Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu rūpintis savo sveikata ir gerove, nes tai tiesiogiai veikia ir būsimo kūdikio vystymąsi. Vienas dažniausių klausimų, kylančių nėštumo metu, yra susijęs su vaistų vartojimu, ypač kai kalbama apie skausmo malšinimą. Nėštumas yra sudėtingas laikotarpis vaistų vartojimo atžvilgiu, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Netinkami preparatai kelia įvairias grėsmes: tiek nėščiosios, tiek būsimo kūdikio kraujavimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kūdikio organų pažeidimus, vystymosi sutrikimus bei apsigimimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie vaistai nuo galvos skausmo yra saugūs vartoti nėštumo metu, kokie kelia riziką, ir kokios yra alternatyvios priemonės skausmui malšinti.
Vaistų pasirinkimas ir saugumas nėštumo metu
Ne visi vaistai nuo skausmo yra vienodai saugūs nėštumo metu. Vieni iš jų gali būti saugūs, jei vartojami tinkamomis dozėmis ir laiku, tačiau kiti gali kelti pavojų besivystančiam vaisiui. Todėl labai svarbu žinoti, kokius vaistus galima vartoti, o kurių reikėtų vengti.
Paracetamolis (acetaminofenas)
Paracetamolis yra vienas iš dažniausiai rekomenduojamų vaistų nuo skausmo nėštumo metu. Jis laikomas saugiu, jei vartojamas pagal gydytojo nurodymus ir neviršijant rekomenduojamos dozės. Paracetamolis veiksmingai malšina galvos, dantų, raumenų ir sąnarių skausmus, taip pat gali būti naudojamas karščiavimui mažinti. Tyrimai rodo, kad paracetamolis neturi ryškių šalutinių poveikių vaisiui - jei vartojamas atsakingai.
Kada vartoti leidžiama?
Paracetamolį galima vartoti viso nėštumo metu - tiek pirmą, tiek antrą ar trečią trimestrą - kai pasireiškia:
- Temperatūra virš 38 °C, ypač jei tai trunka ilgiau nei kelias valandas
- Galvos skausmas, kurio nepavyksta įveikti kitomis priemonėmis
- Nugaros, sąnarių ar raumenų skausmai, dažni vėlesniuose trimestruose
- Lengvas peršalimas, kai vargina skausmas ar karščiavimas
Svarbiausia taisyklė - vartoti tik tada, kai reikia. Paracetamolis neturi būti įprasta kasdienė rutina - tik simptominė pagalba.
Taip pat skaitykite: Vaistai nuo pilvo skausmo nėštumo metu
Vis dėlto, svarbu paminėti, kad ilgalaikis ar per didelis šio vaisto vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia kai kurių sveikatos sutrikimų rizika kūdikiui, todėl būtina konsultuotis su gydytoju. Be to, pasirodė tyrimų duomenys, dažnai paracetamolį nėštumo metu vartojusioms moterims didėja rizika susilaukti hiperaktyvių ir dėmesio sutrikimą turinčių vaikų.
Kokiais atvejais reikia atsargumo?
Nors laikomas saugiu, yra situacijų, kai vartojant paracetamolį reikia būti atsargiai:
- Jei vartojamas kelias dienas iš eilės
- Jei turite kepenų ligų ar sutrikusį jų funkcionalumą
- Jei vartojate kitus vaistus, kurių sudėtyje jau yra paracetamolio (kad neviršytumėte dozės)
- Jei jį vartojate profilaktiškai be realių simptomų
Leistina dozė:
- Vienkartinė dozė: iki 500-1000 mg
- Maksimali paros dozė: 4000 mg (t. y. 4 g), tačiau nėščioms moterims rekomenduojama neviršyti 3000 mg
- Tarp dozių turi būti ne mažiau kaip 4-6 val. pertrauka
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, aspirinas ir naproksenas, paprastai nerekomenduojami nėštumo metu, ypač trečiąjį trimestrą. Šie vaistai gali padidinti kraujavimo riziką, sukelti vaisiaus kraujotakos sutrikimus ir kitus sveikatos sutrikimus. Ibuprofenas gali būti saugus pirmojo ir antrojo trimestro metu, tačiau trečiajame trimestre jo reikėtų vengti.
