Įvadas
Vaikų elgesio problemos darželyje yra iššūkis, su kuriuo susiduria tiek pedagogai, tiek tėvai. Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, kodėl vaikai darželyje gali elgtis netinkamai, ir pateiksime veiksmingus sprendimo būdus, padedančius vaikams adaptuotis ir sėkmingai integruotis į darželio aplinką. Jei vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas.
Elgesio Problemų Priežastys
Vaikų elgesio problemų priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus. Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Sulaukus 3-5 metų formuojasi vaiko aš, o pagrindiniai nerimo sutrikimų veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė.
Šeimos Veiksniai
Fizinis smurtas prieš vaiką. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs. Agresyvaus elgesio modeliavimas. Vaikai gali imituoti agresyvų elgesį, kurį jie mato aplinkoje. Tėvų auklėjimo nenuoseklumas: nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas.
Socialiniai Veiksniai
Suvokimo klaidos - prieštaringi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas. Sutrikusi moralinių normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram įvaizdžiui. Draugų įtaka - bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimybę.
Kitos Priežastys
Medicininės procedūros (dantų taisymas, kraujo tyrimas, vaistų leidimas ir kt.).
Taip pat skaitykite: Idėjos Kaziuko Mugei Vaikų Darželyje
Elgesio Problemų Sprendimo Būdai
Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikų mokymas, kai prieš kaip nors pasielgiant išmokstama nusiraminti (pvz., skaičiuoti iki dešimt).
Bendravimas ir Emocijų Suvokimas
Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas. Kalbėdamiesi su vaiku. Paaiškinti vaikui, kas yra auka, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia. Tinkamai reaguodami situacijoje. Kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas. Sužinoti, kokios emocijos kamuoja, kaip tvarkotės su savo jausmais?
Veikla ir Pasitikėjimo Ugdymas
Užsiimdami su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu. Kartu su vaiku išdykauti ir žaisti. Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo gerosios savybės pasireiškimą.
Aplinkos Organizavimas
Susidūrus su agresyviu vaiko elgesiu, nemaloniu veiksmu, jį iškart sustabdykite: jokiu būdu nemuškite vaiko, nepradėkite moralizuoti - tiesiog sulaikykite jį. Pasistenkite paroje turėti bent vieną valandą (pvz., vakarinio ritualo), kurią jūs kokybiškai praleisite su vaiku: tegu būna tai tik jūsų laikas - nusiteikite tuo metu skirti maksimalų dėmesį savo vaikui, sukurti gerumo bei intymumo atmosferą.
Pagalba Šeimai
Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli. Įtraukiama visa šeima. Psichologinio tėvų mokymo grupės. Vilties skatinimas. Tėvai jaučiasi beviltiškai ir bejėgiškai, nemato išeities, neranda sprendimų. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais. Problemų universalumo įvardijimas. Daugelis žmonių / grupių ateina įsitikinę, kad jų problemos, baimės, kiti simptomai yra vieninteliai ir nepakartojami.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Taikomoji Elgesio Analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
Tikslai ir Principai
Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žingsnelio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną. Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką.
Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl.
Komponentai
Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intensyvumas siekia nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems. Tyrimai parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą.
ABA Taikymas Praktikoje
Lietuvoje pradeda dirbti vis daugiau profesionalų, teikiančių ABA terapijos paslaugas. Jau dabar galite pasirinkti paslaugos teikėją, kurio filosofinis požiūris į intensyvų elgesio terapijos intervencijos taikymą sutampa su jūsų.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: neigiamas elgesys darželyje
Patarimai
Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus. Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kiekviena užduotis turi žodinę instrukciją, kurią dažniausiai sudaro 2-3 žodžiai, pavyzdžiui: daryk taip, rask tokį pat, ir panašiai. Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti. Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai. Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.
Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu). Vaikas turi suprasti, kad gaus to ko nori jis, jei darys tai, ko jo prašote. Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis. Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t. t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t. t. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi. Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių. Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine. Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai. Tarkime, norėdami išugdyti kurį nors vaiko gebėjimą, pradėkite nuo lengvesnių ir tik vėliau pereikite prie sudėtingų dalykų. Tikslo siekite etapais, padalykite į mažesnius žingsnius. Naują gebėjimą kartokite daug kartų, kol vaikas puikiai įsisavins ir supras jo esmę. Tada prie išmokto žingsnelio prijungsite naują. Nebūkite nuobodūs - mokykite įvairiai - užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2-3 kartus iš eilės. Taip išlaikysite vaiko dėmesį ir motyvaciją. Užduotis visada baikite pozityviai, t. y. suteikdami atlygį, pagirdami. Vaikui turi būti įdomu, malonu ir linksma dirbti, todėl būtinai išryškinkite pozityvius dalykus, sunkiau vaikui suprantamas užduotis kaitaliokite su lengvomis, jau išmoktas su naujomis, padėkite jam, rinkitės mėgstamas priemones ir užduočių atlikimo būdą.
Kada Tikėtis Rezultatų?
Tai bus vienas pirmųjų klausimų, kurį užduosite ABA specialistams. Tai labai natūralu, nes visi norime kiek galima greitesnio rezultato, o ir išlaidos terapijai nemenkos. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas - ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse. Taigi, labai svarbu, kad ne tik su vaiku dirbantys terapeutai, bet ir šeimos nariai, darželio ar mokyklos specialistai, taikytų ABA principus visose kasdienio gyvenimo srityse.
Tėvų Vaidmuo
Pirmiausia, labai svarbu, kad nuolat dalyvautumėte vaiko ugdymo programoje. Jūsų vaidmuo itin svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo šiame procese, pažanga buvo kur kas didesnė. Trečia, Jūs galite reikšmingai prisidėti rinkdami duomenis apie vaiko elgesį: galite užrašyti savo pastebėjimus apie vaiko problemiško elgesio epizodus arba juos net nufilmuoti. Tai ypač svarbu. Tai reikalinga tam, kad būtų aišku, nuo ko pradėti, kokių dalykų ir kokioje aplinkoje vaiką mokyti.
Kaip Pasirinkti ABA Specialistą?
Jums reikalingas kvalifikuotas ABA paslaugų teikėjas. Rinkdamiesi paslaugų teikėją, nepamirškite pasidomėti jo kvalifikacija ir patirtimi. Nuo 1998 metų JAV, Kanadoje ir keliose Europos šalyse, veikia elgesio analitikų akreditavimo centrai, kurių ekspertų tarybos suteikia psichologams-elgesio specialistams BCBA, ar BCaBA profesinį sertifikatą. Ką šis sertifikatas reiškia Jums? Jis parodo specialisto kvalifikaciją, o ši - kad galite juo pasitikėti, nes jis dirbs su Jūsų vaiku. Kadangi BCBA sertifikavimo procedūra yra ilga, sudėtinga ir reikalaujanti didelio finansinio indėlio, patartumėme atkreipti dėmesį į tai, kad yra specialistų, kurie dar neturi BCBA profesinio sertifikato, bet daugelį metų aktyviai dirba šioje srityje ir turi daug žinių bei didžiulę patirtį.
Finansiniai Aspektai
Kadangi kitokiems vaikams reikia nemažai individualių užsiėmimų, ABA terapijos kaštai yra nemaži. Daugeliui šeimų tai sunkiai pakeliama. Tačiau terapijos išlaidos galėtų būti sušvelnintos užtikrinant ABA paslaugas per ugdymo įstaigų sistemą.
Emocijų ir Elgesio Sutrikimai
Elgesio ir emocijų sunkumų arba sutrikimų turi 1 iš 10 vaikų pasaulyje. Jų atsiradimo priežasčių yra ne viena, tačiau bene dažniausia - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, mažieji nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir į juos reaguoja visuomenei nepriimtinais būdais.
Kas Yra Emocijų Ir Elgesio Sutrikimas?
Emocijų ir elgesio sutrikimas, paprastai tariant, yra žmogaus negebėjimas kontroliuoti savo emocijų. Tai dažnai pasireiškia vaikams, kadangi jų nervų sistema dar nėra subrendusi. Įprastai suaugęs žmogus geba sureguliuoti savo jausmus ir emocijas, atpažįsta, kad, pavyzdžiui, smarkiau plakanti širdis reiškia nerimą, baimę ar stresą.
„[Elgesio ir emocijų] sunkumai yra tada, kai mes matome, kad vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų. Dažniausiai tai yra pasikartojantis reiškinys, ne vieną ir ne du kartus. (…) Sutrikimui būdinga, kad toks vaiko elgesys būtų ne vienoje aplinkoje.
