Įvadas
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vaiko gerovė yra prioritetas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, įstatymų pakeitimai yra skirti tam, kad visi vaikai augtų saugioje, kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama vaiko išlaikymo šeimoje alternatyva prieš vaikų globos namus, atsižvelgiant į finansinius, socialinius ir psichologinius aspektus.
Šeimynos - šeimai artimesnė aplinka
Su be tėvų globos likusiais vaikais dirbantys specialistai neabejoja, kad šeimynų kūrimasis svarbus ne tik vaikams. SADM duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 54 šeimynos. Minėtais įstatymo pakeitimais plečiamas ratas asmenų, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais. Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynų įstatymo pataisos įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d., jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, šis dydis negalės būti mažesnis negu 1680 eurų (2 MMA). Siekiama skatinti kurtis kuo daugiau šeimynų, kurios užtikrintų globojamiems vaikams gyvenimo sąlygas, artimas šeimos aplinkai.
Finansinis aspektas: šeima prieš globos namus
Finansinis efektas yra gana žymus. Valstybės kontrolė valstybinio audito metu nustatė, kad, savivaldybių duomenimis, vieno vaiko globa (rūpyba) šeimoje 2021 m. Vaikų globos ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose ši suma siekia 18,6 tūkst. eurų, šeimoje ar šeimynose - apie 3 tūkst. eurų per metus.
Pagal savivaldybių duomenis, pernai globai šeimose ir šeimynose panaudota beveik tris kartus mažiau lėšų nei vaikų globos įstaigoms. Atitinkamai 11,9 ir 34,5 mln. eurų.
Šių išmokų ūgtelėjimą lemia nuo metų pradžios didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Socialinės išmokos ir parama šeimoms
Palyginti su 2021 m., 2023 m. „Tikiuosi, kad nuo ateinančių metų pradžios didesni vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos, iki 625 eurų augantis neapmokestinamas pajamų dydis padidins šeimų, auginančių vaikus, pajamas“, - vylėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė. Gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, vienam iš tėvų kas mėnesį mokama išmoka iki vaikams sukanka dveji metai. Kai gimsta dvynukai, išmoka sieks 196 eurus, trynukai - 392 eurus, ketvertukas - 588 eurus.
Išlaidos vaikų globai: šeima vs. globos namai
Ši lentelė apibendrina išlaidas, susijusias su vaikų globa šeimose ir globos namuose, remiantis savivaldybių duomenimis.
| Globa | Išlaidos |
|---|---|
| Šeimoje ar šeimynose | Apie 3 tūkst. eurų per metus |
| Vaikų globos ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose | 18,6 tūkst. eurų per metus |
Mokėjimo už socialines paslaugas tvarka
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška ir negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
Asmens ir socialinių paslaugų įstaigos teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas nustatomos rašytine šias paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jam atstovaujančio asmens (globėjo, rūpintojo ir kt.) ir socialinių paslaugų įstaigos sutartimi.
Įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) įteikiama užpildyta šio įvertinimo forma. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, išvardytas šiame Apraše o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia raštu užpildydamas prašymą-paraišką (toliau - Prašymas) socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro.
Pajamos, įskaitomos vertinant finansines galimybes
Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
Duomenis apie pajamas Skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis.
Asmens turtas ir jo vertinimas
Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įvertinamas asmens turtas.
Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Pagalbos pinigai
Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas vaikus globojančiai šeimai, asmeniui (šeimai) nutraukiamas. Pagalbos pinigų dydis per mėnesį apskaičiuojamas pagal nustatytą socialinių paslaugų poreikį ir laiką, reikalingą toms paslaugoms atlikti - mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį.
Mokėjimas už dienos socialinę globą
Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dvigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis sudaro 10 proc.
Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
Deinstitucionalizacija: perėjimas prie bendruomeninių paslaugų
Jau nuo 2012 metų Lietuvoje svarstoma apie perėjimą nuo institucinės globos sistemos prie bendruomeninių paslaugų. Tokie pokyčiai tiesiogiai paliestų apie 10000 žmonių: kūdikius, vaikus, žmones su negalia, gyvenančius uždaro tipo institucijose. Nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad pokyčiai vyksta gana lėtai. Lietuvoje institucinės globos įstaigose auga beveik 4000 vaikų. Sveikatos ekspertų ir kitų mokslininkų įrodyta, kad institucinė globa yra ypatingai žalinga vaiko vystymuisi. Pavyzdžiui, per 3 mėnesius praleistus įstaigoje, mažamečio vaiko raida atsilieka 1 mėnesiu nuo jo bendraamžių, vadinasi, devynerių metų vaiko, kuris visą gyvenimą praleido globos namuose, raida bus lygi šešerių metų vaikui. Panašios tendencijos atsispindi daugelyje rytų ir centrinės Europos šalių.
Profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras teigia, kad Lietuvoje ir dalyje kitų Europos šalių institucinė globa yra pagrindinis problemos sprendimo būdas, o bendruomeninių paslaugų klausimas nustumiamas į šalį. Tai didele dalimi lemia ir sovietmečio palikimas, kadangi sovietinėje visuomenėje didelės globos institucijos klestėjo. Institucinė globa buvo suvokiama kaip tinkama pagalba asmenims su psichikos negalia bei vaikams, kurie yra likę be tėvų ar globėjų.
Kroatijos patirtis: nuo institucinės prie bendruomeninės globos
Straipsnyje pateikiamas interviu su “Atviros Visuomenės Psichikos Sveikatos Iniciatyvos” vadove Judith Klein, kuriame ji pasakoja su kokiais iššūkiais teko susidurti pereinant nuo institucinės prie bendruomeninės globos. Kroatijoje, kaip ir kitose šalyse, žmonės su psichikos negalia buvo apgyvendinami specialiose globos institucijose. Galų gale buvo sugalvotas naujas būdas kaip asmenims su negalia suteikti profesionalią pagalbą - jie buvo suburti į bendruomenę, kurioje gali laisvai gyventi. Tai reiškia išlaisvinimą nuo sunkių sąlygų ir nepritekliaus. Dabar bendruomenės nariai gali patys asmeniškai rinktis ką valgys pusryčiams, su kuo susitiks, su kokiais žmonėmis megs pažintis. Kartu tai reiškia matyti žmones, kurie anksčiau neturėjo sąlygų, o dabar gali dirbti laisvoje rinkoje, tai žmonės, kurie globos namuose niekada nekalbėdavo - o dabar, bendruomenėje, matai juos dainuojant chore!
Psichikos sveikatos iniciatyva pradėjo ieškoti partnerių, kurie taip pat suprastų, jog globos namų sistema nėra tinkamas problemos sprendimo būdas, bei suvoktų reformų būtinybę. Iš pradžių susidūrėme su dviem pagrindiniais sunkumais: kokiu būdu pritraukti nepažįstamus ir kaip surasti žmonių, kurie norėtų bendradarbiauti? Prireikė net dvejų metų rasti tinkamus asmenis, kurie pritartų mūsų siekiams. Profesorė Borka Teodorovič buvo pirmasis žmogus, kuris skleidė idėją, jog asmenys, turintys psichikos sutrikimų, turi teisę gyventi bendruomenėje. Kartu su mūsų parama ji įsteigė Asociaciją skatinančią įsitraukimą (angl. Association for Promoting Inclusion).
Deinstitucionalizacija yra dviejų krypčių procesas - jis apima senos institucinės tvarkos ardymą ir naujos, bendruomene paremtos, kūrimą. Tinkamai parinkta politika gali garantuoti šio proceso sėkmę, kadangi realios sisteminės reformos reikalauja kruopštaus pasirengimo ir darbuotojų perkvalifikavimo.
Ypač sudėtinga buvo paruošti darbuotojus, kurie anksčiau dirbo institucijose. Jiems teko permąstyti anksčiau įsigalėjusių praktikų efektyvumą, ištrinti sustabarėjusius išankstinius nusistatymus, jog buvę globos namų gyventojai nepajėgs gyventi savarankiškai. Deja, kai kurie negalėjo įsivaizduoti savęs naujoje sistemoje. Itin nelengva buvo ir vaikų tėvams, kurie baiminosi, jog jų vaikai nepritaps naujoje bendruomenėje. Šį nusistatymą spręsti nelengva - stengėmės, kad tėvai, kurie jau gyvena bendruomenėje, bendradarbiautų su tėvais, kurie į šį projektą žiūri skeptiškai. Dabartinė strategija yra remti kitas socialinės globos institucijas, kurios taip pat turi intenciją tapti bendruomenėmis. Pagrindinis tikslas - visoje Kroatijoje kurti kiek įmanoma daugiau bendruomenių, kurios būtų alternatyva socialinės rūpybos institutams.
