Pilietybė yra esminis valstybės suvereniteto atributas ir svarbi demokratijos garantija, užtikrinanti kiekvieno šalies piliečio dalyvavimą valstybės valdyme, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Ryšys tarp piliečių ir valstybės yra abipusis: valstybė garantuoja piliečiams visas įstatymais numatytas teises ir laisves, o piliečiai įsipareigoja vykdyti nustatytas pareigas. Pilietybės teisiniai santykiai prasideda, kai asmuo tampa šalies piliečiu, ir tęsiasi iki jo mirties arba pilietybės netekimo. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas Lietuvos pilietybės įgijimas pagal gimimą, dvigubos pilietybės galimybės, registracijos procesai ir kiti svarbūs aspektai.
Pilietybės Įgijimo Būdai
Dažniausiai pilietybė įgyjama keliais būdais:
- Filiacija: Gimimas šalies teritorijoje (žemės teisė) arba piliečių šeimoje (kraujo teisė).
- Natūralizacija: Nuolatinis ryšys su valstybe, pavyzdžiui, gyvenant joje įstatymų nustatytą laiką, susituokus su piliečiu arba išmokus valstybinę kalbą. Užsienietis, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 10 metų, gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka.
- Optacija: Savanoriškas pilietybės pasirinkimas pagal tarptautines sutartis ar nacionalinius įstatymus.
- Reintegracija: Supaprastinta procedūra asmenims, praradusiems pilietybę ir norintiems ją atgauti.
- Transferas: Pilietybės įgijimas, kai dalis valstybės teritorijos perduodama kitai valstybei pagal tarptautinę sutartį.
Lietuvos Pilietybės Įgijimas Pagal Gimimą
Lietuvos teisės aktai reglamentuoja vaikų pilietybės įgijimą filiacijos pagrindu, t. y., kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Tai yra pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas. Vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje jis gimė šiais atvejais:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai.
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis.
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki vaiko gimimo.
- Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
Svarbu pažymėti, kad vaikams, gimusiems po 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą. Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, būtina gauti vaiko gimimo liudijimą.
Vaikų Dviguba Pilietybė
Lietuvoje vaikas gali turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisę į dvigubą (daugybinę) pilietybę.
Taip pat skaitykite: EHIC kortelė nėštumo metu: svarbi informacija
Visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę. Jeigu vaikas gimė nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami šiuos dokumentus:
- Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu.
- Vaiko gimimo liudijimą.
- Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai.
- Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.
Jei vaikas gimė po 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.
Vaikai, Rasti Lietuvos Teritorijoje
Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirę, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia, Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę.
Įvaikinto Vaiko Pilietybė
Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų. Sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti (nuo 2018 10 31 šis reikalavimas nėra taikomas).
Taip pat skaitykite: Kelionė tarp žemynų
Pilietybės Įgijimas Tėvams Įgyjant Pilietybę
Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 iki 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas.
Gimimo Registracija Lietuvoje
Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Kaip Įregistruoti Vaiko Gimimą?
- Asmeniškai: Apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos biure.
- Internetu: Jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Dokumentai, Reikalingi Gimimo Registracijai
- Tėvų tapatybę patvirtinantys dokumentai: Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.)
- Gimimo patvirtinimas: Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (gimimo liudijimas)
- Jei vaikas gimė ne santuokoje - tėvystės pripažinimo pareiškimas
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi būti dalyvauti registruojant gimimą.
Užsienyje Gimusio Vaiko Gimimo Įtraukimas Į Apskaitą Lietuvoje
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Vaiko Gimimo Liudijimas
Popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų iniciatyvos: kalbų diena
Pilietybės Įrašymas Į Gimimo Įrašą
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vaiko gimimo įraše nurodoma svarbi informacija apie jo pilietybę. 12 straipsnis reglamentuoja, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.