Emocinė Disreguliacija
Vaikų emocinė disreguliacija yra problema, kuri trukdo tinkamai valdyti emocijas ir reaguoti į išgyvenimus. Šiai būklei būdingi dažni pykčio protrūkiai, stiprios emocinės reakcijos ir sunkumai nusiraminti. Dėl to vaikai gali tapti užsisklendę, nesilaikyti reikalavimų ir patirti socialinių sunkumų. Rizikos veiksniai, tokie kaip nepalankios vaikystės patirtys ar nenuoseklus auklėjimas, prisideda prie šių problemų, tačiau ankstyvos intervencijos gali padėti jas sušvelninti.
Kas yra emocinė disreguliacija? Tai prastai kontroliuojamos emocinės reakcijos, neatitinkančios socialinėje aplinkoje priimtino elgesio. Šis terminas apibūdina sunkumus reguliuojant ir organizuojant emocijas bei reaguojant į jas pagal situacijos kontekstą.
Pagrindinės Emocinių Sutrikimų Atsiradimo Priežastys
Elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Biologiniai sutrikimai ir ligos.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
- Patologiniai santykiai šeimoje.
- Nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip nepriežiūra, netinkamas elgesys ar chroniškos negalios, gali reikšmingai sutrikdyti vaiko emocinę raidą. Aplinkos veiksniai, įskaitant tėvų psichologinį distr…
Vaikas Darželyje Nežaidžia Su Kitais: Priežastys Ir Sprendimai
Darželio lankymas - svarbus etapas vaiko socialiniame ir emociniame vystymesi. Tai vieta, kur jis mokosi bendrauti, žaisti ir dalintis su kitais vaikais. Tačiau kartais pasitaiko, kad vaikas darželyje nežaidžia su kitais, laikosi atokiai arba užsiima tik individualia veikla. Toks elgesys gali kelti nerimą tėvams, todėl svarbu išsiaiškinti priežastis ir rasti būdų, kaip padėti vaikui integruotis į grupę.
Individualūs Vaiko Ypatumai
Visų pirma, svarbu atsižvelgti į individualius vaiko ypatumus ir temperamentą. Vieni vaikai yra labai judrūs, komunikabilūs ir lengvai užmezga kontaktus, o kiti - ramesni, lėtesni ir jiems reikia daugiau laiko apsiprasti naujoje aplinkoje. Yra vaikų intravertų, kurie mėgsta fantazuoti ir geriausiai jaučiasi žaisdami vieni. Tokie vaikai gali būti laimingi būdami vieni ir tai nereiškia, kad jie neturi bendravimo įgūdžių.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir jo nereikia lyginti su kitais. Jei vaikas jaučiasi gerai būdamas vienas, tačiau retkarčiais žaidžia ir su kitais, tai nėra problema. Nerimauti reikėtų tada, jei vaikas nori bendrauti, bet nesugeba, jaučiasi vienišas ir nelaimingas.
Adaptacijos Sunkumai
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl vaikas darželyje nežaidžia, yra adaptacijos sunkumai. Darželio lankymo pradžia - didelis pokytis vaiko gyvenime, kuris gali sukelti stresą ir nerimą. Jam reikia laiko apsiprasti su nauja aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis. Adaptacijos procesas yra labai individualus ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
Adaptacijos sunkumai gali pasireikšti įvairiais būdais: vaikas gali verkti, nenorėti eiti į darželį, blogai miegoti, prarasti apetitą arba tapti irzlus ir dirglus. Svarbu suprasti, kad adaptacija yra laikinas procesas ir daugeliui vaikų galiausiai pavyksta sėkmingai integruotis į darželio grupę. Tačiau tėvų ir auklėtojų pagalba šiuo laikotarpiu yra labai svarbi.
Bendravimo Įgūdžių Trūkumas
Kita priežastis, kodėl vaikas gali nežaisti su kitais darželyje, yra bendravimo įgūdžių trūkumas. Kai kurie vaikai tiesiog nemoka užmegzti kontakto su kitais, prisijungti prie žaidimų arba išspręsti konfliktus. Tai gali būti dėl to, kad jie neturėjo pakankamai galimybių bendrauti su kitais vaikais arba nebuvo mokomi, kaip tai daryti.
Bendravimo įgūdžiai yra labai svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi, todėl tėvai turėtų skirti dėmesio jų ugdymui. Jie gali skatinti vaiką bendrauti su kitais vaikais žaidimų aikštelėse, parkuose arba namuose. Taip pat svarbu mokyti vaiką, kaip užmegzti kontaktą, prisijungti prie žaidimų, dalintis žaislais ir spręsti konfliktus.