Bendruomeninės globos perspektyvos Lietuvoje
Bendruomeninės globos paslaugos Lietuvoje šiuo metu yra diskutuotina tema, tačiau jų įgyvendinimas vis dar stringa. Pasak VŠĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos” vadovės Karilės Levickaitės, tai iš dalies lemia sovietinis palikimas, kadangi sovietinėje visuomenėje asmenų su negalia segregacija buvo itin gaji. Visgi, 2012 metais buvo žengti rimtesni žingsniai bendruomeninių paslaugų kūrimo link. Su Europos Komisija derėtasi dėl tolimesnių struktūrinių fondų panaudojimo ir galimo jų perskirstymo bendruomeninėms paslaugoms.
Deinstitucionalizacija - institucinės globos naikinimas ir bendruomeninių paslaugų kūrimas - reikalauja kruopštaus pasirengimo ir planavimo. Paprastai, yra paimama konkreti institucija, ji išanalizuojama, įvertinama, sudaromos galimybių studijos, kurios apima ir tolimesnį darbuotojų perkvalifikavimą, infrastruktūros kūrimą ir gyventojų poreikius. Kiekvienai institucijai sudaromas individualus planas, pagal kurį ji būna perstruktūruojama.
K. Levickaitė įvardija didžiausias problemas, su kuriomis susiduriama deinstitucionalizacijos proceso metu. Pirmiausia rimtų iššūkių kelia pats perėjimo nuo institucinės globos procesas. Tai laikotarpis, kai egzistuoja vadinamoji „dviejų bėgių sistema“, kadangi būna palaikoma ir institucinė globa, ir tuo pat metu diegiamos bendruomeninės paslaugos. Šis laikotarpis vertinamas kaip pats brangiausias, bet kartu tai yra investicija į ateitį, kadangi didžiausias dėmesys sutelkiamas į bendruomeninių paslaugų vystymą. Be abejo, šio perėjimo metu vykdomas ir socialinių darbuotojų perkvalifikavimas, visgi - nemaža dalis jų nelieka dirbti bendruomeninėse paslaugose. K. Levickaitė, neslepia, kad ir bendruomeninės paslaugos yra nepigios, tačiau tokia sistema kur kas efektyviau užtikrina asmenų su negalia poreikius, suteikia jiems galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą.
Karilė Levickaitė pabrėžia, kad derėtų nepamiršti ir to, kad institucijų išlaikymas yra itin brangus, per visą Nepriklausomybės laikotarpį milžiniškos sumos buvo investuotos į globos institucijų infrastruktūrą, renovaciją. Pavyzdžiui, kūdikių globos namuose vieno kūdikio išlaikymui valstybė turi atseikėti apie 6000 litų per mėnesį.
Galiausiai egzistuoja dar vienas barjeras, dėl kurio neaišku, kada bendruomeninių paslaugų sistema išvys dienos šviesą. K. Levickaitė pabrėžia, kad Lietuvoje labai stipriai jaučiamas politinės valios trūkumas. Trumpai tariant, dar nėra nacionalinio susitarimo ir kol kas permainingų ženklų nesimato.
Visuomenės požiūris ir stereotipai
Yra posakis: nematai - širdies neskauda. Mūsų visuomenėje mažai žinoma, kad apie 10 000 Lietuvos piliečių gyvena globos institucijose. Širdies neskauda, nes nežinome. Kartais išvystame ir mus tai paliečia. Tuomet dovanojame jiems dovanas per Kalėdas. Globos netekę vaikai, šeimos paramos neturintys asmenys su proto ar psichikos negalia vis dar yra izoliuojami nuo visuomenės tikint, kad tokio tipo globos paslaugos reiškia mūsų valstybės ir visuomenės rūpestį jais.
Reikia pripažinti, kad toks paternalistinis pasenęs požiūris yra plačiai paplitęs. Toks požiūris akivaizdžiai nurodo santykį „jie” ir „mes”, kuomet „mes” jaučiamės dorais, sąžiningais, nepaliekančiais „jų” likimo valiai ir jais pasirūpinančiais. Tiesa, rūpinamės taip, kaip mums atrodo geriausia ir ignoruojame esminius faktus: kad tokia izoliacija nuasmenina, riboja socialinius ryšius, neigia autonomiją ir savarankiškumą, trikdo asmenybės raidą, žeidžia orumą ir iš esmės prieštarauja Lietuvos ratifikuotose konvencijose įtvirtintoms žmogaus, vaiko, neįgaliųjų teisėms.
Socialinės segregacijos praktika buvo itin paplitusi sovietinėje sistemoje, kur žmonės buvo suskirstomi į kategorijas. Kai kurios iš šių kategorijų tiesiog buvo racionaliai apgyvendintos institucijose, tikint, kad tokia masinė globa yra ekonomiška, atitinkanti tuomet būdingą nuasmenintą požiūrį žmogų. Deja, ši tradicija itin gaji Rytų Europos valstybėse ir šiandien, nors po geležinės uždangos griuvimo praėjo daugiau nei 20 metų.
