Dienos režimas darželyje - tai tiksliai nustatyta vaiko veiklos tvarka, apimanti poilsį, miegą, mitybą ir kitas veiklas, organizuojamas siekiant tam tikrų ugdymo tikslų. Šis režimas yra svarbus vaiko raidai, tačiau būtina atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir naujausius mokslinius tyrimus.
Režimo svarba vaiko raidai
Nustatyta veiklos tvarka padeda formuoti įprotį, kai tam tikru metu kartojami veiksmai galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir tampa beveik automatiški. Tai svarbu formuojant sveikus įpročius, pavyzdžiui, miego ir mitybos.
Pietų miegas: būtinybė ar pasirinkimas?
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvoje darželiuose privaloma užtikrinti vaikams galimybę pamiegoti dieną. Mažiems vaikams kokybiškas miegas yra vienas iš veiksnių, padedančių išsaugoti gerą savijautą ir sveikatą. Tik miegodami vaikai tinkamai pailsi, miegas būtinas jų normaliai raidai, fiziniam bei protiniam vystymuisi. Gerai miegantys vaikai išsiskiria pozityvesniu savęs vertinimu, tuo tarpu vaikai, kuriems trūksta miego, nesugeba kontroliuoti savo emocijų, jiems sunku susikaupti. Tinkama miego trukmė yra svarbus nuotaikos stabilumo, gero mokymosi veiksnys. Darželį lankantys vaikai visą dieną praleidžia triukšmingesnėje aplinkoje, atlieka įvairias užduotis (žaidžia, sportuoja, šoka, dainuoja), tad jiems miegas būtinas.
Vis dėlto, specialistai pabrėžia, kad pietų miegas, kai vaikas pakankamai pailsi nakties metu, gali daryti neigiamą įtaką fizinei ir emocinei vaiko ir visos šeimos būklei. „Amerikos miego medicinos akademijos gairėse yra akcentuojama, kad vaikai turi miegoti atitinkamą amžiui valandų skaičių, į bendrą miego valandų sumą įtraukiant ir dienos metu miegotas valandas. 1-2 metų vaikai turėtų miegoti 11-14 valandų per parą, 3-5 metų - 10-13 valandų, 6-12 metų - 9-12 valandų per parą. Mažylis iki 1 metų dieną miegoti gali ir apie 2-3 kartus, o 1-2 metų vaikai - 1-2 kartus“, - teigiama Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės dr.
2017 m. medicinos ir fiziologijos Nobelio premija suteikta cirkadinių ritmų tyrinėtojams Jeffrey C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui, išskyrusiems genus, kurie reguliuoja žmogaus kūno ląstelių paros ritmą, vadinamąjį biologinį laikrodį. Nustatyta, kad melatonino gamyba prasideda apie 20 val., piką pasiekia apie 24 val. nakties ir pradeda mažėti apie 4 val. ryto. „Užmigus vėliau, vaikams, kuriems jau nebereikia dienos miego, tačiau jie priverstinai migdomi dieną, sutrinka svarbūs fiziologiniai procesai. Pasitaiko, kad dieną užmigę vaikai, kurie jau yra fiziologiškai išaugę pietų miegą, nakčiai užmiega ir po vidurnakčio. Tai įsuka patologinį ratą: vaikas vėlai užmiega, anksti pakeltas nuo ryto būna pavargęs, lengvai užmiega pietų, išsimiega dieną ir tada nakčiai vėl užmiega labai vėlai. Nekokybiškas nakties miegas sukelia vaiko irzlumą, dėmesio koncentracijos, mokymosi sutrikimų, mieguistumą dieną, poreikį pamiegoti dieną. Nekokybiškas nakties miegas ir jo kompensacija dienos miegu neigiamai veikia normalų ikimokyklinio amžiaus vaiko vystymąsi“, - teigė V.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Psichologė, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė pabrėžė, kad vaikams reikia režimo, tačiau nebūtina miegoti viduryje dienos. Ilsėtis galima ir žaidžiant, skaitant, vartant knygas, klausantis muzikos. Pastebima, kad būna vaikų, kurių organizmui visai nereikia poilsio dieną. A.
Svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. „Iki kokio amžiaus konkrečiam vaikui reikės pietų miego, lemia jo individualūs poreikiai ir bendra dienotvarkė. Jei vaiko nakties miego trukmė užtikrina jo poreikius, toks vaikas pietų miego atsisakys anksčiau, nei vaikas, kurio nakties miego trukmė yra trumpesnė. Kadangi nakties miegas yra naudingesnis žmogaus organizmui, rekomenduojama trumpinti arba atsisakyti pietų miego, jei dėl jo trumpėja vaiko nakties miegas“, - patarė D. Pasirinkimas: pietų miegas, kai vaikas pakankamai pailsi nakties metu, gali daryti neigiamą įtaką fizinei, emocinei vaiko ir visos šeimos būklei, todėl tokiose situacijose rekomenduojama pasiūlyti vaikui kitokių dienos poilsio formų.
Kaip suprasti, ar vaikui reikia pietų miego?
Šeimos gydytoja V. Menkevičienė siūlo atkreipti dėmesį į požymius, kurie padeda suprasti, kad vaikas jau pasirengęs atsisakyti dienos pogulio. „Svarbu įvertinti, ar vaikas sunkiai užmiega dieną, ar pats migdymas netrunka ilgiau nei pogulis. Atkreipkite dėmesį į tai, ar vaikas ilgai būdrauja vakare iki nakties miego. Vaikui greičiausia nebereikia dienos pogulio, jeigu jis vėlai užmiega nakčiai. Kai kuriems vaikams dienos miego perteklius pasireiškia dažnais atsibudimais naktį: atsibudimai gali būti ilgi, jų metu gali atrodyti, kad vaikas jau yra pailsėjęs. Yra dalis vaikų, kurie dėl dienos miego nakčiai užmiega normaliu laiku, tačiau ryte pabunda itin anksti“, - vardijo gydytoja V.
Kretingos rajono švietimo centro psichologė-psichoterapeutė, Lietuvos psichologų sąjungos narė Sonata Vizgaudienė paminėjo miego svarbą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. „Tokio amžiaus, tai yra penkerių-šešerių metų vaikai, turėtų miegoti 10-13 valandų per parą. Vieniems vaikams užtenka ir tų 10-ties valandų, kurias nepertraukiamai išmiega naktį, kitiems reikia 13-os valandų, ir tos kelios valandos yra pietų miego valandos. Labai svarbu tinkamas režimas, rutina, kad vaikas miegoti eitų ir keltųsi tuo pačiu metu. Miegui ruoštis reikėtų pradėti apie 20 val. ir apie 21 val. vaikas jau turėtų būti lovoje ir užmigti. Normaliai atsibusti turėtų tarp 6 ir 8 valandos. Tokiu būdu yra galimybė vaikui išmiegoti tiek, kiek reikia, tai yra būtinas 10 valandų. Jei tiek išmiegojęs be atsibudimų vaikas dieną yra žvalus, gyvybingas, noriai įsitraukiantis į veiklas, ne mieguistas - jam užtenka kokybiško nakties miego, ir popietinis miegas nėra būtinas. Bet yra vaikų, kuriems svarbus dienos miegas, svarbu pailsėti, atsipūsti, jie lengvai užmiega popiečio, nesunkiai vakare užmiega ir nakčiai. Pats miegas 5-6 metų vaikams dieną jokios žalos nedaro, jei vaikas jam nesipriešina, lengvai, be įtampos užmiega. Bet, jei vaikas dieną migdomas per prievartą, ilgai vartosi, paskui įminga, bet paskui sunku užmigti vakare, jis ilgai neužmiega, blaškosi, užminga apie 23-24 val., tampa sunku atsikelti iš ryto, ypač, jei anksti yra keliamas į ugdymo įstaigą, sutrinka visa rutina, vaikas tampa nepailsėjęs, irzlus. Jei vaikui užtenka 10-ies valandų nakties miego ir dieną jis yra per jėgą guldomas, dvi valandas jam liepiama ramiai išgulėti, bet per tas porą valandų tas vaikas taip ir neužmiega - jam tai tampa kančia. Pagal raidą, 5-6 metų vaikai ramiai išgulėti gali iki 15 minučių, bet, jei ilgiau yra raminami, drausminami, sulaukia iš darbuotojų pretenzijų ar dar blogiau - tokiam vaikui yra kabinamos etiketės, kad jis netikęs, maištaujantis, nepaklusnus ir t. t. - toks „pagulėjimas“ vaikui tampa tikra kankyne ir vaikas gali net nenorėti eiti į darželį vien dėl prievartinio dienos miego“, - kalbėjo psichologė-psichoterapeutė S. Vizgaudienė, pridūrusi , kad labai svarbu atsižvelgti į individualius augančio vaiko poreikius ir juos tenkinant padaryti viską, kad vaikas jaustųsi saugus, kad kuo mažiau jam kiltų vidinių konfliktų, noro maištauti, kad vaikas nesijaustų darąs kažką ne taip, jei iš tiesų jis tik stengiasi ramiai išgulėti kitų vaikų miego valandas. Pasak pašnekovės, svarbu stebėti vaiko būseną, savijautą, kaip jis jaučiasi dieną, ar neapsnūdęs, ne mieguistas, nepervargęs ar perdėm neišsiblaškęs, ar pavyksta susikaupti veikloms ir panašiai.
Alternatyvos priverstiniam miegui
„Neretai kaip miego alternatyva siūlomas ilgas ramaus gulėjimo laikas, tačiau toks gulėjimas niekaip neatitinka ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos galimybių. Priverstinio ilgo (daugiau kaip 10-15 minučių) gulėjimo praktika gali sukelti įtampą ar netgi vaiko nenorą lankyti ugdymo įstaigą“, - sakė D.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Psichologė, knygų apie vaikų auklėjimą autorė Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė teigė, kad vertimas ilsėtis, gulėti ar miegoti, kai tokio poreikio vaikas tuo metu neturi, gali mokyti ignoruoti savo kūno poreikius. „Tai vyksta labai paprastai - per kasdienes situacijas. Savireguliacijos mokomasi, kai imama pastebėti, kad šalta ir reikia apsirengti, ištroškus - atsigerti, nuliūdus - ieškoti kontakto su kitu, kad sulauktum palaikymo. Taip mokomasi reaguoti į savo fiziologinius, emocinius, socialinius poreikius. Būtent poreikių atpažinimas, atliepimas ir tos patirties integravimas užtikrina sveiką asmenybės funkcionavimą“, - aiškino E. Anot jos, kai poreikiai sistemingai ignoruojami, vaikas jaučiasi nesaugus jį supančioje aplinkoje. Saugumas būtinas, kad vaikas galėtų mokytis, tyrinėti aplinką, megzti santykius, save reikšti.
Nuo 2025-ųjų metų gegužės 1-osios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose vaikams turės būti sudarytos galimybės dienos poilsio metu ilsėtis ne tik miegant, bet ir kitomis poilsio formomis, t. y. užsiimant ramiomis veiklomis. Iki šiol galiojusios Higienos normos nuostatos reglamentavo poilsį, kuris dažnai buvo interpretuojamas tik kaip miegas, nors kitos nuostatos nurodė, kad vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius. Jei vaikas nenori miego, suderinus su tėvais ir jiems pritarus, ugdymo įstaigose jau dabar yra sudarytos visos sąlygos per pietų miegą vaikui užsiimti ramia veikla.
Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė paaiškino: atsižvelgiant į poreikius yra priimtas bendras nutarimas Kretingos miesto ir rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose tiems vaikams, kurie, remiantis tėvų prašymu, dieną nemiega, sudaryti sąlygas užsiimti ramia veikla. Su vaikais užsiima mokytojos, jų arba mokinio padėjėjos. Pasak A. Burbienės, tokių vaikų nėra daug - per pietų miego laiką jie piešia, lanksto, atlieka pratybų užduotis.
Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Judita Leščiauskienė, paminėjusi, kad šiuo metu prie darželio yra prijungtas ir „Eglutės“ korpusas, sakė turintys 3 pietų miego nemiegančius vaikus, su kuriais, išėjus į atskirą patalpą, užsiima mokinio padėjėjas. Šiame darželyje yra bendras susitarimas, kad visi vaikai, tiek miegantys, tiek nemiegantys nors trumpam atsigula, išsitiesia, paguli. Vieni per tą laiką ir užmiega, kiti tik pasnaudžia, jei po pusvalandžio neužmiega, vaikai tyliai atsikelia ir užsiima ramiomis veiklomis. Direktorės nuomone, tokio amžiaus vaikams reikia bent pusvalandžio, kad vaikai galėtų pabūti tyloje, pailsėti, atsikvėpti nuo dienos garsų, nuo šurmulio ir intensyvios veiklos.
Kiti dienos režimo elementai
Be miego, svarbūs ir kiti dienos režimo elementai:
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
- Mityba: reguliarus ir subalansuotas maitinimas yra būtinas vaiko augimui ir energijai. 11.30-12.30 - pasiruošimas pietums.
- Pasivaikščiojimas lauke: grynas oras ir fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir gerina nuotaiką. 16.30-19.00 - žaidimai lauke ir dienelė baigėsi.
- Žaidimai ir ugdomoji veikla: žaidimai skatina kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir pažintinius gebėjimus.
Režimo pritaikymas individualiems poreikiams
Vaiko dienos režimas turi atitikti jo fiziologinius poreikius, amžiaus ypatumus, sveikatos būklę. Režimas pritaikomas atsižvelgiama į vaiko asmeninius poreikius, įpročius, šeimos tradicijas, sudaromos galimybės trumpinti poilsio laiką ar nemiegoti ypatingais atvejais.
„Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir asmenine klinikine praktika, norime pabrėžti, kad, norėdami užtikrinti kokybišką asmens sveikatos priežiūrą tiek miego medicinoje, tiek kitose srityse, stengiamės vadovautis požiūriu, kad nėra vieno tinkamo sprendimo visai populiacijai. Šiuo metu Lietuvoje galiojančios Higienos normos numato: jei vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse. „Atsakingos institucijos išaiškino, kad poilsis nereiškia vien tik miego.
Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kas jam yra geriausia. „Ne vaikai turi būti pritaikyti prie darželių taisyklių, o taisyklės ir infrastruktūra turi būti pritaikyti prie vaikų“, - tvirtino A.
tags: #vaiku #dienotvarke #darzeliuose