Žvynelinė, arba psoriazė, yra lėtinė odos liga, kuriai būdingi uždegimai ir bėrimai, padengti sidabro spalvos žvyneliais. Ši liga gali pažeisti odą, nagus ir sąnarius, sukeldama ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologines problemas. Nors žvynelinė nėra užkrečiama, visuomenėje vis dar egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad ja galima užsikrėsti, todėl sergantieji dažnai susiduria su socialine atskirtimi.
Kas yra žvynelinė?
Žvynelinė - tai lėtinė, pasikartojanti odos liga, kuriai būdingi uždegimai ir bėrimai, padengti sidabro spalvos žvyneliais. Uždegimo sukelti pakitimai gali pažeisti odą, nagus, sąnarius. Liga nėra užkrečiama, tačiau dažnai atrodo nemaloniai, ir dalis žmonių bijo užsikrėsti.
Žvynelinės paplitimas
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 milijonai žmonių visame pasaulyje, tai sudaro apie 2-3% gyventojų. Lietuvoje šis skaičius taip pat didelis ir siekia apie 2-3 % gyventojų.
Žvynelinės priežastys
Nors tikslios žvynelinės priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad ligai įtakos turi genetiniai veiksniai (apie 60-70 proc. ligonių). Tačiau genetiškai perduodama ne pati liga, o polinkis ja sirgti. Polinkis - nėra tai kas neišvengiama. Jei serga vienas iš tėvų, tikimybė, kad polinkis sirgti šia liga bus perduotas vaikui, yra tik 25 procentai, tuo tarpu tikimybė, kad atitinkamo geno vaikas neturės, yra net 75 procentai. Jeigu žvyneline serga abu tėvai, tikimybė, kad polinkis vaikui nebus perduotas, yra 25 proc.
Be genetikos, žvynelinę gali provokuoti įvairūs aplinkos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Efektyvus žvynelinės gydymas nėštumo metu
- Stresas
- Infekcinės ligos
- Odos pažeidimai (įpjovimai, įbrėžimai, nudegimai)
- Kai kurie vaistai
- Rūkymas
- Nesaikingas alkoholio vartojimas
- Netaisyklinga mityba
- Medžiagų apykaitos sutrikimai
Žvynelinės tipai
Yra keletas žvynelinės tipų, kurie gali pasireikšti skirtingais simptomais ir pažeidimais:
- Plokštelinė žvynelinė: tai dažniausiai pasitaikantis tipas, kuriam būdingos paraudusios, šiek tiek iškilusios plokštelės, padengtos pleiskanomis.
- Lašelinė žvynelinė: pasireiškia smulkiais, lašo formos bėrimais.
- Pustulinė žvynelinė: būdinga pūliniais užpildytos pūslelės.
- Eritroderminė žvynelinė: reta, bet sunki forma, kai pažeidžiama didžioji dalis kūno odos.
- Psoriazinis artritas: žvynelinė, pažeidžianti sąnarius.
Žvynelinės simptomai
Pagrindiniai žvynelinės simptomai yra šie:
- Odos bėrimai, padengti sidabro spalvos žvyneliais
- Odos niežėjimas
- Sausa, suskilinėjusi oda
- Sustorėję, įdubę nagai
- Sąnarių skausmas ir sustingimas (sergant psoriaziniu artritu)
Gydytojus stebina pacientai, kurie į juos kreipiasi tik tuomet, kai žvynelinė būna pažeidusi visą kūną. Nors liga sukelia ne tik fizines, bet ir psichologines kančias, sergantieji vis dar mano, kad jiems niekas negali padėti.
Žvynelinė ir nėštumas
Nėštumas - ypatinga būklė, kurios metu organizme padaugėja estrogenų ir kitų hormonų, o tai neretai turi teigiamos įtakos žvynelinės eigai. Mokslinių tyrimų duomenimis, nuo 16 iki 63 procentų moterų nėštumo metu pastebėjo, kad ligos eiga nėštumo metu pagerėjo. Tyrėjų nuomone, „kaltas“ hormonas progesteronas. Tiesa, tie patys tyrėjai pažymėjo, kad, praėjus maždaug šešioms savaitėms po gimdymo, žvynelinės eiga paprastai grįžta į pradinę padėtį ir pažeidžia maždaug tokį patį kūno paviršiaus plotą, kaip ir iki nėštumo. Tiesa, dalis moterų pastebėjo, kad jų žvynelinės eiga nėštumo metu pasunkėjo.
