Infekcinės ligos yra dažna vaikų sveikatos problema, ypač lankant ugdymo įstaigas. Straipsnyje aptariamos dažniausios infekcinės ligos, jų sukėlėjai, plitimo būdai, prevencija, simptomai ir gydymas. Taip pat nagrinėjami streso valdymo metodai, siekiant stiprinti vaikų imuninę sistemą ir gerovę.
Infekcinių ligų evoliucija ir paplitimas
Daugelio mokslininkų nuomone, infekcinių ligų sukėlėjai, mikroorganizmai, yra patys seniausi „gyventojai“ Žemėje. Infekcinių ligų evoliucija vyko keliomis kryptimis. Kai kurie žmogaus protėviai ir patogeniniai parazitai evoliucionavo lygiagrečiai (enterobiozė, streptokokinės ligos). Dalis saprofitų adaptavosi parazituodami žmogaus organizme (cholera, dermatomikozės). Kai kurie nepatogeniniai mikroorganizmai įgavo patogeninių savybių (dizenterija, gripas) arba žmogus priėmė juos lydėjusius sinantropinių ir naminių gyvūnų parazitus (raupai, niežai, vidurių šiltinė).
Viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje yra maliarija. Epidemiologai išskiria ir hepatitą B bei C, gripą, helmintozes, kuriomis serga milijonai žmonių.
Infekcinių ligų sukėlėjai ir jų tyrimai
Infekcines ligas sukelia bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai. Pasaulyje kasmet nustatomi du trys naujų infekcinių ligų sukėlėjai. Pastaraisiais metais į žmonių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų gretas įsiterpė rota, nora virusai, C, D, E hepatitų sukėlėjai, Sabria ir Hendra virusai, choleros vibrionas 0139, žmogaus imunodeficito virusas, žmogaus leukozės (HTLV-1) virusas ir dar daug naujų mikroorganizmų.
Už virusą mažesnė ligą galinti sukelti substancija vadinama prionu, jis sukelia CNS degeneracines ligas tiek žmonėms, tiek gyvuliams.
Taip pat skaitykite: Ligos ir patarimai tėvams
Virusų sukeliamos epidemijos
Didžiulis medicinos progresas (kraujo perpylimas, organų persodinimas, vakcinacija), visame pasaulyje plintanti urbanizacija, kuri lemia spartų žaliųjų plotų naikinimą, tarptautiniai prekybiniai mainai ir turizmas, intensyvus gyvulininkystės vystymas naudojant hormonus bei antibiotikus yra veiksniai, kurie skatina atsirasti naujų infekcinių ligų sukėlėjus. Paaiškėjo, kad, kintant klimatui ir persitvarkant ekosistemai, susiformavo labai daug įvairių mikroorganizmų gamtinių židinių, pagausėjo ligų sukėlėjų pernešėjų ir padažnėjo kontaktai su žmogumi.
Pavyzdžiui, Rift slėnio ir Sin Nombre virusų sukeliamos epidemijos visada susijusios su potvyniais arba naujų užtvankų statyba. Dėl žmonių migracijos viršgarsiniais lėktuvais bet koks naujos infekcinės ligos sukėlėjas gali būti pervežtas iš vieno kontinento į kitą, ir epidemija gali kilti tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse. Didžiųjų miestų problemos yra šiukšlės, geriamojo vandens stoka, glaudus kontaktas, kai kiekviena infekcinė liga gali išplisti iki epidemijos.
Išsivysčiusiose šalyse gausus antibiotikų vartojimas sukėlė naujų mikroorganizmų, atsparių daugeliui antibiotikų, atsiradimą. Visuma išvardytų veiksnių iš esmės ir nulemia vis naujų mikrobų formų atsiradimą, senųjų patogeneziškumo stiprėjimą (tuberkuliozė).
Mirtys nuo infekcinių ligų
Baigiantis XX amžiui, PSO pateikė daug įvairių dokumentų apie pasaulio žmonių sveikatingumą. 1998 metų mirties priežasčių struktūroje mirštamumas nuo infekcinių ligų pasaulyje buvo antroje vietoje (25 proc.) po širdies ir kraujagyslių ligų (31 proc.). Pasaulyje vaikų iki 4 metų mirtys nuo infekcinių ligų sudarė 62 proc., priešlaikinės mirtys nuo infekcinių ligų 0-44 metų amžiaus grupėje - 48 proc. Daugiausiai mirčių lėmusios ligos yra ūminės infekcinės kvėpavimo takų (įskaitant penumoniją ir gripą), AIDS, viduriavimas, tuberkuliozė, maliarija ir tymai.