„Pavojinga vartoti nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną, komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną, epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį. „Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui“, - perspėja G. Jos teigimu, aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą.
Opioidiniai vaistai nuo skausmo
Opioidiniai vaistai, tokie kaip kodeinas, morfinas ar oksikodonas, gali būti skiriami tik labai ypatingais atvejais ir tik gydytojo priežiūroje. Šie vaistai gali sukelti priklausomybę tiek motinai, tiek vaisiui, ir yra susiję su didesne įgimtų apsigimimų, kvėpavimo problemų bei abstinencijos sindromo naujagimiui rizika.
Taip pat skaitykite: Vaistai nuo dygstančių dantų
Kodeinas, klonazepamas gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus.
Kiti vaistai, kurių reikėtų vengti
Be jau minėtų vaistų, nėštumo metu reikėtų vengti ir kitų preparatų, kurie gali kelti riziką:
- Izotretinoinas (naudojamas spuogams gydyti): sukelia persileidimą, kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo.
- Natrio valproatas ir valpro rūgštis (vartojami epilepsijai ir manijai gydyti): sukelia kūdikio apsigimimus.
- Ankstyvasis šalpusnis: būsimam kūdikiui gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi.
- Raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras: persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui.
Alternatyvos ir natūralios priemonės skausmui malšinti
Daugeliui nėščiųjų skausmo malšinimui gali padėti ir natūralios priemonės bei alternatyvūs gydymo būdai, kurie dažnai yra saugesni ir gali būti veiksmingi.
- Fizinis aktyvumas ir kineziterapija: Reguliarus fizinis aktyvumas, tokie kaip vaikščiojimas, tempimo pratimai ir specialios nėščiųjų mankštos, gali padėti sumažinti nugaros, sąnarių ar kitus skausmus. Kineziterapeutas gali rekomenduoti saugius pratimus ir padėti sureguliuoti laikyseną, kad būtų sumažintas skausmas. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
- Šilumos terapija: Šilumos kompresai ar šiltos vonios gali veiksmingai malšinti raumenų ir sąnarių skausmus. Tačiau reikia vengti per didelės šilumos, ypač ties pilvu, kadangi tai gali pakenkti vaisiui.
- Akupunktūra ir masažas: Akupunktūra ir masažas yra populiarūs alternatyvūs skausmo malšinimo būdai, kurie gali būti saugūs nėštumo metu, jei juos atlieka kvalifikuoti specialistai.
- Poilsio režimas ir streso valdymas: Galvos skausmus dažnai sukelia poilsio režimo trūkumas, įtampa, kai kurių maisto produktų vartojimas ar per mažas vandens kiekis organizme. Turint psichologinių negalavimų, pasitarus su gydytoju vertėtų pabandyti nemedikamentines gydymo priemones, kurių pasirinkimas yra labai platus.
- Imbiero arbata: Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną.
- Ramunėlė: Tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos.
- Pipirmėčių arbata: Mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą.
- Antacidai: Dažnai antroje nėštumo pusėje pradeda kamuoti rėmens griaužimas, nes mažylis spaudžia skrandį ir sukyla rūgštus maisto turinys. Siekiant sumažinti šį diskomfortą, svarbu valgyti po mažiau, bet dažniau, o pavalgius - nesilankstyti ir negulėti. Rėmeniui mažinti saugu vartoti greitai rūgštingumą mažinančius preparatus - antacidą (magnio ir kalcio druskų derinius).
- Skaidulos: Norint sumažinti vidurių užkietėjimą, rekomenduojama likus pusvalandžiui iki valgio į stiklinę vandens įsiberti 1 arbatinį šaukštelį skaidulų. Vartojant daugiau skaidulų, svarbu vartoti ir daugiau vandens.
