Vaikystė turėtų būti džiaugsmingas ir nerūpestingas laikotarpis, tačiau net ir mažiausiems žmonėms tenka patirti stresą. Svarbu atpažinti streso požymius ir laiku suteikti pagalbą, kad vaikas galėtų sėkmingai augti ir vystytis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti vaiko streso priežastis ir požymius, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip padėti jam susidoroti su sunkumais.
Vaikų streso priežastys ir požymiai
Vaikai, kaip ir suaugusieji, patiria stresą, tačiau skirtingai nei suaugusieji, jie ne visada gali tinkamai išreikšti savo jausmus. Stresas gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir individualių savybių.
Streso požymiai:
- Kūdikystės elgesio sugrįžimas: Maži vaikai gali vėl pradėti čiulpti nykštį arba šlapintis lovoje.
- Depresijos požymiai: Vyresni vaikai gali tapti tylūs, uždari, vengti draugų ir demonstruoti depresijos požymius.
- Sunkus elgesys: Stresą patiriantys vaikai gali tapti irzlūs, pikti ir nekontroliuojami.
- Nerviniai įpročiai: Vaikams gali atsirasti nervinių įpročių ar tikų, pavyzdžiui, mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas seilių rijimas.
Streso priežastys:
- Baimė būti paliktam vienam: Dvejų metų vaikui, kuris bijo, kad jį paliks vieną, tėvų išvykimas savaitgaliui gali būti didelis stresas.
- Socialinis nerimas: Vienuolikmetė dukra, susirengusi į pirmuosius šokius, gali jausti didelį stresą jaudindamasi, kad jai teks visą vakarą prastovėti prie sienos ir niekas jos nepakvies šokti.
- Tėvų lūkesčiai: Vienas svarbiausių veiksnių, sukeliančių stresą vaiko gyvenime, gali būti tėvų lūkesčiai dėl puikaus elgesio ir gerų pažymių.
- Netikėtumai: Kuo mažiau vaikas žino apie naują situaciją, tuo labiau jis jos bijo.
Svarbu suprasti, kad tai, kas tėvams neatrodo pavojinga, vaikams gali būti akivaizdi streso priežastis. Pabandykite pamatyti situaciją iš vaiko požiūrio taško, kad geriau suprastumėte jo stresą.
Kaip padėti vaikui susidoroti su stresu
Norint padėti vaikui sėkmingai susitvarkyti su stresu, reikia laiko ir kantrybės. Štai keli būdai, kurie gali pasirodyti naudingi:
Duokite vaikui laiko viską paaiškinti: Kaip ir suaugusiesiems, vaikams, patiriantiems stresą, reikia išsikalbėti. Skirkite kelias minutes prieš miegą ir suteikite vaikui galimybę papasakoti apie tai, kas jį jaudina. Sėdėkite ir tylėkite, tiesiog klausykite, ką kalba vaikas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Paruoškite vaiką netikėtumams: Kuo mažiau vaikas žino apie naują situaciją, tuo labiau jis jos bijo. Todėl supažindinkite vaikus su tuo, kas gali nutikti. Pavyzdžiui, vaikui, kuriam operuos anginą, naudinga iš anksto pabuvoti ligoninėje ir tiksliai sužinoti, kas ten nutiks. Vaikas, persikraustantis į naują rajoną arba pradedantis mokytis naujoje mokykloje, turi gauti galimybę pamatyti savo naują namą arba iš anksto apsilankyti naujoje mokykloje. Kuo daugiau informuosite savo vaiką, tuo mažesnį stresą jis patirs. Jei vaikas susidurs su netikėtumais, jo nerimas tik išaugs.
Paaiškinkite vaikui, kada kažkas nutiks: Labai maži vaikai nesusigaudo laike taip, kaip suaugę. Vaikas, kuris bijo, kad daugiau niekada nepamatys savo mamos, gali nesuprasti, jei paaiškinsite jam, kad mama grįš po trijų dienų iš savo darbinės kelionės. Paaiškinkite jam tokiais žodžiais, kurie suprantami vaikui. Pasakykite jam: „Mama sugrįš po trijų sapnų“. Taip jis supras, kiek laiko jam teks laukti.
