Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias situacijas, susijusias su vaikų elgesiu darželyje, auklių pasirinkimu ir vaikų ugdymu. Aptarsime, kodėl vaikai kartais nešasi žaislus iš darželio, kokie požymiai rodo, kad auklė nėra tinkama, ir kokie ugdymo metodai gali padėti vaikams geriau adaptuotis. Taip pat paliesime jautrias temas, tokias kaip tėvų lūkesčiai auklėms ir vaikų socializacija darželyje.
Vaikų elgesys darželyje ir žaislų nešimasis
Vaikų elgesys darželyje gali būti labai įvairus, o kartais pasitaiko ir tokių situacijų, kai vaikas parsineša žaislą iš darželio. Nereikėtų iškart daryti išvadų, kad tai yra vagystė. Priežasčių gali būti įvairių:
- Nesusivokimas. Maži vaikai dar ne visada supranta nuosavybės ribas ir gali tiesiog norėti turėti patinkantį žaislą su savimi.
- Prieraišumas. Vaikas gali būti prisirišęs prie tam tikro žaislo ir norėti jį turėti šalia, kad jaustųsi saugiau.
- Dėmesio siekimas. Kai kurie vaikai gali neštis žaislus, kad atkreiptų į save dėmesį.
- Mėgdžiojimas. Vaikai mėgdžioja suaugusius ir kitus vaikus, todėl jei mato, kad kažkas nešasi žaislą, gali pasielgti taip pat.
Svarbu ramiai pasikalbėti su vaiku ir išsiaiškinti, kodėl jis pasielgė būtent taip. Paaiškinkite jam, kad žaislai priklauso darželiui ir jais turi naudotis visi vaikai. Galima pasiūlyti vaikui nufotografuoti žaislą arba pasidaryti jo piešinį, kad turėtų prisiminimą.
Auklės pasirinkimo dilemos
Auklės pasirinkimas - atsakingas žingsnis, nuo kurio priklauso vaiko saugumas ir gerovė. Kartais tėvai susiduria su situacijomis, kai auklės elgesys kelia abejonių. Štai keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Vaiko apatija ir baimė. Jei vaikas tampa apatiškas, nenoriai eina pas auklę, verkia ją pamatęs, tai gali būti ženklas, kad kažkas negerai.
- Fizinis aktyvumas. Auklė turėtų užtikrinti, kad vaikas būtų fiziškai aktyvus, o ne praleistų visą dieną vežime ar prie televizoriaus.
- Atsainus požiūris į pareigas. Auklė turėtų rūpintis vaiko higiena, tvarkyti žaislus, prižiūrėti maitinimo kėdę. Jei po jos darbo lieka netvarka, tai rodo neatsakingą požiūrį.
- Keistas elgesys. Jei auklė elgiasi keistai, pavyzdžiui, nuolat eina prie namų, kur gyvena anksčiau prižiūrėtas vaikas, tai gali kelti nerimą.
- Religinis įsitikinimas. Jei auklė yra labai religinga, o tėvai - ne, gali kilti nesutarimų dėl vaiko auklėjimo.
Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, reikėtų rimtai susimąstyti apie auklės pakeitimą. Geriau nerizikuoti vaiko gerove ir ieškoti kitos, patikimesnės auklės.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Alternatyvios ugdymo sistemos: Valdorfo pedagogika
Šiandieninė tradicinė švietimo sistema tenkina ne visus, todėl tėvai savo vaikams ieško alternatyvių ugdymo sistemų. Viena tokių - Valdorfo pedagogika. Tad kuo ji ypatinga ir ką svarbu žinoti apie vaikų ugdymą?
Valdorfo pedagogika išsiskiria tuo, kad Valdorfo mokyklos valdyme bei sprendimų priėmime dalyvauja tiek pedagogai, tiek tėvai. Ugdant vaikus pagal šią sistemą, didelis dėmesys skiriamas žmogaus gyvenimo septynmečiams.
