Selektyvus valgymas - iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis tėvų. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, strategijas ir patarimus, kaip padėti vaikui išmokti mėgautis įvairesniu maistu ir spręsti maitinimosi sunkumus.
Selektyvus Valgymas: Ne Kaprizas, O Ypatumas
Selektyvus valgymas dažnai nėra vaiko kaprizas, o neurologinių ypatumų ir sensorinio jautrumo padarinys. Kai kuriems vaikams nauji ar tam tikros tekstūros, kvapo ar spalvos maisto produktai gali sukelti baimę ir pasipriešinimą, o tai apsunkina kasdienį maitinimąsi. Autistiški vaikai ypač dažnai susiduria su šia problema. Svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog situacijos negalima keisti, tačiau reikės kantrybės, jautrumo ir tinkamų strategijų.
Priežasčių Paieška: Individualus Požiūris
Išrankumas maistui arba selektyvus valgymas gali turėti įvairiausias priežastis, ir jos kiekvienam vaikui individualios. Nustačius būtent Jūsų vaiko selektyvaus valgymo priežastį, bus lengviau rasti jam tinkamiausią sprendimą.
Prieš imantis veiksmų, susijusių su maisto raciono plėtimu, būtina apsilankyti pas gydytojus ir išsiaiškinti, ar nėra medicininių priežasčių, dėl ko vaikui gali būti sunku ar nemalonu valgyti. Pasikonsultuokite su vaikų gastroenterologu, dietologu ir odontologu. Kartais vaikas nevalgo ne todėl, kad nenori, o todėl, kad jam skauda valgyti dėl sugedusių dantų.
Maisto Kultūra ir Valgymo Rutina: Saugumo Jaismas
Maisto kultūra ir valgymo rutina yra vienas svarbiausių aspektų sprendžiant selektyvaus valgymo keliamus iššūkius. Autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau, kai aplinka yra pažįstama ir nuspėjama. Maisto rutina svarbi ir fiziologiškai, ypač vaikams, kurie valgo labai mažai.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Svarbu, kad pusryčius, pietus ir vakarienę vaikas valgytų kasdien tuo pačiu metu. Tokiu būdu jo organizmas pripras, kad šiuo metu jis turi gauti maistą, ir artėjant šiam laikui ims jausti alkį. Taip pat svarbu, kad vaikas valgytų ne bėgiodamas, o tvarkingai, prie pietų stalo, kartu su kitais šeimos nariais. Vaikai mokosi stebėdami, todėl jis galės matyti, kaip kiti ragauja ir skanauja skirtingus produktus. Rodykite džiaugsmą valgydami naujus produktus, nekritikuodami ir neversdami vaiko jų valgyti. Jei visi namuose valgo sveikai, yra laimingi, neverčia kito, didėja tikimybė, kad ir vaikas susidomės naujais produktais.
Sensorinis Jautrumas: Pažintis Per Žaidimą
Vaikai gali būti itin jautrūs maisto kvapui, tekstūrai ar net jo regimajai išvaizdai. Pradžioje leiskite vaikui liesti ir užuosti maistą, neversdami jo valgyti. Pateikite naują produktą kaip žaidimo priemonę. Pavyzdžiui, nupieškite smagų paveikslą lėkštėje daržovių tyre. Sumaišykite naują produktą su jau įprastu maistu, pvz., smulkintas daržoves įdėkite į kotletus. Jei vaikas tokius kotletus suvalgo, pamažu didinkite daržovių gabalėlius. Tai vadinama desensibilizacija (palaipsniu pratinimu). Išbandykite įvairias sensorines priemones, tokias kaip minkšti šaukšteliai, skirtingos maisto temperatūros ar net kvapai, kad sumažintumėte jautrumą.
Kantrybė ir Palaipsniškumas: Maži Žingsneliai
Būkite kantrūs ir eikite žingsnelis po žingsnelio. Vaikai dažnai bijo naujo maisto, todėl kiekvieną naują produktą įveskite lėtai ir saugiai. Pirmiausia visi turėtų valgyti prie vieno stalo, ir vaikas gali tiesiog matyti, kaip Jūs ragaujate naujus produktus ar patiekalus. Vėliau pasiūlykite jam pabandyti, bet nepersistenkite, pradėkite nuo gražiai pateiktų labai mažų naujo maisto porcijų. Pateikite jį skirtingomis formomis - keptą, trintą, tarkuotą. Atsižvelkite į jau pamėgtus skonius: jei vaikas valgo obuolius - pabandykite kriaušes. Jei skanauja keptas bulvytes - pabandykite tokiu būdu iškepti kitokias daržoves: morkas, saldžias bulves ar burokėlį.
