Kalėdų laikotarpis - tai metas, kai dauguma žmonių tikisi ramybės, džiaugsmo ir šeimos susibūrimų. Tačiau, „tai, kas turėjo būti džiaugsminga šeimos šventė, kartais virsta širdgėla ir teisiniu košmaru,“ - teigia mediatorė Kristina Cipkuvienė. Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, tai problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika. Nors tikslios statistikos apie tarptautinius vaiko pagrobimus per Kalėdas nėra, bendri duomenys rodo, kad kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama tūkstančiai atvejų, kai vaikai išvežami į kitas šalis be vieno iš tėvų sutikimo. Vaikui tai - ne tik kelionė į kitą šalį, tai - nauja, svetima aplinka, kurioje gali kilti nesaugumo jausmas, nesugebėjimas susitikti su artimaisiais ar net sunkumai mokykloje dėl kalbos barjero. Pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, sužinojus apie vaiko išsivežimo gyventi į užsienį faktą, svarbu veikti nedelsiant ir ginti tiek vaiko, tiek savo kaip vieno iš tėvų interesus. Tarptautinis vaiko pagrobimas - tai neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises. Bet kuriuo atveju, įstatymas nurodo, kad vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Beje, būtinybė gauti sutikimą išlieka ir tada, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Šiame straipsnyje aptarsime vaiko išvežimo iš Vokietijos globos teisės klausimus, įskaitant prevencines priemones, teisinius aspektus, tarptautines konvencijas ir teismų praktiką. Nagrinėsime, kaip veikia Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija, kokie yra skirtingų šalių ypatumai ir kokie veiksmai yra svarbūs tėvams, siekiantiems apsaugoti savo vaiko teises.
Teisiniai instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti
Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija. Šiuo metu Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas. Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą. Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.
Tarptautinė mediacija kaip alternatyva teismui
Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas. Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos. Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.
Hagos konvencijos ypatumai skirtingose šalyse
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo reglamentuoja, kaip šalys turėtų reaguoti į atvejus, kai vaikai neteisėtai išvežami į kitas šalis arba iš jų. Kiekviena šalis privalo nustatyti savo Centrinę instituciją, kuri teiktų pagalbą tiek „išvykstančiose“, tiek „atvykstančiose“ bylose. Pavyzdžiui, Australijoje Centrinė institucija, veikdama kaip ieškovas, pradeda teismo procesus, kuriuose tėvams paprastai nereikia dalyvauti tiesiogiai. Tačiau Jungtinėse Valstijose Centrinės institucijos vaidmuo skiriasi ir yra gerokai ribotas. JAV Centrinė institucija, veikianti per Valstybės departamentą, nesprendžia bylų dėl vaikų grąžinimo, neturi teisės pradėti teismo procesų ir gali tik padėti teikti informaciją ar pasiūlyti tarpininkavimą. Šie skirtumai, deja, dažnai nesuprantami, gali sukelti painiavą ir lemti klaidas. Kai kurių šalių (pavyzdžiui Australijos) interneto svetainėse pateikiama klaidinanti informacija, teigianti, kad užsienio Centrinės insituticijos, įskaitant JAV, gali pradėti teisines procedūras. Pagal Hagos konvenciją, jei per metus nuo neteisėto vaiko pervežimo į kitą šalį nepavyksta pradėti teisminio proceso, gali būti taikoma „settlement“ išimtis. Kitaip tariant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje gyvenamojoje šalyje. Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Prevencinės priemonės ir patarimai tėvams
Tėvai, planuojantys laikinai ar neribotam laikui persikraustyti į užsienį kartu su vaikais, turėtų iš anksto apsvarstyti galimas teisines pasekmes ateityje. Kas nutiktų, jei vienas iš tėvų nuspręstų grįžti kartu su vaikais į gimtąją šalį? Siekiant išvengti galimų ginčų ir teisinių nemalonumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu. Jau gyvenantiems užsienyje tėvams ir norintiems užsitikrinti didesnę tikimybę galėti grįžti į gimtąją šalį kartu su vaikais skyrybu atveju, svarbu išlaikyti socialinius ir ekonominius ryšius su savo gimtąja šalimi. Strategiškai veikti svarbu ir tiems, kurie jau gyvena užsienyje, planuoja skirtis ir nori išsivežti vaikus gyventi į kitą šalį. Tėvams, siekiantiems susigrąžinti neteisėtai išvežtą vaiką, svarbu išsiaiškinti teisinius šalių skirtumus ir tikslų Centrinės institucijos vaidmenį. Tėvai, kurių vaikai neteisėtai perkelti į Jungtines Valstijas, turi žinoti, kad teismo procesą inicijuoti turi patys - nepakanka pateikti prašymą JAV Centrinei institucijai. Taip pat verta apsvarstyti ir esant galimybei pasitelkti tarptautinę mediaciją, kuri gali būti naudinga ne tik kaip alternatyva teismui, bet ir kaip integruota teisminio proceso dalis. Net jei situacija atrodo beviltiška, atminkite: greiti ir apgalvoti veiksmai gali padėti jums ir jūsų vaikui sugrįžti į ramų gyvenimą.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas teismų praktikoje
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas svarbiausių klausimų, sprendžiamų skyrybų ar atskiro gyvenimo atveju. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui E. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei I. B. buvo apskųsta apeliacine tvarka. Ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo.
Vaiko pagrobimo byla: advokato Gedimino Žliobos patirtis
Kontoros advokatas Gediminas Žlioba ėmėsi vaiko pagrobimo bylos. Į advokatą kreipėsi pagrobtos mergaitės (2 metukų) tėvas, kurio dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos neteisėtai išsivežė mama ir atsisakė su vaiku grįžti. Nepilnametis vaikas buvo laikomas Lietuvoje apgaulės būdu vaiką išvežus iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, nurodant, kad vykstama laikinai atostogauti pas giminaičius, klientui jokiais būdais neišreiškus valios, jog nepilnametė dukra gyventų Lietuvoje su motina. Advokatas su klientu Centrinei Lietuvos Respublikos įstaigai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą dėl vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją. Pagrobto vaiko mama buvo informuota apie reikalavimus savanoriškai grąžinti neteisėtai išvežtą ir laikomą vaiką. Motina suklaidino Centrinės įstaigos darbuotojus, nurodė savanoriškai grąžinsianti vaiką į nuolatinę jo gyvenamąją vietą, tačiau to nepadarė. Remdamiesi šiomis aplinkybėmis, kad dukra buvo atvežta į Lietuvos Respubliką teisėtai savo motinos, tačiau pasibaigus teisėtam vaiko buvimui buvo pagrobta, tai yra neteisėtai laikoma Lietuvos Respublikoje, klientas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su paršymu išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametę dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą -Vokietijoje.
Teisiniai argumentai
Prašymo teisiniai argumentai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (CPK), Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo. Pagal Reglamento 2 straipsnio 11 punktą neteisėtas vaiko išvežimas ir negrąžinimas yra tais atvejais, kai yra pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, įstatymu nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo, ir jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge, ar jų su niekuo nesidalijant, arba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžinimui. Pagal Reglamento 11 straipsnio 3 dalį, teismas klausimą dėl vaiko grąžinimo privalo išspręsti ne vėliau kaip per 6 savaites nuo pareiškimo gavimo. Reglamentas nukreipia į 1980 m. Hagos konvenciją.
Vadovaujantis Hagos konvencija tarptautinis vaikų grobimas civilinės teisės prasme suprantamas kaip vieno iš tėvų ar kitų artimų giminaičių vykdomas neteisėtas vaiko išvežimas į kitą valstybę ir laikymas joje arba kaip teisėtai į kitą valstybę atvežto vaiko laikymas joje pasibaigus teisėtam vaiko buvimo toje valstybėje laikui. Konvencijos 3 straipsnis numato dvi būtinas sąlygas, kai vaiko išvežimas laikomas neteisėtu: vaiką išvežant turi būti pažeistos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę; šiomis teisėmis išvežimo ar laikymo metu turi būti kartu ar atskirai naudojamasi arba turėtų būti galimybės tai daryti, jeigu vaikas nebūtų neteisėtai išvežtas. Tai reiškia, kad vaiko išvežimu ir laikymu turi būti pažeistos teisėtos ir realiai įgyvendinamos vaiko globos teisės. Pagal Konvencijos 5 straipsnį, globos teisės reiškia teisę rūpintis vaiku, visų pirma nustatyti jo gyvenamąją vietą.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Hagos konvenciją yra visos tarptautinio vaiko pagrobimo sąlygos: pareiškėjui kartu su vaiko mama priklauso nepilnamečio vaiko globos teisės, tai yra pareiškėjas turi visas tėvo teises ir pareigas mergaitės atžvilgiu ir suinteresuotas asmuo (mama) šių teisių neginčija; kadangi vaiko tėvai yra susituokę, gyveno kartu ir dalijosi vaiko teisių teisėmis ir pareigomis (globos teises abu tėvai įgyvendino kartu), nereikėjo jokio oficialaus sprendimo ar susitarimo dėl vaiko globos; nepilnametę dukrą motina Lietuvos Respublikoje laiko neteisėtai, tai yra pasibaigus teisėtam buvimo Lietuvos Respublikoje laikui, kuris pasak motinos ir pareiškėjo susitarimo turėjo baigtis 2013 m. sausio 26 d., tai yra pasibaigus svečiavimosi pas senelius laikotarpiui; pareiškėjo nesutikimą su vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimu ir neteisėtu laikymu patvirtina ir aplinkybes, jog pareiškėjas iš karto, kai suvokė, kad dukra yra neteisėtai laikoma už Vokietijos Federacijos ribų, kreipėsi į teisininkę A. S., 2013 m. vasario 5 d. pateikė informaciją apie vaiko pagrobimą Vokietijos Teisingumo ministerijai, 2013 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos centrinę instituciją dėl vaiko grąžinimo. tokiu išvežimui yra pažeidžiamos pareiškėjo kaip tėvo teisės realiai įgyvendinti vaiko globos teises. Kadangi pareiškėjas kaip nepilnamečio vaiko globėjas nepritarė tolesniam vaiko laikymui Lietuvos Respublikoje, tai motinos veiksmai savanoriškai negrąžinant nepilnamečio vaiko į teisėta jo nuolatinę gyvenamąją vieta pripažintini neteisėtu vaiko išvežimu ir laikymu, tai yra netaikoma nei viena iš Hagos konvencijos 13 straipsnio nuostatų.
Pagal Hagos Konvenciją dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje, valstybės, kurios pilietis yra nepilnametis, institucijos gali imtis jų teisės normų numatytų nepilnamečio asmens ir nuosavybės apsaugos priemonių, apie tai iš anksto pranešusios jo gyvenamosios vietos valstybės institucijoms, jei, jų manymu, tai yra būtina ginant nepilnamečio interesus.
Teismo sprendimas
2013-06-11 Vilniaus apygardos teismas kliento prašymą tenkino. Dėl šios nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas ir byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. 2013-09-23 Lietuvos apeliacinio teismo kolegija paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Nutartį ir išdavė leidimą grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį - Vokietiją.
Svarbūs aspektai
Ši byla atskleidžia svarbius aspektus, susijusius su tarptautiniu vaikų grobimu ir teisiniais procesais, siekiant užtikrinti vaiko teises. „Ne teisinė sistema paverčia tokias mamas „pagrobėjomis“, bet jos pačios, nebūdamos gerai susipažinusiomis su teisės aktais, pastato save į tokią „pagrobėjų“ poziciją“, - LRT.lt sakė advokatė Kristina Pranevičienė, paklausta, kodėl užsienio šalyse gyvenusios moterys, palikusios vyrus ir su vaikais parvykusios į tėvynę, vėliau teismų yra verčiamos vaikus sugrąžinti. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė paaiškino, kad vaiko globos klausimai nagrinėjami toje šalyje, kurioje jis gimė ar augo.
Dažnos situacijos ir teismų praktika
Jaunos šeimos, pasirinkdamos, kurioje šalyje įsikurs, nusprendžia ir vaikų kilmės šalį, kurioje skyrybų atveju nagrinėjamos bylos dėl vaikų pasidalijimo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė LRT.lt teigė, kad šiame kontekste Lietuva nėra išskirtinė, panašių istorijų pasitaiko ir svetur.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
2022 m. gauti 25 prašymai dėl 35 vaikų neteisėto išvežimo iš Lietuvos, grąžinta 13. Gauta 13 prašymų dėl 21 vaiko neteisėto išvežimo iš kitų šalių į Lietuvą, grąžinta - 10. 2021 m. gauti 29 prašymai dėl 38 vaikų neteisėto išvežimo iš Lietuvos, grąžinta 18. 2020 m. gauta 20 prašymų dėl 26 vaikų neteisėto išvežimo iš Lietuvos, grąžinta 13.
*Vaiko teisių gynėjai kaupia visų gautų prašymų statistiką, tačiau ne visi atvejai atsiduria teisme. Kai kurie prašymai išsisprendžia tėvams susitarus ir nebereikalaujant sugrąžinti vaikus, kai kurie - prašymą pateikusiam asmeniui atsisakius savo reikalavimo grąžinti vaikus arba vaiką išvežusiam asmeniui sugrąžinus vaiką geranoriškai, arba asmeniui, siekiančiam vaiko sugrąžinimo, nesikreipus į teismą dėl vaiko sugrąžinimo, pažymi VVTAĮT. Dėl to nurodytas grąžintų vaikų skaičius neatspindi gautų prašymų išnagrinėjimo baigties priimant teismo sprendimą dėl vaikų sugrąžinimo, t. y. nereiškia, kad dėl likusių vaikų buvo priimti teismo sprendimai negrąžinti jų į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes, nurodė tarnyba.
Kontrolierė pastebėjo, kad neretai teismas nurodo vaiką ne perduoti užsienyje gyvenančiam tėvui, o sugrąžinti į kilmės šalį.