- Ikimokyklinis amžius: pasaulis kaip gėris. Vaikui iki septynerių metų svarbiausia jausti, kad pasaulis yra geras. Tą saugumo jausmą vaikas „nešasi“ visą gyvenimą. Iki septynerių metų mažylis gyvenimą pažįsta mėgdžiodamas, atkartodamas tai, ką mato. Valdorfo darželiuose sukuriama naminė aplinka, o grupės yra mišrios, nes mažesnieji vaikai pamėgdžioja vyresniuosius, o didesni globoja jaunesnius.
- Intelektualinis ugdymas: ne per anksti, ne per daug. Labai svarbu, kad vaikas visą laiką būtų truputį „alkanas“ žinių, su smalsumu lauktų kažko naujo, o ne nuo visko jau būtų pasisotinęs.
- Fantazijos svarba ir žaislų pasirinkimas. Vaikų fantazija labiau vystosi, jei aplinka - pakankamai paprasta. O natūralios medžiagos suteikia didelį spektrą skirtingų pojūčių.
- Mokyklinis amžius: besąlygiškas priėmimas ir bendradarbiavimas. Šioje mokykloje nuo pirmosios klasės mokomasi bendradarbiavimo, tolerancijos, pakantumo, gebėjimo bendrauti su žmogumi, kuris yra visiškai kitoks, nei tu.
- Paauglystė: autoritetas ir bendradarbiavimas. Svarbiausia, kad šalia būtų tikras žmogus, nebijantis pats mokytis, klysti, pripažinti savo klaidas.
Vaiko raida ir socializacija darželyje
Pirmieji 3 vaiko metai yra skirti neurosensorinei sistemai formuotis. Socialusis vaiko laikotarpis paprastai prasideda apie trečiuosius jo gyvenimo metus - tai yra pagrindinė ir plačiausia šio amžiaus tarpsnio (3-5 metų) tema.
Apie trečiuosius vaiko gyvenimo metus intensyviausiai organizme vystosi ritminė ir kraujotakos sistema (fizinio kūno centras): širdis, plaučiai, bronchai trachėja, kraujotaka.
Darželis yra svarbus socialinių įgūdžių ugdymo etapas. Vaikas mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus. Rekomenduojama pradėti lankyti darželį nuo 3 metų, nes apie tą laikotarpį imuninė sistema jau yra ganėtinai stipri.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Žaidimų svarba vaiko raidai yra neįkainojama. Žaisdami vaikai lavina vaizduotę, kalbą, mąstymą, motoriką ir pojūčius.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje
Adaptacija darželyje gali trukti iki pusės metų. Svarbu suprasti, kad vyksta ne tik vaiko, bet ir tėvų adaptacija.
Štai keletas patarimų, kaip palengvinti adaptacijos procesą:
- Stiprinkite vaiko ryšį su darželiu. Padėkite vaikui susikurti ryšį su darželio komanda ir nuolat šį ryšį puoselėkite.
- Būkite pozityvūs. Vaikas jaučia Jūsų požiūrį ir širdies virpesius, todėl širdimi įsitikinkite, kad darželis ir jo auklėtojai yra geriausia, ką Jūsų vaikas gali gauti ne namie.
- Supažindinkite vaiką su auklėtojais. Iš anksto namie pakabinkite auklėtojų nuotraukas.
- Domėkitės tuo, kas veikiama darželyje. Dalyvaukite šventėse, kituose mini renginiuose.
- Puoselėkite atsisveikinimo ritualą. Išeikite jautriai, bet ryžtingai.
- Parenkite terapinį pasakojimą. Pasakojime detaliai nupasakokite ne tik priežastis, kodėl vaikai eina į darželius, bet ir tikslią kiekvieno ryto procedūrą.
- Atstatykite meilės energijos lygį. Raskite laiko ryte bent 10 minučių drauge pažaisti.
- Raskite paramą sau! Vyras, žmona, patyrusios draugės, kvalifikuoti psichologai būtini Jūsų pačių gerai psichologinei savijautai.
