Vaikų sveikata - didžiausias kiekvieno tėvo rūpestis. Šaltuoju metų laiku, kai vaikų, ypač darželinukų, imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, infekcinės ligos tampa itin aktualios. Vaikai, ypač tie, kurių imunitetas silpniausias (nuo 6 mėnesių iki 3 metų), gali sirgti 8-10 kartų per metus, ir tai yra laikoma norma. Pilnai imuninė sistema susiformuoja tik vaikui sulaukus 5-7 metų. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias vaikų infekcines ligas, jų simptomus, priežastis ir gydymo būdus, kad tėvai galėtų geriau suprasti, kaip apsaugoti savo vaikus.
Infekcinių ligų sezoniškumas ir priežastys
Kaip ir kasmet, didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio-kovo mėnesiais. Šaltas ir drėgnas oras yra palanki terpė virusams plisti. Taip pat padidėjęs stresas (nauji mokslo metai, trumpos dienos, pandemija) ir vitamino D trūkumas organizme turi įtakos imunitetui.
Šaltuoju sezonu dažniausiai pasitaikantys virusiniai susirgimai yra „peršalimo virusai“, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu ir kartais kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo ir paragripo virusai. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 savaičių. Labiausiai vaikas užkrečiamas pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija, kosulys gali varginti ilgesnį laiką, kartais iki 3 savaičių, tačiau toks vaikas jau nėra užkrečiamas.
Šiuo metu taip pat vyrauja COVID-19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia neaukštu karščiavimu (iki 38 laipsnių), stipriu gerklės skausmu, raumenų ir galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau.
Taip pat vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai yra Nora, Rota virusas ir entero virusas. Šioms infekcijoms būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis, labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų ir kepto maisto. Esant gausiam viduriavimui, rekomenduojami diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gausiai vemiant ir viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės ir lūpos, reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Taip pat skaitykite: Dažnos vaikų ligos
Vėjaraupiai: užkrečiama infekcija
Vėjaraupiai yra sunkesnė infekcija, kuri yra labai užkrečiama oro lašeliniu būdu. Inkubacinis periodas gali trukti iki 21 dienos. Vėjaraupiams būdingas karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, kuris prasideda dėmelėmis, vėliau virsta pūslelėmis, o joms subliūškus susiformuoja šašelis. Nauji bėrimai atsiranda iki 5 dienų, todėl galima stebėti įvairius bėrimo elementus. Bėrimai yra skausmingi ir niežti, todėl svarbu naudoti priešalerginius preparatus, kad vaikas nesikasytų ir neliktų randelių. Yra taisyklė, kad vaikas nebeužkrečiamas praėjus maždaug 10 dienų nuo bėrimo pradžios arba 5 dienoms nuo paskutinio naujo bėrimo atsiradimo. Vėjaraupiams būdingas bėrimo etapiškumas - penkias dienas vis atsiranda naujų bėrimų, jie virsta pūslelėmis, pūslelės suplyšta, užsideda šašeliai ir išnyksta.
Vaikus, persirgusius vėjaraupiais, ypač stigmatizuoja dar kurį laiką po ligos išliekantys briliantinės žalumos pėdsakai, tad bėrimų ja tepti nerekomenduojama - šiais laikais tam yra kitų dezinfekcinių priemonių.
Bakterinės infekcijos: kada įtarti?
Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai yra streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt.
Įtarti bakterinę infekciją reikėtų, jeigu nėra slogos ir kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų, o tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.
Enterobiozė (spalinukės): dažna darželinukų problema
Enterobiozė, arba spalinukės, yra labai paplitusi tarp darželinukų. Pagrindinis simptomas yra išeinamosios angos ir tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl suprastėja miegas, vaikas tampa irzlesnis ir jaučiasi nepailsėjęs. Tėveliai, pastebėję, kad vaikas kasosi užpakaliuką, turėtų išsitirti dėl šių helimintų.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų ar užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai ir spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) yra palankūs veiksniai enterobiozės plitimui vaikų kolektyvuose ir šeimose.
Kaip stiprinti vaikų imunitetą?
Stiprinti vaikų imunitetą labai svarbu palaikant sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis režimo ir užtikrinti kokybišką miegą (nuo 21 iki 1-2 val. nakties). Pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių (geriau lietuviškų), gerti pakankamai skysčių (ypač vandens), vengti pridėtinių cukrų, miltinių patiekalų ir pusfabrikačių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti ir kasdien būti bent 1-2 val. lauke.
Angina: virusinė ar bakterinė?