Nereikalaukite iš vaiko tik puikaus elgesio ir gerų pažymių: Dažnai tenka sumažinti tėvų lūkesčius, kad palengvintume vaiko būklę. Iš vaikų galima tikėtis tik to, ką jie gali padaryti būdami savo amžiaus. Vaikai turi likti vaikais.
Ištieskite pagalbos ranką: Nesvarbu, koks tai vaikas - mažylis, vos tik pradėjęs vaikščioti, bando suvaldyti įniršio priepuolį, ar jaunuolis, nerimaujantis dėl to, kas jo laukia mokykloje. Jūsų vaikai turi žinoti, kad jūs - saugus uostas, kur jie gali grįžti, jei su jais kas nors nutiktų. Vaikas, pasitikintis savo tėvais, žinantis, kad jie ateis jam į pagalbą, jei jam taps sunku, geriau nei kiti moka prisitaikyti. Kuo labiau jį palaiko aplinka, tuo geriau jam sekasi pereiti nuo priklausomybės į vis nepriklausomesnį gyvenimą. Mažyliams ir ikimokyklinukams galima tiesiogine prasme ištiesti pagalbos ranką. Pavyzdžiui, vaikas, bijantis tamsos ar atsidūręs naujame vaikų darželyje, gali norėti laikytis už rankos, kol baimė dings. Pasakykite jam: „Aš žinau, kad tau baisu, bet tau padėsiu“, ir vaikas greitai supras - nėra pagrindo nerimauti. Bendraudami su vyresniais vaikais duokite jiems suprasti, kad jūs pasikliaujate jais, bet esate visada pasirengę ateiti į pagalbą. Pasakykite: „Žinau, kad turi sunkumų su draugais, bet neabejoju, kad tu sugebėsi su viskuo susidoroti. Jei tik manęs prireiks, visada būsiu čia“.
Pasidalinkite su jais savo prisiminimais: Papasakokite apie savo sėkmes ir nesėkmes, paaiškinkite, kaip patys susidorojote su stresu. Papasakokite vaikui istorijas apie savo vaikystę, apie tai, kas jus skaudino, kas jaudino. Tai padės suvokti, kad jo paties išgyvenimai - normalūs.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Pademonstruokite savo streso kontrolės metodą: Kada kažkieno automobilis užkerta jums kelią sausakimšame kelyje ar kai namie per daug darbo, galite akivaizdžiai pademonstruoti vaikui, jog stresas nepažeidžia jūsų dvasinės pusiausvyros ir negriauna jūsų gyvenimo. Pasistenkite nusistatyti pusiausvyrą tarp streso šaltinių ir ramybės bei atsinaujinimo momentų: eikite pasivaikščioti, valgykite gerą maistą, bendraukite su draugais, laikykitės režimo. Kai mūsų gyvenimas gerai subalansuotas, mums lengviau išgyventi stresą. O kai tai sekasi mums, mūsų vaikai ima iš mūsų pavyzdį.
Nubrėžkite tam tikras pomokyklinės veiklos ribas: Vaikas, lankantis pernelyg daug būrelių, yra pirmasis kandidatas stresui patirti. Tėvams reiktų pasitraukti į šalį, nustačius protingą užsiėmimų skaičių, ir padėti vaikui užsiimti dalykais, teikiančiais jam pasitenkinimą.
Pabandykite įjungti vaizduotę: Mokyklinio amžiaus vaikus galima išmokyti naudotis vaizduote norint atsipalaiduoti. Tegu vaikas sėda ar gula patogioje vietoje. Paprašykite jo užsimerkti, giliai ir ritmingai kvėpuoti, įsivaizduojant, kad jis yra ramioje, taikioje aplinkoje. Išmokykite juos naudotis „slaptu raktu“, kuris gali praversti vėliau, kai apima stresas.
Sustiprinkite jų pasitikėjimą savimi: Pasitikintys savimi žmonės į stresines situacijas žvelgia ne kaip į sunkumą, bet kaip į mestą jiems iššūkį. Padėkite vaikui surasti savyje kažką, kas jam padėtų gerbti save. Padrąsinkite vaiką, kai jis užsiima veikla, kurioje gali susilaukti sėkmės. Kai giriate vaiką už pasiekimus, tai kompensuoja jų trūkumus tuose dalykuose, kurie ne taip gerai sekasi.