Migrena nėštumo metu
Visgi žymiai dažniau besilaukiančias moteris kamuoja iki tol turėta migrena, kuri tokiu ypatingu gyvenimo periodu kinta. „Nemažai daliai pacienčių pirmo trimestro metu pastebimas pablogėjimas. Vėliau, antrame ir trečiame - ryškus pagerėjimas. Moksliškai paskaičiuota, kad pasikeitus hormoniniam fonui, dėl padidėjusio estradiolio kiekio maždaug septyniasdešimt procentų migrena sirgusių moterų per nėštumą jaučia pagerėjimą. Mažesnei daliai migrena sergančių nėščiųjų skausmas nepakinta ir tik keliems procentams sergančiųjų būna migrenos pablogėjimas. Nėštumo metu dėl to paties estradiolio kiekio padidėjimo gali pirmąkart atsirasti migrena su aura ligonei, kuri iki tol auros (praeinančio regos, rečiau jutimo ir kalbos sutrikimo) neturėjo“,- pastebėjo dr. K.
Kaip gydyti migrenos priepuolį nėštumo metu?
Anot neurologės, gydytojas, dirbdamas su vaisingo amžiaus moterimis, visuomet turi turėti galvoje, kad moteris gali jau būti nėščia ir apie savo nėštumą nežinoti arba planuoja pastoti. „Vienintelis saugus vaistas tokiu atveju galvos skausmui sumažinti - paracetamolis. Deja, šis vaistas turi ribotas galimybes, nėra stiprus, todėl jei skausmo dažnis yra vieną kartą per savaitę ir rečiau, paracetamolį reikėtų vartoti skausmui prasidėjus. Be to, pasirodė tyrimų duomenys, dažnai paracetamolį nėštumo metu vartojusioms moterims didėja rizika susilaukti hiperaktyvių ir dėmesio sutrikimą turinčių vaikų. Ibuprofeno vartojimas nėštumo metu galimas tik antro trimestro metu. Jei tokio gydymo nepakanka, individualios konsultacijos metu aptariama, ar bus galima vartoti stipresnius vaistus. Gydytojas turi įvertinti, ar stipresnių vaistų nuo migrenos priepuolio nauda bus didesnė nei galima rizika.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: nereceptiniai vaistai nuo kirminų
Viso nėštumo metu skausmui malšinti yra tinkamas paracetamolis 500 mg 2 tab. Viso nėštumo metu saugūs yra triptanų klasės vaistai, iš kurių daugiausiai duomenų turima apie sumatriptaną 50-100 mg bei rizatriptaną 10 mg.
Jei migrenos priepuoliai nėštumo metu vargina dažnai, pvz. kartą per savaitę ir dažniau, o priepuolius dažninančios nėštumo būklės yra paneigtos (žr. „Kaip keičiasi migrena nėštumo metu?“), yra rekomenduojamas migrenos priepuolius retinantis gydymas. Priešingai rekomendacijai migrenos priepuolį gydyti vaistais, priepuoliams retinti nėštumo metu beveik visada rekomenduojamos tik nemedikamentinės priemonės, net galvos skausmą retinančių papildų vartojimas yra skiriamas trumpesniais periodais ir mažesnėmis dozėmis. Retinantys priepuolius vaistai, kitaip vadinama medikamentinė migrenos prevencija ar profilaktika, skiriama neurologo išimtinais atvejais.
Prieš keletą metų buvo sudarytas įsimenantis ir prasmingas akronimas SEEDS (liet. sėklos), nurodantis pagrindines nemedikamentinio migrenos valdymo kryptis: S (angl. Sleep) - miegas, E (angl. Excercise) - fizinis aktyvumas, E (angl. Eat) - mityba, D (angl. Diary) - migrenos dienynas, S (Stress) - emocinės įtampos valdymas. migreną retina reguliarus, t.y. bent 3 kartus per savaitę fizinis aktyvumas (žr. Nors iš pirmo žvilgsnio tokios rekomendacijos skamba labai apibendrintai ir paprastai, bet ilgalaikis jų laikymasis duoda tikrai gerų rezultatų.
Mityba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Vitaminai nėštumo metu
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Didesnės folio rūgšties dozės (1000-5000 μg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Ką dar svarbu žinoti nėštumo metu?
- Žalingi įpročiai: „Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigę ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė.
- Fizinė veikla: Pasak V. Uzelienės, besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti.„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes“, - pataria šeimos gydytoja.
- Kelionės: Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.
- Saulė, pirtis ir baseinas: „Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens“, - pataria šeimos gydytoja. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių.Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
- Miego sutrikimai: Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą.