Vaiko globa - tai kompleksinė paslauga, valstybės teikiama vaikui ir jo šeimai, kai dėl įvairių sunkumų (moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių) šeima negali užtikrinti tinkamos vaiko globos. Šis straipsnis skirtas išanalizuoti vaiko globos ir globėjo sąvokas, apibrėžiant jas teisiniu, socialiniu, psichologiniu ir moksliniu aspektais. Taip pat siekiama išsiaiškinti globėjų motyvacijos veiksnius, atskleidžiant, kas skatina žmones imtis šios atsakingos veiklos.
Vaiko globos sistemos formavimasis Lietuvoje
Vaiko globos sistema Lietuvoje formuojasi jau keletą šimtmečių, atsižvelgiant į vaiko globos sistemos kitimą. Pirmą kartą vaiko globos teoriniai pagrindai buvo suformuluoti kuriant Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymą 1998 metais. Šio įstatymo nuostatose tiksliai apibrėžta vaiko globos sąvokos, tikslai ir uždaviniai, globos steigimo principai, globos rūšys ir formos, globos nustatymo ir pasibaigimo pagrindai.
Įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui, šalia globos sąvokos atsirado (tiksliau tariant, sugrįžo) rūpybos sąvoka. Pagal naująjį Civilinį kodeksą, vaiko globa nustatoma neveiksniam asmeniui, šiuo atveju vaikui iki 14 metų, o rūpyba nustatoma ribotai veiksniam asmeniui, t. y. vaikui, sulaukusiam keturiolikos metų. Šiame darbe vartojama tik globos sąvoka, nes globos ir rūpybos sąvokos iš esmės savo tikslais ir uždaviniais nesiskiria. Šios sąvokos vaiko atžvilgiu skiriasi tik teisiniu aspektu, t. y. nuo keturiolikos metų vaikas įgyja dalinį veiksnumą. Naujajame Civiliniame kodekse išsikristalizavo vaiko laikinosios ir nuolatinės globos nustatymo pagrindai, tačiau iš esmės vaiko globos pagrindai nepakito lyginant su LR Vaiko globos įstatymu.
Vaiko globos tikslai ir uždaviniai
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos tikslas iškelia vieną iš pagrindinių vaiko globos uždavinių - vaiko auklėjimo užtikrinimą, tačiau neaptaria, koks turėtų būti pasirinktas auklėjimo modelis, kad vaikas galėtų augti, vystytis ir visapusiškai tobulėti. Auklėjimo modelio pasirinkimas globojant vaiką, netekusį tėvų globos, yra sudėtingas procesas, kurį nagrinėja auklėjimo teorija.
Vaiko globos uždaviniai, suformuluoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse detaliau pagrindžia vaiko globos tikslą:
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises bei teisėtus interesus.
Sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą.
Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Šiam tikslui pasiekti keliami trys pagrindiniai uždaviniai:
Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises bei teisėtus interesus. Globėjas pagal įstatymus yra vaiko atstovas, privalantis rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymus, vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, psichinę ir fizinę raidą.
Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globos sąvokos apibrėžimas
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme 1998 metais. Šiuo metu tiek mokslinėje literatūroje, tiek šnekamojoje kalboje vartojama keletas sąvokų, apibūdinančių vaiką, netekusį tėvų globos, dažniausiai vartojamos yra šios sąvokos: beglobis, bešeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt. Visas išvardintas sąvokas galima apibūdinti keliais žodžiais - tai likęs be tėvų globos vaikas.
Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme vaiko globa apibrėžiama kaip:
vaiko priežiūra;
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
vaiko auklėjimas;
vaiko atstovavimas;
vaiko teisių gynimas;
vaiko teisėtų interesų gynimas;
vaiko asmeninių teisių gynimas;
vaiko turtinių teisių gynimas;
kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, prižiūri, neauklėja, daro neigiamą įtaką ir jo fiziniam ir psichiniam saugumui yra pavojus.
Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai. L. Jovaiša aiškinamąjame pedagogikos terminų žodyne vaiko globą vadina - dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Vaikai auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama ir t.t.
