Įvadas
Vaikų sveikata - vienas svarbiausių valstybės prioritetų, o jų priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio. Straipsnyje aptariama vaikų sveikatos problemos, šeimos santykių svarba ir medicinos pokyčiai. Kauno klinikų profesorius Rimantas Kėvalas dalinasi savo įžvalgomis apie vaikų ligų priežastis, tėvų vaidmenį ir šiuolaikinės medicinos iššūkius.
Vaikų sveikatos problemos ir tendencijos
Pastaraisiais metais stebima nerimą kelianti tendencija - vaikų sveikata nuolat prastėja. Tiek vaikų sergamumas, tiek ligotumas nemažėja. Vaikų ligoninių priėmimo skyriai yra stipriai perkrauti, o didžioji dalis vaikų kreipiasi dėl nebūtinosios pagalbos, kurią turėtų suteikti šeimos gydytojas. Tai rodo, kad pirminė sveikatos priežiūra nėra pakankamai efektyvi, o tėvai dažnai kreipiasi į ligonines dėl problemų, kurias galėtų išspręsti šeimos gydytojas.
Šeimos gydytojų vaidmuo ir iššūkiai
Šeimos gydytojų institucijos modelis, į kurį orientuojasi Lietuva, ne visada yra finansiškai palankesnis. Nors tikėtasi, kad šeimos gydytojai išspręs didžiąją dalį sveikatos problemų, realybė yra kitokia. Ligonių kasos sumoka už vaiką, kuris yra prisirašęs prie šeimos gydytojo, tačiau jis ne visada suteikia paslaugas, o pacientas siunčiamas į priėmimo skyrių. Dėl to specializuota skubioji pagalba tampa sunkiau prieinama tiems, kuriems ji iš tiesų reikalinga.
Išmaniųjų technologijų įtaka vaikų raidai
Kauno klinikų profesorius Rimantas Kėvalas pastebi, kad užaugo karta, nebemokanti auginti vaikų be išmaniųjų įrenginių. Vietoj motiniškų įgūdžių bandoma naudoti technologijas: kameros, ošimai, mobilieji telefonai vaikams nuraminti ar pamaitinti. Psichologai teigia, kad išmanieji prietaisai kūdikiams tampa ne pasirinkimu, o priklausomybe ir žalojimu. Naujausi moksliniai tyrimai vienareikšmiškai kalba apie ribojimą, ypač vaikams iki dvejų metų - nulis telefono ar kitų įrenginių naudojimo.
Smurtas prieš vaikus
Smurtas prieš vaikus išlieka opi socialinė problema. Vaikai sužalojami tėvams negebant valdyti neigiamų emocijų. Mediko užduotis - grąžinti sužalotą vaiką į gyvenimą, tačiau būtinas bendradarbiavimas ir teisiniu lygmeniu.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Šeimos ryšių svarba
Kaunietė Kristina Burneikienė, auginanti du vaikus, pastebi, kad ryšio su vaikais jos aplinkoje nedaug, santykiai šeimose sutrūkinėję. Jaunos mamos daug dėmesio skiria socialinei erdvei, o vėliau skundžiasi, kad nesusikalba su dukromis. Profesorius Rimantas Kėvalas sako, kad tai, ką jis mato ligoninėje, kaip atrodo vaikų ir tėvų, ypač mamų, santykiai, kelia siaubą.
Tėvų vaidmuo
Rimantas Kėvalas teigia, kad didėjant informacijos srautui dingsta motiniški instinktai ir motinystės supratimas. Kartais atrodo, kad mama yra lyg aptarnaujantis personalas, o globos, šilumos ir motiniškos išminties nėra. Šeimos įtaka yra didžiulė. Dabar visa tai dingsta ir mes galvojame, kad motinystės ir tėvystės problemas turi kažkas išspręsti - nuo gydytojų iki psichologų ir socialinių darbuotojų.
