Rubackytė taip pat pasakoja apie kurioziškus nutikimus gastrolėse, neretai dramatiškas ir kartu juokingas, jaudinančias staigmenas užkulisiuose, profesinio ir asmeninio gyvenimo vingius bei susitikimus su ryškiomis asmenybėmis.
Knygos Unikalumas ir Turinys
"Gimusi po fortepijonu" - tai ne tik biografija, bet ir Lietuvos istorijos atspindys per vieno žmogaus, vienos šeimos istoriją ir patirtį. Knygoje atskleidžiamas kelias, kurį talentingas žmogus nueina, kokią kainą sumoka už ypatingą santykį su muzika.
Apie Knygos Istorinį Kontekstą
Kalbėdama apie knygą "Gimusi po fortepijonu", M. Rubackytė teigia, kad pirmiausia norėjo per vieno žmogaus, vienos šeimos istoriją ir patirtį papasakoti Lietuvos istoriją.
Asmeninis Gyvenimas
2012 metais Mūza Rubackytė ištekėjo už šveicaro medicinos profesoriaus Alaino Golay. Pora susipažino 2005-aisiais metais per rečitalį viename Šveicarijos mieste, medikų kongrese. Jie turi namus Ženevoje, Paryžiuje ir Vilniuje.
Alainas Golay - ne tik mylintis vyras, bet ir didelis Mūzos talento gerbėjas. Jis dažnai lydi ją į koncertus, rūpinasi jos gerove ir įkvepia naujiems pasiekimams.
Vestuvės Vilniaus Rotušėje
M. Rubackytė ir A. Golay susituokė Vilniaus rotušėje, apsupti artimiausių draugų ir šeimos narių. Po ceremonijos pora išėjo iš rotušės jau kaip šeima - ponas ir ponia Golay.
Mūza vilkėjo elegantiška Ženevos dizainerių suknele, o Alainas buvo galantiškas džentelmenas, atidarantis automobilio dureles savo būsimai žmonai. Po ceremonijos svečiai persikėlė į jaukesnę patalpą, kur kėlė taures už jaunųjų sveikatą.
Žiedai ir Poezija
Alainas dažnai dovanoja Mūzai ranka rašytas eiles, o vestuvių proga įteikė jai ypatingą inkų imperijos įkvėptą žiedą, sukurtą pagal užsakymą Peru. Šis žiedas tapo jų meilės simboliu.
Ankstesnės Santuokos
Tai ne pirmoji M. Rubackytės santuoka. Pirmąkart ji ištekėjo už vargonininko Eduardo Oganesiano, su kuriuo išgyveno trylika metų. Po skyrybų ji draugavo su fotografu Alexandre Shuvaloffu, kuris tapo jos pirmuoju klausytoju, kritiku ir bendraminčiu.
Kaip Alainas Pavergė Mūzos Širdį
Alainas pavergė Mūzos širdį savo nuoširdumu, rūpesčiu ir meile muzikai. Jis ne tik puikiai groja smuiku, bet ir domisi poezija, menu ir kultūra. Jų bendri interesai ir sielų ryšys padėjo sukurti tvirtą ir laimingą santuoką.
Cituatos
- "Menininkas negali būti apolitiškas ir atsiriboti nuo pasaulyje vykstančio pragaro."
- "Gyvenimas - tai tema su variacijomis."