Socialinės apsaugos termins žodyne, globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa.
Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminės, draugai ar kaimynai teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė.
I. Leliūgienės teigimu, globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.
Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos.
Teisiniuose dokumentuose sąvoka globa įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinės struktūros kišimusi į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.
Vaiko globos organizavimo nuostatuose, vaiko globa apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymais nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasinių ir fizinių augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Pastebėtina, kad šalia globos sąvokos atsiranda rūpybos terminas.
V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šikutės teigimu, vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.
R. Pabedinskienė vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių, siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus.
Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai. Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui.
S. Ruxton knygoje “Children in Europe” rašo, kad vaiko globos sąvoka dėl lingvistinių ir konceptualių skirtumų kiekvienoje šalyje gali būti vadinama ir suprantama skirtingai. Pavyzdžiui anglų kalboje žodžiai “care” (rūpinimasis, globa) ir “community” (bendruomenė) turi daug reikšmių priklausomai nuo turinio ir dažnai neturi ekvivalento kitose kalbose.
Vaiko globos principai
Siekiant užtikrinti vaiko globos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo, organizuojant vaiko globą yra būtina laikytis vaiko globos nustatymo principų.
Vaiko interesų pirmumas. Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, turi būti atsižvelgiama į svarbiausią kriterijų - vaiko interesus. Vaiko interesai - tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybė šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje.
Pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Parenkant vaiko globėjus pirmiausia JTO Vaiko teisių konvencijoje yra įtvirtinta principinė nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be globos ir priežiūros. Tačiau vaikui, netekusiam tėvų globos, ypač aktualu parinkti tinkamus globėjus. Atsižvelgiant į vaiko interesus yra būtina (jeigu yra galimybė) išsaugoti vaiko giminystės ryšius, tai susiję su vaiko teise išsaugoti savo identiškumą, todėl yra teikiama pirmumo teisė tapti globėjais vaiko artimiesiems giminaičiams. Šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti, vystytis ir tobulėti. Atsižvelgiant į vaiko interesus, tai yra vaiko teisė į identiškumą išsaugant šeimos ryšius.
Vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus. Pagal JTO Vaiko teisių konvenciją viena iš pagrindinių vaiko teisių yra teisė suformuluoti savo pažiūras ir laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. JTO Vaiko teisių konvencijoje nurodyta, jog vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu.
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse:
Vaiko interesų pirmumo principas: parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju, būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
Prioritetas giminystės ryšiams: esant galimybei, globėju skiriamas asmuo, susijęs giminystės ryšiais su vaiku. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Giminaičiais laikomi seneliai, broliai, seserys.
Pirmenybė globai šeimoje: siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šeima, kurioje auga vaikas, perima jos narių santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą.
Brolių ir seserų neišskyrimo principas: nustatant vaiko globą, turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą, yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje).
Vaiko nuomonės išklausymo principas: vaikui, suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais.
Vaiko globos formos
Vaiko globa gali būti įgyvendinama skirtingomis formomis:
Vaiko globa šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - nedaugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
Vaiko globa šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo globojantis šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.
Vaiko globa institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.
Išskiriamos dvi pagrindinės vaiko globos formos:
Laikinoji globa (rūpyba): tai laikina be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Laikinąją globą steigia apskričių administracijos viršininkas, rajono (miesto) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo laikinosios globos įsteigimo, sudaromas vaiko globos ir jo sugrąžinimo į šeimą planas, kurį pasirašo rajono (miesto) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko tėvai, vaiko laikinieji globėjai ir nevyriausybinė organizacija (jai pageidaujant).
Nuolatinė globa (rūpyba): nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaiko globos (rūpybos) institucijai. Nuolatinė globa steigiama teismo sprendimu rajono (miesto) sprendimu Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Steigiant laikinąją globą, globėją skiria apskrities administracijos viršininkas, rajono (miesto) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybų teikimu.
Vaiko laikinosios globos pasibaigimo pagrindai
Vaiko laikinosios globos pasibaigimo pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.