Kasmet sausio 4-ąją minima Pasaulinė Brailio rašto diena. Ši diena skirta paminėti Luji Brailio, aklųjų rašto išradėjo, gimtadienį, pagerbiant jo indėlį į aklųjų ir silpnaregių gyvenimus visame pasaulyje. Ši diena atkreipia dėmesį į Brailio rašto svarbą, kuris suteikia galimybę milijonams žmonių, turinčių regėjimo negalią, skaityti, rašyti ir gauti išsilavinimą. Brailio raštas - tai speciali skaitymo ir rašymo sistema, išrasta prancūzo Luji Brailio (Louis Braille) 1824 m. Jam pačiam būnant aklam, ši sistema buvo sukurta tam, kad aklieji galėtų skaityti lytėjimo būdu.
Luji Brailio Gyvenimas ir Indėlis
Prancūzas Luji Brailis (Louis Braille, 1809 m. sausio 4 d. - 1852 m. sausio 6 d.) sukūrė aklųjų raštą iš 6 reljefinių taškelių dar tebesimokydamas Paryžiaus aklųjų institute. Jo sukurta rašto sistema vartojama iki šių dienų. Luji Brailis apako ankstyvoje vaikystėje dėl nelaimingo atsitikimo. Miestelio mokykloje jis buvo labai gabus mokinys, nors visko mokėsi tik iš klausos. Vietinis dvarininkas Luji tėvams patarė atiduoti vaiką į Paryžiaus aklųjų institutą.
Inspiracija ir Sistemos Sukūrimas
1821 m. Brailis sužinojo apie informacijos perdavimo sistemą, kurią sukūrė Prancūzijos armijos kapitonas Šarlis Barbjė (Charles Barbier). Barbjė noriai pasidalijo savo išradimu, vadinamu „naktiniu rašymu“, kuris buvo taškų ir brūkšnių kodas, įspaustas storame popieriuje. Šuos įspaudus buvo galima visiškai interpretuoti pirštais, todėl kariai galėjo dalytis informacija mūšio lauke, neįžiebdami žibintų ir nekalbėdami. Brailiui nenuilstamai dirbant prie savo idėjos, jo sistema buvo iš esmės užbaigta 1824 m., kai jam buvo penkiolika metų. Barbjė naktinio rašymo sistemoje jis daug ką pakeitė, supaprastindamas jos formą ir maksimaliai padidindamas jos efektyvumą. Savo sistemą jis paskelbė 1829 m., o antrajame leidime 1837 m. atsisakė brūkšnių, nes juos buvo per sunku perskaityti. Svarbiausia, kad mažesnius Brailio rašto langelius buvo galima perskaityti kaip raides vienu pirštu.
Brailio raštas sudarytas iš taškų kombinacijų, iškilių ant paviršiaus, kurias galima pajusti pirštais. Šios kombinacijos sudaro raides, skaičius ir net muzikos ženklus. Naudojant kombinacijas nuo vieno iki šešių taškų ir keičiant jų išsidėstymą, gaunamos 63 nesikartojančios kombinacijos.
Jo paties žodžiais: „Prieiga prie informacijos plačiąja prasme yra prieiga prie žinių, ir tai mums gyvybiškai svarbu, jei mes [aklieji] nenorime ir toliau būti niekinami ar globojami maloningų reginčiųjų. Mums nereikia gailesčio, taip pat nereikia priminti, kad esame pažeidžiami. Su mumis turi būti elgiamasi kaip su lygiais - ir tai gali suteikti informacija”.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Muzika Brailio Raštu
Netrukus sistema buvo išplėsta, įtraukiant Brailio raštu užrašytas natas. Brailis panoro sukurti sistemą natoms užrašyti, kad muzikinis kodas būtų „pakankamai lankstus, kad atitiktų unikalius bet kokio instrumento reikalavimus“. 1829 m. jis išleido pirmąją knygą apie savo sistemą, pavadintą „Žodžių, muzikos ir paprastų dainų užrašymo taškais metodas, skirtas akliesiems ir jiems pritaikytas”.