Infekcinė ligų kilmė
1911 metais F. R. Rous pirmasis eksperimentais nustatė, kad vėžys gali būti infekcinės kilmės. Šiandien mokslo įrodyta, kad 15 proc. onkologinių ligų nulemia infekcija - kepenų vėžys vystosi po hepatitų B ir C, žmogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį, Epstein Barr virusas - nosies bei gerklų vėžį ir ne Hodžkino tipo limfomas, HTLV virusas - T limfomą, žmogaus herpes 8 virusas (HHV-8) - Kapoši sarkomą užsikrėtusiems ŽIV infekcija ir t. t.
Taip pat skaitykite: Dažniausios vaikų baimės
Svarbiausios infekcinės ligos Lietuvoje
Sergamumas infekcinėmis ligomis nuolat kinta. Pokyčius lemia įvairūs veiksniai: pagerėjusi sanitarinė maisto ir vandens apsauga, skiepai, suformuojantys kolektyvinį imunitetą, atsiradę nauji sukėlėjai arba suaktyvėję senieji. Gamtinės židininės infekcijos (erkinis encefalitas, Laimo liga) labai priklauso nuo jų pernešėjų gausėjimo. Šiandien aktualiausios infekcinės ligos yra įvairių patikslintų ir nepatikslintų sukėlėjų sukeltos maisto toksinės infekcijos (pastebima jų dažnėjimo tendencija), erkių pernešamos ligos (erkinis encefalitas, Laimo liga), vaikų infekcinės ligos (vėjaraupiai, skarlatina, kokliušas), ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tuberkuliozė.
Maisto toksinės infekcijos
Pastaruoju metu Lietuvoje retai diagnozuojamos anksčiau labai paplitusios infekcinės ligos, kaip antai A hepatitas, šigeliozė, vidurių šiltinė, bet vis dar dažnos maisto toksinės infekcijos, kurias sukelia salmonelės, patogeniniai stafilokokai, sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai (E. coli toksikogeninės padermės, Proteus vulgaris, Enterobacter, Citrobacter, Aeromonas ir kt.).
Salmoneliozės infekcijos šaltinis - naminiai gyvūnai (galvijai, kiaulės, šunys, katės, paukščiai, ypač vandens). Sąlyginai patogeninių mikrobų infekcijos šaltinis - besimptomiai sukėlėjų nešiotojai. Dažniausiai maisto toksinė infekcija prasideda po inkubacinio periodo, trunkančio nuo kelių iki keliolikos valandų. Ligoniui pakyla temperatūra, prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas. Ligos diagnozė nustatoma pagal išmatų pasėlio rezultatus.
Gydyti skiriama vandens ir elektrolitų pusiausvyra atkuriančių vaistų, sunkiais atvejais - antibiotikų. Viduriavimą sukelia ir jersinijos, kampilobakterijos, listerijos - jų sukeliamos ligos pradėtos diagnozuoti tik pastaruosius 10-15 metų. Tenka pažymėti, kad nereti grupinio susirgimo protrūkiai, kai vienu metu suserga tą patį maistą valgę žmonės.
Rota ir nora virusų sukeliamas viduriavimas
Viduriavimu pasireiškia ir rota, ir nora virusų sukelti negalavimai. Pasaulyje rota viruso sukelta liga kasmet perserga apie 18 milijonų žmonių, Lietuvoje - keli tūkstančiai. Užsikrečiama oraliniu fekaliniu būdu per nešvarias rankas, maistą, vandenį, užkrėstus daiktus. Sergama dažniausiai šaltuoju metų laiku (lapkričio-balandžio mėn.), ypač jautrūs yra vaikai nuo 9 mėnesių iki 5 metų. Liga pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais. Kadangi vemiama ir viduriuojama labai smarkiai, liga itin pavojinga mažiems vaikams, kurie greitai netenka skysčių ir elektrolitų.