Emociniai Sunkumai
Kartais vaiko nenoras žaisti su kitais darželyje gali būti susijęs su emociniais sunkumais. Jis gali jausti nerimą, baimę, liūdesį arba pyktį, kurie trukdo jam bendrauti ir žaisti. Emocinius sunkumus gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip šeimos problemos, patyčios, traumos arba netinkamas auklėjimas.
Jei tėvai įtaria, kad vaiko nenoras žaisti su kitais yra susijęs su emociniais sunkumais, svarbu kreiptis į specialistą - psichologą arba psichoterapeutą.
Netinkama Darželio Aplinka
Galiausiai, vaiko nenoras žaisti su kitais darželyje gali būti susijęs su netinkama darželio aplinka. Pavyzdžiui, grupėje gali būti per daug vaikų, trūkti žaislų arba auklėtojos neskiria pakankamai dėmesio vaikų bendravimui ir žaidimams. Taip pat gali būti, kad vaikui nepatinka auklėtojos arba jis jaučiasi nesaugus grupėje.
Jei tėvai įtaria, kad vaiko nenoras žaisti su kitais yra susijęs su netinkama darželio aplinka, svarbu pasikalbėti su auklėtoja ir darželio vadovu. Jie gali padėti išspręsti problemas ir sukurti vaikui tinkamą aplinką. Jei problemų išspręsti nepavyksta, gali tekti pagalvoti apie darželio keitimą.
Vėmimas Darželyje Kaip Streso Reakcija
Vaikų vėmimas darželyje gali būti susijęs su stresu, nerimu ar adaptacijos sunkumais. Tai ypač dažna pradedant lankyti darželį arba po ilgesnio pertraukos. Kai kurie vaikai į stresą reaguoja fiziškai, o vėmimas yra vienas iš galimų simptomų.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada vaikas vemia, ar tai susiję su tam tikromis situacijomis darželyje, pavyzdžiui, atsisveikinimu su tėvais, tam tikra auklėtoja ar veikla. Taip pat svarbu pasikalbėti su auklėtojomis, kad išsiaiškintumėte, ar vaikas jaučia stresą ar nerimą darželyje.
Jei vėmimas yra dažnas ir trukdo vaikui lankyti darželį, svarbu kreiptis į gydytoją, kad atmestumėte medicinines priežastis.
Kaip Padėti Vaikui Integruotis Į Darželio Grupę?
- Būkite kantrūs ir supratingi. Adaptacija darželyje yra procesas, kuriam reikia laiko. Nespauskite vaiko ir leiskite jam apsiprasti savo tempu.
- Kalbėkitės su vaiku apie darželį. Klauskite, kaip jam sekėsi, kas patiko, kas nepatiko. Skatinkite jį pasakoti apie savo jausmus ir patirtis.
- Susipažinkite su auklėtojomis ir kitais vaikais. Dalyvaukite darželio renginiuose, susitikite su kitais tėvais. Kuo geriau pažinsite darželio aplinką, tuo labiau jausis saugus ir jūsų vaikas.
- Skatinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Organizuokite žaidimų susitikimus namuose, pakvieskite kitus vaikus į svečius.
- Mokykite vaiką bendravimo įgūdžių. Paaiškinkite, kaip užmegzti kontaktą, prisijungti prie žaidimų, dalintis žaislais ir spręsti konfliktus.
- Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi. Girkite jį už pastangas, skatinkite savarankiškumą ir leiskite jam patirti sėkmę.
- Kreipkitės į specialistus, jei reikia. Jei vaikas patiria didelių sunkumų adaptuojantis prie darželio arba jaučia emocinius sunkumus, nebijokite kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą.
- Atsisveikinkite trumpai ir ramiai. Ilgi atsisveikinimai gali sustiprinti vaiko nerimą. Atsisveikinkite trumpai, bet šiltai ir užtikrinkite vaiką, kad grįšite.
- Būkite nuoseklūs. Stenkitės laikytis tos pačios darželio lankymo rutinos. Tai padės vaikui jaustis saugiau ir užtikrinčiau.