Demonstruokite jiems savo meilę: Beribės tėvų meilės jausmas gali apsaugoti vaiką nuo sunkiausių gyvenimo stresų. Vaikams reikia žinoti, kad tėvai juos myli, nepriklausomai nuo to, kiek sėkmingai jie pasirodė moksle ar sporto salėje. Tėvai gali nuostabiai sumažinti savo vaikų nerimą tiesiog pasakę: „Tu nuostabus, nesvarbu, kas atsitiktų“.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Namų darbai be streso: patarimai tėvams
Namų darbai gali tapti streso šaltiniu tiek vaikams, tiek tėvams. Siekiant to išvengti ir padėti mokiniams palengvinti namų darbų atlikimo procesą, specialistai rekomenduoja išbandyti kelis naudingus patarimus:
Patraukli vieta mokymuisi: Sukurkite vaikui patrauklią ir patogią mokymosi vietą namuose. Leiskite vaikui pačiam išsirinkti baldus, aksesuarus, apšvietimą. Mokymuisi skirtoje erdvėje neturėtų būti žaidimų, įjungto televizoriaus ar kitų dėmesį galinčių blaškyti detalių.
Dienotvarkė: Turėkite dienotvarkę, kurioje būtų numatytas ir namų darbų bei skaitymo laikas. Tuo metu ir tėvai turėtų užsiimti panašia ramia veikla, skaityti knygą ar naujienas.
Svarbu žinoti prasmę: Paaiškinkite vaikui, kodėl jam skirtos užduotys yra naudingos. Priminkite jam apie asmenines savybes ar kompetencijas, kurias jis ugdosi, atlikdamas užduotis namuose.
Bendradarbiaukite su mokytojais: Drąsiai kreipkitės į mokytojus, aptarkite su jais namų darbų ir motyvacijos klausimus, atkreipkite dėmesį į jų rekomendacijas ir taikykite jas namuose.
Patarti, bet ne padaryti už juos: Padėkite vaikui pasiūlydami savo idėjas, panašius pavyzdžius ar kitaip užvesdami ant kelio ir leisdami vaikui pačiam suprasti, kaip užduotis turėtų būti atliekama. Tačiau neturėtumėte pateikti teisingų atsakymų ar jas atlikti už juos.
Savarankiškumas: Mokykite vaiką savarankiškumo ir savireguliacijos, t.y., leiskite jam suprasti, kad pasitikite juo, sudarykite sąlygas būti atsakingam už savo namų darbų atlikimą.
Žaidimas - vaiko vystymosi ir streso mažinimo priemonė
Žaidimas yra pagrindinis vaikų komunikavimo būdas, nes bendrauti verbaline kalba - net ir pradinukams - vis dar sudėtinga. Per žaidimą jie efektyviausiai mokosi, gauna gerų emocijų, priima tėvų meilę bei rūpestį.
Spręsti problemas: Žaidimai vaikams - tiesiog gyvybiškai svarbu. Žaidimas gali tapti efektyvia terapine priemone siekiant išspręsti vaiko elgesio sutrikimus, santykių problemas. Vaikams dažnai reikia ne žaidimo savaime, o bendravimo su tėvais vaikams suprantamiausiu būdu.
Valandos per savaitę: Užtenka vos valandos per savaitę, kad vaikų žaidimo poreikiai būtų patenkinti. Paskirkite konkrečią dieną, aiškų laiką, kuomet žaisite su vaiku. Nusiteikite žaidimui, nedarykite to per prievartą - vaikai puikiai jaučia emocijas.
Žaidimo forma: Žaidimo forma vaikas efektyviausiai mokosi apie pasaulį, o iš tėvų gauti patarimai, pagalba tokiame kontekste kur kas geriau suvokiama.
Ką rinktis?: Didžiausią svarbą kūrybine prasme, efektyvesnį impulsą vaiko vystymuisi turi patys paprasčiausi užsiėmimai - vaidmenų žaidimai, lėlės, konstruktoriai, kaladėlės.