Kūrybiškumas ir Žaismingumas: Maistas Kaip Pramoga
Kiekvienas vaikas turi tai, kas jam patinka. Jei mažajam patinka lego - iškepkite lego formos daržovinių keksiukų. Jei dinozaurai - juos galima išpjaustyti iš mėsos ar daržovių, sukurti dinozauro formos košę ar išpaišyti dinozaurą ant avižų košės cinamonu. Pasitelkite įvairius žaidimo elementus, spalvų įvairovę.
Prievartos Vengimas: Alkis Yra Geriausias Prieskonis
Nereikėtų vaiko aktyviai maitinti. Kai vaikas pats ima ir deda maistą į burną, jis domisi maistu, būna susitelkęs į valgymą ir daro tai savo tempu. Jis tyrinėja maisto skonį, kvapą, konsistenciją. Vaikas integruoja įvairius pojūčius ir kartu mokosi, kaip valgyti, kiek kramtyti, jaučia, kada jau norisi ryti, kada imti kitą kąsnį - šitaip formuojasi su maistu ir maitinimusi susiję savireguliacijos įgūdžiai.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Tėvai turėtų reguliuoti vaiko mitybos ir miego režimą bei tai, ką jis valgys. Kiek jis valgys, vaikas turi nuspręsti pats, užtikrinant, kad tarp valgymų jis negaus nei užkandžių, nei skysto maisto, pavyzdžiui, sulčių. Aptarkite su vaiku iš anksto, kad nuo šiol valgysite tik prie stalo ir tik numatytų valgymų metu. Kai vaikas jau nori kilti nuo stalo, pasakykite: iki kito valgymo nieko negausi, tik vandens, ar esi tikras, kad neišalksi?
Blogas dalykas yra įkalbinėti vaiką suvalgyti viską. Taip užgožiamas natūralus vaiko sotumo jausmas. Jei jis yra nulaužiamas vaikystėje, jį atstatyti vėliau yra labai sunku. Vaikai auga ciklais, todėl ir jų poreikis maistui yra cikliškas. Jie patys turi žinoti, kada maisto pakanka.
Užkandžiavimo Kontrolė: Apetito Slopinimas
Reikia įvertinti, ką vaikas gauna per visą dieną. Daugelis užkandžių net nelaiko maistu. Vaikas užkanda duoniukų, išgeria sulčių, suvalgo sūrelį ir jau susirenka nemažai kalorijų, kai galbūt per dieną jam reikia nedaug daugiau. Todėl valgymo režimas turi būti labai aiškus.
Vaikas turi nustoti valgyti tada, kai pajuto sotumo jausmą. Su sąlyga, kad jis puikiai žinos, jog po to negaus nieko kito. Jei jis galvos, kad po 15 min jis gaus sūrelį, bandelę ar dar ką nors, ko jis trokšta, natūralu, kad jis nevalgys daržovių ar mažiau mėgstamo patiekalo. Kai jūs tikrai matote, kad vaikas nori valgyti, bet nenori būtent šio patiekalo, pasakykite: gerai, gali nevalgyti, bet aš palieku šią lėkštę ant stalo, kai išalksi, ateik ir suvalgyk. Arba: gali nevalgyti, bet tada iki kito valgymo mes į virtuvę neisime ir nevalgysime. Tai sakant, labai svarbu išlaikyti ramybę ir akių kontaktą.
Tėvai dažnai turi netinkamą supratimą, kas yra mažai, o kas yra daug. Jie galvoja, kad vaikas turi valgyti tiek pat, kiek ir jie. Vaikų skrandžio tūris yra daug mažesnis. Todėl net duodant sriubą prieš pagrindinį patiekalą, reikėtų gerai pagalvoti. Jei jis suvalgys sriubos, antro patiekalo suvalgys labai mažai, o išalks greitai. Tad jei jau siūlote sriubos, įdėkite daugiau tirščių ir mažiau skystimo, kad ji būtų kaloringesnė lyg pagrindinis patiekalas.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Teisingi Klausimai: Pasirinkimo Suteikimas
Jei vaiko klausiate, ką valgysi, be abejo, sakys, kad bulvytes, makaronus, picas ir pan., bet reikia klausimą užduoti teisingai: žuvį valgysi troškintą ar keptą? Mes informuojame vaiką, kad jis valgys žuvį, bet duodame laisvę pasirinkti, kokiu būdu paruoštą jis nori ją valgyti.