Mitybos Klausimai Darželyje
Adaptacijos metu vaikai dažnai patiria valgymo sutrikimus, gali atsisakyti valgyti darželyje. Svarbu išsiaiškinti priežastis, ar tai susiję su stresu, nepatinkančiu maistu ar kitais veiksniais.
- Pasikalbėkite su vaiku. Išsiaiškinkite, kokį maistą jis norėtų valgyti darželyje.
- Pasikalbėkite su auklėtojomis. Aptarkite galimybę leisti vaikui valgyti savo atsineštą maistą, jei tai įmanoma.
- Nesiūlykite apdovanojimų už suvalgytą maistą. Tai gali paskatinti valgymą tapti „geru darbu“ tėvams.
- Sukurkite malonią atmosferą valgymo metu. Valgykite kartu su vaiku, bendraukite ir kalbėkitės apie tai, kaip praėjo diena.
- Siūlykite įvairų maistą.
Naujovės Vaiko Akimis: Kodėl Darželis Gali Būti Iššūkis?
Suaugusiems darželis gali atrodyti kaip smagi vieta žaisti ir mokytis, tačiau mažam vaikui - tai pasaulis, kupinas naujovių - jame nauji žmonės, nauji kvapai, nauja aplinka, nauji nepažinti žaislai, naujos taisyklės ir labai gąsdinantis atsiskyrimas nuo namų bei pagrindinio saugumo šaltinio - mamos. Todėl visi šie nauji dalykai gali sukelti ir dažniausiai sukelia vaikui labai stiprias emocijas, nes šie pokyčiai vaiko pasaulyje yra be galo dideli, jie stripriai veikia vaiko nervų sistemą ir daro įtaką jo nuotaikoms.
Nauji Nepažįstami Žmonės
Suaugusieji mokytojus ir kitus darželio vaikus mato kaip galimus draugus ar rūpestingus globėjus. Tačiau vaiko akimis viskas atrodo kitaip. Mažam vaikui kiekvienas nepažįstamas suaugusysis ar bendraamžis yra svetimas, o svetimas dažnai prilyginamas nesaugiam.
Vaikų prigimtis - pirmiausia orientuotis ir prisirišti prie pažįstamų žmonių, artimųjų. Jausdamasis saugus, jis smalsiai tyrinėja aplinką, drąsiai užmezga ryšius su kitais. Kol mokytoja netampa vaiko saugiu prieraišumo objektu, vaikas gali jaustis tarsi be pagrindo po kojomis. Gana dažnas tėvų lūkestis,- kad vaikas greitai atsiskirs nuo pagrindinio globėjo - mamos - ir iš karto užmegs ryšį su nauju žmogumi, gana dažnai lieka nepatenkintas.
Naujos Taisyklės
Darželio grupėje galioja nerašytos taisyklės: pakelk ranką, sėdėk ratelyje, stovėk ramiai eilėje, dalinkis, palauk, nešūkauk, kalbėk tyliai, laikykis dienotvarkės.
Mažiems vaikams šios taisyklės nėra savaime suprantamos. Tai nauji dalykai, socialiniai susitarimai, kuriuos reikia suvokti, išmokti, praktikuoti - ir tai trunka tam tikrą laiką. Juk mažylių prieškaktinė smegenų žievė dar bręsta, jie vis dar mokosi savireguliacijos ir impulsų kontrolės. Tad kai vaikas „nusižengia taisyklėms“, dažniausiai tai nutinka ne todėl, kad jis būtų neklusnus ar blogas, o todėl, kad jis dar nesupranta, ko iš jo tikimasi, arba negali to įgyvendinti - dar ne dabar. Daugelis vaikų jaučiasi nesuprasti ar net gėdijasi, kai sulaukia pastabų už „neteisingą“ elgesį dar prieš spėdami išmokti, kas yra „teisinga“.
Nauja Rutina
Darželyje dienos rutina kitokia nei namuose: skiriasi valgymo ir miego laikas, kitokios veiklos ir aktyvumai, kitokia aplinka, garsai, dirgikliai, kurie dažnai labai skiriasi nuo namų aplinkos. Kai kuriems vaikams tokia aplinka tinka, kitiems - ypač jautresniems ar sunkiau prisitaikantiems vaikams - nuolatinis triukšmas, nenuspėjamumas ar stiprūs įspūdžiai gali sukelti diskomfortą. Svarbu atminti, kad visa tai veikia vaiko nervų sistemą, o jis pats dar negeba susireguliuoti.
#