Sloga - dažnas negalavimas, ypač tarp vaikų, lankančių darželį. Nors sloga suaugusiam žmogui tėra laikinas nepatogumas, kūdikiui tai gali būti didelis iššūkis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti slogą, kaip palengvinti kūdikio būklę ir ar galima vesti sloguojantį vaiką į lauką ar darželį.
Kūdikių Sloga: Kaip Atpažinti?
Kūdikiams, ypač pirmomis savaitėmis po gimimo, nosis gali būti užsikimšusi ir be slogos. Kai kurie kūdikiai net kelis mėnesius gali švilpti kvėpuodami per nosį. Tai lemia siauros kūdikių nosies landos, kurias greitai užkemša net nedidelis gleivių kiekis. Kūdikių nosies gleivinė greitai reaguoja į įvairius dirgiklius (pvz., tabako dūmus, dulkes, lakiąsias chemines medžiagas, bakterijas, virusus) ir išskiria daugiau sekreto, dėl ko atsiranda šnopavimas.
Kaip atskirti slogą nuo įprasto šnopavimo? Reikia atkreipti dėmesį į papildomus simptomus, tokius kaip:
- Gausios išskyros iš nosies
- Apsunkintas kvėpavimas per nosį
- Irzlumas
- Sunkumai žindant ar maitinant iš buteliuko
- Kosulys
Slogos Priežastys Kūdikiams
Slogos priežastys gali būti įvairios:
- Virusinės infekcijos: Dažniausia slogos priežastis.
- Alerginės reakcijos: Alergija dulkėms, žiedadulkėms, gyvūnų plaukams ir kitiems alergenams.
- Sausas oras: Sausas oras dirgina nosies gleivinę.
- Perkaitimas ar peršalimas: Staigus temperatūros pokytis gali sukelti slogą.
- Dantų dygimas: Dantų dygimas gali susilpninti imunitetą ir padidinti riziką susirgti sloga.
Kaip Palengvinti Sloguojančio Kūdikio Būklę?
Sloguojančiam kūdikiui svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą, kad būtų lengviau kvėpuoti ir maitintis. Štai keletas patarimų:
Taip pat skaitykite: Vaikų skiepijimas: ar sloga yra kontraindikacija?
Nosies Valymas
Prieš kiekvieną maitinimą būtina išvalyti kūdikio nosytę. Susikaupusį sekretą galima pašalinti guminiu balionėliu arba minkštu plonu vamzdeliu. Prieš siurbiant gleives, rekomenduojama praplauti nosį jūros vandeniu. Nepiktnaudžiaukite nosies lašiukais, nes trapi kūdikio nosies gleivinė gali prie jų priprasti. Lašus į nosį lašinkite tik tada, kai kūdikis negali užmigti dėl sutrikusio kvėpavimo per nosį arba visiškai negali žįsti.
Žindymas
Sloguojantį kūdikį geriausia žindyti sėdint, šiek tiek pakėlus galvutę ir krūtinėlę. Galima žindyti priglaudus kūdikį prie krūties vertikaliai. Taip lengviau nuteka sekretas į nosiaryklę. Jeigu nosytė trukdo mažyliui valgymo metu efektyviai kvėpuoti, reikia daryti dažnas pertraukėles. Sloguojantis kūdikis gali norėti valgyti dažniau, bet prie krūties išbūti trumpiau. Jokiu būdu negalima retinti žindymo, nes gausios sekrecijos iš nosytės metu reikia daugiau skysčių kūdikiui.
Aplinkos Drėkinimas ir Vėdinimas
Namuose, ypač šildymo sezono metu, oras būna labai sausas, todėl slogos atveju svarbu drėkinti orą. Kūdikio kambario drėgmė turėtų būti 40-60 %. Reguliariai valykite vaiko kambarį šlapia šluoste ir vėdinkite namus.
Padėtis
Sloguojantį kūdikį nešiokite vertikaliai, žindykite taip pat kiek įmanoma vertikalioje padėtyje, nes mažyliui gulint gleivės teka į nosiaryklę, o tai sukelia diskomfortą.