Gydymas nėštumo metu
Planuojant nėštumą ir nėštumo metu labai svarbu parinkti tinkamą ligos gydymą, kadangi kai kurie šiai ligai gydyti vartojami vaistai gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Nei vienas metodas nėra 100 procentų saugus. Nėščiosios paprastai gydomos vietinio poveikio tepalais ir pan. Nėštumo metu itin veiksmingi ir sąlyginai saugūs yra ultravioletiniai spinduliai. Taigi paplūdimys jums skirtas tarsi pagal receptą. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad pernelyg ilgas buvimas saulės atokaitoje, ilgalaikis deginimasis gali turėti neigiamos įtakos jūsų ir būsimo mažylio sveikatai. Dėl gydymo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Jei moteris planuoja žindyti, vietinio poveikio tepalų negalima tepti ant spenelių.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Vaistai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu:
- Metotreksatas: Šio vaisto vartojimą reikėtų nutraukti mažiausiai 12 savaičių prieš planuojant nėštumą. Beje, tokios pačios rekomendacijos galioja ir vyrams.
- Izotretinoinas (Etetrinate): gali būti žalingas, net jei buvo vartotas likus 3 metams iki pastojant.
Vaistai, kurie yra sąlyginai saugūs nėštumo metu:
- Kalcipotriolis: vitamino D analogai.
- Biologinė terapija: priskiriama B kategorijai, t.y. sąlyginai saugūs vaistai.
Kadangi kontraceptinės tabletės gaminamos hormonų pagrindų, jų vartojimas gali turėti arba teigiamą, arba neigiamą poveikį ligos eigai. Priklauso nuo individualių savybių.
Tyrimų duomenimis, ši liga paprastai neturi įtakos nei nėštumo eigai, nei jos baigčiai. Persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybė yra tokia pati, kaip ir nesergant šia liga. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant psoriaziniu artritu, gimdyti natūraliais takais gali būti sunkiau. Todėl šiuo ir kai kuriais kitais atvejais gali būti svarstoma planinio cezario pjūvio operacijos galimybė. Jeigu psoriazė pažeidusi būsimos mamos spenelius, juos būtina minkštinti naudojant emolientus ar drėkinamuosius tepalus.
Žvynelinės diagnostika
Žvynelinė diagnozuojama remiantis matomais klinikiniais simptomais. Kartais pacientai po konsultacijos lieka nustebę, kaip gydytojas nustatė žvynelinę. Atrodo, pakalbėjo kelias minutes, žvilgtelėjo, pakrapštė odą ir jau tokios sudėtingos ligos diagnozę įrašė. Tačiau tai nėra gydytojo atsainumas paciento atžvilgiu, tiesiog jokių papildomų testų psoriazės diagnozei nustatyti pagal protokolą nėra. Labai retais atvejais, kai yra sudėtingai identifikuojami klinikiniai simptomai, gali būti imama biopsija, tačiau čia labiau išskirtinumas, nei kasdienybė.
Šeimos gydytojas, turėdamas dermatoskopą, nesunkiai gali atskirti žvynelinę nuo kitų odos ligų, kadangi yra tik šiai ligai būdinga klinika, t. y. vadinamoji Aušpico triada: stearino išvaizdos, lengvai nukrapštomas žvynas nuo papulės; po žvynu stebima rožinės spalvos plona, blizganti plėvelė; ją pakrapščius, ištrykšta smulkūs kraujo lašeliai. Taip pat tipinės šiai ligai yra ir bėrimų vietos: plaukuotoji galvos dalis, ausų landos, alkūnės, keliai, kryžkaulio sritis. (>50 proc. pacientų), skausmingi, iškraipyti sąnariai (esant ūmesnei ligos formai). Neretai žvynelinės eiga yra latentinė, ilgai besitęsianti, todėl šeimos gydytojui dėl diagnozės patikslinimo visuomet geriau tartis su gydytoju dermatologu.
Sunkumo laipsnio nustatymas
Žvynelinės sunkumo laipsnis gali būti nustatomas remiantis įvairiomis metodikomis. Klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamos dvi vertinimo skalės: žvynelinės ploto ir sunkumo indeksas (PASI) ir dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas (DLQI).
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Žvynelinės gydymas
Nors žvynelinė nėra išgydoma, ją galima sėkmingai kontroliuoti ir pasiekti ilgalaikę remisiją. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, pažeidimų išplitimo, vietos, ligonio amžiaus, gretutinių ligų, gydymo išlaidų.
Vietinis gydymas
Esant lengvo laipsnio ligai, skiriamas vietinis gydymas kalcineurino inhibitoriais, degutiniais preparatais, ditranoliu, salicilo rūgšties tepalais, šlapalu, emolientais, ultravioletiniais spinduliais.
Fototerapija
Jei vietinis gydymas nėra veiksmingas, gali būti skiriama fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais).
Sisteminis gydymas
Jei liga yra vidutinio sunkumo ar sunki, skiriami sisteminiai vaistai - leidžiamieji ar geriamieji. Žinoma, iš pradžių tiriama, ar paciento sveikata leidžia vartoti tokius vaistus. Jeigu žmogui, sergančiam vidutine ir sunkia žvyneline, nepadeda minėtos priemonės, jam gali būti skiriamas moderniausias gydymas - biologiniai vaistai. Gydytoja sako, kad šie vaistai blokuoja suaktyvėjusią imuninę reakciją. Vieni jų slopina T-limfocitų aktyvumą, o kiti - mažina imuninių ląstelių kiekį odoje, sąnariuose ir kraujyje.
Biologinė terapija
Šiuo metu Lietuvos žmonėms prieinamas pažangus žvynelinės gydymas biologine terapija, ir pasiūla visiškai nesiskiria nuo kitų Vakarų šalių. Tačiau šis kelias yra ilgas, nes šių vaistų skyrimo tvarka yra griežtai reglamentuojama Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos. Pagal galiojančius teisės aktus, pirmojo biologinio vaisto paskyrimas yra ribojamas, kadangi gydymas turi būti pradedamas nuo pigiausio vaisto, kuris, deja, ne visada yra pats geriausias ir tinkamiausias pacientui. Skyrus žvynelinės gydymą biologine terapija, per kelis mėnesius pacientai pastebi, kad bėrimai išnyko, sumažėjo sąnarių skausmai, pagerėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo hospitalizacijų poreikis, nedarbingumo laikotarpiai.
Gydymo eiga Lietuvoje
Žmogus, kuris įtaria, kad galėtų sirgti žvyneline, pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją. Toliau pacientas bus nukreiptas pas gydytoją dermatologą. Kol pacientai laukia eilėje, J. - Pagal kokius požymius pacientams nustatoma vidutinio sunkumo ir sunki žvynelinė? Gydymą skiria gydytojas dermatovenerologas. Pacientams, sergantiems lengva psoriazės forma, patekti pas dermatovenerologą nėra sudėtinga, gydymo pradžioje skiriami vietinio poveikio vaistai. Jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius ir ligos forma yra vidutinio sunkumo arba sunki, tikslinga pradėti sisteminį gydymą. Tokie pacientai turėtų patys kreiptis arba būti nusiųsti šeimos gydytojų arba gydytojų dermatovenerologų pagal gyvenamąją vietą į trečio lygio dermatovenerologijos paslaugas teikiančius centrus, kur prieinamas kompensuojamas modernus gydymas. Taigi šeimos gydytojai, jei pacientui yra išplitusių žvynelinės bėrimų, turi siųsti pas dermatovenerologą diagnozei nustatyti. Vėliau gydymą vietiniais preparatais gali tęsti ir šeimos gydytojas. Na, o jei dermatovenerologas nusprendžia pradėti sisteminį gydymą, toliau pacientą prižiūri pats. Pacientas gydomas bendradarbiaujant su šeimos gydytoju, kuris reguliariai atlieka laboratorinius tyrimus, kol skiriami tradiciniai ar biologiniai ligos eigą modifikuojantys vaistai. Konsultuojant šiuos pacientus, reikia jiems pabrėžti, kad nors liga ir nėra išgydoma, tačiau, tinkamai gydant, galima turėti sveiką ar beveik sveiką odą.
Klaidos gydyme
Kadangi sergant žvyneline oda yra mažiau atspari fiziniam poveikiui (trynimui, tempimui, smūgiui), įvairioms cheminėms medžiagoms, oro pokyčiams, todėl ją būtina itin saugoti. Paskyrus stipriausią hormoninį tepalą, pasiekiamas greičiausias terapinis efektas, tačiau esant lengvai ar vidutinio sunkumo žvynelinei, to reikėtų vengti. Skiriant gydymą, reikia atsižvelgti į paciento odos tipą, gretutines ligas. Pradžiai reikėtų skirti keratolizinių preparatų, t. y. tokių kaip salicilo rūgšties tepalas, tepalas su šlapalu, tam, kad kiek įmanoma geriau nuvalytume pleiskanų sluoksnį ir tik tada skirti hormoninių preparatų. Jei ligos pradžia nėra ūminė, reikėtų pradėti gydyti keratoliziniais preparatais, esant reikalui, skirti fototerapiją ir pačių silpniausių hormoninių tepalų (siekiant išvengti odos atrofijos ir išplonėjimo), taip pat emolientų.