Angina yra dažna infekcija vaikams, kurią sukelia virusai arba bakterijos. Streptokokinė angina yra viena iš labiausiai paplitusių bakterinių anginos formų, kuriai būdinga stiprus gerklės skausmas, karščiavimas ir kiti simptomai.
Streptokokinė angina (bakterinė angina) yra infekcija, kurią sukelia A grupės beta hemoliziniai streptokokai. Šios bakterijos dažniausiai užkrečia viršutinius kvėpavimo takus, sukeldamos gerklės skausmą, paraudimą, patinimą ir kartais pūlių susidarymą ant tonzilių. Diagnozė remiasi simptomais, tačiau gydytojas gali atlikti tyrimus, kad patvirtintų infekciją.
Streptokokinė angina gydoma antibiotikais, dažniausiai penicilinu arba jo alternatyvomis, jei vaikas yra alergiškas penicilinui. Nesavalaikis gydymas ar netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip tonzilių abscesai, inkstų uždegimas (glomerulonefritas) arba reumatinė karštinė, kuri gali pažeisti širdį.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Streptokokinė angina dažniausiai prasideda staiga, su stipriu gerklės skausmu ir aukšta temperatūra, be slogos ir kosulio.
Streptokokas A: simptomai, komplikacijos ir gydymas
Streptokokai yra bakterijų gentis, kuri apima įvairias rūšis. Dauguma streptokokų yra nekenksmingi ir yra natūrali žmogaus organizmo floros dalis, tačiau kai kurie gali sukelti ligas. Vienas iš gerai žinomų tipų yra Streptococcus pyogenes, arba Streptokokas A, kuris gali sukelti rimtesnes komplikacijas.
Streptokokas A perduodamas iš žmogaus į žmogų oro lašeliais kalbant, čiaudint, kosint arba bendraujant su sergančiu asmeniu. Lengviausia užsikrėsti patalpose, kuriose buriuojasi daug žmonių, tokiose kaip mokyklos ar darbo vietos.
Streptokoko A infekcija gali būti potencialiai pavojinga ir sukelti įvairias ligas nuo lengvų iki sunkių. Dažnos infekcijos apima gerklės bei odos infekcijas, tačiau gali atsirasti rimtesnių būklių, tokių kaip skarlatina, reumatinė širdies liga, plaučių uždegimas ir sepsis.
Streptokoko simptomai:
- Dažnas ir ūmus gerklės skausmas
- Sunkumai ryjant
- Gerklės paraudimas ir patinimas
- Padidėję limfmazgiai
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Raudonos dėmės ant gerklės
- Bėrimas
- Patinusios tonzilės (kartais su baltomis dėmelėmis)
- Vėmimas (dažniausiai pasitaiko vaikams)
Jei įtariate streptokokinę infekciją arba turite stiprius simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kuris gali atlikti atitinkamus tyrimus ir paskirti gydymą antibiotikais.
Rimtos ligos (komplikacijos), sukeliamos streptokoko:
- Skarlatina: Bakterinė infekcija, sukelianti raudoną bėrimą.
- Reumatinė širdies liga: Gali paveikti širdies vožtuvus, sukeliant uždegimą ir randų formavimąsi.
- Pneumonija (plaučių uždegimas): Plaučių audinio uždegimas.
- Sepsis: Organizmo reakcija į infekciją sukelia sisteminį uždegimą.
- Reumotoidinis artritas: Autoimuninė liga, atakuojanti sąnarius.
- Angina (tonzilitas): Tonzilių uždegimas.
Streptokoko tyrimas:
- Greitas streptokoko testas: Tepinėlis iš ryklės.
- Antistreptolizino-O tyrimas (ASO): Kraujo tyrimas, skirtas nustatyti antikūnus.
- ADB tyrimas (DNRazės B): Kraujo tyrimas, naudojamas vertinant streptokokų infekcijos buvimą.
Streptokokas A - gydymas ir profilaktika:
- Antibiotikai: Dažniausiai naudojami streptokokų A bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti.
- Simptominis gydymas: Palengvina paciento būklę (karščiavimą mažinantys vaistai, skausmą malšinantys vaistai).
- Asmeninės higienos priemonės: Rankų plovimas muilu ir vandeniu.
- Sergančių asmenų izoliacija: Užkirsti kelią bakterijų perdavimui kitiems.
- Antibiotikų profilaktika: Tam tikroms pacientų grupėms gali būti skiriamos antibiotikų profilaktikos priemonės.
Kita informacija apie infekcijas
Meningokokinė infekcija:
Lietuva yra karštasis meningokoko B sukeltos infekcijos taškas Europoje. Dažniausiai šia liga serga vaikai iki 5 metų. Meningokokinė infekcija labiausiai mėgsta rudens-pavasario sezonus.