Brailio Rašto Pripažinimas ir Palikimas
Nors mokiniai žavėjosi ir gerbė Brailį, jo rašymo sistemos aklųjų institute nebuvo mokoma, kol jis ten dirbo. Tačiau reikalaujant akliems mokiniams, Brailio rašto sistemą Paryžiaus aklųjų institutas galutinai priėmė 1854 m., praėjus dvejiems metams po jo mirties. Sistema išplito visame prancūzakalbiame pasaulyje, tačiau kitose šalyse ji plėtėsi lėčiau. Tačiau per pirmąją visos Europos tiflopedagogų konferenciją, įvykusią 1873 m., Brailio rašto įteisinimą aktyviai palaikė dr. Thomas Rhodesas Armitage'as, po to jo tarptautinė plėtra paspartėjo.
Šiandien Brailio raštas yra pritaikytas daugiau kaip pusantro šimto kalbų ir naudojamas visame pasaulyje.
Brailio Raštas Lietuvoje
Brailio raštą lietuviškai abėcėlei pritaikė Pranas Daunys. 1927 m. jį oficialiai patvirtino tuometė Lietuvos švietimo ministerija. Lietuvos visuomenei originaliąją Brailio rašto abėcėlę pirmasis pristatė profesorius Petras Avižonis 1923 m. išleistoje knygelėje „Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje“.
Prano Daunio Indėlis
Prano Daunio sukurta lietuviška Brailio abėcėle buvo mokomi 1928 m. pradėjusio veikti Kauno aklųjų instituto mokiniai. 1930 m. ten Brailio raštu pradėta spausdinti knygas. Ši abėcėlė buvo naudojama iki 2000 m., kai joje buvo įvesta keletas pakeitimų. Todėl ji vadinama reformuota lietuviška Brailio rašto abėcėle. Reformuota lietuviška Brailio abėcėlė, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 878.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Prano Daunio biografija
Pranas Daunys gimė 1900 m. rugsėjo 16 d. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus Paneveržio kaime. 1919 m. birželio mėn. įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorių gretas. 1923 m. sausio 6 d. mūšyje su baltalenkių partizanais Avižonių kaime netoli Širvintų buvo sužeistas į galvą, sprogus granatai ir neteko regėjimo. Grįžęs iš Rygos aklųjų instituto, pritaikė Brailio rašto abėcėlę lietuvių kalbai. 1927 m. rugpjūčio mėnesį P. Daunys lankėsi Karaliaučiaus aklųjų institute, kuriame to paties renginio metu vyko II-sis tarptautinis aklųjų suvažiavimas ir XVII-sis tiflopedagogų suvažiavimas. 1928 m. gegužės 15 d. aktu LR prezidentas jį apdovanojo pirmos rūšies trečiojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu, taip pat Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais. Mirė 1962 m.
Brailio Rašto Pritaikymas Šiandien
Šiandien Brailio raštu ženklinamos vaistų, kai kurių kosmetikos prekių, maisto produktų pakuotės, gėrimų tara. Vis dažniau jis sutinkamas viešosios paskirties pastatuose, viešajame transporte, turistų pamėgtose vietose, viešbučiuose. Brailio raštas svarbus milijonams aklųjų visame pasaulyje. Tai kelias į raštingumą, galimybė susipažinti su įvairia rašytine medžiaga.
Brailio raštas ir švietimas
Jei mokiniai ir studentai nori sėkmingai baigti pasirinktas studijų programas ir siekti karjeros, jie turi naudotis literatūra Brailio raštu. Kalbant apie regėjimo negalią turinčių studentų į(si)traukimą ir dalyvavimą studijų procese, reikia paminėti, kad Valstybinis studijų fondas vykdo projektą „Studijų prieinamumo didinimas“, kuriuo siekiama užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą ir studijų kokybės gerinimą studentams, turintiems negalią.
Siekiama palengvinti sąlygas aukštosiose mokyklose, kurios skatintų žmones, turinčius specialiųjų poreikių, siekti aukštojo mokslo. Tikslingiausia studentams, turintiems negalią, pritaikyti tas erdves, kuriomis galėtų naudotis visų fakultetų studentai: bibliotekų skaityklos, kompiuterių klasės, amfiteatrinės auditorijos, valgyklos.