Virtualios realybės įtaka
Virtualus pasaulis tampa svarbesnis už realų. Virtualiame pasaulyje vyksta viskas - nuo edukacijos ir mokymosi iki patyčių, savižudybių, narkotikų ir t. t. Profesoriui pikta ir žeidžia, kai virtualus pasaulis tėvams yra svarbiau už jų vaikus ir dar sergančius.
Būrelių svarba
Būreliai nepakeičia bendravimo su vaikais. Tėvai, nuvedę vaikus į sportą, įsivaizduoja, kad šie taps čempionais. Tačiau svarbiausia - bendravimas su vaikais, o ne besaikis būrelių skaičius. Kartais liga būna ir dėmesio siekimas, ir taip vaikas išlošia tėvų dėmesį. Mamos palaikymas, buvimas šalia yra vienas svarbiausių gijimo veiksnių visų ligų atveju.
Medicinos pokyčiai ir iššūkiai
Per dešimtmečius medicina labai pasikeitė. Šiuolaikinėje medicinoje vienas žmogus nieko negali - viskas pagrįsta multidisciplininiu komandiniu darbu. Vaikų ligų klinika yra įsikūrusi didžiosiose Kauno klinikose, apjungiančiose 35 profilines klinikas. Tai leidžia naudotis kiekvienos srities resursais ir naujausiais pasiekimais.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Intensyviosios terapijos pokyčiai
Anksčiau vaikų intensyviosios terapijos sritis buvo labai sunki. Nebuvo nei šiuolaikinių medikamentų, nei aparatūros, skirtos gyvybinių funkcijų palaikymui, nei metodikos. Kardinalūs pokyčiai prasidėjo, kai Lietuva tapo nepriklausoma - atsivėrė sienos ir galimybės. Vaikų medicina padarė didžiulį šuolį ir padėjo pagrindus tam, ką turime šiandien. Vien tai, kad kūdikių mirštamumas sumažėjo, yra didžiulis pasiekimas.
Pandemijos įtaka
Pandemija padarė didelę įtaką vaikų sveikatai ir psichologinei būklei. Uždarytos mokyklos, karantinas, socialinė izoliacija, psichinės sveikatos pablogėjimas, mitybos sutrikimai, nepakankamas vakcinacijos paslaugų gavimas - tai buvo lyg bumerangas ir šiandien turime tai, ką turime.
Skiepų svarba
Nuo 2010 m. yra pati blogiausia padėtis su profilaktiniu vaikų skiepijimu. Pavyzdžiui, kad išlaikytume tymų sergamumo kontrolę, vakcinacija turi siekti 95 proc., o dabar ji siekia 88-89 proc. Kadangi dalis vaikų nevakcinuoti, tereikia tik infekcijos šaltinio.
Gydytojų padėtis
Lietuvoje dokumentacija ir visi kiti dalykai užima 70-80 proc. gydytojo laiko, o dirbti kaip gydytojui laiko lieka vos 20-30 proc. Reikia keisti sistemą, kad gydytojas galėtų dirbti gydytoju ir atsiduoti pacientui. Elektroninės sistemos tik dar labiau apsunkina darbą. Iš kitos pusės, gydytojų situacija gerėja.
Patarimai tėvams
- Neskirkite per daug laiko socialiniams tinklams, bendraukite su vaikais.
- Ribokite išmaniųjų įrenginių naudojimą, ypač vaikams iki dvejų metų.
- Rūpinkitės vaikų emocine gerove, skirkite jiems dėmesio ir meilės.
- Neperkraukite vaikų būreliais, svarbiausia - bendravimas ir šeimos laikas.
- Laiku kreipkitės į gydytojus, neignoruokite ligų simptomų.
- Skiepykite vaikus, kad apsaugotumėte juos nuo pavojingų ligų.
- Būkite budrūs ir domėkitės vaikų aplinka bei elgesiu.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"