Virusinė ar bakterinė infekcija:
Virusinės ir bakterinės infekcijos turi daug panašumų, tačiau jų gydymas labai skiriasi. Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, o virusinės - ne. Susirgus bakterine infekcija, temperatūra dažnai pakyla virš 38 °C, o liga trunka 10-14 d.
Laimo liga:
Laimo liga yra viena dažniausių erkių platinamų ligų Lietuvoje. Kasmet Europoje registruojama apie 65 tūkst. susirgimų, tačiau, kaip manoma, paplitimas gali būti ir didesnis. Laiku nepastebėta ir negydoma Laimo liga - itin pavojinga, gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Laimo liga, arba sisteminė erkinė boreliozė, - Borrelia rūšies spirochetų sukelta liga, pasireiškianti daugiasisteminiu žmogaus odos, vidaus organų ir centrinės nervų sistemos pažeidimu. „Iš vieno gyvūno į kitą borelijas perneša Ixodes rūšies erkės. Žmogus užsikrečia įsisegus nimfoms arba suaugusioms erkėms. Tačiau per karvių ir ožkų pieną Laimo liga neplinta. Ja gali susirgti tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o rizika padidėja tiems, kurie daug laiko praleidžia miškingose vietovėse, - pasakojo infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone ir pridūrė, jog, užsikrėtus borelijomis, nebūtinai susergama Laimo liga. - Boreliozės eiga gali būti subklinikinė - susidaro specifiniai B.
Kokios yra negydomos Laimo ligos pasekmės?
Nediagnozuota ir negydoma Laimo liga gali sukelti rimtų pasekmių, kurios gali paveikti įvairias kūno sistemas ir organus. Viena dažniausiai pasitaikančių negydomos šios ligos pasekmių yra lėtinis artritas, kuris gali sukelti ilgalaikį sąnarių skausmą ir raumenų silpnumą.
„Gali kilti ir neurologinių sutrikimų, pavyzdžiui, lėtinė periferinė neuropatija, kuriai būdingi įvairūs jutimo sutrikimai, arba lėtinis encefalomielitas, kuriam būdinga pusiausvyros sutrikimai, galūnių silpnumas ir nevaldymas, šlapimo pūslės inervacijos, psichikos sutrikimai, paralyžiai“, - vardijo infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.
Negydoma Laimo liga taip pat gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti karditą, širdies ritmo ir kitus širdies bei kraujagyslių sutrikimus. Taip pat gali pasireikšti odos atrofija. Retais atvejais pažeidžiamos ir akys.
Gydytoja patarė prisiminti, kad laiku diagnozuota Laimo liga yra lengviau gydoma ir mažiau tikėtina, kad sukels rimtų pasekmių, todėl svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti.
Kaip atpažinti Laimo ligą?
Laimo ligos simptomai gali skirtis, priklausomai nuo ligos stadijos.
Ankstyvosios stadijos simptomai (3-30 dienų po erkių įsisegimo):
- Raudona dėmė arba migruojanti eritema, plintanti iš erkių įsisegimo vietos, - dažniausia Laimo ligos klinikinė forma. Pasak specialistės, paprastai paraudimas iš centro plinta į išorę, jis neskausmingas, ryškiais kraštais, skersmuo - daugiau nei 5 cm. Paraudimo vietoje oda nepatinusi, neniežti, nėra karšta, limfiniai maz-gai nedidėja. Net ir negydant migruojanti eritema dažniausiai per mėnesį išnyks-ta. Kartais ją lydi bendrieji infekcijos požymiai: karščiavimas, silpnumas, raume-nų skausmas, bendras negalavimas. Tai atsitinka apie 20 proc. atvejų.
- Gerybinė odos limfocitoma, sudaranti 1-3 proc. Laimo ligos klinikinių formų: „Šis odos pažeidimas nepriskiriamas kuriai nors konkrečiai stadijai, nes gali atsirasti pradžioje, išlikti ilgai arba atsirasti vėlai. Gerybinė odos limfocitoma - tai raudonos ar melsvai violetinės spalvos putlus, neskausmingas mazgelis (iki 5 cm), dažniausiai susidarantis ausų kaušelių, krūtų spenelių ar sėklidžių srityje. Tai labiau būdinga vaikams.“
Ankstyvosios diseminuotosios stadijos simptomai (kelios savaitės / mėnesiai nuo erkės įsisegimo):
- Šioje stadijoje pažeidžiama nervų sistema, sąnariai, laidžioji širdies sistema, retai - akys. Vienam pacientui dažniausiai pažeidžiama kuri nors viena sistema (kelios sistemos - retai).