Reikėtų dieną prieš pasakyti, kas planuojama vakarienei. Šitaip duodame vaikui laiko susitaikyti su ta mintimi, kad jis valgys, tarkime, žuvį, pupeles ar kitą ne visai įprastą jam maistą.
Pavyzdys: Valgymas Kartu
Būna, kad su vienu šeimos nariu vaikas valgo grikius, su kitu - ne. Kodėl? Nes vienas mėgsta juos, o kitas - ne. Vaikai nuskaito ne tik tai, ką jūs sakote, bet ir kaip jūs tai sakote. Su manimi vaikai valgo obuolius labai retai, su savo močiute - dažnai ir daug.
Kai išeinu į parką ar parduotuvę, toks vaizdas, kad vaikai valgo nuolatos. Mamos, išeidamos iš namų kelioms valandoms, pasiima kalną maisto. Kam jis? Vaikų mitybos režimas dėliojasi kas 2-4 valandas. Vidurkis yra 3. Per tiek laiko vaikas neturi išalkti, jei pakankamai pavalgė tinkamo maisto prieš tai. Reikia pripažinti, kad užkandžiavimas yra tiesiog patogus tėvams. Vaikas pradėjo zirzėti, mama davė jam užkandį ir ramybė garantuota. Sustojame kažką paveikti, norime, kad vaikas ramiai pasėdėtų, duodame užkąsti. Taip formuojame supratimą, kad tai tarsi veikimo būdas kaip žaidimas. Galime valgyti iš nuobodulio. Ilgainiui tai suformuoja labai blogą įprotį, kuris išlieka ir suaugus.
Maistas Kaip Apdovanojimas: Emocinis Valgymas
Gavo gerą pažymį - gavo ledų. Padarė gerą darbą, einame kokteilio. Jei vaikas verkia, pasiūlo jam saldainį, kad tuo maistu vaikas užkištų tą liūdesio skylę. Vaikystėje liūdnų pasekmių tai neturi, bet suaugus - turi. Lygiai taip pat negalima bausti maistu. Nepadarei kažko, negausi ledų. Tai vadinama emociniu valgymu. Atpratimas nuo jo užima daug laiko ir pastangų. Jei valgyti desertą šiaip ar taip buvo planuojama, bet dėl kokios nors priežasties vaikas supyko ar pradėjo verkti, pirmiau reikėtų jį nuraminti, o tik tada duoti desertą.
Vaikai nuolat valgo saldžią varškę, jogurtus, bandeles ar saldumynus, tad nebestebina, kad po to jie nenori įprasto maisto. Taigi, iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami. Mažieji padaužos žino, kad jiems nevalgius pietų mamos vis tiek po kurio laiko duos varškės sūrelį, riestainį ir kt.
Keičiant vaikų mitybą nereikia imtis jokių drastiškų priemonių. Sultis pakeisti vandeniu - ne taip ir sudėtinga. Tiesiog jas reikia skiesti, vis mažinant sulčių dalį ir didinant vandens. Tinkamus mitybos įpročius vaikams įdiegia tėvai, todėl labai svarbus tinkamas pavyzdys. V. Kurpienė pataria vengti vaikus versti kažką daryti. Daug svarbiau - rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus paragauti vienokio ar kitokio maisto. Tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai. Galima pasitelkti mažas gudrybes. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka lęšių spalva, galima parodyti nevirtus neskaldytus: jie - dailios oranžinės spalvos, tad, tikėtina, vaikas produktą greičiau pamėgs. Vakarienei tiktų varškės, kiaušinių ir kt. Vaikams vien pusryčių, pietų ir vakarienės neužtenka: reikia ir užkandžių. Vieno maitinimo metu geriau nemaišyti daugybės skirtingų produktų. Verčiau keisti racioną, o ne, pavyzdžiui, 2 kartus per dieną duoti žuvies ar mėsos. Kuo anksčiau pradedami formuoti sveikos mitybos įpročiai, tuo geriau.