Daivobet®
Tepalas Daivobet® yra vidutinio stiprumo kortikosteroidas. Jis puikiai tinka visiems žvynelinės sunkumo laipsniams gydyti. Vis dėlto prieš tepant Daivobet®, siūlyčiau naudoti keratolizinių preparatų, t. y. tokių, kurie suminkština žvyno sluoksnį ir jis pamažu nukrinta, belieka rausva dėmelė. Tuomet reikia teptis tepalu Daivobet®, tačiau kiekvieno žmogaus organizmas į šį gydymą reaguoja skirtingai. Dažniausiai teigiamo efekto sulaukiame po 1-2 savaičių. Nepasiekus visiško gydymo efekto, gydymą reikia tęsti toliau, o ne rinktis lengviausią ir odai nepalankiausią sprendimą - vartoti stipriausių kortikostertoidų. Tepalo Daivobet® veikliosios medžiagos yra kalcipotriolis ir betametazonas. Pagalbinės medžiagos yra: skystasis parafinas, visų racematų alfa tokoferolis, polioksipropilen-15-stearilo eteris, minkštasis baltas parafinas, butilhidroksitoluenas (E321).
Gyvenimas su žvyneline
Žvynelinė gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Liga gali sukelti fizinį diskomfortą, psichologines problemas ir socialinę atskirtį. Tačiau yra būdų, kaip suvaldyti ligą ir gyventi visavertį gyvenimą.
Psichologinė pagalba
Nemažiau svarbi ir paciento psichologinė būklė. Stresas ir įtampa provokuoja žvynelinę, jos pasireiškimas, savo ruožtu, gali pabloginti žmogaus emocinę savijautą, tad patenkama tarsi į „užburtą ratą“.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Valdyti ligą tampa sudėtingiau, jei nuolatos susiduriame su organizmo provokacijomis, skatinančiomis bėrimų atsiradimą. Todėl reiktų vengti rūkymo, alkoholio vartojimo, gyventi sveikiau, judėti daugiau. O svarbiausia - mylėti save. Puoselėti savo kūną, protą ir sielą. Ne tik dirbti, bet rasti laiko ir poilsiui, malonioms veikloms, hobiams, skaniai ir sveikai maitintis bei būti mylimų žmonių apsuptyje. Viskas prasideda nuo šių, iš pirmo žvilgsnio banalių, bet mūsų kūnui - bazinių, poreikių užtikrinimo. O juos, deja, šiuolaikiniame pasaulyje pamiršta tiek sergantys, tiek sveiką odą turintys žmonės.
Mitai apie žvynelinę
Šių mitų yra pačių įvairiausių. Nuo klaidingų įsitikinimų apie ligos atsiradimą iki dezinformacijos apie gydymą. Pastarąją neretai siekiama panaudoti komerciniais tikslais, pardavinėjant paslaugas ar prekes, tariamai skirtas žvyneline sergantiems asmenims. Todėl pradėti reiktų nuo mito, kad žvynelinės galima buvo išvengti. Tačiau šios ligos ištakos organizme yra genetinės, taigi polinkį susirgti mes turime jau nuo pat gimimo ir tik patys galime modifikuoti riziką žvynelinei pasireikšti, o ne visiškai užkirsti jai kelią.
Kitas populiarus mitas - žvynelinė yra užkrečiama. Tai - visiška netiesa. Kuo daugiau su visuomene kalbėsime apie ligą, tuo greičiau ateityje pavyks sulaukti tokio laiko, kai teisingos informacijos visiems bus pakankama ir sergantieji nesivaržys svetimų žmonių. Pasisveikinus su sergančiuoju, būnant jo draugijoje - užsikrėsti niekaip neįmanoma. O jei susirgote žvyneline, nei draugai, nei vaikai ar kiti artimieji nuo jūsų neužsikrės šia liga. Todėl dėl savo būklės pacientai tikrai neturi jaustis kalti ar to gėdytis.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas - žvynelinę gali lemti prasta asmeninė higiena. Tačiau ligos išsivystymas niekaip nėra su tuo susijęs. Žvynelinės nelemia ir odos nepriežiūra ar nešvara. Kaip ir minėjau, svarbų vaidmenį šiuo atveju vaidina būtent vidiniai organizmo veiksniai. Tai - genetiniai ir imuniniai faktoriai. Tačiau kartais sakoma - žvynelinė pagydoma organizmo „valymu“. Tai irgi mitas. Deja, bet žvynelinė yra lėtinė, linkusi atsinaujinti liga, kuri gali būti sėkmingai kontroliuojama, tačiau ne išgydoma. Organizmo „valymas“ nėra moksliškai pagrįstas ir nėra efektyvus būdas suvaldyti ligą.
Žmonės taip pat klaidingai mano, kad žvynelinė gydoma tik visiems vienodai skiriamais tepalais. Šis mitas, kad ir kaip bebūtų keista, labai dažnas. Pacientai tikrai norėtų, o ir medikams būtų be galo patogu, kad žvynelinę pavyktų gydyti taip lengvai, visiems pacientams vienodu būdu. Tačiau gydymo variantų yra tikrai daug ir terapija pacientams yra individuali, atsižvelgiant į ligos simptomus, reakciją į naudojamas priemones, daugelį kitų aspektų.