Vaikas - šeimininkas: Vaikas savo žaidime - pagrindinis šeimininkas. Ir nors tėvai, be abejonės, turi daugiau kompetencijos, nederėtų imtis mokytojo vaidmens. Leiskite vaikui diktuoti savo žaidimo taisykles.
Persikraustymas: kaip palengvinti vaikui šį sunkų laikotarpį
Persikraustymas į naujus namus gali būti stresą keliantis įvykis tiek suaugusiems, tiek vaikams. Norint palengvinti šį laikotarpį vaikui, svarbu:
Veikite apgalvotai: Visose situacijose, kurios yra susijusios su vaiko saugumu ir svarbiausiais jo poreikiais, reikėtų elgtis santūriai ir apgalvotai. Dar kartą apgalvokite persikraustymo būtinybę ir tai, kokią naudą tai suteiks vaikui.
Papasakokite vaikui apie persikraustymą iš anksto: Būkite pasirengę ir pozityvioms, ir negatyvioms reakcijoms. Išklausykite, priimkite, įvardinkite vaiko jausmus, kuriuos matote, ir jų neneikite. Atsakykite į Jūsų vaikui rūpimus klausimus. Šitaip elgdamiesi, padedate vaikui tapti aktyviu persikraustymo dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju.
Surenkite tikrą ir įsivaizduojamą kelionę į naujus namus: Kai važiuojate apsidairyti į naujus namus ar jų apylinkes, vežkitės ir vaiką kartu jų pasižiūrėti. Galite pasiimti fotoaparatą ir nufotografuoti naująją gatvę, kiemą, namą. Su jaunesniais vaikais persikraustymą galite žaisti naudodami žaislines mašinas, šeimos narius vaizduojančias figūrėles ir kt.
Stenkitės sukurti naujoje vietoje ką nors pažįstama: Imkitės iniciatyvos, kad brangiausi vaikui daiktai ir žaislai į naujus namus nukeliautų sėkmingai. Senoji vaiko lova (stovinti panašioje kambario vietoje kaip anksčiau), pažįstama patalynė, rankšluosčiai, net jei kuo greičiau ketinate pirkti naujų, iš pradžių gali suteikti daugiau jaukumo ir ramybės.
Padėkite susirasti draugų: Sukurkite galimybes vaikams susitikti ir nuveikti ką nors kartu. Palaikykite ryšius ir aplankyti draugus, kuriuos vaikas paliko ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.
Vaiko elgesio pokyčiai po persikraustymo: Iš karto po persikraustymo vaiko elgesys gali keistis, tai rodo jo reakciją į stresą. Paprastai vaikams prireikia 4-6 savaičių prisitaikyti naujoje vietoje, tačiau šis laikas gali skirtis (kai kuriems vaikams reikia mažiau, kitiems - daugiau laiko). Jei po šio laikotarpio aprašytų požymių nemažėja arba jie stiprėja, tėvams verta apsilankyti pas vaikų psichoterapeutą ir pasitarti su juo.
Kai prireikia keisti ugdymo įstaigą: Jei norite padėti auklėtojams greičiau pažinti Jūsų vaiką, galite: papasakoti apie vaiko pomėgius, išvardyti dalykus, kurių Jūsų vaikas bijo ar nemėgsta; surašyti vaikui svarbių žmonių vardus, kuriuos turėdami auklėtojai lengvai ras temą, kad galėtų pasišnekučiuoti su Jūsų vaiku apie jam svarbius dalykus; papasakoti auklėtojams apie tai, koks Jūsų vaikas yra tarp kitų vaikų.
Kai išvykstate į kitą šalį: Prieš išvykdami paprastai ir pozityviai papasakokite vaikui apie laukiančią kelionę, šalį, kurioje gyvensite, apie tai, kad žmonės toje šalyje kalba kita kalba. Svarbu laiku pradėti mokytis naujosios kalbos.
Pagalba vaikams, patiriantiems smurtą
Fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas - vis dar didelis skaudulys mūsų visuomenėje. Vaikai dažniausiai pasakoja apie patiriamus psichologinio ar fizinio smurto atvejus šeimose ir ugdymo įstaigose. Jei įtariate, kad vaikas patiria smurtą, svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos.
Pagalbos vaikams linija:
- Telefonu: Skambinkite nemokamu numeriu 116111.
