Klausos svarba vaiko vystymuisi yra didžiulė. Klaidinga manyti, kad nuo vaiko gebėjimo girdėti priklauso tik jo kalbos raida. Klausa taip pat turi didžiulę įtaką gebėjimams išmokti ir mokėti skaityti, rašyti, socialinių įgūdžių lavinimui, emocinei raidai, savivertei ir saugumui.
Klausos svarba vaiko vystymuisi
Garso svarba vaiko vystymuisi yra didžiulė. Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų garsai turi didžiulę reikšmę vaiko smegenų vystymuisi. Nuolatinis smegenų stimuliavimas garsu padeda vaikui išmokti atpažinti tėvų, artimųjų balsus. Net ir nematydami pašnekovo veido, klausos aparatus nešiojantys vaikai gali gan tiksliai atpažinti šnekamosios kalbos emocijas. Jų emocijų atpažinimo rezultatai (94%) buvo beveik tokie patys, kaip ir jų girdinčių bendraamžių (98%).
Artimųjų balsų atpažinimas ne tik leidžia lavinti kalbos įgūdžius, bet ir sukuria komforto, saugumo jausmą, kuris yra labai svarbus mažyliui atėjus į didžiulį nepažįstamą pasaulį. Saugumo jausmo stoka gali turėti neigiamų pasekmių emocinei raidai. „Maži vaikai iki 3 metų daugiau pasaulio suvokia per klausą, negu per regą, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Jų smegenys pirmiausia vystosi priimdami pasaulį per garsus. Ir jeigu tų garsų nėra, natūraliai negali vystytis intelektas.“
GIRDĖJIMAS = SAUGUMAS.
Kaip vystosi kūdikio klausa
Maždaug nuo pusės nėštumo vaikas gimdoje jau girdi, kaip plaka mamos širdis, kaip ji kvėpuoja, žarnyno skleidžiamus garsus, mamos ir tėčio balsus bei kitus išorinio pasaulio garsus. Tačiau per mamos pilvo sieną ir vaisiaus vandenis tie garsai atkeliauja šiek tiek pakitę. Naujagimio nervų sistema nėra iki galo subrendusi. Įsivaizduokime, jei jis reaguotų į absoliučiai visus garsus, jam būtų labai sunku apsiprasti su aplinka, todėl jis reaguoja tik į stiprius garsus: naujagimį išgąsdina stiprus pliaukštelėjimas, garsus barškutis, lojantis šuo. Suveikus refleksui, kūdikis užsimerkia arba, priešingai, atsimerkia, sumirksi, krūpteli, pradeda arba nustoja čiulpti, rodo įvairias grimasas. Tik vėliau, po kelių mėnesių, ima reaguoti į silpnesnius garsus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Apie šeštą mėnesį, o kartais ir anksčiau kūdikis ieško garso šaltinio - kurioje pusėje kalba mama ar groja žaislas. Pirmiausia skiria iš šonų sklindančius garsus, o vėliausiai pradeda ieškoti viršuje ir apačioje esančių garsų. Į savo vardą vaikai reaguoja kiekvienas kitaip. Būna, suklūsta išgirdę šešių mėnesių, būna - ir aštuonių. Pirmąjį žodį paprastai ištaria apie pirmuosius metus. Pirmaisiais metais gyvenimo metais ypač aktyviai vystosi smegenys, jose yra milijardai neuronų ryšių, daugiau niekada gyvenime jos nebus tokios pajėgios. Matomi vaizdai, girdimi garsai ir kita informacija stimuliuoja smegenis, duoda joms „darbo“. Tuo tarpu sutrikus klausai garsinė stimuliacija nevyksta, smegenų ryšiai nyksta, klausos ir kalbos centrai nesivysto. Neprigirdintys vaikai dažnai turi stipriau išvystytus kitus pojūčius, pavyzdžiui, regos.
Kodėl mano vaikas turi klausos sutrikimą?
Dažniausiai tai būna pirmas klausimas, sužinojus, kad vaiko klausa yra silpna arba jis visai negirdi. Deja, atsakyti į šį klausimą yra sudėtinga, nes silpną klausą gali lemti genetiniai veiksniai, įvairiausių ligų komplikacijos, komplikacijos gimdymo metu, priešlaikinis gimdymas. Taip pat priežastys gali būti kelios vienu metu. 9 iš 10 vaikų gimsta šeimose, kuriose abu tėvai neturi įgimtų klausos sutrikimų.
Kaip atpažinti vaiko klausos sutrikimą?
Girdėdamas artimųjų balsus mažylis dar nesupranta žodžių, tačiau pamažu ima suvokti, ar mama jį giria, ar priekaištauja, ar užduoda klausimą, ar guodžia. Jeigu klausos sutrikimas nebūna laiku pastebėtas arba yra ignoruojamas, vaikas neišmoksta atliepti tėvų jausmų ar suprasti jų prašymų. Negebėjimas įvykdyti trumpų aiškių paliepimų gali būti vienas iš klausos sutrikimo požymių.
Klausos sutrikimo požymiai:
- Negali sekti garso ir jo krypties;
- Nereaguoja, kai su juo kalbama;
- Nesugeba suprasti klausimų ir tinkamai atsakyti;
- Atrodo išsiblaškęs arba mintimis „nuklydęs“ kažkur kitur;
- Kalba vystosi lėčiau nei bendraamžių;
- Iškyla problemų bendraujant;
- Pasižymi prastais akademiniais rezultatais;
- Nuolat pasigarsina televizoriaus ar kito įrenginio garsą.
- Pakinta kalbėjimas.
- Pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys.
- Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais.
4 metų vaiko prikurtimas paprastai lengvai pastebimas pagal jo kalbą. Jeigu vienerių metų vaikas aiškiai taria atskirus žodžius, o dvejų - sudeda juos kartu, trejų - formuluoja suprantamus sakinius, galite būti ramūs, kad jūsų vaiko klausa normali. Susilpnėjusi vyresnio amžiaus vaiko klausa gali neturėti įtakos kalbos vystymuisi. Pirmieji klausos sutrikimo požymiai gali būti - elgesio neatitikimas ir prastas suvokimas. Vaikas pradeda prastai girdėti televizoriaus garsą ir nuolat prašo jį pagarsinti arba nuolat prašo suaugusiųjų pakartoti pasakytus žodžius. Tokių vaiko prašymų priežastys gali būti ir kitos, bet reikėtų atkreipti į juos dėmesį.
Kaip namuose patikrinti vaiko klausą? Stebėkite vaiko elgesį ir atsakykite į šiuos klausimus:
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Ar 3 mėn. kūdikis išsigąsta stipraus garso?
- Ar 6-8 mėn. amžiaus kūdikiai guguoja? Ar suklūsta, kai kalba žmogus? Ar ieško garso, sklindančio iš dešinės ar kairės?
- Ar 8-10 mėn. mažyliai reaguoja į savo vardą?
- Ar 12 mėn. kūdikis reaguoja paliepus: „Paduok kamuolį“, „Parodyk, kur nosis“ ir pan.
Tačiau vien pagal elgesį klausos sutrikimą pastebėti yra sunku, todėl jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, kreipkitės į gydytoją. Klausa yra labai svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Laimei, dauguma kūdikių gimsta be jokių klausos sutrikimų.
Ką daryti pastebėjus požymius?
Kuo greičiau bus nustatytas klausos sutrikimas, tuo greičiau vaikas gaus reikiamą pagalbą. Tad kilus įtarimams dėl klausos, patartina nedelsti kreiptis pagalbos į specialistus. Vaikui bus atlikti reikalingi tyrimai, nustatytas klausos nusilpimo lygis ir suteiktos rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų. „Pirmiausia patarčiau pasirinkti specialistą, kuriuo pasitikėsite, kuris stebės vaiko reabilitacijos procesus. Įvertinęs situaciją, specialistas sudarys reabilitacijos planą ir aptars su tėvais. Geriausią rezultatą galima pasiekti tada, kai į reabilitacijos procesą įsitraukia ne tik gydytojas bei klausos protezavimo specialistas, bet ir logopedas, surdopedagogas bei, aišku, tėvai.“
Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Visuotinė naujagimių klausos patikra
Lietuvoje nuo 2014 m. įsigaliojo visuotinė naujagimių klausos patikra, kurios tikslas yra patikrinti kiekvieno Lietuvoje gimusio naujagimio klausą. Klausa tikrinama otoakustinės emisijos būdu (OAE). Į kūdikio ausį įdedamas mažas daviklis, kuris nesukelia jokio skausmo, siunčiamas garso signalas ir stebima, ar yra atsakas. Būtina tyrimo sąlyga yra rami aplinka ir geriausiai miegantis mažylis. Jeigu tyrimas neigiamas (atsako nėra), dar negalima sakyti, kad vaikas blogai girdi. Gali būti, kad trukdo naujagimio ausies landoje likęs sekretas, siaura landa, išorės triukšmas, vaiko garsus šnopavimas. Tokiu atveju tyrimas paskiriamas kartoti.
Nedidelis daviklis, įdėtas į ausies landą, pateikia garsinius spragtukus, o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje išgirdus skleidžiamą garsą. Šis tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama atlikti kūdikiui miegant.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Kodėl neprigirdi?
Tai klausimas, kurį užduoda visos šeimos, sužinojusios, kad vaikas neprigirdi. Reikėtų skirti įgimtą ar anksti įgytą klausos pažeidimą nuo vėlesniame amžiuje atsiradusio (šis dažniausiai atsiranda dėl ausų uždegimo, slogos ir yra pagydomas). Svarbiausia įgimto neprigirdėjimo priežastis - paveldėjimas, taigi, priežastis yra genų mutacijos, nuo kurių niekas neapsaugotas. Kitos įgimto neprigirdėjimo priežastys - įgimta infekcija, pvz., citomegalo virusas, raudonukė, toksoplazmozė, taip pat neišnešiotumas, meningitas, gelta.
Žinoma, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių įgimto klausos sutrikimo atvejų lemia pakitę genai. Paprastai tie kūdikiai, kurie gimsta su klausos sutrikimais, neturi jokių rizikos veiksnių: nei jų tėvai, nei seneliai neturi jokių klausos sutrikimų. Patologiją lemia recesyvinis genas, sukeliantis klausos sutrikimą, kuris tiesiog klajoja per kartas. Susitikus dviems tokiems pakitusiems genams vaikas gimsta su klausos sutrikimu.
Įgimta citomegalo viruso (ĮCMV) infekcija yra antra pagal dažnį įgimto klausos sutrikimo priežastis ir lemia apie 10-30 proc. atvejų. Esant simptominei ĮCMV infekcijos formai klausos sutrikimas atsiranda 1 iš 3, esant besimptomei - 1 iš 10 vaikų. Besimptomės ĮCMV infekcijos atveju klausa gali sutrikti per 6 metus nuo gimimo, tačiau dažniausiai tai atsitinka per pirmuosius gyvenimo metus. Siekiant išvengti įgimto klausos sutrikimo reikia atkreipti dėmesį į įgimtos infekcijos profilaktiką, ankstyvą diagnostiką ir gydymą. Pavyzdžiui, įgimtos raudonukės atvejai Europoje dėl čia vykdomos paplitusios vakcinacijos yra reti, o šalyse, kur įgimta raudonukė išlieka pagrindinė infekcinė įgimto kurtumo priežastis, ji nėra privaloma.
Klausos sutrikimo veiksniais taip pat laikomi: tokie hipoksijos (deguonies trūkumo) rodikliai, kaip APGAR skalėje gauti 0-6 balai 5 min. po gimimo, gydymas reanimacijoje daugiau nei 5 dienas ir dirbtinė plaučių ventiliacija ilgiau kaip 48 val. Ototoksinių vaistų vartojimas nėštumo metu, naujagimystėje ar kūdikystėje gali pažeisti klausos ir pusiausvyros organus. Dažniausiai tai antibiotikai - aminoglikozidai ir vankomicinas, kilpiniai diuretikai. Nustatyta, kad aminoglikozidų sukeltas ototoksiškumas yra nulemtas genetiškai.
Ką svarbu žinoti apie kūdikio klausą?
Vos gimę vaikai girdi ir įvairius pavienius aplinkos garsus, ir kalbą, kurią girdėdami palaipsniui išmoksta. Išmokti kalbėti yra būtina gera klausa. Jei vaikas turi klausos sutrikimą ir laiku negauna tinkamos pagalbos, jis patirs sunkumų kalbos ir bendravimo įgūdžių sferose. Kartais tėvai klysta galvodami, kad gali puikiai atskirti, ar jų vaikas girdi, ar ne. Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jų klausa nepriekaištinga. Kai kurie klausos negalią turintys kūdikiai gali girdėti vienokio ar kitokio tipo garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama norint išgirsti aplinkinių kalbą ir jos mokytis.
Vaiko klausos patikros atsakymas neigiamas: ką daryti?
Išsivysčiusių šalių sveikatos apsaugos standartai reikalauja, kad kiekvienam naujagimiui būtų atlikta klausos patikra, klausos pažeidimas kūdikiui būtų nustatytas iki 3 mėn. amžiaus, o klausos reabilitacija būtų pradėta iki vaikui sukaks 6 mėn. Jei vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa yra sutrikusi. Pakartojus tyrimą, daliai vaikų, kuriems patikros rezultatai pirmą kartą būna neigiami, antruoju bandymu gaunami teigiami rezultatai. Neigiamą atsakymą gali lemti ir klausos sutrikimas, ir tam tikros tyrimo sąlygos, pavyzdžiui, aplinkos triukšmas, maža ausies landa ar sekretas ausies landoje. Todėl tam, kad būtumėte tikri, ar kūdikio klausa yra gera, kartais gali tekti klausos patikros tyrimą pakartoti.
Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl neuroepitelinių ląstelių pažeidimo. Šis sutrikimo tipas yra nepagydomas. Pacientams, kuriems diagnozuotas būtent toks klausos pažeidimo tipas, yra taikoma reabilitacija klausos aparatais, kurie gali būti skiriami kūdikiui nuo 3-6 mėn. Daugumoje atvejų klausos aparatų skyrimas yra efektyvus, tačiau jeigu sutrikimas yra sunkus arba ypač sunkus, deja klausos aparatai nėra veiksmingi ir vaikui atliekama operacija - kochlearinė implantacija.
Kochlearinis implantas - tai elektroninis medicininis prietaisas, kuriuo kurtiesiems grąžinama klausa. Procesorius transformuoja aplinkos garsus į elektroninį signalą, o implanto elektrodas, operacijos metu pritvirtintas vidinės ausies sraigėje, perduoda šį signalą klausos nervui, kur toliau impulsas keliauja į smegenų žievę ir implantuotasis asmuo girdi.
Vaikas su įgimtu klausos sutrikimu ankstyvos diagnostikos ir intervencijos bei aukštųjų technologijų dėka gali turėti tokias pačias galimybės išmokti kalbėti, skaityti ir mokytis, kaip ir girdintis vaikas. Tačiau tokius vaikus auginančioms šeimoms rekomenduojama pasitelkti ir papildomus prieinamus pagalbos būdus: pavyzdžiui, lankyti klausos ir kalbos lavinimo užsiėmimus pas specialųjį pedagogą - surdopedagogą. Tokių užsiėmimų metu kūdikiai mokomi išgirsti ir kalbėti, o aktyvus tėvų dalyvavimas klausos ir kalbos lavinime lemia sėkmingus reabilitacijos rezultatus. Gydytoja vaikų otorinolaringologė dr. Anksti nustatyta liga, modernios klausos priemonės ir specialusis ugdymas kurčiam vaikui leidžia gyventi visavertį gyvenimą.
Kaip saugoti vaikų ausis namie
Klausai kenkia ne tik staigus ir didelis triukšmas, pavyzdžiui, sprogimas ar roko koncertas, bet ir nuolatinis ilgalaikis triukšmas. Vaikų nervų sistema, kaip ir ausis, yra labai jautri, todėl namuose nuolat „triukšmaujantis“ televizorius ar tranki muzika dirgina nervų sistemą ir sukelia nuovargį. Tuo tarpu mamos balsas, jos dainavimas ir klasikinės muzikos klausymas naudinga klausai, todėl kalbėti su vaiku ir jam skaityti patartina nuo pirmųjų dienų.
Vaiko ausyje esanti siera reikalinga, mat saugo nuo drėgmės, užkrato. Tai natūralus produktas, kurio vieniems vaikams gaminasi daugiau, kitiems - mažiau. Vaikui čiulpiant ir kramtant, ausies landa juda ir siera natūraliai išeina į išorę. Todėl nereikia ir negalima valyti ausies giliai. Užtenka po maudynių išvalyti ausies išorę. Maudant nereikia saugoti ausų nuo vandens, nebent vaikui dažnai būna ausies landos uždegimai ir taip rekomendavo gydytoja.
Sloga ir ausys
Laikinas neprigirdėjimas, kitaip tariant, ausų užgulimas, pasitaiko dažniausiai po slogos ar prasirgus ausų uždegimu, kai viduriniojoje ausyje kaupiasi skystis. Dažniausiai ausis užgula darželinukams. Paprastai gera klausa grįžta savaime. Tačiau reikėtų stebėti, ar neprigirdėjimas neužsitęsia. Vaikui, kuris po ausų uždegimo ar slogos neprigirdi stipriai ar tai trunka kelis mėnesius, reikia pagalbos. Kad kuo mažiau sirgtų ausų uždegimais, vaiką svarbu grūdinti - kuo daugiau būti gryname ore, namuose patartina vėdinti kambarius. Užsigrūdinęs vaikas bus atsparus peršalimo ligoms. Kuo mažiau slogų - tuo mažiau ir ausų uždegimų.