- Nervų sistemos pažeidimui būdingas meningitas su radikuloneuritu ar veido nervų neuritu: „Pagrindinis požymis - skausmas, kuris nepraeina nuo analgetikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, ypač skauda naktį. Skausmo lokacija priklauso nuo to, kurios nervų šaknelės pažeistos - juosmuo, kryžmens sritis, pečių juosta. Galvos skausmas ir karščiavimas nėra būdingi simptomai. Dažnai pasireiškia nervo parezė, sutrinka mimika (net apie 50 proc. atvejų abiejose pusėse).“
- Dažniausiai pažeidžiami kelio, alkūnių sąnariai. Būdingas pilnas artrito vaizdas: sąnarys sutinęs, paraudęs, karštas ir skausmingas. Anot gydytojos, dauginių sąnarių skausmas, nesant artritui, nėra būdingas Laimo ligos simptomas ir daugiau tikėtinas reumatinių ar neurologinių ligų atvejais.
- Širdis pažeidžiama labai retai (iki 3 proc. atvejų). Dažniausiai tai - širdies ritmo sutrikimai (atrioventrikulinė blokada ar ekstrasistolija).
- Odoje gali atsirasti daugybinių migruojančių eritemų. Dažnai kartu ir karščiuojama, jaučiami bendri infekcijos simptomai.
Įsisenėjusios Laimo ligos požymiai (praėjus mėnesiams ar metams po infekcijos patekimo):
- Ši stadija - reta, diagnozuojama praėjus 6 mėnesiams, esant objektyviam sąnarių, nervų sistemos ir odos pažeidimui. Priešingai nei pirmosios ir antrosios ligos stadijos, vėlyvosios ligos stadijos prognozė nėra palanki, mat savaime nepasveikstama, net ir paskyrus antibakterinį gydymą, būklė dažniausiai tik truputį pagerėja.
- Nervų sistemos pažeidimui dažniausiai būdingas lėtinis encefalomielitas arba lėtinė periferinė polineuropatija.
- Lėtinis artritas išsivysto kartojantis negydomo ūmaus artrito atakoms, labai sutrinka sąnarių funkcija.
- Odos pažeidimui būdingas lėtinis atrofinis akrodermatitas, kuriuo dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys - dažniau moterys nei vyrai. Pažeidžiama galūnių, dažniausiai tiesiamųjų paviršių, oda.
- Tačiau ne visiems pacientams būtinai pasireiškia visi simptomai ir jie gali skirtis, priklausomai nuo ligos stadijos ir paciento amžiaus. Jei odoje po erkės įsisegimo, stebint vieną mėnesį, kartais ir ilgiau, atsiranda didėjantis raudonas ratilas, tikslinga kreiptis į šeimos gydytoją ar infektologą.
Suprantama, ne visi pastebi erkės įsisegimą, mat nimfos yra labai mažos ir lengvai nukrinta, todėl keistas odos paraudimas, kartais apibūdinamas kaip Laimo ligos bėrimas, turėtų priversti pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Visais kitais ligos atvejais pacientas turėtų būti nukreipiamas pas infekcinių ligų gydytoją, kuris žinos, kaip patvirtinti diagnozę.
Kaip nustatoma Laimo liga?
Pirmoje stadijoje ši liga diagnozuojama iš klinikinių simptomų. Pasak specialistės, kraujo tyrimus atlikti netikslinga, nes imuninis atsakas ne visada spėja susiformuoti ir imunologiniai tyrimai dažnai būna neigiami. Atsiradus migruojančiai eritemai, iš karto skiriamas antibakterinis gydymas.
„Šeimos gydytojui turint abejonių dėl paciento migruojančios eritemos, geriau iškart jį siųsti pasikonsultuoti su gydytoju infektologu. Serologiniai Laimo ligos tyrimai padeda infektologui antroje ir trečioje ligos stadijose. Šiai diagnostikai naudojamas specifinių IgM ir IgG antikūnų nustatymas ELISA metodu, tačiau jie neparodo pačios ligos, tik buvusį kontaktą su Laimo ligos sukėlėju. Vien teigiamas IgM nepatvirtina ligos diagnozės, nes gali būti klaidingai teigiamas dėl kitų organizme vykstančių procesų - antigeninio persidengimo esant kitoms ligoms (autoimuninėms, reumatologinėms, neurologinėms) ar esant kitoms infekcijoms. Jeigu tikrai buvo kontaktas su Laimo ligos sukėlėju, susidaro teigiami IgG“, - paaiškino infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.
Susirgus borelioze, susidarę antikūnai išlieka ilgai, bet nerodo ligos aktyvumo, gydymo efektyvumo ir pasveikimo. Kai rezultatai abejotini, anot gydytojos, tikslinga atlikti Western Blot (WB) tyrimą, kuris yra jautresnis ir specifiškesnis nei ELISA: „WB IgG ir IgM tyrimus rekomenduojama atlikti kaip patvirtinamuosius, kai Laimo ligos IgG/IgM antikūnų serologiniai tyrimai pateikia dviprasmiškus arba ribinius rezultatus. „Norėčiau pabrėžti, jog Laimo ligos diagnostika, nesant migruojančios eritemos, yra labai sudėtinga, todėl visada rekomenduočiau pasikonsultuoti su infekcinių ligų gydytoju, o ne remtis artimųjų patarimais ar patiems skubėti atlikti laboratorinius Laimo ligos tyrimus. Gavęs teigiamus rezultatus dažnas labai išsigąsta, tačiau ne visada teigiamas serologinio tyrimo rezultatas rodo, jog sergama Laimo liga.
Laimo ligos gydymas
Nors esant daugumai Laimo ligos sindromų pasveikstama savaime, gydytoja pabrėžė, jog antibakterinis gydymas vis tiek būtinas - skiriami antibiotikai nuo Laimo ligos. Gydymo tikslas - pagreitinti simptomų išnykimą ir neleisti ligai pereiti į kitas stadijas. Paprastai Laimo ligos gydymas trunka 10-30 dienų. Tai priklauso nuo stadijos, simptomų pasireiškimo.
„Pagrindinis preparatas - geriamasis doksiciklinas, vaikams ir nėščioms moterims skiriamas amoksicilinas. Esant neuroboreliozei, gali būti gydoma ir intraveniniais antibiotikais. Esant vėlyvai stadijai, vien antibakterinio gydymo gali neužtekti - tenka derinti antibakterinį gydymą su simptominiu, kineziterapija, reabilitacija ar psichoterapija. Tikslią gydymo schemą, atsižvelgęs į kiekvieno paciento simptomus, stadiją, parenka šeimos arba infekcinių ligų gydytojas“, - sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.
Kaip apsisaugoti nuo Laimo ligos?
Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl apsisaugoti padės bendrosios profilaktikos priemonės, neleidžiančios erkei įsisegti: tinkama apranga einant į mišką, repelentai, kūno apžiūra.
Pasak specialistės, užsikrėtimo Laimo liga rizika yra tuo didesnė, kuo ilgiau erkė būna įsisegusi į odą, todėl svarbu kuo greičiau nurinkti erkes nuo kūno. „Serologinis tyrimas dėl Laimo ligos po erkės įsisegimo ar praėjus 1-2 mėnesiams po įsisegimo nėra tikslingas. Reikia stebėti simptomus. Įsisiurbus erkei profilaktiškai vartoti antibiotikus nerekomenduojama. Persirgus Laimo liga ilgalaikis imunitetas nesusiformuoja, galima pasikartojanti Laimo liga, todėl po kiekvieno erkės įsisegimo reikia išlikti budriems ir stebėti galimus simptomus“, - patarė infekcinių ligų gydytoja G.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Pirmiausia patariama kuo greičiau pašalinti erkę ir pažeistą vietą dezinfekuoti. Galima vietinė alerginė reakcija - paraudimas, bet tai normalu - neišsigąskite. Minėtą vietą visą inkubacinį periodą (3-30 d.) gydytoja patarė stebėti, ar neatsiranda migruojančios eritemos (iš centro besiplečiančio raudono žiedo) bei kitų Laimo ligos simptomų.
Kadangi erkės perduoda ir erkinio encefalito ligą, reikia būti budriems ir stebėti, ar nepasireiškia karščiavimas, pykinimas, vėmimas, gripoidinio sindromo bei pusiausvyros sutrikimas. Erkės tirti laboratorijoje infektologai nerekomenduoja.
Kada kreiptis į gydytojus?
Atsiradus minėtiems simptomams, ypač migruojančiai eritemai, reikėtų kreiptis į gydytojus. „Taip pat esant erkių įsisegimui ir norint pasikonsultuoti su infekcinių ligų gydytoju, mielai padėsime ir patarsime, kaip elgtis atsiradus vieniems ar kitiems klinikiniams simptomams. Po erkių įsisegimo nerekomenduojama atlikti laboratorinių tyrimų ar profilaktinės antibiotikoterapijos“, - teigė infekcinių ligų gydytoja G.
#
tags: #vaiku #infekcines #ligos