Ingos Salos ir Ingos Rinau istorijos
Pašnekovė taip pat priminė prieš beveik 20 metų nuskambėjusią lietuvės Ingos Rinau bei vokiečio Michaelio Rinau istoriją. 2006-ųjų vasarą moteris su dukra grįžo į Lietuvą atostogauti, tačiau vaiko į Vokietiją taip ir negrąžino. Šios šalies teismas globą paskyrė tėvui, bet I. Rinau sprendimo nevykdė, pradėtas bylinėjimasis ir Lietuvos teismuose. Galiausiai 2008 metais tėvas išsivežė dukrą, o vėliau kreipėsi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Pastarasis M. Rinau priteisė 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė Lietuvai padengti 93 tūkst.
Vaiko grobimo sąvoka
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatų kontoros AMLEX advokatė dr. Kristina Pranevičienė LRT.lt paaiškino, kad vaiko grobimo sąvoka pagal 1980 m. Hagos konvenciją skiriasi nuo vaiko grobimo sąvokos baudžiamosios teisės prasme. Remiantis konvencija, grobimu laikomas neteisėtas vaiko išvežimas iš kilmės valstybės - nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos. Konvencija įtvirtina ir neteisėto vaiko laikymo kitoje valstybėje sąvoką. Abiem atvejais vienas iš tėvų, kurio teisės bendrauti su vaiku pažeistos, gali kreiptis į šalies, kurioje vaikas faktiškai yra, teismus ir prašyti jį sugrąžinti. Advokatė pabrėžė, kad neteisėtai išvežus (pagrobus) vaiką ar neteisėtai jį laikant kitoje šalyje, dažniausiai pažeidžiamos ir jo teisės tiesiogiai bendrauti su kitu iš tėvų, pažeidžiami šeimos ryšiai. Nebūdamos gerai susipažinusiomis su teisės aktais, pastato save į tokią „pagrobėjų“ poziciją.
Teismų sprendimų vykdymas ir smurto faktoriaus vertinimas
K. Pranevičienės teigimu, įsiteisėję teismų sprendimai privalo būti vykdomi, priešingu atveju kyla grėsmė pačiai teisinei valstybei. Rugpjūčio 8 dieną Seime vykusioje diskusijoje kalbėta, esą Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų numato, jog vaikų išvežimas iš šalies be tėvo žinios prilyginamas pagrobimui, tačiau apie 75 proc. tokių bylų iškelta moterims, kurios patyrė smurtą ir į tėvynes sugrįžo tikėdamosi sulaukti apsaugos bei pagalbos. Žmonės linkę palaikyti nuo smurto nukentėjusį asmenį, ką parodo ir Ingos Salos istorija.
„Smurto faktas privalo būti vertinamas ir, mano nuomone, yra vertinamas. Tačiau neturiu galimybės tiksliai atsakyti, ar visais atvejais įvertinamas pakankamai ir ar priimami teisingi sprendimai, nes visų atvejų nežinau. Pirmiausia, kyla klausimas, koks tai smurtas - fizinis ar psichologinis. Taip pat - prieš ką jis naudojamas - ar prieš moterį / vyrą, ar prieš vaikus. Hagos konvencija smurtiniais atvejais leidžia pateisinti vaiko negrąžinimą tik tada, jeigu yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichologinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Ne mamai, bet vaikui.
Patarimai moterims, atsidūrusioms sudėtingoje situacijoje
LRT.lt paklausta, ką galėtų patarti moterims, atsidūrusioms panašioje situacijoje, advokatė antrino E. Žiobienei. „Kartais pabėgimas į savo gimtinę atrodo kaip geriausia išeitis, bet, kaip rodo praktika, neretai tai tampa pačia blogiausia išeitimi, kai žmogus, įspraustas į kampą priimtų jam nepalankių įsiteisėjusių teismų sprendimų, nemato kitos išeities kaip tik slėptis. Suprantu, kad nėra lengva svetimoje šalyje pradėti teisinį procesą dėl vaiko globos, tačiau nuo to reikėtų pradėti, jeigu ten yra nuolatinė šeimos gyvenamoji vieta. Neteisėtas vaiko išvežimas ar neteisėtas jo laikymas neturėtų tapti „saugiu uostu“ savo kilmės valstybėje ir būtent dėl to Hagos konvencija buvo sugalvota.“
Jurisdikcijos klausimai
Tikslu atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (toliau - kilmės valstybė narė), teismai išliktų teismingi priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje, o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas šio reglamento 10 straipsnyje.
Tam, kad jurisdikcija pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo valstybei, būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos: vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje ir išvežimui ar negrąžinimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iš nustatytų alternatyvių keturių sąlygų. Taigi, vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas. Taigi vien vaiko buvimo užsienio valstybėje faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atitinkamos valstybės teismui priskiriama jurisdikcija nagrinėti tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.