Pabrėžiama ir studijų medžiagos, vadovėlių, knygų pritaikymo ir prieinamumo svarba. Silpnaregiams reikalingi vaizdo didintuvai, specializuota ekrano vaizdą didinanti ir koreguojanti programinė įranga. Šios priemonės silpnaregiui studentui sudaro sąlygas naudotis aukštosios mokyklos turimais resursais - vadovėliais, akademine literatūra.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Neregių poreikiai taip pat labai skirtingi - vieni pirmenybę teikia Brailio raštui, kitiems patogiau informaciją gauti iš garsinių knygų. Projekto tikslas - studijų aplinką maksimaliai pritaikyti visiems studentams, sukurti tokias sąlygas aukštojoje mokykloje, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo negalios rūšies ar turimų specialiųjų poreikių, galėtų kokybiškai studijuoti.
Taigi, norint tinkamai pritaikyti biblioteką - skaityklą regėjimo negalią turinčių studentų poreikiams, reikalinga specializuota IT technika, kaip antai Brailio rašto įtaisai, neregiui galintys atstoti kompiuterio klaviatūrą, skeneriai, programinė įranga, tekstinius dokumentus skaitanti balsu, vaizdo didinimo priemonės, Brailio rašto spausdintuvai, taip pat tinkami aplinkos planų žymėjimai.
Naujos technologijos
Ir toliau atsiranda naujų Brailio rašto technologijų, įskaitant tokias naujoves kaip Brailio rašto kompiuteriniai terminalai; „RoboBraille“- el. pašto vertimo į Brailio raštą paslauga, sukurtas Nemetho Brailio raštas - išsami matematinių lygčių ir mokslinių duomenų užrašymo sistema.
Iššūkiai ir Ateitis
Šiomis dienomis Brailio raštas susiduria su didele konkurencija - naujausiomis technologijomis. Kam tekstą rašyti Brailio mašinėle, jeigu jį galima diktuoti kompiuteriui balsu? Šis iššūkis kelia rimtą pavojų neregių raštingumui ir apie tai kalba neregių bendruomenė. Nors ir nemažai nuveikta, kad Brailio raštas būtų prieinamas neregiams, ateities darbų sąrašas yra labai ilgas. Ypač daug problemų - besivystančiose šalyse, kur labai stinga Brailio vadovėlių. Kita problema - Brailio rašto simboliai (matematiniai, fonetiniai ar kompiuteriniai) įvairiose šalyse yra skirtingi. Todėl, siekiant palengvinti bendravimą tarp Brailio rašto vartotojų visame pasaulyje, būtina sukurti supaprastintą ir suvienodintą Brailio ženklų sistemą. Kita svarstoma problema - Brailio užrašai ant gaminių ir kitokių bendro vartojimo objektų, tokių kaip bankomatai, liftai, pakuotės. Čia būtinas suvienodintas Brailio raštas.
Nepaisant technologijų pažangos, Brailio raštas išlieka svarbia priemone neregiams. Jis suteikia galimybę savarankiškai skaityti ir rašyti, o tai ypač svarbu ugdant savarankiškumą ir savivertę.
Pasaulinė Aklųjų Sąjunga (PAS)
Pasaulio aklųjų sąjunga (PAS) - tai pasaulinis 161 milijonų aklųjų ir sutrikusio regėjimo asmenų judėjimas, kurio tikslas padėti patiems sau: panaikinti prietarus, skatinti visuomenės teigiamą požiūrį į jau įrodytus aklųjų ir silpnaregių sugebėjimus, siekti lygiateisiškumo. Nuo 2001 m. viso pasaulio neregiai oficialiai pradėjo švęsti brailio rašto dieną. Ši diena įteisinta Pasaulio aklųjų sąjungos sprendimu penktojoje generalinėje asamblėjoje, vykusioje 2000 metais lapkričio 20-25 dienomis Melburno mieste, Australijoje.
Brailio Rašto Diena Lietuvoje
Mūsų šalyje brailio rašto diena yra minima šiek tiek kitaip nei kitur, beje, ji turi labai senas tradicijas. Jau daug metų Lietuvos aklųjų biblioteka organizuoja Skaitymo brailio raštu konkursus. Kiekvienais metais organizuojami regioniniai konkursai, o neporiniais metais geriausieji skaitytojai yra kviečiami į respublikinį konkursą. Pagal ilgametę tradiciją respublikiniai konkursai vyksta Vilniuje gegužės 7 dieną - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.