Kaip padėti vaikui jaustis darželyje saugiai ir mokytis apginti savo interesus pačiam?
Svarbu išmokyti vaiką būti aktyviam, o ne pasyviam savo gyvenimo kūrėjui. Priminkite, kad ir jis yra AKTYVUS veiksmo dalyvis, o ne tas, kuris verkia ir laukia, kol jo kažkas ateis gelbėti.
Vaikų vagystės parduotuvėse: priežastys ir prevencija
Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kuomet nepilnamečiai prekybos centruose pasiėmę prekių už jas nesusimoka. Priežastys, kodėl nepilnamečiai taip elgiasi, įvairios: draugų įtaka, smalsumas, noras patikrinti apsaugos darbuotojų budrumą, įsitikinti, ar pavyktų pavogti ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Užbėgti tokiems vaikų nusikaltimams už akių gali padėti jo tėvai. Tėvų pareiga stebėti vaiko elgesį, domėtis, kokie draugai jį supa, kokioje aplinkoje vaikas leidžia laiką, stebėti mokymosi rezultatus ir apskritai žinoti, kokiais dalykais jų vaikas šiuo metu gyvena, kas jam yra svarbu ir su kokiais sunkumais ar džiaugsmais jis susiduria.
Privalome išmokyti vaikus dalintis?
Lankydamasi vaikų žaidimų aikštelėse, smėlio dėžėse, vaikų kambariuose, mokyklėlėse, darželyje ar mokykloje nuolat girdžiu tėvus mokant savo vaikus, ar netgi įsakmiai reikalaujant, dalintis su kitais vaikais. Bet ar teisingai darome, stengdamiesi išmokyti vaikus dalintis, versdami juos dalintis savo turtu?
Štai 6 priežastys, kurios privers pasvarstyti, ar tikrai reikia versti savo vaikus dalintis:
- Kai kurie žaislai yra per daug svarbūs, kad jais dalintis.
- Vaikams reikia daugiau laiko suprasti dalinimosi sąvoką.
- Pagarba bei pagrindinės vaiko teisės.
- Nuosavybės jausmas.
- Gyvenime būna kitaip.
- Kantrybės ugdymas.
Vaikas, turėdamas pasirinkimo laisvę, ateityje labiau pasitikės savimi bei jaus pagarbą ir pats mokės gerbti kitų norus.
Tuščio lizdo sindromas: kai vaikai užauga
Kai vaikai užauga ir palieka namus, tėvai gali patirti tuščio lizdo sindromą. Tai natūrali būsena, kurią išgyvena daugelis mamų. Svarbu suprasti, kad gyvenimas nesibaigia, prasideda kitas etapas, kuriame mama taip pat labai reikalinga. Išgyvenkit tą skausmą, apsilankykite pas pasichologą, padės mintis į stalčiukus sudėlioti.
Ką daryti, jei vaikas nemėgsta piešti ar rašyti?
Visų pirma, reikėtų pagalvoti, kodėl jūsų sūnus nemėgsta spalvinti, rašyti. Priežastys gali būti įvairios - kartais netgi labai paprastos. Pasikalbėkite su vaiku, gal darželyje kiti vaikai sako, kad spalvinti ar rašyti - neįdomu ir vengia tai daryti, o gal kaip tik - yra „spaudžiami“ tai daryti, nesudominant, nemotyvuojant jų. Pagaliau paties vaiko paklauskite ir išklausykite jo nuomonę, kodėl jis nenori piešti, kas jam patinka labiau?
Taisyklinga laikysena
Netaisyklinga laikysena nėra įgimta, ji susiformuoja, todėl tėvai turėtų rūpintis vaikų laikysena nuo pat jų mažumės. Vaikas sėdi taisyklingai, kai jis sėdi tiesiai ir tvirtai remiasi abiem kojom į žemę, krūtinė ties saulės rezginiu yra prisiglaudusi prie stalo krašto, sąsiuvinis pasuktas 30 laipsnių kampu.