Darželis: Nauja Aplinka, Nauji Iššūkiai
Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti kaip tik gali būti būdas su tais pokyčiais susidoroti. Normalu, kad pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą. Darželyje vaikas neišvengiamai turi pakoreguoti ir valgymo įpročius. Naujų socialinių įgūdžių mokymasis vaikui gali būti labai sudėtingas. O kur dar nauja aplinka, nauji vaizdai, garsai, kvapai, pojūčiai ir t. t. Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti: skirsis pusryčių, pietų, vakarienės bei užkandžiavimo laikas. Tai gali daryti neigiamą įtaką vaikio apetitui. Viena iš nevalgymo darželyje priežasčių gali būti ir visiškai elementari - laiko stygius. Jei jūsų vaikas tiesiog valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti, kai kiti grupės vaikai jau bus pasisotinę ir bėgs nuo stalo. Vaikai gali mėgti tik tam tikrą maistą. Yra ir apskritai labai išrankių vaikų, kurie valgo tik kelis produktus. Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jei jaučia bendraamžių ar darbuotojų spaudimą.
Veiksmų imkitės iškart vos pastebėję ar išgirdę auklėtojų / mokytojų nusiskundimus, kad vaikas darželyje nevalgo. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje. Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Taip vaikas žinos, kada laikas valgyti, visai nesvarbu, ar tądien jis būtų namie, ar ugdymo įstaigoje. Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Vis tik dažniausiai vaikai darželyje nevalgo pusryčių bei vakarienės, todėl vaiką pamaitinkite prieš kelionę į darželį ir vos grįžę iš jo. Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų. Tiesa, dalis valstybinių darželių maistą ruošia visiems ugdytiniams centralizuotai, todėl nepageidauja, kad tėvai atneštų maisto iš namų, tačiau kartais tikrai galima susitarti, ypač jei produktai negendantys ir nekelia apsinuodijimo rizikos. Kiti tėvai taip pat gali išgyventi analogišką situaciją, todėl verta pabendrauti ir pasidalyti išbandytais sprendimais. Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta.
Režimas ir Užkandžiai: Balansas
Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis. Užkandis valgomas kartu su vaiku atsisėdus prie stalo.
Nesijaudinti, jei mažas vaikas vieną ar kelias dienas atsisakė mėgstamo maisto. Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus. Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos (mažas maisto kiekis). Valgymui skirti apie 20 minučių. Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus. Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą. Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu. Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens… Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
Fiziologiniai Apetito Šuoliai: Normalus Reiškinys
Vaikams augant būna fiziologinių apetito šuolių ir duobių, kada vaikai natūraliai mažiau suvalgo. Kitas dalykas yra pačių tėvų lūkesčiai, kiek vaikas turi suvalgyti - čia yra didžiausia bėda. Beveik 80 proc. tėvų vaikams patiekia per dideles porcijas, kas 10-as tėvas duoda vaikui suaugusiojo porciją. Per 70 proc. tų pačių tėvų mano, kad jų vaikas yra nevalgus.
Tėvai, pamatę rekomendacijas, kokias porcijas jų vaikai iš tikro turėtų suvalgyti - kai kurios iš jų būna, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui - gerokai nustemba.
Kartais fiziologinis apetito sumažėjimas yra painiojimas su maisto išrankumu ar nevalgumu. Atrodo, kad iki metų vaikas valgė didesnes porcijas, tačiau po metų vaiko augimo greitis sulėtėja ir kurį laiką jis ima valgyti mažiau - tai normalu.
Nevalgumo Priežastys: Paieška
Jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. Arba vaikai, mažai valgydami, demonstruoja savo savarankiškumą ir nepriklausomybę, arba jie patiria dėmesio trūkumą - pavyzdžiui, vaikas būna pamirštas patenkinant tik jo fiziologinius poreikius, ar šeimoje yra kivirčų, chaoso, tad vaikas taip nori atkreipti į save dėmesį. Taip pat vaikas gali turėti ryškiai mažesnį apetitą po ligos, pavyzdžiui, roto viruso. Mažesnį apetitą vaikas gali turėti ir dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, anemijos, kuri turi jau apčiuopiamą išraišką. Jeigu vaikas jau porą mėnesių atsisako mėsos, žuvies, jei vartoja daug pieno produktų, reikėtų išsitirti, ar vaikui nėra mažakraujystės.
