Vaiko gyvenimo globos namuose pratęsimo sąlygos

Įvadas

Straipsnyje aptariamos vaiko gyvenimo globos namuose pratęsimo sąlygos Lietuvoje. Nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teises ir globą, socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo aspektai, globos centrų veikla ir budinčių bei nuolatinių globotojų vaidmuo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į vaiko gerovės užtikrinimą, jo teises ir galimybes augti saugioje aplinkoje.

Vaiko teisių apsauga ir socialinė globa Lietuvoje

Lietuvoje vaiko teisinę apsaugą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pradedant nuo Konstitucijos ir baigiant specializuotais įstatymais. Vaiko teisės yra prigimtinės kiekvieno asmens teisės ir laisvės. Valstybė įpareigojama garantuoti šias teises ir laisves kiekvienam, kas yra jos jurisdikcijoje. Šeimos narių santykiai nėra visiškai privatūs, jiems būdingas tam tikras viešumas. Valstybė užtikrina vaiko apsaugą, tėvų valdžios ribojimą, globą ir rūpybą. Svarbios nuostatos, užtikrinančios vaiko rūpybą, yra įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

Konvencija pripažįsta, kad vaikas yra individas, turintis teisę žinoti savo tėvus ir augti šeimoje. Vaiko teisės ir teisėti interesai turi būti ginami, kai to negali užtikrinti jo tėvai. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją 1995 m. liepos 3 d., o 1996 m. kovo 14 d. priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Socialinės globos paslaugos

Socialinė globa Lietuvoje yra atskirta nuo kitų socialinių paslaugų rūšių, vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis. Socialinės globos paslaugas dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai, kurie patys yra šių paslaugų organizatoriai bei koordinatoriai. Teikdami socialines paslaugas, socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitų profesijų specialistais.

Socialinės globos gavėjai yra be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, ir vaikai su negalia. Vaikams su negalia globos paslaugos teikiamos socialinės globos namuose vaikams su negalia ir socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia.

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?

Socialinio darbo kokybė

Socialinis darbas ir jo teikiamos paslaugos turi turėti kokybės standartus ir jų siekti. Tačiau socialinio darbo kokybė nėra objektyvus, nekintantis dydis. Kokybė ir kokybės standartai yra susitarimo dalykas, todėl socialinio darbo kokybės samprata nebus ta pati įvairiose valstybėse. Tai priklauso nuo šalies ekonominio pajėgumo ir pilietinės visuomenės lygio.

Socialinio darbo klientams svarbūs geri santykiai, supratimas, saugumas, pagarba ir užuojauta. Šiuo metu galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį globos namų ugdytiniams yra labai ribota. Sunku įvertinti, ar socialinis darbuotojas padeda vaikams spręsti problemas, siekdamas pozityviosios ugdytinių socializacijos, ar įvertinti socialinio darbuotojo ir globotinio santykių intensyvumą, pasitikėjimą vienas kitu ir atvirumą.

Vaiko gerovės valstybės politika

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Šioje Koncepcijoje Lietuva įsipareigojo siekti visapusiškos vaiko apsaugos ir jo gerovės. Koncepcijos siekis - daryti įtaką socialinei ir ekonominei politikai, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos gyventi visavertį gyvenimą. Šie principai yra kuriami: vaiko gerovės klausimai yra politiniai, o vaiko gerovės užtikrinimas yra valstybės politinis prioritetas, vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe dalijasi šeima ir valstybė, priimant sprendimus vadovaujamasi vaiko interesų prioritetiškumu, vaikui yra garantuojamos teisės ir galimybės gyventi saugioje aplinkoje, jaustis mylimam, oriam ir visaverte asmenybe.

Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiku yra laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, o vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais: vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Vaiko apsauga - tai teisė augti tėvų šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, kuri jį apsaugotų nuo socialinio ir individualaus smurto. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemones 2005-2012 metams.