Skysčiai
Sloguojantį mažylį, maitinamą tik motinos pienu, dažniau žindykite.
Taip pat skaitykite: Kada privaloma pranešti apie vaiko išvykimą?
Ar Galima Maudyti Sloguojantį Kūdikį?
Maudyti sloguojantį kūdikį galima, tačiau reikėtų pakeisti įpročius. Geriausia trumpai nuprausti po dušu, o ne laikyti ilgai vonioje. Sloguojant maudyti galima rečiau, bet svarbu, kad vaikas nebūtų nesiprausęs dvi savaites. Suprakaitavusį vaiką galima greitai apiplauti po dušu, kai temperatūra nukrenta.
Ar Galima Vesti Sloguojantį Vaiką Į Lauką?
Jei vaikas nekarščiuoja, nėra jokių ligos komplikacijų ir jaučiasi pakankamai gerai, jis gali eiti į lauką. Gaivus oras sumažins nosies paburkimą ir palengvins kvėpavimą. Tačiau svarbu tinkamai aprengti vaiką ir stebėti oro sąlygas, kad jis neperkaistų. Sloguojantį vaiką taip pat galite migdyti lauke, jei lauko temperatūra nėra žemesnė nei +8 laipsniai Celsijaus, ir stebėti, kad jis nekvėpuotų per burną ir nekosėtų.
Šalta oro temperatūra silpnina nosies imunitetą ir daro mus jautresnius virusams. Tyrimų duomenimis, nosies audinių temperatūrai nukritus vos iki 5 laipsnių, imuninis atsakas sumažėja beveik perpus. Šaltas oras taip pat sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir gali apsunkinti organizmo kovą su mikrobais, nes priplaukia mažiau imuninių ląstelių.
Jei lauke šilta ar net karšta, diena labai saulėta, karščiuojančiam vaikui gali būti labai sunku. Jei namuose turite kondicionierių, nepersistenkite vėsindamiesi. Lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas negali būti didesnis nei 6 laipsniai. Jei jūsų vaikas nekarščiuoja ir neprastai jaučiasi, o lauke nėra pernelyg karšta, išeikite į lauką.
Jei vaiką kamuoja lengvi peršalimo simptomai, jis net nekarščiuoja, lengvas ar vidutinis judėjimo intensyvumas sveikatai gali būti naudingas. Kiek pajudėjęs vaikas gali šiek tiek geriau pasijusti ir pastiprinti savo imuninę sistemą, kovoti su ligos sukėlėjais. Visgi intensyvus judėjimas tik dar labiau susilpnins vaiko jau ir taip pažeistą imunitetą ir pablogins ligos eigą. Svarbu stebėti, kad vaikas nepavargtų - geriau kelis kartus per diena išeiti trumpam į lauką, nei pusei dienos išsiruošti į „žygį".
Taip pat skaitykite: Atostogos auginant vaiką
Ar Galima Vesti Sloguojantį Vaiką Į Darželį?
Geriausia būtų, kad į darželį eitų visiškai sveiki vaikai, be virusų ir be slogų. Jei virusine sloga sergantis vaikas nueis į darželį, jis papildomai užsikrės kitų vaikų virusais, be to, savo virusu kitus apkrės. Geriau pabūti namuose. Tačiau jei vaikas gerai jaučiasi ir tai jau antra slogos stadija, užtenka karts nuo karto išsipūsti nosį, į darželį galima leisti. Vis tik reikėtų įvertinti ir vaiko sugebėjimą pačiam savimi pasirūpinti.