Taip pat skaitykite: Apsaugokite savo vaiką nuo ligų
Nora virusas sukelia vadinamąją „žiemos vėmimo ligą“. Sukėlėjas plinta panašiai kaip ir rota virusas, be to, gali būti perduodamas žmogaus žmogui. Didžiajai daliai žmonių nors virusas jokių ligos simptomų nesukelia, bet jie platina ligos sukėlėją aplinkiniams. Šia liga dažniau serga paaugliai ir suaugusieji, pastarieji viduriuoja, karščiuoja, rečiau - vemia. Virusinė diarėjos kilmė nustatoma laboratoriniais tyrimais, gydymas - simptominis, svarbu grąžinti netektą kiekį vandens ir elektrolitų. Nuo rota viruso yra sukurta vakcina, kuria rekomenduojama skiepyti kūdikius.
Pandeminis gripas
Šių metų pandeminį gripą sukėlė naujas mišrus A gripo H1N1 virusas, susidaręs iš žmonių, paukščių ir kiaulių gripo virusų genomų. Jis išsiskyrė tiesioginiu agresyviu poveikiu plaučių audiniui bei imuniteto slopinimu naikinant imunocitus ir kitas kraujo ląsteles. Sezoniniam gripui, kurį sukelia A ir C gripo virusai, būdinga staigi pradžia, raumenų, sąnarių skausmai, silpnumas, karščiavimas iki 39° C. Ligoniams parausta akių gleivinės bei gerklė. Šiemetiniam pandeminiam gripui, be kitų simptomų, buvo būdingi ir neįprasti: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, būta daug atipinių ligos variantų.
Epidemiologinis šių metų gripo ypatumas - liga išplito grupėse paauglių, vaikų ir jaunų žmonių, kurie anksčiau nebuvo sirgę pandeminiu gripu. Todėl nuo jo ir mirė daugiausia jauni ir vidutinio amžiaus žmonės (18 asmenų).
Efektyviausia gripo profilaktika yra skiepai.
Laimo liga
Lietuva yra Laimo ligos, kurią sukelia borelijos, endeminis židinys. Borelijas perneša erkės Ixodes, parazituojančios smulkiųjų graužikų organizme. Atskiruose Lietuvos regionuose užkrėstumas skirtingas, todėl šios ligos paplitimas yra mozaikinis. Erkės įkandimą pastebi tik apie 50 proc. asmenų, nes ligos sukėlėjus perneša ir erkių lervos, ir nimfos, kurios įkandusios nukrinta. Po 3-15 ar net 30 dienų tipiškais atvejais įkandimo vietoje atsiranda melsvai violetinė netaisyklingos formos dėmė, kuri 100 proc. patvirtina ligos diagnozę. Tokiu atveju jokių laboratorinių tyrimų ligai patvirtinti nereikia.
Jeigu erkės įkandimo vietoje per 2-3 savaites dėmė neišryškėja, reikia atlikti serologinius tyrimus ligai patvirtinti. Jei Laimo liga negydoma, gali būti pažeistos nervų, sąnarių, raumenų ir kitų organų sistemos. Gydoma doksiciklinu. Gydymo trukmė - iki 21 dienos. Skiepų nuo šios ligos nėra, profilaktikai rekomenduojami erkes atbaidantys tepalai, kūno apžiūra po poilsio ar kelionės gamtoje. Laimo liga (LL) arba boreliozė - tai erkių, besimaitinančių žmonių ir gyvūnų krauju, platinama liga, galinti pasireikšti gripą primenančiais simptomais: sąnarių patinimu, silpnumu ar net laikinu paralyžiumi. Ją sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi, kurios perduodamos per kraują su erkių seilėmis.
Erkinis encefalitas
Erkinio encefalito sukėlėjas yra virusas, kurį perneša tos pačios Ixodes erkės. Lietuvoje šiai ligai būdingas dvibangis karščiavimas, pirmosios jo bangos laikotarpiu jokių ligos požymių nebūna. Antroji karščiavimo banga prasideda po 3-4 dienų pertraukos. Tada pasireiškia ir neurologinė simptomatika, būdinga seroziniam meningitui, meningoencefalitui arba meningoencefalomielitui. Ligos diagnozę patvirtina serologinis tyrimas. Gydymas - simptominis. Erkinio encefalito profilaktikai efektyvi vakcina vaikams ir suaugusiesiems, revakcinacija kas 5 ar 3 metai, priklausomai nuo amžiaus. Lietuvoje erkės užsikrėtusios ir babezijomis bei anaplazmomis. Tačiau jų sukeltos ligos iki šiol nediagnozuojamos dėl diagnostikumų stokos.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose).