Pilietybės Įgijimas Natūralizacijos Tvarka
Užsienietis, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 10 metų, gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Pilietybė užsieniečiui natūralizacijos tvarka gali būti suteikiama, jeigu asmuo:
- Pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
- Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
- Išlaikė valstybinės kalbos egzaminą
- Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą
- Turi teisėtą pragyvenimo šaltinį
- Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė
- Nėra Pilietybės įstatyme 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama
Reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą netaikomas:
- Asmenims, kuriems sukako 65 metai
- Asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis
- Asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius
- Asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis
- Asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų
Norėdamas tapti Lietuvos Respublikos piliečiu užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymas (pildomas per MIGRIS)
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentai
- Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje
- Dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
- Dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį
- Dokumentai, patvirtinantys, kad jis išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus
- Pažyma dėl (ne)teistumo iš valstybės (valstybių), kurioje (kuriose) asmuo gyveno
- Rašytinis pareiškimas, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės kai užsieniečiui bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė
Jei jūsų sutuoktinis (-ė) - lietuvis (-ė): Jei esate ištekėjusi už Lietuvos piliečio, galite kreiptis dėl pilietybės, jei:
- Su sutuoktiniu gyvenote Lietuvoje bent 7 metus
- Atitinkate nuolatinės gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinių žinių reikalavimus
- Esate be pilietybės arba sutinkate atsisakyti dabartinės pilietybės
- Atitinkate visus kitus bendruosius tinkamumo kriterijus
Pilietybės Įgijimas Supaprastinta Tvarka
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję LR pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti LR pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Norėdamas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymas (pildomas per MIGRIS)
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentas
- Lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas
- Dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti (lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo atveju, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo)
- Pažyma dėl (ne)teistumo
- Dokumentas, patvirtinantis, kad nesate kitos valstybės pilietis. Jei turite kitos valstybės pilietybę, turite pateikti rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės, kai Jums bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Lietuvos Pilietybės Netekimas
Jūs galite prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę šiais atvejais:
- Atsisakymas: Savavališkai atsisakydamas Lietuvos pilietybės
- Kitos pilietybės įgijimas: Įgyjant kitos šalies pilietybę, išskyrus atvejus, nurodytus Pilietybės įstatyme
- Tarptautinės sutartys: Kaip numatyta tarptautinėse sutartyse, kuriose dalyvauja Lietuva
- Užsienio viešasis sektorius: Dirbant kitos šalies viešajame sektoriuje be leidimo iš Lietuvos vyriausybės
- Apgaulė: Įgyjant Lietuvos pilietybę per suklastotus dokumentus arba apgaulės būdu
- Dvigubos pilietybės reikalavimai: Jei turite dvigubą pilietybę ir iki 21 metų amžiaus nesate atsisakęs užsienio pilietybės, kaip nurodyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse
Pilietybės Atkūrimas
Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys (kurie nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės), turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje - jie nuolat gyvena. Šie asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai:
- Asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Asmenys, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Ištremtų iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmenų palikuonys
Pilietybės Koncepcijos Istorija
Pilietybės koncepcija atsirado 5 amžiuje prieš Kristų senovės Graikijoje. Miesto‑valstybės piliečiais buvo laikomi tik laisvieji vyrai, turintys žemės nuosavybę, tai yra tik mažesnė dalis jo gyventojų. Piliečių teisių neturėjo moterys, vaikai, užsieniečiai ir vergai. Piliečiai buvo lygūs prieš įstatymą, turėjo vienodas teises spręsti miesto‑valstybės reikalus dalyvaudami ir balsuodami tautos susirinkimuose ir viešosiose diskusijose (pvz., Agoroje senovės Atėnuose). Senovės Romoje pilietybė buvo įgyjama gimstant (kai abu vaiko tėvai buvo piliečiai) arba pagal įstatymą (pvz., suteikus pilietybę išlaisvintiems vergams). Nuo 212 po Kristaus visi laisvieji Romos imperijos gyventojai, neatsižvelgiant į jų kilmę, turėjo šalies pilietybę. Feodalizmo laikotarpiu pilietybės sąvoką pakeitė pavaldumas monarchui. Pilietybės koncepcija Europoje atgijo tik 16 amžiuje Flandrijos, Italijos, Prancūzijos miestuose. Šiuolaikinė pilietybės samprata įsigalėjo tik 18 a. pabaigoje-19 a., ypač dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos revoliucijų poveikio.