Todėl tėvams, besijaudinantiems dėl vaiko nevalgumo, pirmiausia siūloma parašyti kelių dienų dienoraštį, kuriame fiksuotų ką ir kiek vaikas valgo, ir tada įsivertinti, ar iš tikro vaikas tiek mažai suvalgo, kaip jiems atrodo.
Užkandžiavimas: Dažna Priežastis
Labai dažnai atrodo, kad vaikas nevalgo pagrindinių patiekalų, bet tarpuose tarp pagrindinių valgymų yra labai daug užkandžių: sūrelių, traškučių, sulčių, saldžių pieno gėrimų. Suskaičiavus energinę maisto vertę pamatytume, kad su visais užkandžiais vaikas suvartoja pakankamai ar net daugiau nei reikia kalorijų.
Pasiūlymai Tėvams: Valgymo Režimas
Nuspręsti, ką vaikas valgys, turi tėvai, o ne vaikas. Vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti. Vaikas turi rinktis, kiek jis suvalgys, o tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų. Geriausias vaistas nuo nevalgumo, jei tai yra psichologiniai dalykai, yra išalkimas. Vaiko režime turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir fizinio aktyvumo, du-trys užkandžiai tarpuose. Tarp valgymų nerekomenduojama gerti sulčių, kefyro, pieno. Visos dienos metu vaikams siūlome gerti vandenį, o sultis, kefyrą, pieną geriau gerti kartu su maistu ar užkandžiais. Taip pat labai svarbu išlaikyti pertraukas tarp valgymų, kad vaikas spėtų išalkti, išmoktų ir palaukti. Užkandžiai turi būti suplanuoti, jų neturi būti daug.
Gudrybės: Įmaišymas ir Pateikimas
Jeigu vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai. Kitas dalykas - valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Be to, tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai tai ir vaikai nevalgys. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge. Kitas dalykas, mes neturime klausti Petriuko „ar valgysi daržovių?“, mes turime klausti „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“. Leisdami vaikui rinktis tarp kelių variantų, mes skatiname jo savarankiškumą (pats nusprendžia) ir bendradarbiavimą. Kai kurie vaikai nemėgsta sumaišytų maistų, padažų, troškinių - maisto pateikimą reikia gerbti, tačiau ne iki tokio lygio, kad namie gaminami penki atskiri patiekalai. Vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti, kad sudomintumėme valgytojus. Taip pat, kalba dietologė, į svečius galima pasikviesti valgesnių vaikų. Taip pat patariu, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko lauke: darykime piknikus, patys eikime į svečius, iškylaukime.
Kreiptis Į Gydytojus: Svarbu Laiku
Taip pat gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti. Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu. Svarbu žinoti, jog kai kurios su vaiko išrankumu maistui susijusios būklės, pavyzdžiui, mažakraujystė, gali turėti įtakos jo protiniam vystymuisi ir gebėjimui mokytis mokykloje. Taigi, gydytojo konsultacija gali padėti išvengti didesnių problemų bei grįžti prie malonumą, o ne stresą keliančio, valgymo.
Užkandžiavimas ir Ragavimas: Pagrindinės Taisyklės
Pagrindinė vaikų „nevalgumo“ priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas. Jeigu vaikas privalgo daug užkandžių maisto, tai jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Tarpuose gali būti užkandis, tačiau tai galėtų būti vaisiaus gabaliukas, o ne pusė pakelio duoniukų. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paraguti, kol jis pripranta - tai reikėtų turėti omenyje. Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas “ gali nevalgyti, bet paragauk“. Paragavus vaikas dažnai sako „gerai, man patinka“.
Maisto Keitimas: Alternatyvų Vengimas
Jeigu vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. Vaikui reikia pasakyti „kai norėsi valgyti, aš tau duosiu“, ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką.
Savarankiškumas: Malonumo Suteikimas
Norint, jog vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo.
Parazitai: Atmesti Galimybę
Dar vienas dalykas, dėl ko vaikas gali būti nevalgus - tai žarnyno parazitai. Kalbant „mamiškai“, ne moksliškai, tai parazitus galima įtarti, jeigu vaikas pasidaro irzlus, labai nori saldumynų ir nenori normalaus maisto. Tada reikia eiti pas gydytojus ir daryti tyrimus. Tokiems vaikams, kurie žaidžia smėlyje kartą per metus, vasaros pabaigoje, rekomenduoja sugerti antikirminėlinių vaistų kursą - mano vaikas, pavyzdžiui, jį geria.