Vaiko globos sistemos reorganizavimas

Vykdant Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005 - 2012 metams planą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007 - 2012 metams planas. Šios Strategijos tikslas - atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti prielaidas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui - tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygas, kurios atitiktų vaiko interesus bei poreikius augti šeimos aplinkoje arba šeimai artimoje aplinkoje ir tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje

Siekiant įgyvendinti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos pirmąjį tikslą - pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus - tėvų globos netekusius vaikus siųsti į globėjus (rūpintojus) šeimas. Siektina reikšmė 2012 metais turėtų būti 55 procentai, lyginant su dabartine 2006 m. Taip pat siekiama mažinti globos institucijose esančių vaikų skaičių. Siektina reikšmė 2012 metais - 30 proc., lyginant su 2006 m.

Socialinis darbas kaip profesija

Socialinis darbas Lietuvoje sukūrė prielaidas naujos - socialinio darbo - profesijos tapsmui. Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra pripažintas visame pasaulyje. 2006 m. sausio 19 d. priimtas LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr.X-493. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.A1-2 patvirtintame ,,Socialinio darbuotojo kvalifikaciniai reikalavimai apraše" socialinis darbas apibūdinamas kaip ,,profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmenų ar jų bendruomenių prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje.

Socialinės globos normos ir principai

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Visos asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu bei užtikrinant ir pripažįstant asmens teises ir privatumą. Socialinė globa grindžiama šiais principais:

1. Asmens teisių užtikrinimo.
2. Dalyvavimo ir bendradarbiavimo.
3. Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo.
4. Asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos.
5. Nediskriminavimo.

Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.

Valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų tikslus ir uždavinius, globos namų teises, darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir pareigas bei atleidimą iš jų, darbo apmokėjimo tvarką, finansavimą, vaiko apgyvendinimą, jo laikiną išleidimą ir išvykimą bei globos namų likvidavimą, reorganizavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Bendrieji valstybės ir savivaldybės vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui

Laikinas svečiavimasis šeimoje

Vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu, siekiama, kad institucijoje globojamas (rūpinamas) vaikas galėtų nors laikinai pasisvečiuoti šeimoje ir įgytų galimybę geriau suvokti šeimos gyvenimo būdą ir aplinką.

Globos centro veikla

Globos centro veiklos aprašas nustato globos centro veiklos tikslą ir funkcijas, budinčio ir nuolatinio globotojo, globėjo (rūpintojo) veiklą, pagalbos koordinavimą ir teikimą budintiems ir nuolatiniams globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams, šeimynų dalyviams, šeiminių namų darbuotojams, globos centro veiklos kokybės priežiūrą. Globos centras koordinuoja atvejus, kai savivaldybėje šeimos aplinkoje gyvenantiems, prižiūrimiems, globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems vaikams teikiama koordinuota ar palaikomoji pagalba.

Globos centras turi turėti paskirtą globos centro veiklos koordinatorių ar veiklos vadovą, kurio pareigybės aprašyme turi būti atskiros nuostatos dėl vadovavimo globos centrui ir (ar) globos centro veiklos koordinavimo. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrintas globos centro paslaugų prieinamumas savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims.

Globos centro veiklos tikslas - įvairiomis priemonėmis pritraukti budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus (rūpintojus), šeimynų steigėjus, įtėvius, vykdyti jų paiešką ir užtikrinti, kad įvaikintiems vaikams, globėjų (rūpintojų) globojamiems (rūpinamiems) vaikams, šeimynoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių ar nuolatinių globotojų prižiūrimiems vaikams, budintiems ir nuolatiniams globotojams, šeimynos dalyviams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ar asmenims, ketinantiems tapti budinčiais ar nuolatiniais globotojais, globėjais (rūpintojais), šeimynos dalyviais ar įvaikintojais, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.

