Prieš naujagimiui gimstant, placenta tiekia deguonį ir maisto medžiagas į naujagimio kraują bei pašalina iš jo anglies dvideginį. Naujagimiui gimus, deguonį į kraują tiekia ir anglies dvideginį iš jo pašalina plaučiai. Pirmą kartą naujagimiui įkvėpus ir perspaudus jo virkštelę, dujų apykaita prasideda plaučiuose. Dauguma naujagimių šį etapą pereina sklandžiai, be pagalbos. Tačiau kai kuriems naujagimiams reikia padėti palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kvėpuoti, užtikrinti kraujotaką. Šiame straipsnyje aptarsime hipoksijos ir asfiksijos įtaką naujagimių gyvenimo kokybei, galimus rizikos veiksnius, diagnostiką, gydymo metodus ir ilgalaikes pasekmes.
Hipoksija ir asfiksija: kas tai?
Hipoksija - tai deguonies trūkumas naujagimio organizme, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Asfiksija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia pulso sustojimą. Perinatalinė hipoksija ir asfiksija - tai tokios būklės, kai pokyčius vaisiaus ar naujagimio organizme sukelia deguonies stoka.
Hipoksijos ir asfiksijos rizikos veiksniai
Nėštumo bei gimdymo metu gali pasireikšti hipoksijos/asfiksijos gimstant rizikos veiksniai, tad svarbu atpažinti ir nustatyti dažniausius antenatalinius ir intranatalinius rizikos veiksnius. Tarp antenatalinių rizikos veiksnių išskiriami motinos oksigenacijos sutrikimai nėštumo metu, motinos hipertenzija, motinos cukrinis (CD) ar gestacinis (GD) diabetas. Intranataliniai rizikos veiksniai apima virkštelės mazgą, virkštelės iškritimą, placentos atšoką, motinos hipotenziją. Gimdymo komplikacijos, tokios kaip skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga, vaisiaus dangalų infekcija, blogo kvapo ar vaisiaus vandenys su mekonijumi, motinai skirti narkotinių medikamentų taip pat gali didinti hipoksijos riziką.
Diagnostika ir tyrimai
Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Remiantis naujagimio vertinimu pagal V. Apgar skalę (Virginija Apgar 1953 m. pasiūlė naujagimio būklės vertinimo kriterijų skalę) praėjus 1 ir 5 minutėms po gimimo, skiriama lengva (7 balai), vidutinė (4-6 balai) ir sunki hipoksija (0-3 balai).
Gydymo metodai
Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną.
Taip pat skaitykite: Atraskite savo gyvenimo tikslą
Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
Galimos komplikacijos ir pasekmės
Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus. Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus.
Hipoksija/asfiksija gimstant - tai nepakankamas naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimas deguonimi, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Dėl deguonies stokos vystosi audinių ir organų hipoksinis išeminis pažeidimas, dėl kurio galimi įvairaus sunkumo vystymosi sutrikimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad deguonies stoka iki gimimo, gimstant ir po gimimo sutrikdo visų organizmo sistemų funkcijas, o ypač - centrinės nervų sistemos. Centrinės nervų sistemos pažeidimas pasireiškia hipoksine-išemine encefalopatija (neurologiniai sindromai, išsivystę dėl asfiksijos), kuri pagal sunkumą skirstoma į 3 stadijas (lengva, vidutinio sunkumo ir sunki).
Asfiksiją patyrusių naujagimių širdies ir kraujagyslių sistema pažeidžiama 25%, kvėpavimo - 25%, o inkstai - 40%. Šiems naujagimiams po gimimo reikia taikyti veiksmingas gaivinimo priemones (kvėpavimo funkcijos ir kraujotakos užtikrinimas, metabolinių pokyčių korekcija). Vėliau skiriamas sindrominis medikamentinis bei reabilitacinis (kineziterapija, masažas) gydymas.
Kiti galimi sutrikimai
Kiti naujagimio smegenų veiklos sutrikimai yra plataus spektro sąvoka, apimanti įvairius neurologinius sutrikimus, kurie pasireiškia naujagimiams. Šie sutrikimai gali būti nuo lengvo iki sunkaus, ir jie gali turėti ilgalaikių pasekmių vaikų vystymuisi. Liga gali apimti tokius aspektus kaip motorinių įgūdžių sutrikimai, kognityviniai sunkumai ir elgesio problemos. Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios ir apima genetinius veiksnius, aplinkos poveikį, infekcijas nėštumo metu, traumas gimdymo metu ir kitas medicinines būkles.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimo kelionė
Simptomai gali apimti motorinių įgūdžių sutrikimus, tokias kaip raumenų tonuso pokyčiai (hipotonija arba hipertoniškumas), koordinacijos problemos, vėlavimas vystantis kalbos įgūdžiams, elgesio sutrikimai, tokie kaip hiperaktyvumas ar socialinių įgūdžių trūkumas. Diagnostika apima išsamų neurologinį tyrimą, kuris gali būti papildytas vaizdo tyrimais, tokiais kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT). Taip pat gali būti atliekami elektroencefalografijos (EEG) tyrimai, siekiant įvertinti smegenų elektrinę veiklą.
Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir pobūdžio. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda valdyti simptomus, tokius kaip raumenų spazmai ar elgesio sutrikimai. Reabilitacijos terapijos, tokios kaip fizioterapija, ergoterapija ir logopedija, gali padėti vaikui tobulinti motorinius ir kalbos įgūdžius.
Cerebrinis paralyžius
Tėveliai po „pridusimo“ labiausiai bijo cerebrinio paralyžiaus. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, jog tik 36 % išnešiotų ir 25 % neišnešiotų naujagimių išsivysto cerebrinis paralyžius, jei „pridusimas“ įvyko gimdymo metu. 50 % išnešiotų naujagimių pažeidimas atsiranda nėštumo metu, ir net 80-90 % cerebrinio paralyžiaus išsivystymo priežasčių lieka nežinomos.
Priežiūra po hipoksijos/asfiksijos
Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas. Svarbu užtikrinti tinkamą mitybą, palaikyti šilumą ir atidžiai stebėti odos būklę.
Motinos pieno svarba
Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį. Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. bent 3 mėn.
Taip pat skaitykite: Visavertis gyvenimas bendruomenėje
Vitaminas K ir hemoraginė naujagimių liga
Vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai. Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Naujagimių gelta
Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti poţymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.
Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo.
Naujagimių apnėja
Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą. Galvos ir kaklo padėties kontrolė: vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas.
Anemija (mažakraujystė)
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.