Tymai
Tymai - viena užkrečiamiausių virusinių ligų pasaulyje, kuria gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors daugeliui atrodo, kad ši liga jau praeitis, pastaraisiais metais fiksuojami vis nauji tymų protrūkiai visame pasaulyje.
Raudonukė
Raudonukė - tai infekcinė virusinė liga. Ji pasireiškia odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais ir nežymia sloga. Šia liga dažnai serga vaikai - jie perserga lengvai ir susiformuoja imunitetas visam gyvenimui.
Haemophilus influenzae B infekcija
Haemophilus influenzae B infekcija - tai mažų vaikų liga, kuria dažniausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus, ypač neskiepyti. Lietuvoje skiepijimai Hib vakcina nuo Haemophilus influenzae B infekcijos pradėti 2004 metais, įtraukus šiuos skiepijimus į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Pasak jos, veiksmingiausia prevencinė priemonė nuo Haemophilus influenzae B yra skiepai, kurie padeda išvengti sunkių šios infekcijos formų bei mirties atvejų.
Nuo 2006 m. vietoje monovalentės Hib vakcinos Lietuvoje pradėta naudoti penkiavalentė nuo difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos (DTaP/IPV/Hib) vakcina. Vaikai pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių šia vakcina skiepijami 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn. ir 18 mėn. amžiaus.
Kitos infekcinės ligos
Straipsnyje taip pat minimos kitos infekcinės ligos, tokios kaip kiaulytė, skarlatina, poliomielitas, difterija, juosiančioji pūslelinė, žmogaus papilomos viruso infekcija, pūslelinė, gripas, stabligė, tuberkuliozė, trichomonozė, trichineliozė, toksoplazmozė, toksokarozė, spalinukės, katės įdrėskimo liga, jersiniozė, infekcinė mononukleozė, hepatitas, epididimitas, echinokokozė, citomegalo viruso infekcija, cisticerkozė.
Šiuolaikinės vakcinos
Šiandien pasaulyje sukurtos 27 vakcinos nuo užkrečiamųjų ligų, deja, daugeliui šalių (iki 70 proc.) jos yra tik iš dalies prieinamos. Lietuvoje dėl skiepų neliko poliomielito, difterijos, pavieniai A hepatito atvejai, nebesergame daug infekcinių ligų, nors jų sukėlėjai tebesikoncentruoja mūsų aplinkoje.
Kol sukuriama nauja vakcina, nuo minties iki galutinio produkto, patenkančio į skiepų specialisto kabinetą, praeina 15-20 metų. Skiepus kuria šimtai įvairių specialybių mokslininkų. Šiandien pasaulyje beveik neliko gyvų susilpnintų mikroorganizmų vakcinų. Jas pakeitė tobulos skaldytų mikroorganizmų antigenų, subvienetinės ir kitos vakcinos, todėl pasiskiepijus negalima susirgti infekcine liga.
Infekcijos plitimo būdai
Didelę dalį visų žmogaus ligų sudaro užkrečiamos ligos. Kasmet Lietuvoje jomis serga apie 0,5 mln. žmonių. Užkrečiamos ligos yra tokios, kurias sukelia įsiskverbę į organizmą patogeniniai mikrobai (bakterijos, virusai, grybeliai, pirmuonys, spirochetos, riketsijos), parazitai.
Infekcijos šaltiniu gali būti sergą žmonės ar gyvūnai (naminiai, laukiniai, tarp jų ir graužikai), o taip pat ir užkrato nešiotojai.
Visi infekcijos plitimo keliai, priklausomai nuo sukėlėjų perdavimo mechanizmo ir faktorių gali būti suskirstyti į keturias grupes:
- Oro-lašelinis kelias
- Fekalinis-oralinis kelias
- Transmisinis kelias
- Kontaktinis kelias
Dažniausios vaikų ligos mokykloje
Mokslo metų pradžia atneša ne tik džiaugsmą ir žinių troškimą, bet ir daug streso. Dažniausios vaikų ligos mokykloje yra peršalimo ligos, infekcinės ligos ir kiti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sutrikimai.
Kodėl vaikai dažniau serga peršalimo ligomis?
Peršalimo ligos yra sukeliamos virusų. Mokyklose ir būnant didelėse žmonių grupėse virusai plinta greičiau, todėl vaikai jomis serga dažniau. Vaikai taip pat dažniau serga peršalimo ligomis, nes jų imuninė sistema yra mažiau atspari nei suaugusiųjų.
Susirgimas prasideda po 1-3 dienų po užsikrėtimo ir pasireiškia tokiais simptomais kaip perštinti gerklė, sloga, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra. Rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių. Jeigu vaikas pradeda stipriai karščiuoti, kosėti, atsiranda sunkumas kvėpuojant, būtina kreiptis į gydytojus, kurie padės nustatyti susirgimo priežastį, nes šie simptomai nebūdingi paprastam peršalimui.
Ką daryti, jeigu vaikas dažnai serga peršalimo ligomis
Vaikai dažniausiai peršalimo ligomis serga dažniau nei suaugusieji, jie gali sirgti apie 12 kartų per metus. Tačiau, jei jūsų vaikas serga itin dažnai, to priežastis gali būti suprastėjusi jo imuninė sistema. Imuninei sistemai daug įtakos daro tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, streso valdymas.
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į vaiko higienos įpročius. Nuo mažų dienų svarbu išmokyti vaiką plauti rankas prieš valgį ir pabuvus lauke, užsidengti burną ir nosį kosint bei čiaudint.
Dermatitas
Dermatitas, tai uždegiminė odos liga, sukeliama alergijų ir odos pažeidimų. Vaikai dažnai kenčia nuo dermatito, nes jų oda yra jautresnė nei suaugusiųjų. Dermatitas pasireiškia odos niežėjimu, paraudimu, pleiskanojimu.
Virusinių užkrečiamų ligų
Pasaulyje gausu užkrečiamų virusinių ligų, šiuo metu yra žinomi daugiau nei 200 žmones paveikiančių virusų. Dažniausiai vaikai užsikrečia pamokų ir pertraukų metu, būdami didelėse žmonių grupėse. Pagrindiniai susirgimai yra paprastas peršalimas, bet taip pat nemažai vaikų suserga gripu, šiuo metu sparčiai plintančiu koronavirusu, žarnyno infekcinėmis ligomis kaip roto virusas.
Virusinių ir infekcinių ligų skirtumai
Infekcinės ligos, kitaip nei virusinės, gali būti sukeliamos tiek virusų, tiek bakterijų ir grybelių. Dažniausiai pasitaikančios virusinės ligos paveikia kvėpavimo takus ir žarnyną. Dažnos bakterinės infekcijos, paveikiančios vaikus, yra ūminis kosulys, angina, ausų uždegimas, akių uždegimas (konjunktyvitas). Grybelinės infekcijos kaip pėdų ir odos grybelis taip pat gali paveikti vaikus.
Kaip padėti vaikui įveikti stresą?
Nors higiena, sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaikų imuninei sistemai, taip pat svarbu išmokti valdyti stresą.
Režimas
Sveikatai didelę įtaką turi gyvensena - darbo ir poilsio režimas. Todėl viena pagrindinių tėvų užduočių yra sureguliuoti savo vaikų dienos ritmą. Rekomenduojama nustatyti valandas mokymuisi, pramogoms ar poilsiui, tai ne bausmė ar muštras, o atvirkščiai - tai skatina vaikų atsakomybės jausmą.
Motyvavimas
Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Labai svarbu įvertinti mažesnius ar didesnius žingsnius į priekį.
Atmintis ir suvokimas
Vaikai įsimena tai, kas vaizdinga ir tai, ką galima praktiškai išbandyti ar pritaikyti. Patartina suteikus informaciją, paprašyti vaikų paaiškinti, kaip jie suprato aptariamą objektą.
Pagalba
Patartina skatinti mokinį savarankiškai atlikti užduotis, namų darbus. Pagalba turi būti minimali ir tik tuomet, kai vaikas pats paprašo.
Bendravimas ir kontaktas
Labai svarbu palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Svarbu vaikui žinoti, kad reikia pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir nebūtinai jis turi būti tobulas, svarbiausia - nenuleisti rankų ir užbaigti pradėtą darbą.
Kontrolė
Nuolat tikrinant namų darbų, vaikui parodoma, kad juo nepasitikima. Dėl to gali imti vystytis nepasitikėjimo savimi jausmas.
tags: #dazniausios #infekcines #vaiku #ligos