Globos centras, siekdamas užtikrinti reikalingas paslaugas ir paramą prižiūrimam, globojamam (rūpinamam) ar įvaikintam vaikui, budinčiam ar nuolatiniam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams ir (ar) kartu su jais gyvenantiems asmenims, atlieka šias funkcijas:

• organizuoja globėjų (rūpintojų), budinčių ir nuolatinių globotojų, šeimynų dalyvių, įtėvių ir šeiminių namų darbuotojų savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus, išlaikydamas šių užsiėmimų nuoseklumą ir periodiškumą, atsižvelgdamas į jų dalyvių poreikius ir užtikrindamas informacijos konfidencialumą.
• raštu informuoja savivaldybės administraciją apie bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarčių su budinčiais ar nuolatiniais globotojais sudarymą bei nutraukimą.
• dalyvauja atvejo nagrinėjimo posėdžiuose.
• koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, globojamiems (rūpinamiems) globėjų (rūpintojų), šeimynų, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams bei kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ir (ar) teikia ar organizuoja šiems vaikams, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams psichosocialinę, konsultacinę ar kitą reikiamą pagalbą.
• teikia budintiems ir nuolatiniams globotojams, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams, įtėviams intensyvią pagalbą.
• įgyvendina vaiko, kurį prižiūri budintis ar nuolatinis globotojas, atstovo pagal įstatymą teises ir pareigas.
• vertina budinčio ar nuolatinio globotojo vykdomos vaiko priežiūros veiklos kokybę.
• viešai skelbia informaciją apie planuojamus rengti mokymus pagal GIMK programą.
• organizuoja individualias arba grupines budinčių ir nuolatinių globotojų supervizijas.

Budinčių ir nuolatinių globotojų vaidmuo

Budinčiais ar nuolatiniais globotojais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui), Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam ir nuolatiniam globotojui keliamus reikalavimus. Asmenys, siekiantys vykdyti budinčio ar nuolatinio globotojo veiklą, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą pagrindinę ir specializuotą dalis.

Fizinio asmens, norinčio tapti budinčiu ar nuolatiniu globotoju, pasirengimo vykdyti budinčio ar nuolatinio globotojo veiklą patikrinimas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Vaiko globos organizavimo nuostatų nustatyta tvarka. Pasirengimas vaiko globai (rūpybai) ar pasirengimas vaiko priežiūrai apima: fizinio asmens, norinčio tapti budinčiu ar nuolatiniu globotoju, patikrinimą (pradinį įvertinimą), mokymų pagal GIMK programą, skirtų pasirengti vaiko priežiūrai, organizavimą ir išvados dėl fizinio asmens, norinčio tapti budinčiu ar nuolatiniu globotoju, pasirengimo prižiūrėti globos centro globojamus (rūpinamus) vaikus (toliau - Išvada) parengimą.

Tarnybos atestuotų asmenų teigiamas arba neigiamas sprendimas dėl fizinio asmens, norinčio tapti budinčiu ar nuolatiniu globotoju, pasirengimo vykdyti budinčio ar nuolatinio globotojo veiklą. Išvadoje turi būti detaliai atskleisti fizinio asmens, norinčio tapti budinčiu ar nuolatiniu globotoju, penki gebėjimai pagal GIMK programą.

Budintis ir nuolatinis globotojas prižiūri vaiką pagal globos centro ir budinčio ar nuolatinio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

Budintis globotojas prireikus turi galimybę vieną kartą per du mėnesius pasinaudoti trumpu atokvėpiu. Globos centras trumpo atokvėpio dažnumo poreikį (ne daugiau kaip 2 nakvynės) kiekvienu atveju nustato individualiai. Trumpas atokvėpis suteikiamas bendradarbiaujant su globos centru, o prižiūrimo (-ų) vaiko (-ų) priežiūra jo metu rūpinasi budinčio globotojo artimieji, su kuriais prižiūrimas (-i) vaikas (-ai) susietas (‑i) emociniais ryšiais.

Nuolatinis globotojas prireikus turi galimybę vieną kartą per du mėnesius pasinaudoti trumpu atokvėpiu. Globos centras trumpo atokvėpio dažnumo poreikį (ne daugiau kaip 2 nakvynės) kiekvienu atveju nustato individualiai. Trumpas atokvėpis suteikiamas bendradarbiaujant su globos centru, o prižiūrimo (-ų) vaiko (-ų) priežiūra jo metu rūpinasi nuolatinio globotojo artimieji, su kuriais prižiūrimas (-i) vaikas (-ai) susietas (-i) emociniais ryšiais.

tags: #vaiko #gyvenimo #globos #namuose #pratesimas