Lietuvoje yra 106 vaikų globos įstaigos, kuriose auga apie 4000 vaikų. Maždaug 500 jų - kūdikiai ir vaikai iki trejų metų amžiaus. Vakarų šalyse vaikų globos namų yra atsisakyta, skatinama globa šeimoje. Šios šalys yra seniai atsisakiusios tokių praktikų kaip žalingų, suprantant, kad sveikas vaikų vystymasis įmanomas tik jiems augant šeimose, kurios nebūtinai turi būti biologinės. Kūdikiai, augantys institucijose, patiria kritinį žmogiškojo ryšio ir natūralios stimuliacijos trūkumą, dėl ko sulėtėja jo smegenų raida, vyksta pakitimai neuronų lygmenyje, taigi sutrinka natūrali vaiko raida vėliau pasireiškianti psichologinėmis, socialinėmis, medicininėmis problemomis. Kitaip tariant - tokia globos forma luošina vaikus.
Vaikai, gyvenantys globos amuose neturi vieno asmens, su kuriuo jaustųsi saugūs, tokia emocinė praraja išlieka visą gyvenimą. Šie vaikai dažnai turi sunkumų adaptuotis visuomenėje, jaučiasi nesaugūs, neturi savarankiškam gyvenimui reikalingų įgūdžių. Tačiau politinės valios keisti situaciją Lietuvoje stinga. Net tokia šalis kaip Gruzija pademonstravo politinę valią ir ėmėsi ryžtingos reformos.
Ne paslaptis, kad visuomenė bijo asmenų su psichikos ir proto negalia dėl itin paplitusių stereotipų. Lietuvos gyventojai išsiskiria iš kitų Europos šalių kaip labiausiai bijantys psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų: net 68 procentai lietuvių mano, kad psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi. Tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tik 3-5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų.
Finansavimas ir investicijos
Visi globos namai, tiek skirti neįgaliesiems, tiek vaikams, mums, mokesčių mokėtojams kainuoja milžiniškus pinigus. Vieno asmens išlaikymas institucijoje vieną mėnesį kainuoja nuo dviejų iki šešių tūkstančių litų.
2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Lietuvai periodu apie 250 mln litų buvo skirta socialinės globos įstaigoms rekonstruoti. Tai milžiniška investicija į žmogaus teisių pažeidimus. Tai visų mūsų, mokesčių mokėtojų pinigai, kurie turi būti skirti bendruomeninių paslaugų plėtrai, žmonių gerovės užtikrinimui. Didžiuliai finansų srautai jau daug metų keliavo į neefektyvią žmogaus teises pažeidžiančią sistemą, orientuojantis į pastatus, bet ne į žmones.
Pastaraisiais metais ši problema buvo iškelta skėtinių nevyriausybinių organizacijų Europos Sąjungos mastu. Šiuo metu yra vienareikšmiškai rekomenduojama nė lito neinvestuoti į globos institucijas skirstant 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas.
Pagynės vaikų globos namų pavyzdys
"Gyvename įprastu ritmu", - sako Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namų direktorė Virginija Nutautienė. Kažkada šiuose globos namuose gyveno 40 vaikų, dabar - tik 23, jau trejus metus jie gyvena šeimynose. Joms įrengtos atskiros įeigos, laisvalaikio kambariai, miegamieji, dušai, tualetai, savitarnos virtuvėlės. Vaikų miegamieji čia sumažinti iki keturviečių, kiekvienoje šeimynoje - po du miegamuosius.
Pašnekovė teigiamai vertina valstybės padidintas globos išmokas. "Tai turėtų padidinti globėjų atsakomybę, tačiau reikia žiūrėti, kad tai netaptų pasipelnymo šaltiniu. Čia turi kalbėti širdis, turi būti dideli vidiniai resursai, nes vaikai ateina sunkūs.
Direktorė yra už tai, kad vaikai augtų su tėvais arba pas globėjus, šeimynose. Tačiau neaišku, kaip pavyks tai padaryti iki 2020 m.? Kitas dalykas, kad reikia bandyti stiprinti socialinės rizikos šeimas, jas žiūrėti n kartų per dieną, ko gero, net visą parą. Dabar tų šeimų atstovai žino: jei socialinė darbuotoja iki 17 val. neatėjo, ji tą dieną ir neateis. Todėl po šios valandos darbo dienomis, o per išeigines - visą parą socialinės rizikos šeimų atstovai gali būti atsipalaidavę", - sako 20 metų globos namams vadovaujanti moteris.