- Paskirtis: Padėti vaikams, kuriems trūksta dėmesio ir saugumo. Ji skirta labiausiai socialiai pažeidžiamoms vaikų grupėms: augantiems socialinės rizikos šeimose, vaikų globos institucijose, nusikalsti linkusiems, svaiginančias medžiagas vartojantiems, mokyklų nelankantiems, smurtą bei prievartą patiriantiems vaikams ir pan.
- Konfidencialumas: Pagalbos vaikams linija konfidenciali - informaciją apie skambutį gaus tik tos tarnybos ar asmenys, į kuriuos vaiko sutikimu kreipsis linijos konsultantai.
Pagalbos vaikams linija - tarsi tiltas tarp vaiko, ieškančio pagalbos ir norinčio dalyvauti sprendžiant jo problemą, bei suaugusiųjų - vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, medikų, mokytojų, policininkų ir kitų, kurie yra ir turi būti pasirengę padėti vaikui.
Specialistų pagalba vaikams, turintiems raidos sutrikimų
Sulėtėjusi ar sutrikusi vaiko raida - tikrai labai dažna šeimų problema Lietuvoje. Laiku pastebėjus vaiko raidos vėlavimą, pritaikius vaikui reikalingą paslaugų spektrą, galima pasiekti, kad raida toliau vystytųsi ir vaiko adaptacija gerėtų maksimaliai pagal individualias vaiko galimybes.
Kada kreiptis į specialistus:
- Nesivystantys vaiko kalbiniai bei kalbos supratimo gebėjimai.
- Atsiliekantis smulkiosios bei stambiosios motorikos vystymasis.
- Sunkiai koncentruojamas dėmesys.
- Vaikas tarsi neturi poreikio socialiniam kontaktui.
- Turi „keistų“, bendraamžiams nebūdingų judesių, pomėgių, neįprastų baimių.
Kompleksinės pagalbos modelis raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimos nariams apima tris etapus:
- Intensyvus konsultacijų ir užsiėmimų kursas, kurio metu vykdomas vaiko raidos bei sutrikimo įvertinimas ir pradedamas jo lavinimas, ablitacija.
- Vaikui individualiai sudaroma programa, parenkami reikalingiausi specialistai ir yra taikomas tęstinis palaikomasis ilgalaikis konsultavimas bei individualūs ar grupiniai specialistų užsiėmimai. Taip pat suteikiama informacija ir šeimos nariams, kaip taikyti vaikui tinkamiausius įgūdžių lavinimo ir ugdymo metodus namuose.
- Vykdoma ugdomoji bendruomeninė veikla, siekiant atskleisti raidos sutrikimų turinčių vaikų gebėjimus, lavinant bendravimo įgūdžius, sudarant sąlygas turiningam laisvalaikiui bei dalyvavimui vietos bendruomenės ir visuomenės gyvenime.
Nerviniai tikai: kaip padėti vaikui atsikratyti
Daugumos specialistų nuomone, geriausias būdas padėti vaikui išsivaduoti iš nervinio tiko - nekreipti dėmesio. Jei priminsite jam apie tai, tik pagilinsite jo nerimą. Nervinis tikas - tiesiog būdas pranešti jums apie vidinius vaiko jausmus. Kai tėvai supranta šiuos jausmus, tikas dažnai pranyksta.
O jei nepranyksta? Reikia įdėmiai sekti kitus simptomus, kurie gali lydėti nervinį tiką. Nuotaikų kaita, dėmesio koncentracijos problemos, padidėjusi baimė, aktyvumo lygio pokyčiai - visa tai gali tapti depresijos ir nerimo požymiais. Pasitarkite su pediatru ar auklėtoju mokykloje, jei tokie simptomai atsirastų.
Svarbiausia - meilė ir palaikymas
Svarbiausia, ką galite padaryti, kad padėtumėte savo vaikui susidoroti su stresu ir sunkumais, yra parodyti jam savo meilę ir palaikymą. Būkite šalia, kai jam reikia išsikalbėti, padėkite jam rasti būdų atsipalaiduoti ir susidoroti su stresu, bei padrąsinkite jį siekti savo tikslų. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu rasti būdus, kurie geriausiai tinka jūsų vaikui.