Jei vaikui pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai (sloga, kosulys ar gerklės skausmas), vaikas turėtų likti namie, net jeigu ir nekarščiuoja. Į darželį vaiką galima leisti, kai jis nekarščiuoja mažiausiai 24 valandas. Taip pat vaikas į darželį galėtų eiti lengvai sloguodamas, kai sloga jau beveik praėjusi, jis jaučiasi gerai, neturi temperatūros, nekosti, jam neskauda gerklės. Pirmomis dienomis, kai nosis bėga labai stipriai, ją reikia išsipūsti kas kelias ar keliolika minučių, tad nė pačiam vaikui nebus malonu laiką leisti darželyje.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei sloga trunka ilgiau nei 7-10 dienų, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Dažnai su sloga gali būti ir ausyčių uždegimai. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją, jei kūdikiui mažiau negu trys mėnesiai, arba jei atsiranda šie simptomai:
- Aukšta temperatūra
- Kosulys
- Gerklės skausmas
Ką Daryti, Jei Kūdikis Kosėja ir Sloguoja?
Kosintiems kūdikiams reikia skystinti sekretą. Jei bežįsdamas kūdikis sukosi, reikia jį atitraukti nuo krūties ir leisti išsikosėti. Tada vėl bandyti maitinti. Galioja ta pati dažnesnio, trumpesnio žindymo taisyklė.
Karščiuojančio Kūdikio Žindymo Ypatumai
Karščiavimo metu kūdikis taip pat maitinamas dažniau, bet trumpiau. Būtina stebėti, ar neryškėja skysčių trūkumo požymiai (pirmiausia išdžiūsta gleivinės). Sergantis kūdikis gali neturėti apetito, bet krūtį trumpam, kad gauti šlakelį skysto pienelio, jie dažniausiai ima. Ligos metu reikėtų stengtis nenaudoti žinduko, o pasiūlyti krūtį.
Inhaliacijos
Paskutiniai moksliniai straipsniai neberekomenduoja atlikti inhaliacijų, ypač vaikams. Ypač taip vadinamųjų ,,karštųjų inhaliacijų’’, kai kvėpuojama karštais vandens, arbatžolių nuovirų garais, nes didelė rizika sužaloti, nudeginti kvėpavimo takus. Inhaliacijos didelio teigiamo poveikio neduoda, nebent kalbėtumėme apie specialias gydomąsias inhaliacijas su adrenalinu sergant laringitu, jei jų išties reikia ligai gydyti.
Svarbu Atminti
Visada savo nerimu verta pasidalinti su šeimos gydytoju. Tinkama priežiūra ir gydymas padės kūdikiui greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.
Liaudiškos Priemonės
Nuo seno žinoma liaudiška priemonė - suslogavusiam kūdikiui į nosį įlašinti motinos pieno. Medikai neturi vieningos nuomonės, ar tai gerai, ar blogai. Viena vertus, mamos piene yra daug antikūnų, kurie tarsi išdezinfekuoja gleivinę. Kita vertus, saldus motinos pienas gali sutirštinti nosies sekretą, kuris pridžiūsta ir dar labiau užkemša nosį. Kūdikiams ir mažiems vaikams į nosį nelašinkite vaistų su mentoliu, kamparo aliejumi, eteriu. Jokiu būdu nelašinkite bobučių medicinos vaistų - česnako, svogūnų, juodųjų ridikų, krienų, alavijo sulčių.
Kosulys
Kai kosulys atsiranda dėl gerklės uždegimo, vaikas kosėja sausai, o vėliau tampa drėgnas. Sausas kosulys vaiką gali varginti, kai serga laringitu ar kt. Dėl užklupusio nosiaryklės gleivinės uždegimo (slogos) ir čia susikaupusių gleivinės išskyrų, bronchito, plaučių uždegimo mažylis kosėja drėgnai.
Vaikučius dažniausiai vargina ūmus kosulys, kuris gali tęstis keletą savaičių (lėtinis trunka ilgiau). Vadinasi, vaikui kosėti mėnesį visiškai normalu. Jei mažylis rytais pakosėja vos 2-3 k., lėkti pas gydytoją tikrai nebūtina. Tačiau geriausiai būtų pirmomis 5-7 kosulio dienomis vaiko į darželį nevesti, nes yra pavojingas aplinkiniams. Jei mažylio imunitetas stiprus ir pats neįsisirgs, tikrai užkrės kitus.
Mama gali prigarinti vonią ir kartu su vaikučiu įeiti į vonios kambarį pakvėpuoti garais. Gali duoti žolinio sirupėlio. Kūdikiui, kuris žindomas mamos pienu, vaistažolių arbatų nereikia.
Kai liga komplikuojasi, pasikeičia kosulio pobūdis (jei buvo sausas, pasidaro drėgnas), pasunkėja, padažnėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, nepūlingoji virsta pūlingąja sloga. Tada tikrai būtina kreiptis į gydytoją, kad atliktų kraujo tyrimus (ištirtų C reaktyvinį baltymą) ir nustatytų, ar nėra pūlingosios infekcijos. Ją aptikus skiriama vaistų nuo bakterijų.
Švelnios Priemonės Kosuliui
Vaiką pirmiausia ne gydykite vaistais, bet sukurkite sveikti padedančią aplinką, siūlykite jam daugiau skysčių, ypač jei kosėja sausai (kad kosuliukas padrėgtų), ir prisiminkite liaudiškus priemones.
Būste palaikykite ne žemesnę nei 18-21° C kambario temperatūrą. Tačiau labai svarbu, kad ir nebūtų per karšta. 28-30° C karštis tikrai netinka, nes didelis temperatūros skirtumas lauke ir namie vaiką susargdina dar labiau. Be to, išsausėja ne tik oras, bet ir ligoniuko kvėpavimo takai, jam sunku atsikosėti. Jei patalpos, kurioje būna vaikas, oras sausas, reikia drėkinti. Santykinė drėgmė būste turėtų būti apie 60-70 proc.
Kosėjančiam mažyliui labai sveika pakvėpuoti šiltais garais, į karštą vandenį įbėrus valgomosios druskos (litrui - 1 šaukštas druskos). Jei vaikas neserga bronchų astma ar kita alergine liga, į vandenį galima įlašinti kelis lašiukus eterinio eukaliptų aliejaus, kuris padeda mažinti gleivinės uždegimą.
Labai gerai būtų prieš naktį kojytes keliolika minučių pamirkyti šiltame vandenyje su druska (nuo 3 m.) arba garstyčių milteliais (maždaug šaukštas vonelei) ir užmauti šiltas kojinaites. Jei vaiką vargina sausas, spazminis kosulys, tinka garstyčių lapeliai ant krūtinės.
Joms tinka čiobreliai, ramunėlės, liepžiedžiai, gebenės, islandinė kerpena. Patartina ruošti tokio stiprumo, koks nurodytas ant pakuotės (dažniausiai 1 l vandens reikia valgomojo šaukšto žaliavos). Vaistažolių arbatos duokite kaip vaisto, o ne kaip maisto. Vaikui pakanka išgerti po pusę stiklinės arbatos 2-3 k. per dieną.
Vaikui, kuris moka gargaliuoti, galima paruošti druskos tirpaliuko (stiklinei - 1 arbatinis šaukštelis) ir duoti paskalauti gerklytę. Tinka šiltas ramunėlių užpilas. Vaikučiui, kuris jau valgo tirštą maistą (jokiu būdu ne mažesniam nei pusės metukų) galima į gerklę papurkšti aliejinio tirpaliuko.
Pastiles, kurios turi cheminių nuskausminamųjų ar dezinfekuojamųjų medžiagų, sučiulpti reikia po valgio ir nors valandą nieko nevalgyti, negerti, kad ilgiau išliktų poveikis gerklėje. Žolines pastiles galima duoti dažniau, nei nurodyta ant pakuotės, bet pasitarus su gydytoju, kad vaikas nečiulptų vienos paskui kitą. Taip galima perdozuoti. Kaip vartoti sirupą, net ir pagamintą iš žolyčių, taip pat būtina pasitarti su gydytoju. Jis pasakys, kokio ir kiek vaikučiui reikėtų, kelias dienas ar savaitę reikia vartoti.