Kiekvienam vaikų namuose gyvenančiam globotiniui valstybė kas mėnesį skiria 152 eurus. Pagynės vaikų globos namų steigėja yra savivaldybė. Vadinasi, ji skiria lėšas šiems namams išlaikyti: moka atlyginimus darbuotojams, už pastato išlaikymą, aplinkos tvarkymą.
Nevyriausybiniai vaikų globos namai ir šeimynos
Kauno rajone veikia ir nevyriausybiniai vaikų namai. Tai labdaros ir paramos fondo "Nemuno krašto vaikai" filialas Vilkijos laikinieji vaikų globos namai. Jų steigėja Vida Rainienė įsitikinusi, kad naikinami turėtų būti tik dideli vaikų globos namai. Jos įsteigti globos namai taip pat veikia šeimynų principu.
Be vaikų globos namų ir šeimose globojamų vaikų, Kauno rajone veikia trys šeimynos: Rasos Keturakienės šeimyna ir šeimyna "Mano vaikystė" (Garliavos apylinkių seniūnijoje) bei Editos Jančaitienės šeimyna (Domeikavos seniūnijoje). Įstatymų nustatyta tvarka šeimynoje turi būti globojami mažiausiai šeši, daugiausia - dvylika vaikų.
Vaikų globos pertvarkos iššūkiai
Jei kalbame apie vaikų globos pertvarką, visų pirma visoje valstybėje turi būti bendra globos organizavimo politika. Dabar yra 60 savivaldybių, ir kiekviena galvoja savaip, kaip tai organizuoti. Tai nenormalu. Be to, neaišku, kas yra socialinis globėjas - joks teisės aktas to neapibrėžia.
Vedėjos teigimu, vaikų globos namai turi išnykti, tačiau, prieš juos uždarant, reikia sukurti jiems alternatyvą. Be to, turi būti aiškiai reglamentuotas globėjų statusas, ir už savo darbą jie turėtų gauti atlyginimą. "Jei žmogus už tam tikrą darbą gauna atlyginimą, jį visai kitaip vertina. Dabar globėjai ir net šeimynų steigėjai gali atsisakyti priimti probleminius paauglius ir vaikus.
Sausio mėnesį savivaldybės taryba patvirtino naujus trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo maksimalius mėnesio dydžius. Asmeniui, globojančiam be tėvų globos likusį vaiką, kai reikalinga parama vaikui, skiriama iki 6 BSI vienkartinė išmoka. Be to, Kauno rajone veikiančioms vaikus globojančioms šeimynoms (kurių šiuo metu yra trys) iš savivaldybės biudžeto šiemet bus skiriama 8 tūkst. eurų metams. 5 tūkst. iš jų - transporto išlaidoms, 3 tūkst. eurų - vaikų poreikiams.
Parama globėjams ir įtėviams
Ieškome įvairių būdų, kaip paskatinti pakaunės gyventojus globoti vaikus ir juos įsivaikinti. Vis dėlto vaikų globa - subtilus dalykas, tuo gali užsiimti ne kiekvienas. Nuo šių metų sausio auga ir valstybės parama globėjams. Iki šiol valstybė vienam globojamam vaikui skyrė 152 eurus per mėnesį. Šeimynų steigėjams skiriama didesnė valstybės finansinė parama nei globėjams, neįsteigusiems šeimynų. Šeimynos dalyvis (kitaip - šeimynos steigėjas) gauna atlyginimą, siekiantį 346-445 eurus. Jis priklauso nuo globojamų vaikų skaičiaus.
Dažniausia tėvų globos netekimo priežastis - tėvai nesirūpino vaiku, jo neprižiūrėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, dėl to kilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui.
Įvaikinimas ir globėjų trūkumas
Praėjusiais metais įvaikinti dešimt vaikų iš Kauno rajono (penki - Lietuvos, penki - užsienio šalių piliečių šeimose). Didžią dalį Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esančių vaikų sudaro 10-17 metų vaikai ir paaugliai. Lietuvos piliečiai dažniausiai pageidauja įvaikinti sveikus ar su nežymiais, išgydomais sveikatos sutrikimais vaikus nuo gimimo iki 1-3 metų amžiaus. Būtent tokių vaikų, įrašomų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, skaičius pastaruoju metu labai mažėja.
Globėjų ir įtėvių Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta.